Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam O. K., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei (iš dalies nuotoliniu būdu),

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis O. K. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku apie vidurdienį jis buvo namuose ir gulėjo lovoje. Jis užsinorėjo į tualetą, ten M. K. plovė grindis. Eidamas nieko jai nesakė, nukentėjusioji pradėjo jį stabdyti, plūsti žodžiais, nes ji išplovė tualetą, pripylė valiklio, todėl jis negalėjo eiti nusišlapinti. O. K. įbėgo į vonią, nusišlapino ir išbėgo. M. K. vėl jį puolė (užkabino, kumščiavo į jo kūną (nugarą), taip pat sudavė į veidą), todėl jis trenkė nukentėjusiajai į veidą (į žandą). Nukentėjusioji nukrito (suklupo keturiomis), o jis nuėjo į kambarį. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, pažiūrėjo, kad nieko baisaus nenutiko, nukentėjusioji atsisakė vykti į ligoninę. O. K. gyvena bendrabutyje daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, o M. K. – (duomenys neskelbtini) metus. Konfliktas įvyko bendro naudojimo virtuvėje. Nukentėjusioji nepadarė jam sužalojimų. Jis nematė ant M. K. sužalojimų.

Nukentėjusioji M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jai buvo sulaužyta nosis, buvo mėlynės, bėgo kraujas. Ji neužkabino kaltinamojo. O. K. eidamas pastūmė ją, kai pasakė, kad neitų į tualetą, nes ji įpylė valiklio. Kita vertus, jis nuėjo į vonią, o grįždamas stūmė ją. M. K. pasakė nesistumdyti ir jai buvo suduotas smūgis ranka. Nukentėjusioji pastūmė jį į nugarą, nes jis irgi taip pasielgė. Ji nemušė O. K. ir nedraskė jo.

Ekspertė E. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji patvirtina surašytą specialisto išvadą. Pati apžiūrinėjo nukentėjusiąją. Kadangi visi sužalojimai yra vienoje kūno plokštumoje, jie galėtų būti padaryti griuvimu, bet taip lokaliai griūti ir kontaktuoti veidu mažai tikėtina. Specialisto išvadoje apie dantų būklę ir kurie yra tikri, kurie nėra tikri, duomenų nėra, todėl negali atsakyti, kurie yra tikrieji dantys ar protezai, jos išvadoje parašytos kraujosruvos, kurios yra gleivinėje. Apžiūrėjo M. K. burnos ertmę, nenustatė nulūžusių dantų. Jei pamatytų, kad asmeniui nuskilę dantys, tai užfiksuotų specialisto išvadoje. Sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas tik savų nuolatinių dantų netekimu, įdėti dantys nekvalifikuojami kaip sveikatos sutrikdymo mastas. Medicinos dokumentuose yra paminėta, kad padidėjęs nukentėjusiosios dantų paslankumas, tai teoriškai dėl dantų paslankumo plokštelė galėjo atsipalaiduoti ir iškristi, smūgio metu plokštelė įskilo, atsirado dantų paslankumas ir jie iškrito iš savo vietos. Nosies lūžiui kraujavimas būdingas iš nosies. Kraujavimo pobūdis, kiekis individualus kiekvienam asmeniui. Teismo medicinos gydytojai sužalojimo padarymo jėgos nenustatinėja, nes neturi galimybės atlikti eksperimentų, kokios jėgos reikėjo sužalojimui padaryti, visi žmonės individualūs. M. K. sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, nes tokie sužalojimai būna pjautiniai, fiksuojami dilbių ir šlaunų vidiniuose paviršiuose. Fizinis skausmas kiekvienam asmeniui skirtingai juntamas pojūtis, negali atmesti galimybės, kad nukentėjusioji galėjo justi fizinį skausmą.

2022 m. spalio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad M. K. pareiškė, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvės patalpoje, jos kaimynas O. K. savo dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jai į veido sritį. Dėl šio jo veiksmo ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta (1 t., b. l. 8–17).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. spalio 8 d. 12.06 val. Bendrajame pagalbos centre gautas M. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos kaimynas, trenkė jai per veidą, moteriai (duomenys neskelbtini) metai, kraujuoja nosis (1 t., b. l. 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3245/2022 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 3245/2022 (01)) užfiksuota, kad, remiantis M. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai padaryta poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje, nusitęsianti į kairį skruostą bei žandą iki pat apatinio žandikaulio kairio krašto, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje ir kairiame lūpų kampe, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) polikliniką 2022 m. spalio 12 d. galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 8 d. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai yra nespecifiniai, todėl galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūnant (1 t., b. l. 56–58).

2022 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 12 vaizdo ir garso įrašų iš „Body“ kamerų, kurie yra vienas kito tęsinys, apžiūra.

Vaizdo įrašas „2022_1008_123009_031“ prasideda 2022 m. spalio 8 d. 12:30:08 val. Matosi, kad pareigūnai laukia lifto laiptinėje. Pareigūnai liftu pakyla į (duomenys neskelbtini) aukštą. Paklausinėjus žmonių, kur (duomenys neskelbtini) butas, nurodoma, kad jis yra (duomenys neskelbtini) aukšte, pareigūnai tada liftu nusileidžia į minėtą aukštą. Ten einant koridoriumi pareigūnus pasitiko medikas. 12:33:15 val. pareigūnai užeina į butą. Matosi, kad patenkama į bendro naudojimo virtuvėlę, iš kur patenkama į kambarį, kur yra pranešėja ir medikai. Užėjus girdisi pranešėjos pasakojimas „jėgos turi, niekur nedirba. Aš jau (duomenys neskelbtini) metai čia. O jisai karalium įsivaizduoja. Išvaliau, eina, sakau neik į tualetą, nes išvalyta. Jis vonion, ir kai grįžo, ir kaip sako, mane stumti...“ Pareigūnas paklausia, kur kaimynas. Medikas parodo į kitas duris ir pasako „a čia gyvena“. Pareigūnas nurodė, kad čia buvęs kažkada, pasibeldė į kitas duris, esančias bendrojo naudojimo virtuvėlėje. Pareigūnas pasisveikina su vyru, paklausia, kas čia nutiko. Iš šio kambario išėjo vyras (įtariamasis) ir pasakė „kas nutiko, užpuolė mane. Einu į tualetą, sako aš išploviau tualetą. Aš noriu siusioti, neduoda man praeiti, pradėjo mane baladoti. Atgal einu, vėl pradėjo baladoti, nu ir užplojau, ir nuėjau į kambarį atgal. Ir viskas. Bet jinai mane pati puolė, ne pirmą kartą jinai mane puola. Ir į galvą man yra davus. Aš kviečiu policiją, policininkas sako kur kraujas? Taip man pasakė. Buvo užvožusi į galvą normaliai. Aš iškart jai kviečiu policiją, atvažiuja pareigūnė ir pareigūnas, sako kur kraujas“. Tada pareigūnas vyro paprašo pateikti dokumentą. Pareigūnai užeina į vyro kambarį, tikrina dokumentą. Vienas pareigūnas klausia kito, ar pareiškėja važiuos į ligoninę. Jie nueina prie pareiškėjos kambario, paklausia ar važiuos į ligoninę. Tada girdisi medikės ir pareiškėjos pokalbis, medikė pasakė, kad gali į ligoninę nuvežti, tada patikslino, kad į ligoninę, į abdukciją jie neveža. Jai medikė paaiškino, kad čia jokios pagalbos jai niekas nedarys. Pareigūnas paklausė, o iš kur tas kraujas, iš nosies? Jam atsakoma, kad iš nosies. Pareigūnas paklausia, ar nesulūžo nosis, tačiau atsakymo nesigirdi. 12:35:08 val. vaizdo įrašas pasibaigia.

Vaizdo įrašas „2022_1008_135911_038“ ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys, jame tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 74–76). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. K., panaudojęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją M. K., padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje, nusitęsianti į kairį skruostą bei žandą iki pat apatinio žandikaulio kairio krašto, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje ir kairiame lūpų kampe, nosikaulių lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 3245/2022 (01) (1 t., b. l. 56–58). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

O. K. teisiamojo posėdžio metu neneigė sudavęs smūgį į M. K. veidą, tačiau jis teigė, kad taip pasielgė, nes gynėsi nuo nukentėjusiosios.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

BK 28 straipsnyje nustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013).

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios nulemtų O. K. fizinio smurto panaudojimą kaip būtinosios ginties rezultatą. Šiuo atveju būtina išanalizuoti nagrinėjamo įvykio eigą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto priežastis buvo ta, kad kaltinamasis pasinaudojo tualetu, kai nukentėjusioji neseniai buvo išplovusi tualetą ir pripylusi valiklio. Pasak M. K., ji pasakė O. K., kad dėl minėtos priežasties neitų į tualetą, tačiau kaltinamasis eidamas pastūmė ją. Jis nuėjo į vonią, o grįždamas stūmė ją. M. K. pasakė nesistumdyti, pastūmė O. K. į nugarą ir tada jai buvo suduotas smūgis į veidą. Nukentėjusioji nemušė kaltinamojo ir nedraskė jo. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 8–11). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių M. K. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti O. K.. Taigi, remiantis M. K. parodymais, būtent O. K. pirmas panaudojo fizinį – stūmimo – veiksmą. Tai, kad nukentėjusioji, atsakydama į tokį kaltinamojo elgesį, taip pat pastūmė jį, nesudaro pagrindo teigti, kad O. K. turėjo teisę suduoti smūgį M. K. į veidą. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens pastūmimas, jei nenukrentama ant žemės (byloje nenustatyta, kad O. K. būtų nukritęs ant žemės) paprastai nėra pavojingas veiksmas, juo paprastai nėra kėsinamasi į sveikatą ir gyvybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusioji atliko kokius nors kitus fizinio pobūdžio veiksmus prieš O. K.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad M. K. puolė (užkabino, kumščiavo į jo kūną (nugarą), taip pat sudavė į veidą), todėl jis trenkė nukentėjusiajai į veidą (į žandą). Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokius nors O. K. padarytus sužalojimus. Be to, pastebėtina, kad O. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji galimai jam sudavė ne daugiau kaip keturis kartus per nugarą, tačiau nieko neminėjo, kad M. K. taip pat sudavė jam į veido sritį (1 t., b. l. 87–90). Taigi O. K. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, nebuvo visiškai nuoseklūs dėl M. K. veiksmų prieš jį. Pripažintina, kad byloje nenustatyta, kad buvo kėsinamasi į O. K. sveikatą, toks kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Todėl teigti, kad kaltinamasis gynėsi nuo M. K. pavojingų veiksmų, nėra pagrindo. Be to, analizuojant nagrinėjamą įvykį, nenustatyta aplinkybių, kurios trukdytų jam kitaip pasielgti (pavyzdžiui, tiesiog nueiti į savo kambarį, kad būtų pasibaigęs konfliktas).

O. K. panaudoto fizinio smurto pobūdis (smūgio sudavimas), M. K. padarytų sužalojimų vieta (veidas) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tyčia.

O. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas O. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. K. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį.

O. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kai sirgo (duomenys neskelbtini), kurios medikamentinė remisija. BK 59 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vartoja vaistus nuo (duomenys neskelbtini), t. y. turi psichikos sutrikimą. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo būsena sudaro pagrindą lengvinti jo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad prokuroras baigiamosios kalbos metu taip pat prašė pripažinti tokią O. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015, 2K-87-976/2020 ir kt.).

Nors O. K. neneigė fizinio smurto panaudojimą prieš M. K., tačiau, analizuojant kaltinamojo parodymus, jis nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, bandė pateisinti savo neteisėtą elgesį, sumažinti savo kaltės laipsnį. Todėl teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-29-648/2023).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad konfliktinė situacija tarp O. K. ir M. K. prasidėjo būtent dėl kaltinamojo veiksmų (pasinaudojo tualetu, kai nukentėjusioji neseniai buvo išplovusi tualetą ir pripylusi valiklio), jis pirmas atliko fizinį veiksmą – nukentėjusiosios stūmimą. Tai, kad M. K. sakė O. K. pastabas dėl naudojimosi tualetu, negali būti pripažįstama kaip provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Kaltinamasis pats pasirinko konfliktinės situacijos sprendimo būdą. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. K. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 107), trauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 113), nedirba (1 t., b. l. 114). Jis nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini) medikamentine remisija (1 t., b. l. 153–159). Duomenų apie O. K. įrašymą į narkologo įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai O. K. bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais (nors O. K. nusikalto blaivus, tačiau byloje yra nuotraukos, patvirtinančios, kad jis vartoja alkoholį (2 t., b. l. 26–34), o tai gali lemti neigiamą sąveiką su kaltinamojo psichine būkle ir elgesiu, todėl tikslinga paskirti kaltinamajam įpareigojimą nevartoti alkoholį) ir vienu draudimu (BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusioji M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 576,19 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 29–30, 35–36);

2) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 43,05 Eur išlaidų priteisimo už M. K. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63–65).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusiosios M. K. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro išmuštų dantų taisymas ir sutvarkymas (490 Eur), burnos rentgenas (30 Eur), vaistai (36,20 Eur), įvykio metu sulaužyta valymo įranga (19,99 Eur).

Nukentėjusioji M. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad medikai išrašė vaistus, nes jos veidas buvo pažeistas, ašarojo akys, darė rentgeną ir išrašė lašiukų, nes veidas yra aptirpęs. Kadangi nukentėjusiajai buvo išmušti dantys (šie dantys buvo įdėti ir sutvarkyti), reikėjo kreiptis į odontologus dėl dantų sutvarkymo.

Bylą nagrinėjant teisme, M. K. papildomai pateikė teismui čekius už vaistų pirkimą 24,82 Eur (5,59 Eur + 7,55 Eur + 5,84 Eur + 5,84 Eur) sumai (2 t., b. l. 22, 52).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos yra šios: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir padarytos žalos. Tik esant visoms šioms sąlygoms, civilinis ieškinys gali būti tenkinamas.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį prieš M. K., nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir kitas aplinkybes, teismo vertinimu, prašomos priteisti nukentėjusiosios patirtos išlaidos – išmuštų dantų taisymas ir sutvarkymas (490 Eur), burnos rentgenas (30 Eur), vaistai (iš viso 61,02 Eur) – yra susijusios su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu, jos pagrįstos byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 30, 35–36, 2 t., b. l. 22, 52–56). Byloje kilo neaiškumų dėl M. K. dantų taisymo ir sutvarkymo. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad ji 2022 m. spalio 10 d. kreipėsi į šią gydymo įstaigą dėl lūžusio protezo (22–21–11–12 dantų vietoje) (2 t., b. l. 66). Pastebėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. spalio 8 d. (prieš dvi dienas iki M. K. kreipimąsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“), O. K. sudavė smūgį M. K. būtent į veido sritį. Be to, ekspertė E. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad medicinos dokumentuose yra paminėta, kad padidėjęs nukentėjusiosios dantų paslankumas, tai teoriškai dėl dantų paslankumo plokštelė galėjo atsipalaiduoti ir iškristi, smūgio metu plokštelė įskilo, atsirado dantų paslankumas ir jie iškrito iš savo vietos. Kaip minėjo ta pati ekspertė, dirbtinių dantų išmušimas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (tam turi tik nuosavi dantys). Kita vertus, nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmo M. K. turėjo išlaidų dėl dantų plokštelės netekimo. Tai patenka į turtinės žalos sampratą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 3245/2022 (01) nėra paminėta tokia aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, išmuštų dirbtinių dantų sutvarkymas (490 Eur) priteisiamas iš O. K..

Kita vertus, teismas nepriteisia iš O. K. 19,99 Eur už įvykio metu sulaužytą valymo įrangą. Pastebėtina, kad O. K. šioje byloje pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai, o ne dėl kitokio pobūdžio veiksmų (pavyzdžiui, svetimo turto sugadinimo). Taigi valymo įrangos sulaužymas ir turėtos išlaidos nėra šios bylos, kartu ir civilinio ieškinio dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš O. K. priteistina M. K. 581,02 Eur (490 Eur + 30 Eur + 61,02 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

M. K. civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, juto sunkų kvėpavimą, o tai atsiliepė miego kokybei. Jai teko lankytis pas šeimos ir nosies srities gydytojus, policijoje. Po įvykio nukentėjusioji jaučia įtampą ir baimę.

M. K. teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės tokius pačius paaiškinimus. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad sužalojimai buvo matomi 2–3 mėnesius. Ji jaučia nerimą ir įtampą iki šiol, nes gyvena šalia kaltinamojo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad O. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš M. K. ir jai buvo padaryti sužalojimai – poodinė kraujosruva abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje, nusitęsiančią į kairį skruostą bei žandą iki pat apatinio žandikaulio kairio krašto, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje ir kairiame lūpų kampe, nosikaulių lūžis. Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajai buvo padaryta fizinė žala, po nusikalstamos veikos padarymo ji juto skausmą. Šiuo atveju M. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos (tiek iš karto, tiek vėliau) patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į O. K. padaryto veiksmo pobūdį ir intensyvumą prieš M. K. (kaltinamasis vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą (gyvybiškai svarbią kūno vietą). Taip pat teismas įvertina tai, kad, nukentėjusiosios teigimu, ji iki šiol patiria nerimą ir įtampą, juolab byloje nustatyta, kad O. K. ir M. K. gyvena greta. O. K. serga (duomenys neskelbtini) medikamentine remisija, jis nedirba, tačiau tai nėra esminės aplinkybės, kurios lemtų neturtinės žalos priteisimo dydį.

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau paprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš O. K. priteistinas 2800 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog nukentėjusiajai dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 10 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis turi būti priteisiamas atsižvelgiant į konkrečias nustatytas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, o ne vadovaujantis asmens subjektyvia nuomone. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš O. K. priteisti 43,02 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 65). Teismas neturi pagrindo abejoti M. K. suteiktų gydymo paslaugų pobūdžiu ir kaina. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių M. K. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, padaryti nusikalstamu O. K. veiksmu (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiosios gydymui pagrįstos įrodymu (O. K. teisiamojo posėdžio metu sutiko su tokio pobūdžio išlaidomis), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 43,02 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo priteisiant iš kaltinamojo.

VI. Kiti klausimai

O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 91–94) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti byloje.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) draudimu visą bausmės atlikimo laikotarpį lankytis nukentėjusiosios M. K. gyvenamojoje vietoje (jai priklausančiame kambaryje) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5) draudimu visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš kaltinamojo O. K. priteisti nukentėjusiajai M. K. 581,02 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir du euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš O. K. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 43,02 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir du euro centus) už nukentėjusiajai M. K. suteiktas gydymo paslaugas ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti byloje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.