- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-34-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00570-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6-1086/2020 pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo bei atsakovo Ž. Š. priešieškinį ieškovui E. P. dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. patikslintu ieškiniu dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo prašė atidalinti jam priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu Ž. Š. ir nustatyti pastato – arkinio sandėlio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tokią naudojimo tvarką: E. P. priskirti patalpą, plane pažymėtą 1-2 (430,75 kv. m), Ž. Š. priskirti patalpą, plane pažymėtą 1-1 (430,75 kv. m); atidalinti jam priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu Ž. Š. ir nustatyti pastato – buitinių patalpų pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tokią naudojimo tvarką: E. P. priskirti patalpas, plane pažymėtas 12 (9,85 kv. m), 13 (13,09 kv. m), 14 (6,88 kv. m), 15 (8,60 kv. m), 16 (2,31 kv. m), 17 (1,83 kv. m), 18 (1,84 kv. m), 19 (8,11 kv. m), G-1 (48,84 kv. m), viso – 111,35 kv. m (50/100 2C1p), o Ž. Š. priskirti patalpas, plane pažymėtas 1 (39,95 kv. m), 2 (10,92 kv. m), 3 (15,21 kv. m), 4 (15,99 kv. m), 5 (4,38 kv. m), 6 (3,32 kv. m), 7 (6,88 kv. m), 8 (2,14 kv. m), 9 (2,24 kv. m), 10 (2,08 kv. m), 11 (1,88 kv. m), 11a (6,39 kv. m), viso – 111,38 kv. m (50/100 2C1p); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kiemo aptvėrimą), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis šalims bendrai; priteisti iš atsakovo Ž. Š. visas teismo išlaidas.
2. Atsakovas Ž. Š. priešieškiniu dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo prašė pakeisti arkinio sandėlio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1011,82 kv. m bendro ploto nuosavybės dalis pagal 2019 m. kovo 15 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimo projektą, nustatant, kad E. P. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 43/100, o Ž. Š. – 57/100; pakeisti buitinių patalpų pastato, unikaliu Nr. 6796-5004-4230, 379,80 kv. m bendro ploto, nuosavybės dalis pagal 2019 m. kovo 15 d. atliktą pastato dalių paskaičiavimo projektą, nustatant, kad E. P. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 30/100, o Ž. Š. – 70/100; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą natūra ir priteisti Ž. Š. arkinį sandėlį, unikaliu Nr. 6796-5004-4228, 17 100 Eur vertės, o E. P. – buitinių patalpų pastatą, unikaliu Nr. 6796-5004-4230, 116 300 Eur vertės; priteisti iš E. P. 72 860 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turti dalį; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, kiemo aptvėrimą), unikaliu Nr. 4400-0643-7650, skirti naudotis šalims bendrai; priteisti iš ieškovo visas turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu išklausęs šalių ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės paaiškinimus bei įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslintas ieškinys ir priešieškinis neatitinka šių procesinių dokumentų turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad neįregistravus priestato prie arkinio sandėlio bei neįteisinus ir neįregistravus buitinių patalpų pastato antrojo aukšto Nekilnojamojo turto registre, negali išspręsti ginčo tarp šalių galutinai, kad dėl jo ateityje nekiltų bendraturčių ginčų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties 39 punkte nurodytas rekomendacijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 8 straipsnyje nurodytą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą ir atsakovą, kaip bendraturčius, per teismo nustatytą terminą įregistruoti priestatą prie arkinio sandėlio bei įteisinti buitinių patalpų pastato antrąjį aukštą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat įpareigojo šalis patikslinti ir suformuluoti aiškius ir tinkamus reikalavimus, įtraukiant įregistruotą priestatą prie arkinio sandėlio ir buitinių patalpų pastato antrąjį aukštą į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei suformuluoti reikalavimą dėl jų atidalijamo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
4. Ieškovas E. P. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Ž. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo E. P. ir Ž. Š. nuosavybės teise po ½ dalį į priestatą prie arkinio sandėlio, plane pažymėtą indeksais 1F1/b ir 2F1/ž, pagal matininko A. Č. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; neįvykdžius atsakovui Ž. Š. teismo sprendimo per nurodytą terminą, skirti atsakovui 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimus dieną ieškovo naudai; nustatyti, kad atsakovui Ž. Š. nevykdant teismo įpareigojimo, ieškovas E. P. turi teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo E. P. ir Ž. Š. nuosavybės teise po ½ dalį į priestatą prie arkinio sandėlio, plane pažymėtą indeksais 1F1/b ir 2F1/ž, pagal matininko A. Č. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, atsakovo Ž. Š. lėšomis; atidalinti ieškovui E. P. priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu Ž. Š. ir nustatyti pastato – arkinio sandėlio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir prietato, plane pažymėto indeksais 1F1/b ir 2F1/ž, tokią naudojimosi tvarką: E. P. priskirti patalpas, plane pažymėtas ½ 1-2 (2,47 kv. m), ½ 1-3 (10,03 kv. m), ½ 1-4 (7,06 kv. m), 1-6 (430,73 kv. m) 2-1 (72,55 kv. m), viso – 522,83 kv. m, o Ž. Š. priskirti patalpas, plane pažymėtas ½ 1-2 (2,47 kv. m), ½ 1-3 (10,03 kv. m), ½ 1-4 (7,05 kv. m), 1-5 (37,17 kv. m), 1-1 (430,73 kv. m), viso 487,47 kv. m; atidalinti ieškovui E. P. priklausančią ½ dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu Ž. Š. ir nustatyti pastato – buitinių patalpų pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: E. P. priskirti patalpas, plane pažymėtas 1-12 (27,47 kv. m), 1-13 (13,46 kv. m), 1-14 (6,88 kv. m), 1-15 (8,60 kv. m), 1-16 (2,33 kv. m), 1-17 (1,80 kv. m), 1-18 (1,89 kv. m), 1-19 (8,11 kv. m), 1-21 (10,72 kv. m), 1-20 (50,60 kv. m), 2-2 (57,67 kv. m), viso – 196,48 kv. m, o Ž. Š. priskirti patalpas, plane pažymėtas 1-1 (29,07 kv. m), 1-2 (10,92 kv. m), 1-3 (15,21 kv. m), 1-4 (15,91 kv. m), 1-5 (3,27 kv. m), 1-6 (4,32 kv. m), 1-7 (6,95 kv. m), 1-8 (2,25 kv. m), 1-9 (2,36 kv. m), 1-10 (2,08 kv. m), 1-11 (1,98 kv. m), 2-1 (98,71 kv. m), viso 196,46 kv. m; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), skirti naudotis šalims bendrai; priteisti iš atsakovo Ž. Š. visas teismo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. Š., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo bei atsakovo Ž. Š. priešieškinį ieškovui E. P. dėl nuosavybės dalių pakeitimo ir turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo paliko nenagrinėtais; ieškovui E. P. grąžino 41 Eur žyminį mokestį, o atsakovui Ž. Š. – 100 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovo E. P. ir atsakovo Ž. Š. po 18,97 Eur iš kiekvieno išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; išaiškino ieškovui ir atsakovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtais, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimais bendra tvarka; ieškovo E. P. pateiktą 2020 m. spalio 17 d. patikslintą ieškinį grąžino ieškovui.
6. Atsižvelgęs į patikslinto ieškinio reikalavimus bei patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovas pašalino tik dalį reikalavimų, t. y. suformulavo tik reikalavimą atidalinti priestatą prie arkinio sandėlio, plane pažymėtą indeksais: lFl/b ir 2F1/Ž, pagal matininko A. Č. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir įtraukė priestatą (neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre) į atidalintino turto masę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kadangi šalys buvo įpareigotos per teismo nustatytą laikotarpį įregistruoti priestatą prie arkinio sandėlio bei ant buitinių patalpų pastato įrengtą antrą aukštą Nekilnojamojo turto registre, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, ir iki nurodyto termino pabaigos priešingų įrodymų nepateikė, pratęsti terminą prašymų taip pat negauta, todėl laikė, jog šalys per teismo nustatytą terminą visų ir esminių ieškinio ir priešieškinio trūkumų nepašalino, prašymų teismui neteikė, nepasirūpino iškeltos bylos greitu ir teisingu nagrinėjimu, todėl taikytinos CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos procesinės pasekmės – ieškinys ir priešieškinis paliekami nenagrinėtais, nes abi šalys nesilaikė CPK 8 straipsnyje nurodyto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartyje 27 ir 39 punktuose nurodytų rekomendacijų, siekiant visapusiškai ir galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei užtikrinti, kad ateityje nekiltų ginčų tarp bendraturčių.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog patikslintame ieškinyje nurodytus ieškinio naujus reikalavimus dėl kitos šalies įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas, atsižvelgiant į ginčo esmę bei susiklosčiusią situaciją tarp šalių, negali išspręsti šioje byloje kartu su kitais patikslinto ieškinio reikalavimais. Taip pat nurodė, kad esant ginčui tarp šalių dėl priestato prie arkinio sandėlio bei pastato antrojo aukšto virš buitinių pastato patalpų nuosavybės (jos įgijimo pagrindo, neįregistruotų pastatų priklausomumo vienam savininkui ar bendraturčiams) ir neišsprendus šio ginčo bei neįregistravus minėtų pastatų Nekilnojamojo turto registre, kaip ir nurodė Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, teismas negali išspręsti ginčo tarp šalių galutinai, kad dėl jo ateityje nekiltų bendraturčių ginčų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas E. P. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
9. Nurodo, kad kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog jis yra atlikęs priestato prie arkinio sandėlio bei buitinių patalpų pastato antro aukšto kadastrinius matavimus, todėl siūlė susitikti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre ir kartu šiuos nekilnojamojo turto vienetus įregistruoti, nustatant, kad jie priklauso abiems šalims po ½ dalį, kadangi dėl konkrečių nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo toliau spręs teismas šioje civilinėje byloje. Atsakovas Ž. Š. atsakė, kad jeigu ieškovas nori nekilnojamojo turto vienetus įregistruoti, nustatant, kad jie priklauso abiems šalims po ½ dalį, iki kreipiantis į VĮ Registrų centrą privalo sumokėti atsakovui ½ dalį jo priestato pastatymui ir buitinių patalpų stogo pakeitimui išleistų pinigų sumą, kas sudaro 65 000 Eur (iš viso statyboms išleista apie 132 400 Eur, tai patvirtinantys dokumentai yra pateikti teismui). Mano, jog yra akivaizdu, kad atsakovas geranoriškai bendradarbiauti registruojant priestatą prie arkinio sandėlio nesutinka, todėl ieškovas, nepraleidęs teismo nurodyto termino, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo pareiškė papildomą prašymą įpareigoti atsakovą atlikti šiuos veiksmus – įpareigoti atsakovą Ž. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo E. P. ir atsakovo Ž. Š. nuosavybės teises po ½ dalį į priestatą prie arkinio sandėlio, plane pažymėtą indeksais: 1F1/b ir 2F1/ž, pagal matininko A. Č. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir kitus reikalavimus.
10. Mano, kad teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir dėl esminio proceso teisės normos pažeidimo yra pagrindas panaikinti ieškinio priėmimo klausimą sprendusio teismo nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog jokių kitų priemonių, nei kreiptis į teismą su atskiru prašymu, ieškovas neturi, kai atsakovas visiškai nelinkęs vadovautis kooperacijos (bendradarbiavimo) principu ir neieško jokio kompromiso. Be to, asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo patikslintas ieškinys ir priešieškinis paliktas nenagrinėtu, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad patikslintas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis keliami reikalavimai atsakovui, o reikalavimas yra prašymas, kad teismas išspręstų ginčą iš esmės ir pasisakytų dėl ieškovo teises apginančių ar atkuriančių priemonių taikymo atsakovo sąskaita ieškovo naudai. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, tai yra pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 11 punktas). Šis punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinio pareiškime nenurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Pagal CPK 296 straipsnį teismas turi laikytis pareiškimo palikimo nenagrinėto tvarkos. Pirmiausia teismas turi nustatyti terminą ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Ieškinio pareiškimo trūkumai gali būti šalinami tik pirmosios instancijos teisme. Jeigu ieškinio pareiškime nenurodytas ieškinio pagrindas ar nesuformuluotas ieškinio dalykas, tai, nepašalinus šių trūkumų pirmosios instancijos teisme, liktų neatskleista bylos esmė. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turi taikyti CPK 296 straipsnio 11 punktą ir 2 dalį ir palikti pareiškimą nenagrinėtą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi įpareigojo ieškovą E. P. ir atsakovą Ž. Š. nuo nutarties gavimo dienos per 2 mėnesius pašalinti ieškinio ir priešieškinio trūkumus – įregistruoti priestatą prie arkinio sandėlio bei įteisinti buitinių patalpų pastato antrąjį aukštą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, taip pat patikslinti ir suformuluoti aiškius ir tinkamus reikalavimus, įtraukiant įregistruotą priestatą prie arkinio sandėlio ir buitinių patalpų pastato antrąjį aukštą į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį bei suformuluoti reikalavimą dėl jų atidalijamo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės.
15. Vykdydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, ieškovas E. P. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas Ž. Š. geranoriškai bendradarbiauti registruojant priestatą prie arkinio sandėlio nesutinka, todėl, be kita ko, pareiškė patikslintame ieškinyje papildomą prašymą įpareigoti atsakovą Ž. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo E. P. ir Ž. Š. nuosavybės teise po ½ dalį į priestatą prie arkinio sandėlio, plane pažymėtą indeksais 1F1/b ir 2F1/ž, pagal matininko A. Č. sudarytą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, taip pat prašė atidalinti ieškovui E. P. priklausančią 1/2 dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu Ž. Š. ir nustatyti priestato prie arkinio sandėlio pateiktą naudojimosi tvarką.
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos šalys nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad įregistravo priestatą prie arkinio sandėlio bei ant buitinių patalpų pastato įrengtą antrą aukštą, konstatavo, kad šalys per teismo nustatytą terminą visų ir esminių ieškinio ir priešieškinio trūkumų nepašalino, prašymų teismui neteikė, nepasirūpino iškeltos bylos greitu ir teisingu nagrinėjimu, todėl taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytas procesines pasekmes – ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtais.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovas visų patikslinto ieškinio, atsakovas priešieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tai konstatuoti, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, viso patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
19. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
20. Byloje nustatyta, kad civilinė byla, užvesta pagal pirminį ieškovo E. P. ieškinį dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, teisme gautą 2017 m. kovo 31 d., buvo nagrinėjama jau antrą kartą, apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Per laikotarpį, kai byla grįžo iš apeliacinės instancijos teismo iki 2020 m. spalio 29 d., kada patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įvyko devyni teismo posėdžiai, jų metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys ir išsiaiškinta jų pozicija dėl pareikštų reikalavimų, apklausti liudytojai, gautos institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvados. Dėl to patikslinto ieškinio palikimas nenagrinėtu, bylai pasiekus tokią nagrinėjimo stadiją ir jos neišnagrinėjus iš esmės, neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ir ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnis).
21. CPK 136 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė išskirti ieškinyje pareikštus reikalavimus į atskiras bylas ir nagrinėti juos skyrium. Vadinasi, tuo atveju, kai bent vienas iš patikslinto ieškinio reikalavimų, jo pagrindas bei ribos yra suformuluoti pakankamai aiškiai, vien dėl to, jog kiti patikslinto ieškinio reikalavimai negali būti išspręsti kartu, nėra pakankamas pagrindas visą patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti civilinio proceso tikslus kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą, tikslinga spręsti dėl dalies pareikštų reikalavimų išskyrimo (CPK 136 straipsnio 2 dalis) bei spręsti dėl galimybės priimti sprendimą dėl dalies reikalavimų (CPK 261 straipsnis). Sprendžiant dėl galimybės taikyti tiek bylos išskyrimo institutą, tiek dėl galimybės priimti dalinį sprendimą, svarbu nustatyti, kurio iš jų taikymas leis greičiausiai, mažiausių teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų pastangų dėka pasiekti civilinio proceso tikslus.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybė, kad prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018). Vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patikslinto ieškinio bei priešieškinio palikimas nenagrinėtu nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir su civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.