- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-608-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00937-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valauvis“
- Ieškovas
- L. K.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valauvis“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valauvis“ dėl įsakymo atleisti iš darbo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinimo į darbą, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei darbo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. K. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valauvis“ 2013-02-28 įsakymo be numerio dėl L. K. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą panaikinimo kaip neteisėto ir nepagrįsto, grąžinimo į vadybininkės pareigas UAB „Valauvis“, 23825,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laiką priteisimo; pripažinimo negaliojančia atsakovės ir ieškovės 2007-12-21 darbo sutarties Nr. 41 dalį dėl darbo sutarties pakeitimo (papildymo) nuo 2011-09-01 ar nuo 2011-04-01 pavedant eiti ir buhalterės pareigas bei visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t. 1-3 b.l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-11-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino UAB „Valauvis“ 2013-02-28 įsakymą Nr. 104 dėl ieškovės L. K. atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; priteisė ieškovei L. K. iš atsakovės UAB „Valauvis“ 2055,68 Lt, neatskaičius mokesčių, išeitinę išmoką; 4093,44 Lt neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2013-02-28, iki teismo sprendimo priėmimo dienos; po 23,36 Lt neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 13325,00 Lt neatskaičius mokesčių, neišmokėto darbo užmokesčio; 3253,06 Lt bylinėjimosi išlaidų; pripažino ieškovės ir atsakovės 2007-12-21 sudarytos darbo sutarties Nr. 41pakeitimą negaliojančiu nuo 2011-04-01. Kitą ieškinio dalį atmetė (2 t. 76-85 b.l.). 2014-03-03 Šiaulių apygardos teismas nutartimi iš dalies pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Valauvis“ ieškovei L. K. 1000,00 Lt išeitinę išmoką; 2000,00 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 1850,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio; nustatė, kad ieškovės L. K. ir atsakovės UAB „Valauvis“ darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos 2014-03-03; sumažino priteistas ieškovei L. K. iš atsakovės UAB „Valauvis” bylinėjimosi išlaidas iki 1675,45 Lt; priteisė iš atsakovės UAB „Valauvis” ieškovei L. K. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje; priteisė iš ieškovės L. K. atsakovei UAB „Valauvis” 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų; sumažino iš atsakovės priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas iki 433,30 Lt. Likusioje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą (2 t. 117-126 b.l.).
2014-03-12 atsakovė UAB „Valauvis“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu Šiaulių apygardos teismo 2014-03-03 sprendimo įvykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Nurodė, kad teismo sprendimo iškarto įvykdyti negali dėl sudėtingos turtinės, finansinės ir ekonominės padėties. Pažymėjo, kad 2013 m. bendrovė pelno neturėjo. Papildomai nurodė, kad dėl pakankamų pajamų stokos sunku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti už komunalinius patarnavimus ir sumokėti mokesčius (2 t. 131 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-04-17 nutartimi atsakovės UAB „Valauvis“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies - išdėstė Šiaulių apygardos teismo 2014-03-03 teismo nutartimi priteistų 4850,00 Lt išmokų ir 2175,45 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis ir nustatė, kad atsakovė UAB „Valauvis“ ieškovei L. K. priteistą 7025,45 Lt sumą sumoka per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas su abiejų šalių interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Teismas įvertinęs bylos duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, nustatė, kad 2011 metais atsakovės pajamas sudarė 154194 Lt, gauta pelno 10888 Lt; 2012 metais įmonės pajamas sudarė 96007,00 lt pelno įmonė neturėjo, turėjo 4725,00 Lt nuostolių, 2013 metais įmonė turėjo 101238,00 pajamų, nuostolis - 8953 Lt. Remdamasis byloje pateiktais dokumentais ir paaiškinimais teismas sprendė, kad įmonė vidutiniškai per mėnesį gauna 8219,00 Lt pajamų, įmonėje dirba tik du darbuotojai - direktorius ir buhalterė, įmonė turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja, taip pat vykdo prekybą kompiuterine technika. Teismas atkreipė dėmesį, kad sunki turtinė padėtis gali būti sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindu tik konstatavus, jog ji susiklostė dėl objektyvių, t. y. nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią turtinę padėtį, kad būtų galima sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei susidarė dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, todėl atsiskaitymas su darbuotoju laikytinas prioritetiniu. Be to teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, nedetalizavo kokias išlaidas įmonė patyrė 2013 metais. Taip pat teismas vertindamas atsakovės prašymo pagrįstumą atsižvelgė ir į tai, kad ginčas teisme kilo dėl atsakovės, pažeidusios teisės normas, kaltės, ir atsakovė šioje byloje sumokėjo 4500,00 Lt atstovavimo išlaidų advokatui, kurios apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos neatitinkančios protingumo ir sąžiningumo principo. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas pripažino, kad atsakovė sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrė dėl savo kaltės. Siekiant, kad nebūtų pažeisti nei išieškotojos, nei skolininko interesai, pareiškėjos prašymą teismas tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Valauvis“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-1307-715/2013 pakeisti ir išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2014-03-03 teismo nutartimi priteistų išmokų sumokėjimą per du metus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad bendrovei priklausantis turtas yra tik administracinis pastatas, kito nekilnojamojo turto įmonė neturi. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad už nuomą gautos lėšos yra deklaruotos ir atsispindi įmonės metinėse pelno mokesčio deklaracijose, kurios buvo pateiktos teismui. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad bendrovė būtent dėl ieškovės kaltės buvo priversta keisti įmonės parduotuvės vietą, dėl ko taip pat patyrė išlaidų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Valauvis“ veikla nuostolinga. Pateiktas prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą dvejų metų laikotarpiui, tik patvirtina, jog bendrovė per šį laikotarpį pajėgs įvykdyti finansinį įsipareigojimą, nesužlugs kaip įmonė, ir nebus paveikta iš esmės taip, kad taptų nemoki. Nurodė, kad priteistas finansinio įsipareigojimo išdėstymas vykdymo procese ilgesniam laikotarpiui yra galimas, pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2011). Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovės interesų nepažeistų, ieškovė skolą atgautų laipsniškai per ilgesnį laikotarpį ir tuo pačiu butų atsižvelgta į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintus sutartinės pusiausvyros, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. K. nurodė, kad su skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, prašo atmesti ir palikti 2014-04-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė nepateikė duomenų apie turimą turtą ir nedetalizavo, kokias išlaidas patyrė 2013 m., o prie tokios savo deklaruojamos materialinės padėties priėjo dėl savo kaltės, nes ne tik neteisėtai atleido ieškovę iš darbo, bet ir advokatui už teisinę pagalbą išmokėjo neprotingai ir nesąžiningai dideles atstovavimo išlaidas. Nors atsakovė prie atskirojo skundo ir pridėjo išrašą apie savo nekilnojamąjį turtą, tačiau šie duomenys tik patvirtina, kad atsakovė sąmoningai vykdo nuostolingą ūkinę - finansinę veiklą, nes turėdama Mažeikių miesto centre pastatą - parduotuvę, jos antrojo aukšto nei pati naudoja, nei pelningai nuomoja tretiesiems asmenims, o pirmojo aukšto 75 kv. m patalpas yra išnuomojusi UAB „Langė“ už neskaidrią 100,00 Lt kainą per mėnesį ir tokiu būdu negauna mažiausiai 800,00 Lt pajamų kas mėnesį, kadangi kaimynystėje esančios patalpos yra nuomojamos po 12,00 Lt už kv. m. Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad yra skolinga 7025,45 Lt, nes iš tikrųjų jos skola yra 5525,45 Lt, kadangi 500,00 Lt darbo užmokesčio jau yra išmokėta skubiai vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, o 1000,00 Lt iš ieškovės atsakovei buvo priteista ta pačia nutartimi, kurios vykdymą prašoma išdėstyti. Be to, atsakovė nesąžiningai nutyli kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2216-832/2013 ieškovės pripažįstamą jai 3772,41 Lt skolą ir nenori atlikti užskaitos, pagal kurią galutinis jos skolos ieškovei likutis būtų vos 1753,04 Lt.Atsakovė neteisėtai atleisdama iš darbo atėmė iš ieškovės garantuotas 500,00 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas kiekvieną mėnesį. Dėl tokių jos veiksmų ieškovės materialinė padėtis iš esmės pablogėjo ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam nei 2 mėnesiams pažeis ne tik ieškovės interesus, bet ir atskirajame skunde deklaruojamus sutartinės pusiausvyros, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien asmens turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, atsižvelgtina į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti vadovaujamasi ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės UAB „Valauvis“ prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dviejų metų laikotarpiui, kurį atsakovė motyvavo sunkia finansine padėtimi. Sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti skolininkė pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 metus (2 t. 142-150 b.l.), 2012 metus (2 t. 151-154 b.l.) ir 2013 metus (2 t. 137-140 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos dokumentus bei teismo posėdžio metu pateiktus šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad jie nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Kartu su atskiruoju skundu papildomai pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie turimą nekilnojamąjį turtą (3 t. 4-7 b.l.) bei nurodė, kad už nekilnojamojo turto nuomą gautos lėšos yra deklaruotos ir atsispindi teismui pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis, faktines aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys neteikia pagrindo byloje nustatyti išimtinį atvejį, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dviejų metų laikotarpiui. Iš bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-03-03 nutartimi iš dalies pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Valauvis“ ieškovei L. K. 1000,00 Lt išeitinę išmoką; 2000,00 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 1850,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio; sumažino priteistas ieškovei L. K. iš atsakovės UAB „Valauvis” bylinėjimosi išlaidas iki 1675,45 Lt; priteisė iš atsakovės UAB „Valauvis” ieškovei L. K. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje; priteisė iš ieškovės L. K. atsakovei UAB „Valauvis” 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų (2 t. 117-126 b.l.). Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad iš viso iš atsakovės UAB „Valauvis” ieškovės L. K. naudai teismas priteisė 7025,45 Lt, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1000,00 Lt. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimo matyti, kad teismas nusprendė sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo (500,00 Lt,) neatskaičius mokesčių, nukreipti vykdyti skubiai (2 t. 85 b.l.). Iš 2013-12-31 antstolio S. D. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S4-UZB-763 matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Valauvis” pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimą, grąžintas jį išdavusiai institucijai kaip įvykdytas (2 t. 141-142 b.l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad faktinė atsakovės skola ieškovei prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pateikimo metu, laikytina ne didesnė nei 5525,45 Lt. Atsakovės pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad 2011 metais atsakovės pajamas sudarė 154194,00 Lt, pelnas – 10888,00 Lt; 2012 metais pajamas sudarė 96007,00 Lt, nuostoliai – 4725,00 Lt, 2013 metais pajamas sudarė 101238,00 Lt, nuostoliai – 8953,00 Lt (2 t. 142-154 b.l.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonė vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 8000,00 Lt pajamų. Įmonė turi nekilnojamojo turto - administracinį pastatą (3 t. 4-5 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, prašymą dėl 2014-03-03 Šiaulių apygardos teismo priteistos 7025,45 Lt sumos išdėstymo 2 metų laikotarpiui, kas per mėnesį sudarytų 292,73 Lt, teismui pateikė 2014-03-12, tačiau duomenų apie įsiskolinimo mažinimą nuo 2014-03-03 teismo sprendimo priėmimo, byloje nėra pateikta. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas, atsakovei nepateikus įrodymų apie pastangas nors dalimis vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra tikslingas bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Be to pažymėtina, kad atsakovė, prašymą grįsdama sunkia finansine padėtimi, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, o ne priešingai – sudaromos sąlygos sprendimo įvykdymo vilkinimui bei įmonės bankroto atveju apsunkinant skolos išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovės tikrąją turtinę padėtį(LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) ir spręsti, ar visos priteistos sumos sumokėjimas iš karto gali sutrikdyti atsakovės veiklą. Vien aplinkybė, kad įmonės veikla 2012-2013 metais buvo nuostolinga, nepateikiant kitų įrodymų apie įmonės pastangas vykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dviejų metų laikotarpiui, kuris atsižvelgiant į iš darbo santykių kilusio ginčo pobūdį bei ieškovės procesinę padėtį, teismo vertinimu nelaikytinas atitinkantis racionalumo ir objektyvumo principų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina sunkią atsakovės finansinę situaciją, tačiau vien atsakovės turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumo. Be to kaip jau minėta, nors atsakovė nurodo, kad skolos mokėjimo išdėstymas dalimis leistų toliau jai vykdyti veiklą, užtikrintų galimybę grąžinti skolą ieškovei išvengiant įmonės žlugimo, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu teismui nepateikė duomenų, jog atlieka kokius nors aktyvius veiksmus ir bent iš dalies dengia įsiskolinimą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės sunkią finansinę padėtį galėjo įtakoti ir pačios atsakovės elgesys, t.y. dėl atsakovės kaltės kilus ginčui dėl neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo, atsakovė šioje byloje sumokėjo 4500,00 Lt atstovavimo išlaidų advokatui, kurios apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos neatitinkančios protingumo ir sąžiningumo principo (2 t. 125 b.l.). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, kad jos pasiūlytas skolos išdėstymo variantas nepažeis šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principų bei kreditorės interesų, kadangi skola bus sumokėta laipsniškai per ilgesnį laikotarpį. Teismo vertinimu, išdėsčius skolos mokėjimą, kurio būtinumas nėra pagrįstas, būtų nukrypta nuo LR CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų ieškovės interesų kuo greičiau atgauti iš darbo santykių kilusią skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista, ir būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal LR CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.
Remiantis nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir teisingai pritaikė bei aiškino teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Dėl šių priežasčių skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teismas pažymi, kad atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė L. K. prašo priteisti 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2014-05-13 pinigų priėmimo kvitą Serija LT Nr. 740897, 2014-05-13 teisinių paslaugų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.15. punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 500,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėto ginčo sudėtingumą, byloje rengtų dokumentų kiekį, dokumento apimtis, galimas darbo ir laiko sąnaudas paruošiant ieškovei procesinius dokumentus, kitas darbo laiko sąnaudas, bei remdamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais, daro išvadą, kad prašymas pagrįstas. Ieškovei priteistina iš atsakoves UAB „Valauvis“ 300,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valauvis“, įmonės kodas 167255062, 300,00 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.