- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- I1-5497-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03028-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas D. L. nurodė, kad nuo 2023-08-21 iki 2023-10-18 jis buvo kalinamas Šiaulių kalėjime, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, kameros visada buvo perpildytos. Kameroje Nr. 46 sienos apipaišytos, ant sienų pelėsis, nuo ko jam pastoviai skaudėjo galvą, teko vartoti vaistus, kameroje nebuvo spintelių drabužiams, nėra galimybės išsidžiovinti rūbus. Atvykus į Šiaulių kalėjimą, jis būdavo patalpinamas į laikino sulaikymo kameras, kur sienos nubėgusios, rastas apšvietimas, suoliukai juodi nuo purvo, kameroje nėra lango, nėra kuo kvėpuoti, ypač kai visi rūko. Po to jis būdavo perkeliamas į karantino patalpas, kur nėra kur prisėsti, viskas juoda, nėra jokio privatumo tualete. Būnant Šiaulių kalėjime, jis, pagal teisės aktų reikalavimus du kartus per savaitę buvo vedamas maudytis į dušą, kur dušinės įrengtos taip, kad jam maudantis dušo kabinoje, priešais besimaudantis asmuo jį matydavo nuogą, dėl ko ne kartą teko išklausyti nemalonius pasisakymus. Jam nebuvo leista pirkti daugumos maisto produktų, nepriimdavo ir neregistruodavo skundų. Dėl to jis patyrė žeminantį elgesį jo atžvilgiu, kitus neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo teisė į privatumą, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2023-08-08 iki 2023-10-18, laikomas įstaigoje kamerose Nr. 46,52, kur jam teko nuo 3,66 kv. m iki 9,25 kv. m kameros ploto, tad minimalus gyvenamasis plotas užtikrintas buvo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.
Skundų dėl higienos sąlygų pareiškėjo buvimo kamerose nebuvo, kamerose švarą ir tvarką privalo palaikyti patys nuteistieji. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nenumatytas. Inventoriumi kameros aprūpinamos pagal teisės aktų reikalavimus, spintelių trūkumas kompensuojamas įrengtomis papildomomis lentynomis, suteikiama dėžė.
Nurodytos dušinės yra įrengtos su šoninėmis pertvaromis, kas užtikrina minimalų privatumą. Dušinėse maudosi tik tos pačios lyties asmenys, maudytis vilkint glaudes nedraudžiama. Patalpų švara yra nuolat rūpinamasi pagal sudarytą higienos – dezinfekcijos planą, atliktų patikrinimų metu pažeidimų rasta nebuvo.
Trumpalaikio sulaikymo (karantino) kameros nėra laikomos gyvenamosiomis kameromis, tad higienos normos joms netaikomos. Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių kalėjimą, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Duomenys apie laikomų asmenų skaičių tokiose kamerose nėra kaupiami. Jose kameroje tualetas yra tupimas, sanitarinis mazgas atitvęrtas. Prie sienų įrengti suolai. Patikrinimų dėl sąlygų šiose kamerose aktualiu laikotarpiu atliekama nebuvo. Po to asmenys, atvykę į Šiaulių kalėjimą, patalpinami į trumpalaikio laikymo kameras, kur sanitarinis mazgas yra atitvertas, jose įrengta dirbtinė ištraukiamoji ventiliacija, stalų nėra. Kamerose rūkyti draudžiama. Trumpalaikio sulaikymo kamerose (jas pareiškėjas įvardija karantino kameromis) sanitariniai mazgai atitverti, yra suolai ir stalai, langas, elektros apšvietimas, jose rūkyti draudžiama.
Šiaulių kalėjimo parduotuvėje paslaugas teikia savarankiškas, LKT nepavaldus juridinis asmuo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės) VII skyriuje nustatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė atitinkamai pagal nuteistųjų grupes, kurioms priskiriami pastarieji. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu Pareiškėjui buvo taikomas suėmimas, todėl pastarasis savo teisę apsipirkti galėjo įgyvendinti vadovaujantis minėtų Taisyklių VII skyriaus 46 punktu, kuriame suimtiesiems (išskyrus suimtuosius, atliekančius Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 3 p. nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose Taisyklių 42.1.1 – 42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1 – 42.2.5, 42.3.1 – 42.3.13, 42.4.1 – 42.4.7 ir 42.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus.
Skundų ir prašymų pareiškėjas nurodytu laikotarpiu pateikęs nebuvo.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių kalėjime sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. L. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių kalėjime nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis dušu, netinkamos higienos sąlygos dušinėse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2024-01-06 pažymos Nr. SV-24-413 „Dėl D. L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2023-08-21 iki 2023-10-18. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 46,52 kalinamas 59 dienų, kameroje buvo 2-5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,66 kv. m iki 9,25 kv. m kameros ploto. Pažymėtina, jog maksimalus asmenų skaičius kameroje buvo 40 dienų.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 59 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Nors pareiškėjas skunde nenurodo, kad baldai ir sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina, tačiau tokia galimybė buvo, tad teismas vertina ir baldų buvimą kameroje. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 ir 2023-01-03 įsakymas Nr. V-15 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2023-01-03 įsakyme Nr. V-15 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,66 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams pareiškėjo buvimo kamerose, duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.), nėra, pats pareiškėjas to nenurodė. Pateiktoje Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-01-09 pažymoje Nr. RV-24-143 nurodoma, jog pareiškėjas D. L. 2023-08-08 - 2023-10-18 su skundais ar prašymais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2023-11-09 atliko patikrinimą dušo patalpose, nustatyta, jog tiek jos, tiek inventorius švarus, valoma ir dezinfekuojama.
Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kameros Nr. 46,52 tvarkingos, sienos pakankamai geros būsenos, kameroje Nr. 46 yra užrašas virš lango. Kamerose įrengtos trys dvigulės lovos, iš kurių viena visą laiką neužimta, yra lentynos, kameroje Nr. 46 po dvi lentynas vienam asmeniui, kameroje Nr. 52 yra šešios lentynos penkiems asmenims. Tualetas laikino sulaikymo kameroje atitvertas.
Teismui pateikti higienos – dezinfekcijos planai, įrodymų, jog jie nevykdomi, nepateikta.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija matyti, kad buvimo Šiaulių kalėjime metu jis pas gydytojus nesikreipė.
Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos kameroje bei dušuose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 ir 2023-01-03 įsakyme Nr. V-15, kurie nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių kalėjime, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių kalėjime metu nuo 2023-08-21 iki 2023-10-18 metu (viso 59 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.
Vertinant higienos sąlygas pareiškėjo buvimo kamerose, pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog kameroje ant sienų buvo pelėsis, daugiau pažeidimų nenurodo. Teismui pateiktos fotonuotraukos yra spalvotos, tačiau jose jokių pelėsio požymių nesimato, skundų dėl to teikta nebuvo. Nors pareiškėjas teigia, jog dėl to jam buvo prasidėję galvos skausmai, ir jis vartojo vaistus, tačiau jo asmens sveikatos istorija to nepatvirtina, tad šis argumentas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 “Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo” nustatė inventoriaus buvimą kalėjimo kamerose, tame tarpe nustatyta, jog turi būti viena spintelė ne daugiau kaip dvejiems asmenims, bei lentyna, viena sekcija vienam asmeniui. Nors spintelių kameroje nėra, tačiau jų trūkumas yra kompensuojamas papildomomis lentynomis, tuščiu gultu ir išduodamomis dėžėmis, tad šis argumentas atmestinas. Džiovyklų įrengimas teisės aktais numatytas nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant higienos sąlygas pareiškėjo buvimo laikino sulaikymo ir trumpalaikio buvimo kamerose, jose jis buvo tik vieną kartą, tik atvykus į Šiaulių kalėjimą, pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog kamerose mažai vietos, prastas apšvietimas, suoliukai juodi, trūko oro, nes visi rūko, nebuvo privatumo, daugiau higienos sąlygų pažeidimai nedetalizuoti, kurioje tai kameroje, nenurodoma. Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ yra netaikomi laikino sulaikymo kameroms.
Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nekreipė, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikino sulaikymo kamerose. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad suoliukai įrengti, aiškių nešvaros požymių nėra. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Vertinant sanitarinio mazgo įrengimą, matyti, kad minimalus privatumas yra užtikrintas, įrengiant pertvarą, šiose kamerose rūkyti draudžiama, pareiškėjas jose buvo labai trumpą laiką, tad šis argumentas yra atmestinas.
Pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo leidžiama įsigyti maisto produktų. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės) VII skyriuje nustatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė atitinkamai pagal nuteistųjų grupes, kurioms priskiriami pastarieji. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu Pareiškėjui buvo taikomas suėmimas, todėl pastarasis savo teisę apsipirkti galėjo įgyvendinti vadovaujantis minėtų Taisyklių VII skyriaus 46 punktu, kuriame suimtiesiems (išskyrus suimtuosius, atliekančius Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 3 p. nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir turėti laisvės atėmimo vietų įstaigose Taisyklių 42.1.1 – 42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2.1 – 42.2.5, 42.3.1 – 42.3.13, 42.4.1 – 42.4.7 ir 42.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus. Pareiškėjas nenurodo nei konkrečių daiktų, nei konkrečių datų, nei kas ir kokiu būdu neleido įsigyti maisto produktų, tik abstrakčiai nurodo apie draudimą, skundų ar prašymų dėl to neteikė, tad argumentas yra atmestinas.
Pareiškėjas nurodo, jog jis rašė daug skundų, tačiau jie visi nebuvo registruojami. Jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui pateikta nėra, kaip nėra ir pateikta jokių konkrečių aplinkybių, be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde, pirmas lapas, nurodo, kad įstaigoje jautė baimę kreiptis su skundais, nes galėjo sulaukti asmeninių problemų tiesiogiai ar per kitus asmenis, tačiau to paties skundo septintame lape nurodo, jog rašė daug skundų ir prašymų, tad, esant tokiems prieštaravimams, teismas laiko, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo skundai buvo neregistruojami.
Dėl privatumo naudojantis dušu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Šiaulių kalėjime dušo patalpose šoninės pertvaros yra įrengtos, to neginčija ir pats pareiškėjas.
Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal EŽTT praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09) (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Kita vertus, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA- 735-624/2021).
Šiuo atveju įvertinus tai, jog Šiaulių kalėjime dušai buvo atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, neginčijant pareiškėjui tos aplinkybės, jog dušuose šoninės pertvaros įrengtos, laikytina, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodė.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, užtikrinant pareiškėjui kalinimo sąlygas, bei nenustatyta, jog būtų pažeistos pareiškėjo teisės, jam būnant Šiaulių kalėjime.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.