Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-1307-715/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-07Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-1307-715/2013
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00937-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
UAB „Valauvis“
Advokatai
Jurijus Malininas, Vidas Peikštenis
Kategorijos
  • 11.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1307-715/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00937-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 11.7.3.; 11.9.10.8.;14.1.;14.4.; 18.2.2.; 113.1. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokatui V. P.,atsakovės UAB „Valauvis“ atstovui E. K., atsakovės atstovui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei UAB „Valauvis“ dėl įsakymo atleisti iš darbo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu ir grąžinimo į darbą, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei darbo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. K. prašė teismo panaikinti atsakovės UAB „Valauvis“ 2013-02-28 įsakymą be numerio, dėl L. K. atleidimo iš darbo, pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir grąžinti ieškovę L. K. į darbą UAB „Valauvis“ vadybininkės pareigose, priteisti ieškovei iš atsakovės 23825 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką, pripažinti atsakovės ir ieškovės 2007-12-21 darbo sutartį Nr. 41 negaliojančia dalyje dėl darbo sutarties pakeitimo (papildymo) nuo 2011-09-01 ar nuo 2011-04-01 pavedant eiti ir buhalterės pareigas bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. 2013-06-21 pareiškimu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iki 13725 Lt. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2007-12-21 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 41, pagal kurią dirbo vadybininkės pareigose, darbdavio nurodymu dirbo po 4 valandas kiekvieną darbo dieną įmonės buveinėje adresu: Laižuvos g. 18, Mažeikiai, darbdavys įsipareigojo mokėti po 0,5 Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestį kiekvieną mėnesį. 2013-02-26 į ieškovės darbo vietą atvyko atsakovės atstovai - direktorius E. K. ir akcininkė J. K., kurie pareikalavo rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. 2013-03-05 paštu gavo direktoriaus 2013-03-01 pranešimą apie tai, kad nuo 2013-02-28 yra atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už tai, kad neatvyksta į darbą – daro ilgalaikes pravaikštas, neatlieka savo, kaip darbuotojos pareigų, bei nurodymą atvykti į darbovietę pasirašyti ant darbo sutarties. Pagal ieškovės 2013-03-13 rašytinį prašymą dėl įsakymo apie atleidimą iš darbo pateikimo ir visiško atsiskaitymo darbdavio atstovas įteikė 2013-02-28 įsakymo be numerio kopiją, iš kurios sužinojo, kad ne tik buvo atleista iš darbo už tariamas pravaikštas nuo 2013-02-01, bet ir tai, kad dirbo buhalterės pareigose nuo 2011 m. rugsėjo ar balandžio mėnesio, nes mėnesio skaičius yra ištaisytas. Iki 2013-02-01, ir po šios datos nurodė toliau dirbusi įprastą vadybininkės darbą UAB „Valauvis“ buveinėje, 2-ame aukšte įsikūrusiose biuro patalpose. Jokių pravaikštų nėra padariusi, todėl atsakovės 2013-02-28 įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, o ji grąžintina į darbą, į tas pačias vadybininkės pareigas bei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą pravaikštos laiką. Ieškovės patikslintais paskaičiavimais atsakovė jai yra neišmokėjusi 13725 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2009 m. balandžio mėnesį, 2010 m. balandžio – gruodžio mėnesius, už 2011 bei 2012 metus. Nurodė buhalterės pareigose niekada nedirbusi bei raštiško sutikimo keisti darbo sutarties sąlygas atsakovei nedavusi.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2012-11-29 UAB „Valauvis“ direktoriaus pareigas eina E. K., kuris tarp bendrovės dokumentų rado 2007-12-21 darbo sutartį Nr. 41, sudarytą tarp UAB „Valauvis“ buvusio direktoriaus L. K. ir jo žmonos L. B. - . Sutartyje buvo pažymėta, kad L. K. darbo vieta bus adresu Laižuvos g. 18, Mažeikiai, dirbs vadybininkės pareigose. Jokios konkrečios vadybininko darbo vietos adresu Laižuvos g. 18, Mažeikiai, UAB „Valauvis“ neturi, nurodytu adresu Bendrovei priklauso tik pastatas, pirmas aukštas nuo 2004 m. yra išnuomotas UAB „Langė“ trečiame aukšte ieškovė deklaravo gyvenamąja vietą ir ten gyveno su savo sutuoktiniu, buvusiu įmonės direktoriumi L. K., mirusiu 2012-12-04. Antrame pastato aukšte yra UAB „Valauvis“ archyvo patalpos, kur laikomi bendrovės dokumentai. Ieškovė neturėjo darbo vietos ir UAB „Valauvis“ kontoroje adresu Žemaitijos g. 43-33, Mažeikiuose. Bendrovėje vadybininko pareigų aprašymo ar pareiginių nuostatų nėra, todėl L. K. nebuvo priskirtos tikslios darbo funkcijos. Jos tariamas darbas sutartyje buvo pavadintas vadybininke. L. K. ir jos sutuoktinio L. K. sudaryta darbo sutartis nesukūrė šalims jokių teisinių pasekmių, L. K. realiai nedirbo jokio darbo įmonėje, neatliko jokių funkcijų, buvo įforminta į darbą tariamais sumetimais, nes ieškovė buvo buvusio UAB „Valauvis“ direktoriaus žmona. E. K. nuo 2012-11-29 pradėjęs dirbti direktoriumi suprato, kad L. K. jokio darbo bendrovėje neatlieka, daro ištisinę nepertraukiamą pravaikštą. Dėl L. K. ištisinių pravaikštų buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai ir patikrinimo aktas. Pravaikštos užfiksuotos 2013 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Jokių pateisinamų priežasčių dėl neatvykimo į darbą L. K. nepateikė, todėl 2013-02-28 UAB „Valauvis“ direktoriaus įsakymu Nr. 104 L. K. buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., už ilgalaikę pravaikštą. Atsakovės atstovas pripažino, kad ieškovė bendrovėje nedirbo buhalterės darbo, todėl pripažinti darbo sutarties dalyje, kuri jau yra ir taip nutraukta, negaliojančia, nėra jokios prasmės ir pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad 2007-12-21 pradėjo dirbti UAB „Valauvis“, vadybininkės pareigose, dirbo direktoriaus L. K. pavestus darbus, priimdavo užsakymus iš fizinių asmenų ar įmonių remontuoti kompiuterius, užpildyti spausdintuvo kasetes, perduodavo juos direktoriui L. K., vėliau direktoriumi tapusiam jo sūnui E. K., grąžindavo sutvarkytus kompiuterius klientams. Ieškodavo klientų, teikdavo komercinius pasiūlymus įmonėms, kad naudotųsi UAB „Valauvis“ paslaugomis. Darbo vieta buvo Laižuvos g. 18, antrame aukšte, kadangi dirbo pusę etato, priklausė dirbti 4 valandas per dieną. Konkretaus darbo laiko ir darbo laiko grafiko nebuvo, galėjo pasirinkti darbo laiką nuo 10 val. iki 13 val. arba nuo 13 val. iki 17 val. Nuo 2012-11-29 pasikeitus įmonės direktoriui, ir toliau verbuodavo klientus, priimdavo priemones biure, Laižuvos g. 18, ir nuveždavo E. K.. Priimamų remontuoti kompiuterių registracija nebuvo vedama, tiesiog skambindavo E. K. ir klausdavo ar suremontuos. Mirus L. K., naujasis direktorius naujų užduočių nedavė, dirbdavo tą patį, ką dirbo ir anksčiau, tačiau buvo ignoruojama. Nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. pabaigos atlyginimo iš bendrovės negavo, pagal dokumentus atlyginimą paimdavo vyras, tačiau jai neišmokėdavo. Iš direktoriaus pinigų nereikalavo, nes įmonė vertėsi sunkiai, galvojo, kad pinigus jai išmokės vėliau. 2013-02-25 J. K. atsiuntė jai į telefoną SMS žinutę, nurodydama parašyti prašymą išeiti iš darbo, kitą dieną atvažiavo ir išlaužė laukutinių durų spyną. Visą vasario mėnesį buvo darbe ir nė vienos dienos pravaikštos nepadarė. Apie patikrinimus, ar ji yra darbo vietoje, nieko nežinojo. E. K. tapus direktoriumi jokių drausminių nuobaudų nėra gavusi. Nebuvo kviečiama, ką nors pasiaiškinti dėl darbo ir nėra gavusi jokių nurodymų, ką turi dirbti. Nurodė, jog 2013-03-22 atvykusi pas direktorių dėl atleidimo iš darbo, pareikalavo savo darbo sutarties originalo ir gavusi jį pamatė, kad yra sutarties papildymas – įrašas, jog dirbo ir buhalterės pareigose, taip pat pamatė taisymus darbo sutarčių registrų žurnale, ties darbo sutarties papildymu. Nurodė, kad buhaltere niekada nedirbo, neturi jokio buhalterinio išsilavinimo, darbo sutartyje ties sutarties papildymu nepasirašinėjo ir apie darbo sutarties papildymą nieko nežinojo.

Ieškovės atstovas advokatas Vidas Peikštenis teismo posėdyje teigė, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, dirbo UAB „Valauvis“ vadybininke po 4 val., darbo vieta Laižuvos g. 18, o atsakovė įsipareigojo mokėti pusę minimalaus darbo užmokesčio. Ieškovei nebuvo sudarytas darbo grafikas, ji savo darbą planavosi pati. J. K. pasiūlius ieškovei išeiti iš darbo savo noru, ji nesutiko ir 2013-03-05 paštu gavo pranešimą jog nuo 2013-02-28 atleista iš darbo už tai, kad neatvyksta į darbą, daro pravaikštas, neatlieka pareigų. Atvykusi pasirašyti darbo sutarties sužinojo, kad įmonėje dirbo ne tik vadybininke, bet ir buhaltere, nors apie tokį darbo sutarties pakeitimą nieko nežinojo. Ieškovė SMS žinučių išrašais, iš kurių matyti, kad bendravo su direktoriumi E. K. dėl kompiuterių remonto, liudytojų parodymais įrodė, kad visą vasario mėnesį dirbo, todėl atsakovės atstovo teiginys, jog ieškovė darė pravaikštas yra nepagrįstas. Nurodė, jog nepagrįstas atsakovės atstovo teiginys dėl ieškovei išmokėto darbo užmokesčio, kurį paėmė buvęs direktorius L. K., nes direktorius ieškovei paimtų pinigų neišmokėjo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 13725 Lt neišmokėto darbo užmokesčio yra pagrįstas. Taip pat iš atsakovės turėtų būti priteistos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovės atstovas direktorius E. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2012-11-29 dirba UAB „Valauvis“ direktoriumi, anksčiau dirbo vadybininko pareigose. Per visą darbo laiką nei karto L. K. nematė darbe, ji jokių darbo funkcijų neatliko. Ieškojo jos, norėdamas sumokėti atlyginimą. 2013-02-12 10 val. ir 15 val. atliko patikrinimus, ar L. K. yra darbe, adresu Žemaitijos g. 43-33, Mažeikiuose ir tą pačią dieną 11 val. ir 14 val. Laižuvos g. 18, Mažeikiuose, bet L. K. nebuvo rasta darbo vietoje, durys buvo užrakintos. 2013-02-27 10 val. ir 15 val. vėl atliko patikrinimus parduotuvėje Žemaitijos g. 43-33, kur L. K. nerasta, ir 11 val. ir 14 val., įmonės buveinėje Laižuvos g. 18, Mažeikių m., kur durys buvo užrakintos ir niekas neįleido. Todėl L. K. buvo atleista už pravaikštas. Apie tai, kad L. K. dirba bendrovėje sužinojo tik tapęs direktoriumi, darbo vieta L. K. įrengta nebuvo. Teigė, jog bendrovė nesutinka antrą kartą mokėti atlyginimo L. K., nes pinigai buvo paimti iš bendrovės kasos, pinigus paimdavo buvęs direktorius L. K., tačiau ar pinigai buvo išmokėti ieškovei nežino.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas Jurijus Malininas, teismo posėdyje teigė, jog ieškovė UAB „Valauvis“ buvo įdarbinta buvusio direktoriaus L. K. formaliai, pusei etato, kad eitų darbo stažas. Darbo vieta ir darbo funkcijos jai numatytos nebuvo. Neišmokėto darbo užmokesčio priteisti ieškovei taip pat nėra pagrindo, nes pagal bendrovėje esančius dokumentus matyti, kad L. K. darbo užmokestis buvo išmokėtas direktoriui L. K.. Iš darbo UAB „Valauvis“ pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą L. K. atleista teisėtai, pagal įstatymą, nes nevykdė jokio darbo, nebuvo rasta darbo vietoje. Pripažinti L. K. darbo sutarties papildymą negaliojančiu nėra pagrindo nes tai nesukels jokių pasekmių šalims. Atsakovės atstovas taip pat prašė priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja S. Š. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė L. K. yra jos sesuo, atsakovą pažįsta taip pat, tačiau su juo mažai bendrauja. Į UAB „Valauvis“ pastoviai nešdavo savo kompiuterį instaliuoti programų, taisyti. Šių metų vasario 27 d. taip pat nešė taisyti nešiojamą kompiuterį, nunešė jį į Laižuvos g. 18, kompiuterį priėmė L. K.. Turi sąrašiuką, kokie darbai padaryti kompiuteryje, kas pakeista. Paimant pataisytą kompiuterį prie jo būdavo pridėtas lapelis, kokie darbai atlikti, žinojo, kad kompiuterį remontuodavo L. K. sūnus.

Liudytoja V. B. teismo posėdyje parodė, kad 2013-02-12 apie 15 val. į UAB „Valauvis“ vežė taisyti kompiuterį. Kompiuterį remontui davė L. K., kabinete Laižuvos g. 18, 2 aukšte. Sutvarkytą kompiuterį, L. K. jai atvežė į namus, nes pati neturėjo galimybės pasiimti. Kartu su kompiuteriu L. K. padavė lapelį kas kompiuteryje sutvarkyta, pinigus už kompiuterio remontą perdavė L. K..

Liudytoja L. K. teismo posėdyje parodė, kad UAB „Valauvis“ dirbo nuo įkūrimo iki 2011 m. ir nuo 2013 m. gegužės ar birželio mėn. 2007-12-21 L. K. buvo įdarbinta UAB „Valauvis“. Prieš tai L. K. derino šitą klausimą, pasakė, kad nori įdarbinti Loretą dėl darbo stažo ir, kad ji nedirbs. Direktorius atsisakė savo atlyginimo kėlimo, kad eitų stažas L. K., kad nedidėtų finansiniai rodikliai (atlyginimo fondas) ir mokesčiai. Darbo vieta L. K. niekada nebuvo sukurta nei Laižuvos g. 18, nei Žemaitijos g. 43. Žemaitijos g. 43 buvo tik viena sėdima vieta prie kompiuterio, sėdėjo direktorius ir dirbo su klientais, o kitam kambaryje buvo dirbtuvė, kur atnešdavo kompiuterius įrašyti programas, tai buvo darbinė patalpa, o dar vienam kambaryje buvo parduodamų prekių ekspozicija. Ieškovės pateikti dokumentai ir pasirašytos sutartis yra su jos parašais, tačiau sutartys yra negaliojančios nes L. K. neturėjo įgaliojimo pasirašyti už UAB „Valauvis“ dokumentų. 2011-11-28 išėjo iš darbo, tačiau buvęs direktorius atnešdavo sutvarkyti buhalterinius dokumentus, darbo grafikus jis tvarkėsi pats, ji surašydavo žiniaraštį. Rašydama dokumentus žinojo, kad L. K. nedirba, tačiau skaičiavo jai atlyginimą. Atlyginimo L. K. už darbą nėra mokėjusi, direktorius paimdavo iš kasos pinigus ir kasos išlaidų orderį, o paskui atnešdavo jį pasirašytą. Iš kasos pinigus atlyginimams mokėti paėmęs direktorius, nepateikdavo dokumentų, kad pinigai buvo išmokėti darbuotojams. Už L. K. atlyginimą paimdavo jos vyras L. K.. Parodė, kad išrašydavo direktoriaus vardu kasos išlaidų orderius, tačiau pinigus visada paimdavo direktorius. Jai 2011-02-28 išėjus iš darbo UAB „Valauvis“ bendrovė ne ilgiau kaip tris mėnesius negalėjo būti be finansininko, todėl ji pasiūlė L. K. įforminti L. K. eiti buhalterės pareigas. Ji surašė įsakymą dėl L. K. paskyrimo eiti buhalterės pareigas, padarė pataisymus darbo sutarčių registravimo žurnale bei L. K. darbo sutartyje, nors ir toliau buhalterinius darbus įmonėje dirbo pati.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Valauvis“ akcininkė. Teigė, jog L. K. UAB „Valauvis“ buvo įdarbinta 2007 m., tačiau ji nedirbo. Direktorius prašė priimti L. K., kad jai eitų darbo stažas. Darbo vieta L. K. sukurta nebuvo. Teigė dalyvavusi patikrinimuose dėl L. K. buvimo darbo vietoje, nes reikėjo užfiksuoti, jog L. K. nėra darbo vietoje. Tokią įmonės tvarką sugalvojo žodžiu. Direktorius E. K. pasakojo, kad L. K. vasarį nedirbo, sausį nedirbo, gruodžio mėn. ir anksčiau ji nedirbo. Ar jai buvo mokamas atlyginimas, nežino. Iš dokumentų žino, jog įmonė apskaičiavo ir išmokėjo L. K. darbo užmokestį atleidžiant ją iš darbo. Buhalterinius dokumentus, darbo užmokesčio klausimus, tvarkė buhalterė arba L. K., ji šiais klausimais nesidomėjo. Prasidėjus teismo procesui sužinojo, kad pagal sutartį įmonėje buhaltere buvo ieškovė, bet buhalterinius dokumentus visada tvarkė L. K.. Taikiai siūlė L. K. savo noru išeiti iš darbo, nes dabar nereikia tokio darbuotojo, tačiau L. K. nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.

Iš ieškovės L. K. ir atsakovės UAB „Valauvis“ darbo sutarties matyti, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2007-12-21 vadybininkės pareigose, sutartis sudaryta neterminuotai. Darbo sutartis nutraukta 2013-02-28 pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (4-6 b.l). Iš 2013 m. vasario 28 d. įsakymo, be numerio, dėl darbo sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kadangi darbuotoja nuo 2013-02-01 nepasirodė darbe, neatliko savo kaip darbuotojos pareigų, padarė ilgalaikes pravaikštas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Darbo kodekso 235 straipsnis). Pagal LR DK 235 straipsnį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra – darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

LR DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose numatytomis pareigomis (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė buvo atleista iš darbo pagal 2013-02-08 direktoriaus E. K. tarnybinį pranešimą Nr. 1, kuriuo prašė akcininkės J. K. sudaryti komisiją vadybininkės - buhalterės neatvykimo į darbą fakto nustatymui (1 t., 30 b.l.), taip pat įsakymais Nr. 102 ir 103 dėl L. K. neatvykimo į darbą fakto nustatymo (1 t., 31, 33 b.l.) bei protokolais Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t., 32, 34 b.l.). Iš 2013-02-27 protokolo Nr. 2 matyti, kad buvo nutarta ieškovę atleisti iš darbo, nes ji neatliko savo pareigų ir padarė ilgalaikes pravaikštas. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės atstovas, tiek liudytojos L. K. ir J. K. nurodė, kad ieškovė įdarbinta įmonėje buvo fiktyviai dėl darbo stažo, jokio darbo nedirbo, darbo vieta jai nebuvo sukurta ir iš darbo atleista buvo dėl to, kad tikrinimo metu nebuvo rasta nei įmonės buveinės adresu, kur darbo sutartyje nurodyta jos darbo vieta, nei Žemaitijos g. 43-33, kur yra įmonei priklausanti kompiuterių parduotuvė. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdyje išklausytų šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė nebuvo informuota apie atliktus patikrinimus, jos nebuvo prašyta pasiaiškinti, kodėl ji nebuvo darbo vietoje, apie atleidimą iš darbo buvo informuota 2013-03-01 pranešimu ( 1 t., 7 b. l.).

Atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 237 str. 1 d. 3 p.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda, numatyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys (atsakovas) pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

Paaiškėjus drausminiam pažeidimui, prieš skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnis). Įstatymas nenumato, kad toks darbdavio reikalavimas darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytinai. Svarbu, kad darbuotojui būtų suteikta reali galimybė pasiaiškinti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog įvykdė minėtą įstatymo nuostatą – byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pareikalauta, jog ieškovė pateiktų rašytinį pasiaiškinimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kurio padarymu ji buvo įtariama, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų ieškovės nebuvimo darbe priežasties faktui nustatyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė nebuvo informuota apie darbdavio atliktus patikrinimus, jos nebuvo prašoma pasiaiškinti kodėl ji nustatytomis dienomis ir valandomis nebuvo rasta darbo vietoje, kokius konkrečius darbus ji atlieka. Ieškovės teigimu, dirbdama vadybininkės pareigose ji vykdė tiesioginius direktoriaus L. K. nurodymus, jos darbo funkcijos jokiame dokumente nurodytos nebuvo. Kad įmonėje nėra jokio L. K. darbo funkcijų aprašymo, atsiliepime patvirtino ir atsakovės atstovas. Pasikeitus įmonės direktoriui ieškovė jokių nurodymų iš direktoriaus E. K. negavo, dirbo savo nuožiūra tokius pačius darbus kaip ir anksčiau. Tai, kad ieškovė 2013 metų vasario mėnesį dirbo įmonės labui patvirtina liudytojų S. Š. ir V. B. parodymai, E. K. teisme duoti parodymai dėl išrašytų klientėms lapelių po kompiuterių remonto, bei ieškovės pateiktas jos susirašinėjimas SMS pranešimais su direktoriumi E. K. dėl kompiuterio nuvežimo klientei (2.t., 49-50 b.l.). Iš atsakovės teismui pateikto 2013 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad nuo vasario mėnesio 1 dienos ieškovei buvo žymimas (PB), t.y. pravaikštos ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties, tačiau direktorius nuo pat vasario 1 dienos nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti, kodėl ji pažeidinėja darbo drausmę ir neatvyksta į darbą. Taip pat išmokėjo ieškovei darbo užmokestį už 2013 m. vasario mėnesį ( 1 t., 13 b.l.). Kritiškai vertinti atsakovės atstovo ir liudytojų L. K. ir J. K. parodymai, jog ieškovė įmonėje jokio darbo neatliko, buvo įdarbinta tik fiktyviai, kad eitų darbo stažas, nes juos paneigia atsakovės pateikti dokumentai, įrodantys, jog ieškovei buvo skaičiuojamas ir asmeniškai išmokamas darbo užmokestis. Iš bylos medžiagos ir teisme išklausytų parodymų matyti, kad atsakovės atstovas direktorius E. K. pradėjęs eiti direktoriaus pareigas elgėsi neatsakingai, netinkamai organizavo įmonės darbą, neužtikrino, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, kaip to reikalauja LR DK 229-232 straipsniai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas – buvo paskirta neteisėtai, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Todėl atsakovės UAB „Valauvis“ 2013 m. vasario 28 d. įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pripažintinas neteisėtu.

Dėl išmokų už priverstinės pravaikštos laiką.

LR DK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė grąžinti ją į darbą UAB „Valauvis“ vadybininkės pareigose, tačiau išnagrinėjus bylą matyti, kad atsakovė nėra paruošusi tinkamos darbo vietos ieškovei, pasikeitus įmonės direktoriams ieškovė buvo ignoruojama, todėl teismas konstatuoja, kad grąžinus ieškovę į buvusias vadybininkės pareigas UAB „Valauvis“ jai gali būti sudarytos netinkamos sąlygos darbui. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis su ieškove L. K. ir atsakove UAB „Valauvis“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir ieškovei iš atsakovės priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta piniginė išmoka. Kadangi ieškovės dienos vidutinis atlyginimas yra 23,36 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2055,68 Lt išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d. 4 p., 23,36 Lt x 22 x 4 mėn.) neatskaičius mokesčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, įstatyme nustatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010, 2011-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011, 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgia ir į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip darbdavio turtinė padėtis ir galimybė sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, konfliktiškumą, taip pat į aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ne kartą siūlė atsakovei susitarti taikiai ir civilinę bylą nutraukti, tačiau atsakovė nesutiko su siūlomomis sąlygomis, nepripažino nei vieno iš ieškinio reikalavimų. Todėl teismas įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad ieškovė įmonėje dirbo daugiau nei penkerius metus, taip pat nustatęs, jog ieškovė iš darbo UAB „Valauvis“ atleista neteisėtai, sprendžia jog iš atsakovės ieškovei priteistinos lėšos už priverstinės pravaikštos laikotarpį atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus bei kompensuos dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, nuo 2013-03-01 iki 2013-11-01, už aštuonis mėnesius, kuris sudaro 4000 Lt (8 mėn. x 500,00 Lt), neatskaičius mokesčių (LR DK 300 str. 4 d., 301 str.) Už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos už 4 darbo dienas jai priskaičiuojamas darbo užmokestis yra 93,44 Lt. Viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4093,44 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei iš atsakovės priteistina po 23,36 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

LR DK 201 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojams mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokios įmonėje nustatytos darbo užmokesčio išmokėjimo tvarkos, pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą darbo sutartį matyti, kad darbo užmokestis turėjo būti mokamas du kartus per mėnesį 24 ir 8 mėnesio dieną. Iš atsakovės pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, kad darbo užmokestis UAB „Valauvis“ darbuotojams buvo mokamas grynaisiais pinigais iš įmonės kasos pildant darbo užmokesčio žiniaraščius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, pakeisto 2010-06-02 nutarimu Nr. 671, 4 punkte yra nurodyta, jog pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. 5 punkte nurodyta, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Iš išdėstyto darytina išvada, kad pagal kasos išlaidų orderį ar mokėjimo žiniaraštį grynuosius pinigus gaunantis asmuo turi asmeniškai pasirašyti jog pinigus gavo. Jei pinigai išmokami kitam asmeniui, nei jie yra skirti, reikalingas įgaliojimas, kuris pagal minimų taisyklių 6 punktą turi būti pridedamas prie kasos išlaidų orderio ar mokėjimo žiniaraščio.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13725 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. balandžio mėnesį, 2010 m. balandžio - gruodžio mėnesius, už 2011 bei už 2012 metus. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko ir pateikė kasos išlaidų orderius – 2010-05-11 Nr. 34; 2010-06-09 Nr. 43; 2010-07-08 Nr. 47; 2010-08-09 Nr. 60; 2010-09-06 Nr. 70; 2010-10-06 Nr.76; 2010-11-09 Nr.86; 2010-12-08 Nr.91; 2010-12-31 Nr. 92; 2011-02-08 Nr. 09; 2011-03-13 Nr.13; 2011-04-08 Nr. 18; 2011-05-09 Nr. 25; 2011-06-08 Nr. 31; 2011-07-08 Nr. 37; 2011-08-08 Nr. 46; 2011-09-09 Nr. 52; 2011-10-10 Nr. 59; 2011-11-08 Nr. 67; 2011-12-09 Nr. 72; 2011-12-30 Nr. 79; 2012-02-08 Nr. 08; 2012-03-08 Nr. 16; 2012-04-10 Nr. 19; 2012-05-08 Nr. 26; 2012-06-08 Nr.31; 2012-07-04 Nr. 38; 2012-08-03 Nr. 44; 2012-09-10 Nr. 49; 2012-10-09 Nr. 55; 2012-11-09 Nr. 60 ( 1 t., 84-99 b.l.), nurodydama, jog direktorius L. K. iš įmonės kasos yra paėmęs grynuosius pinigus darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti pagal atlyginimų žiniaraščius, ir kadangi jis ir L. K. buvo vyras iš žmona, laiko, kad darbo užmokestis L. K. buvo išmokėtas. Atsakovė taip pat pateikė 2009 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 6, kuriame nurodoma L. K. priskaičiuota ir išmokėtina darbo užmokesčio suma už 2009 m. balandžio mėnesį, tačiau žiniaraštyje nėra ieškovės parašo, kad darbo užmokestis jai yra išmokėtas. Atsakovė teismui nepateikė darbo užmokesčių žiniaraščių už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio, kuriose būtų įrodymai jog ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis minimu laikotarpiu. Iš išdėstyto daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio įmonės direktorius L. K. iš įmonės kasos paimdavo grynuosius pinigus darbuotojų atlyginimams išmokėti, tačiau duomenų, patvirtinančių jog atlyginimai darbuotojams, tarp jų ir ieškovei, buvo išmokėti, nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiais, jog jai darbo užmokestis už darbą nebuvo mokamas. Atsakovės atstovo teiginys, jog L. K. paimdavo savo žmonai L. K. priklausantį atlyginimą laikytinas niekiniu, nes atsakovė nepateikė nei prie kasos išlaidų orderių nei užmokesčių žiniaraščių pridėtų L. K. įgaliojimų L. K. paimti jos darbo užmokestį. Kad įmonės direktorius L. K. nemokėdajo darbo užmokesčio teisme patvirtino ir liudytoja L. K. bei atsakovės atstovas E. K., kuris įmonėje dirbo nuo 2011-01-24.

Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad atsakovė UAB „Valauvis“ nėra sumokėjusi ieškovei darbo užmokesčio už 2009 metų balandžio mėnesį, bei nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio. LR DK 301 straipsnis numato, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ieškovės reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2012 metų gruodžio mėnesio, iš viso 13325,00 Lt (neatskaičius mokesčių).

Dėl darbo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia.

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2007-12-21 sudarytą darbo sutartį Nr. 41 dalyje dėl darbo sutarties pakeitimo (papildymo) pavedant jai eiti buhalterės pareigas, nurodydama, jog apie sutarties pakeitimą jai nebuvo žinoma ir buhalterės darbo įmonėje ji nedirbo. Darbo sutartyje Nr. 41 skiltyje dėl darbo sutarties pakeitimo (papildymo) nurodyta, jog L. K. nuo 2011-09-01 pavedama eiti ir buhalterės pareigas, kur pasirašė darbdavys L. K., darbuotojos L. K. parašo ties sutarties papildymu nėra. Darbo sutarčių registravimo žurnale 8 skiltyje taip pat yra taisytas įrašas apie L. K. darbo sutarties pakeitimą nuo 2011-09-01.

LR DK 120 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Nagrinėjamu atveju iš sutarties matyti, kad buvo keičiama viena iš būtinųjų L. K. darbo sutarties sąlygų, nurodytų LR DK 95 straipsnio 1 dalyje, t.y. dėl darbo funkcijų – tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Apie tai padaryta atžyma UAB „Valauvis“ darbo sutarčių registracijos žurnale, kaip to reikalauja darbo sutarčių registravimo taisyklės. Iš ieškovės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128 bei UAB „Valauvis“ darbo sutarčių žurnalo fotonuotraukų matyti, kad 41 numeriu užregistruota L. K. darbo sutartis, ties kuria aštuntoje skiltyje yra įrašas jog L. K. darbo sutartis buvo keista 2011-04-01, nors atsakovės pateiktame darbo sutarčių registravimo žurnale L. K. darbo sutarties keitimo data yra ištaisyta į 2011-09-01. Teismo posėdyje liudytoja L. K. patvirtino, kad darbo sutarčių registracijos žurnale jos ranka yra įrašyta apie L. K. darbo sutarties pakeitimą, tačiau nurodė neatsimenanti kokią įrašė datą ir ar ji buvo taisyta, taip pat patvirtino, kad L. K. niekada nedirbo buhaltere įmonėje, visus buhalterinius dokumentus pildė ir toliau ji pati, nors tuo metu buhaltere UAB „Valauvis“ jau nedirbo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš išdėstyto matyti, kad L. K. darbo sutartis pakeista pažeidžiant LR DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, t.y. nesant išankstinio darbuotojo sutikimo, ieškovė nebuvo informuota apie sutarties pakeitimą ir buhalterės pareigose niekada nedirbo, todėl darbo sutartis Nr. 41 pakeitimas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor-cingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (1 t. 15 b.l., 2 t. 60 b.l.) ir 350,91 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų (2 t., 52-53 b.l.). Patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. 97,08 %, iš atsakovės ieškovei priteistina 3253,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 4500,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (2 t. 61-66 b. l.). Atmetus dalį, t.y. 2,92 % ieškovės reikalavimų, iš ieškovės atsakovei priteistina 131,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas nuo kurių ieškovė atleista sudaro: žyminis mokestis už du neturtinius ieškovės reikalavimus – 288,00 Lt, už reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį mokėtinas 412,00 Lt (13725 Lt x 3 % = 412,00 Lt) žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką mokėtinas 123,00 Lt (4093,44 x 3 % = 123,00 Lt) žyminis mokestis. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t.y. 97,08 % (13325 / 13725 x 100 % = 97,08 %) tenkinus reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, iš atsakovės Valstybei priteistinas 811,00 Lt (288,00 Lt + 400,00 +123,00 = 811,00 Lt) žyminis mokestis.

Bylos nagrinėjimo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios paskirstomos tarp ieškovės ir atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai: iš ieškovės pašto išlaidos Valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (LR CPK 96 str. 6 d.), iš atsakovės priteistina 12,89 Lt pašto išlaidų Valstybei.

Sprendimas dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (500,00 Lt neatskaičius mokesčių) priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 410-418 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės ieškinio dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsisakymą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti UAB „Valauvis“ 2013-02-28 įsakymą Nr. 104 dėl ieškovės L. K. atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.

Priteisti ieškovei L. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Valauvis“, j.a.k. 167255062:

2055,68 Lt (dviejų tūkstančių penkiasdešimties penkių litų 68 ct) neatskaičius mokesčių, išeitinę išmoką; 4093,44 Lt (keturis tūkstančius devyniasdešimt tris litus 44 ct) neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2013-02-28, iki teismo sprendimo priėmimo dienos; po 23,36 Lt (dvidešimt tris litus 36 ct) neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 13325,00 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus dvidešimt penkis litus ) neatskaičius mokesčių, neišmokėto darbo užmokesčio;3253,06 Lt (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris litus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti ieškovės L. K. ir UAB „Valauvis“ 2007-12-21 sudarytos darbo sutarties Nr. 41pakeitimą negaliojančiu nuo 2011-04-01.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Valauvis“, j.a.k. 167255062 811,00 Lt (aštuonis šimtus vienuolika litų 00 ct) žyminio mokesčio Valstybei ir 12,89 Lt (dvylika litų 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminį mokestį ir pašto išlaidas ji turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti atsakovei UAB „Valauvis“ iš ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 131,40 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo (500,00 Lt,) neatskaičius mokesčių, nukreipti vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė