Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IK BALTIC LTD ieškinį atsakovei N. G. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti ieškovės teisę negrąžinti atsakovei pinigų už įsigytą prekę – naudotą automobilio O. Z. priekinį žibintą bei priteisti iš visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė užsisakė iš ieškovės internetinės svetainės www.srotas24.lt prekę – naudotą automobilio žibintą (toliau – prekė). Už prekę atsakovė sumokėjo 68 Eur. Prekę atsakovė atsiėmė 2019 m. rugsėjo 23 d. 2019 m. rugsėjo 28 d. atsakovė registruotu laišku išsiuntė atsakovei pretenziją dėl prekės grąžinimo, kurioje nurodė, kad prekė yra skilusi, nulaužtos priekinės tvirtinimo detalės. Ieškovė atsisakė priimti prekę ir grąžinti pinigus. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) su prašymu nutraukti tarp šalių sudarytą prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti atsakovei pinigus. Ieškovė 2019 m. spalio 24 d. gavo iš VVTAT raštą, kuriuo ieškovė buvo informuota iki 2019 m. informuoti atsakovę ir VVTAT apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei įrodymus. Ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko su atsakovės prašymu ir prašė jį atmesti, nes prekės defektas buvo aiškiai nurodytas skelbime, buvo pateiktos nuotraukos, tačiau atsakovė buvo nerūpestinga ir prieš įsigydama prekę tinkamai neapžiūrėjo nuotraukų. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 738 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų mažmeninės prekybos taisyklių 16 punkte nurodoma, kad naudotos prekės, įsigytos specializuotose parduotuvėse, turgavietėse ar pagal nuotolines sutartis, gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Prekė buvo įsigyta naudota, todėl ją galima grąžinti tik pardavėjui sutikus, o šiuo atveju, ieškovė sutikimo nedavė. 2020 m. sausio 9 d. VVTAT priėmė sprendimą, kuriuo nutarė patenkinti atsakovės reikalavimą, nurodydama, kad ieškovė nepateikė prekės galinės dalies nuotraukų, todėl prekės korpuso dalies lūžiai nuotraukose nėra matomi ir juos įvertinti buvo galima tik apžiūrėjus prekę. Ieškovė su šiuo sprendimu kategoriškai nesutinka ir teismo prašo ginčą išspręsti iš esmės ir pripažinti ieškovės teisę negrąžinti pinigų už prekę (b. l. 3–6).

3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad ieškovės atsakomybę šalina tai, jog prekės savybės buvo atskleistos skelbime, t. y. skelbime buvo aiškiai nurodyta, kad žibinto būklė „kaip ant nuotraukų“, todėl buvo būtina žiūrėti nuotraukas. Su VVTAT sprendimu nesutinka, nes visos nuotraukos atsakovei buvo pateiktos ir žibintas matėsi iš abiejų pusių. Atsakovė turėjo būti atidesnė, nes pirkdama prekę nuotraukas apžiūrėjo per mobilų telefoną, todėl galimai prekės defektų ir nepastebėjo. Kiekvieną dieną ieškovė įdeda tūkstančius skelbimų apie parduodamas prekes, todėl sukonkretinti kiekvieną defektą būtų neprotinga, ieškovė tik nurodo ar prekė be defekto ar su, jeigu prekė turi defektą, tada nukreipia žiūrėti nuotraukas (2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 40 sek. – 23 min. 33 sek.).

II. Atsakovės argumentai

4. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad prekę pirko vartojimo poreikiams. Prekės aprašyme nebuvo nurodyti jokie jos trūkumai, o pardavėjas paaiškino, kad prekė jokių trūkumų neturi. Pati atsakovė iš pateikto prekės aprašymo ar nuotraukų jų negalėjusi pastebėti, ar suprasti. Gavus prekę paaiškėjo, kad dėl jos trūkumų (suskilęs žibinto stiklas, įskilęs jo korpusas, nulaužti tvirtinimo laikikliai) prekė yra netinkama naudojimui pagal paskirtį. VVTAT 2019 m. gruodžio 4 d. gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje nustatyta, kad prekė turi priekinio stikliuko įtrūkimą apatiniame dešiniajame kampe, taip pat korpuso galinės dalies lūžius dešiniajame krašte bei kairiajame krašte ties posūkio lemputės įdėjimo anga. Ieškovės internetiniame skelbime prekės būklė buvo pažymėta kaip naudota, o kokybė – kaip ant nuotraukų. Skelbime nebuvo nurodyti jokie prekės trūkumai. Nebuvo pateikta ir prekes galinės dalies nuotraukų, todėl prekės trūkumai negalėjo būti matomi. Toks ydingas vartotojos informavimas nesudarė atsakovei galimybės gauti būtinos, teisingos, išsamios ir neklaidinančios informacijos apie prekę. Be to, ieškovė atsakovei pateikė neteisingą informaciją apie prekę, t. y. kad prekė trūkumų neturi. Ieškovės argumentai dėl tariamo atsakovės nerūpestingumo ar neapdairumo negrįsti ir ginčui teisinės reikšmės neturi, nes atsakovei nebuvo suteikta būtina, teisinga, išsami ir neklaidinanti informacija apie parduodamą prekę. Ieškovė turėjo atskleisti prekės trūkumus, o ne atsakovė jų ieškoti. Faktas, kad žibinto stiklo įtrūkimo atitikimą jo nuotraukoje ir natūroje pastebėjo VVTAT specialistai, neįrodo, kad atsakovė šį defektą turėjo pastebėti nuotraukoje, kadangi sudarydama sutartį atsakovė neturėjo galimybės pamatyti prekės natūroje, o prekės nuotraukoje, šis defektas nėra akivaizdus. Ieškovės nurodoma mažmeninės prekybos taisyklių 16 punktas negali būti taikomas, nes jis galioja tik kokybiškoms prekėms. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 49–51).

5. Atsakovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad turėjo avariją ir ieškojo savo automobiliui žibinto. Jai tinkantį žibintą rado ieškovės internetiniame puslapyje. Skelbime buvo nurodyta, kad prekė naudota ir kokybė „kaip nuotraukose“. Kad įsitikintų, kad prekė yra tinkama atsakovės automobiliui, parašė ieškovės konsultantui „online“ programėlėje užklausdama ar žibintas tinka jos automobiliui ir nusiuntė prekės nuorodą. Gavo atsakymą, kad tinka, tada pasiteiravo – ar prekė sveika? Atsakymą gavo, kad taip, todėl atsakovė nusprendė žibintą pirkti. Atsakovė rinkosi prekę per telefoną, nes taip jai buvo patogiau, tačiau jeigu ieškovė būtų pažymėjusi, kad atidžiai stebėtų prekės nuotraukas, nes gali būti defektas, tai atsakovė būtų išsididinusi nuotraukas, ar prekę žiūrėjusi per kompiuterio ekraną. Be to, jeigu ieškovė būtų parašiusi, kad prekė su defektu, tai tikrai jos nebūtų pirkusi, nes sudužusio žibinto jai nereikėjo. Prekę gavo po savaitės nuo užsakymo, ją išpakavo ir pamatė nulūžusius laikiklius. Iškarto susisiekė telefonu su ieškove ir paprašė, kad ši grąžintų pinigus, o atsakovė nurodė grąžinsianti prekę. Ieškovė nesutiko su pinigų grąžinimu ir atsiuntė atsakovei laišką, kuriame apibrėžė sulūžusias žibinto vietas, pažymėdami raudonu žymekliu. Jeigu ieškovė būtų skelbime nurodžiusi prekės defektus, atsakovė tokios prekės tikrai nebūtų pirkusi (2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 29 sek. – 36 min. 57sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. tarp šalių internetinėje svetainėje www.srotas24.lt buvo sudaryta nuotolinė prekės – naudoto žibinto kairės pusės , pirkimo–pardavimo sutartis, sutarties kaina – 54 Eur, prekės pristatymo mokestis – 13 Eur, už prekę atsakovė sumokėjimo bankiniu pavedimu (b. l. 7, 36). Atsakovė prekę gavo 2019 m. rugsėjo 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 28 d. registruota pašto siunta išsiuntė ieškovei pretenziją dėl prekės grąžinimo su prašymu nutraukti tarp šalių sudarytą prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti atsakovei sumokėtus pinigus (b. l. 32–35). Ieškovei nesutikus, atsakovė 2019 m. spalio 24 d. pateikė VVTAT prašymą nutraukti prekės prikimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (b. l. 21–22). VVTAT su raštu „Dėl vartotojos N. G. prašymo“ kreipėsi į ieškovę ir suteikė terminą iki 2019 m. lapkričio 7 d. informuoti atsakovę ir VVTAT apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos grindžiančius dokumentus dėl atsakovės prašyme išdėstytų aplinkybių (b. l. 9–10). Ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė VVTAT atsakymą į 2019 m. spalio 24 d. pranešimą dėl vartotojos prašymo, kuriame nurodė, kad vartotoja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl atsakovės prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. VVTAT 2019 m. gruodžio 4 d. gaminio/ paslaugos vertinimo išvadoje nurodė, kad vartotojos vertinimo pateiktose nuotraukose matomas tiktai žibinto priekinės plokštumos vaizdas, vertinant žibinto būklę pagal vartotojos pateiktas nuotraukas, žibinto pažeidimai vienodi, būklė nepakitusi nei nurodyta nuotraukose. Vartotojos pateiktose nuotraukose iš pardavėjo elektroninės parduotuvės nėra pateikta žibinto galinės dalies nuotraukų, todėl žibinto korpuso galinės dalies lūžiai nuotraukose nėra matomi ir juos įvertinti buvo galima tik apžiūrėjus žibintą (b. l. 11–13). 2020 m. sausio 9 d. VVTAT sprendimu nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimus nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę ir jos pristatymą sumokėtus 68 Eur (b. l. 14–19).

7. Ieškovė, nesutikdama su tarnybos sprendimu, per 30 dienų nuo tarnybos nutarimo gavimo dienos kreipėsi į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, t. y. 2020 m. vasario 10 d. pateikė teismui ieškinį prašydama pripažinti teisę negrąžinti atsakovei sumokėtų pinigų.

8. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai.

Dėl informacijos suteikimo apie prekės kokybę

9. Ginčo šalių sutartis buvo sudaryta naudojant nuotoliniu būdu internetu. CK 6.228⁸ straipsnio 2 dalis nustato, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui be kitos informacijos ir šiuos duomenis: pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareiga įrodyti, jog pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018).

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė, kaip pardavėja, tinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti atsakovei (vartotojai) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamą prekę. Ieškovė nurodė, kad ji atskleidė prekės kokybę savo talpintame skelbime, nes visi pažeidimai buvo matomi nuotraukose, net VVTAT nurodė, kad pažeidimai yra tokie patys kaip nuotraukose, todėl juos buvo galima pastebėti iš nuotraukų. Pati atsakovė pirkdama prekę buvo nepakankamai atidi ir neįsitikino prekės kokybe. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 29 punktas). Kaip matyti iš pateikto prekės skelbimo, ieškovė internetinėje svetainėje www.srotas24.lt patalpino skelbimą apie parduodamą žibintą (lempos-faros) kairės pusės B 2005 – 2009 m. 13252472. Prekės aprašyme nurodė, kad prekės kokybė: kaip ant nuotraukų, o būklė: naudota (b. l. 8). Kaip nurodė atsakovė, norėdama įsigyti šią prekę ir įsitikinti, kad prekė jos automobiliui yra tinkama ir be defektų, nes žinojo, kad perka prekę ne naują, o naudotą, parašė ieškovės konsultantui per online programėlę, paklausdama ar prekė tinkama jos nurodytam automobiliui ir ar prekė yra sveika. Į savo klausimas atsakovė gavo atsakymus, kad prekė jos automobiliui tinka ir prekė yra sveika (2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 40 sek. – 26 min. 24 sek.). Gavusi prekę atsakovė pamatė, kad prekė yra su defektais, t. y. turi priekinio stikliuko įtrūkimą apatiniame dešiniajame kampe, taip pat korpuso galinės dalies lūžius dešiniajame krašte bei kairiajame krašte ties posūkio leputės įdėjimo anga. Su šiais defektais prekė nebuvo tinkama atsakovės automobiliui.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad jeigu prekė yra be defektų, tai skelbime nurodo, kad be defektų, o jeigu prekė turi defektų, tai nurodo, kad kokybė „kaip ant nuotraukų“, o skelbime nurodyti kiekvieną prekės defektą būtų neprotinga (2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas:19 min. 22 sek. – 20 min. 05 sek.; 22 min. 37 sek. – 22 min. 56 sek.). Ieškovė savo svetainėje nėra nurodžiusi jokios informacijos, kad informacija apie prekės kokybę „kaip ant nuotraukų“ reiškia, kad prekė gali turėti defektų ir vartotojas turi išsamiai išsinagrinėti pateiktas prekės nuotraukas. Teismas vertina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms, todėl jau vien pats prekės pobūdis – naudotas – lemia pirkėjo, nors ir esančio vartotoju, atidesnį rizikos įsigyjant naudotą prekę įvertinimą, kadangi prekės gražinimas priklauso vien nuo pardavėjo valios, tačiau šiuo atveju ieškovei netinkamai atskleidus informaciją apie prekę ir tikėtina ieškovės konsultantui online programėlėje nurodžius, kad prekė yra sveika, atsakovė negalėjo žinoti ir numanyti, kad prekė bus su defektu ir netinkama naudoti. Jeigu atsakovė būtų turėjusi išsamią informaciją apie ieškovės siūlomą prekę, t. y. kad prekė yra su defektais, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovė būtų jos nepirkusi, nes prekė nebuvo tinkama naudoti.

12. Kaip minėta, pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta nuotoliniu būdu, atsakovei neturint realios galimybės apžiūrėti prekę, o internetiniame skelbime ieškovės pateikta informacija apie prekę nebuvo išsami ir informatyvi, t. y. nebuvo nurodyta jokios informacijos, kad prekė turi defektų, ar kad ieškovė turi išsamiai išstudijuoti nuotraukas, nes jose matosi prekės defektai. Ieškovės konsultantas online programėle atsakovei šios informacijos taip pat nenurodė, nors tiek CK ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas imperatyviai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis, 6.2288 straipsnio 1 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovė, kaip pardavėja, neįrodė, kad atsakovei, kaip vartotojai, suteikė visą reikiamą, teisingą ir aiškią informaciją apie perkamą prekę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis).

Dėl sutarties nutraukimo ir prekės grąžinimo

14. Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų „Mažmeninės prekybos taisyklių“ (nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 29 d.; aktuali akto redakcija nuo 2019 m. sausio 16 d.) (toliau – taisyklių) 2 punktu numatyta, kad taisyklių privalo laikytis verslininkai – pardavėjai, parduodantys prekes pirkėjams – vartotojams. Taisyklių nuostatos taikomos ir pardavėjams, parduodantiems prekes pagal vartojimo pirkimo–pardavimo nuotolines sutartis ir ne prekybos patalpose sudaromas sutartis, jeigu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje yra taikomas taisyklių 16 punktas, kuriame nustatyta, kad naudotos prekės, įsigytos specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse, turgavietėse ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose arba pagal nuotolines sutartis, taip pat sveriamos ir matuojamos prekės, kurios vartotojo pageidavimu buvo specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir panašiai, gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus.

15. Kai parduodamas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus; 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3)atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas per CK 6.338 straipsnyje nurodytą terminą. Atsakovė prašo pripažinti pagrįstu jos reikalavimą nutraukti prekės 2019 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei už prekę ir jos pristatymą sumokėtus 68 Eur.

16. Teisės aktai numato, kad pasirinkimo teisė reikšti vieną iš aukščiau alternatyvių reikalavimų yra suteikiama vartotojui, tačiau ši jo teisė yra neabsoliuti. Teismas įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojų teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

17. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovė pažeidė informavimo apie prekę pareigą, kuri imperatyviai numatyta CK 6.228⁷ straipsnio 1 ir 5 dalyse. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė buvo nepakankamai atidi ir pirkdama neįsitikino prekės kokybe, neatleidžia ieškovės nuo informavimo pareigos apie tai, kas pardavėjai jau turėjo būti žinoma, t. y. kad prekė yra su defektais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Byloje nustatyta, kad atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o ieškovė jau sutarties sudarymo metu galėjo ir turėjo numatyti tokį sutarties vykdymo rezultatą. Kad pristatytas daiktas neatitiko pirkėjos poreikių akivaizdu iš to, kad atsakovė per protingą terminą ėmėsi veiksmų dėl prekės grąžinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi prisiimti atsakomybę už neatitikimus, apie kuriuos pirkėja nebuvo tinkamai informuota. Taigi atitinkamai pirkėja (atsakovė) turi teisę atsisakyti priimti ieškovės perduotą jai daiktą, t. y. nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą 68 Eur kainą (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Nutraukus sutartį, byloje taikytina restitucija – atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei prekę – naudotą automobilio žibintą, o ieškovei pareiga grąžinti atsakovei pinigus (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, nes atsakovė yra įpareigotina grąžinti ieškovei parduotą prekę (6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pripažintina, kad atsakovė, reikalaudama nutraukti daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą.

18. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad ieškovė turi prisiimti atsakomybę už daikto trūkumus, apie kuriuos pirkėja (atsakovė) nebuvo tinkamai informuota. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymas, teismas daro išvadą, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti su ieškove sudarytos nuotolinės vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ir pareikalauti pinigų grąžinimo (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.228⁷ straipsnis, 6.228⁸ straipsnio 2 dalis, 6.228¹⁰ straipsnis, 6.327 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1261-4360 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė pažymą Nr. (12.33)PT-4078 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtinančią, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudarė 208,00 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai yra priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Nutraukti tarp ieškovės IK BALTIC LTD (juridinio asmens kodas 09388398) ir atsakovės N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

Priteisti iš ieškovės IK BALTIC LTD (juridinio asmens kodas 09388398) atsakovei N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už prekę ir jos pristatymą sumokėtus 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus).

Įpareigoti atsakovę N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei IK BALTIC LTD (juridinio asmens kodas 09388398) naudotą automobilio O. Z. žibintą.

Priteisti iš IK BALTIC LTD (juridinio asmens kodas 09388398) 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.