Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Rasai Jonaitienei, Monikai Šiaulytei, Rositai Garnienei, Aistei Žukauskaitei, Jurgitai Juškuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą - sporto treneriu, gyv. (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, skiriant subendrintą 150 MGL (5649 EUR) dydžio baudą. Įsiteisėjo 2016-03-30.

2) 2015-08-24 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda; 2016-02-23 bauda sumokėta.

3) 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus paskirta subendrinta bausmė 75 MGL dydžio (2824,5 EUR) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL dydžio (1883 EUR) bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018-11-15. Paskirtą baudą sumokėti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (iki 2019-11-15; baudos nesumokėjęs). Teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį (statybos inžinerijos) išsilavinimą, dirbantis MB ,,E.“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

8) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį sumažinta subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 7 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą, toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis darbo biržoje.

9) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metai laisvės apribojimo ir 3 012,80 eurų bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į Ž. M. skirtą (nustatytą) galutinę subendrintą maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę įskaityta bausmės dalis, atliktas ir įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d., 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžius laikas, ir laikyta, kad jis atliko laisvės apribojimo bausmę. Įsiteisėjo 2019-03-06.

10) Šiaulių apylinkės teismo 2019-09-20 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir skirta galutinė 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda. Baudą įpareigotas sumokėti per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-11-20).

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. Ž., veikdamas bendrai su Ž. M., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

žinodamas, kad UAB „E.“ direktorius E. S. nuo 2016-11-07 atsisakė toliau dirbti ir vadovauti UAB „E.“ bei 2016-11-07 pasirašė įgaliojimą jo surastam ir pasiūlytam D. V., suteikiantį jam teisę atstovauti įmonę akcijų pardavimo sandoryje, įmonės pardavimo sandorio nesudarė iki 2017-01-16, o laikotarpyje nuo 2016-11-07 iki 2017-01-16 susitarė su Ž. M., kad Ž. M. veikdamas kaip UAB „E.“ direktorius ieškos prekių tiekėjų, kuriems prisistatys UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu ir taip įgis jų tiekiamos produkcijos; po to vykdydamas šį susitarimą 2016-11-15 Šiaulių m. UAB ,,M.P.“ atstovui A. J. Ž. M. prisistatė UAB ,,E.“ direktoriumi E. S. ir su UAB „M.P.“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB ,,M.P.“ įsipareigojo tiekti UAB „E.“ užsakymuose nurodytas prekes, o UAB „E.“ įsipareigojo apmokėti už pateiktą produkciją per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos, po to:

2016-12-09 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: gėrimus, alkoholinius gėrimus, maisto produktus, nurodytus PVM sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37182, kurių bendra vertė 1597, 02 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą SBOS Nr. 37182 , Ž. M. už pristatytas prekes atsiskaitė dalinai, t. y. 2016-12-09 sumokėjo 466,44 €, o likusios sumos nesumokėjo,

po to, 2016-12-16 Ž. M. prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: gėrimus, alkoholinius gėrimus ir maisto produktus, nurodytus 2016-12-16 PVM sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37272 kurių bendra vertė 1697,75 €, UAB „M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 37272, Ž. M. už pristatytas prekes atsiskaitė dalinai, t. y. 2016-12-16 sumokėjo 400 €, o likusios sumos nesumokėjo,

po to 2016-12-23 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus, nurodytus PVM sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37391, kurių bendra vertė 1453,99 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-23 PVM sąskaitą – faktūrą SBOS Nr. 37391, Ž. M. už pristatytas prekes neatsiskaitė,

po to 2016-12-30 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus nurodytus sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37480, kurių bendra vertė 1335,01 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą SBOS Nr. 37480, Ž. M. už pristatytas prekes neatsiskaitė, taip apgaule savo ir Ž. M. naudai įgijo svetimą - UAB „M.P.“ priklausantį 5217,33 € vertės turtą.

II. Be to jis, veikdamas bendrai su Ž. M., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

žinodamas, kad UAB „E.“ direktorius E. S. nuo 2016-11-07 atsisakė toliau dirbti ir vadovauti UAB „E.“ bei 2016-11-07 pasirašė įgaliojimą jo surastam ir pasiūlytam D. V., suteikiantį jam teisę atstovauti įmonę akcijų pardavimo sandoryje, įmonės pardavimo sandorio nesudarė iki 2017-01-16, o laikotarpyje nuo 2016-11-07 iki 2017-01-16 susitarė su Ž. M., kad jis veikdamas kaip UAB „E.“ direktorius, ieškos prekių tiekėjų, kuriems prisistatys UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu ir taip įgis jų tiekiamos produkcijos; po to vykdydamas šį susitarimą 2016-11-25, apie 11.30 val. , Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) UAB ,,G. D.“ atstovui D. D. Ž. M. prisistatė UAB ,,E.“ direktoriumi E. S. ir su UAB „G. D.“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,G. D.“ įsipareigojo tiekti UAB „E.“ užsakymuose nurodytas prekes, o UAB „E.“ įsipareigojo apmokėti už pateiktą produkciją per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos,

po to: 2016-12-20 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S. nurodė UAB ,,G. D.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus, nurodytus užsakyme Nr. 5215471, kurių bendra vertė 449,87 €, UAB ,,G. D.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-20 PVM sąskaitą – faktūrą GD Nr. 10732, Ž. M. už pristatytas prekes atsiskaitė dalinai, t. y. 2017-01-24 sumokėjo 270 €, o likusios sumos nesumokėjo,

po to: 2016-12-30 Ž. M. prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,G. D.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus nurodytus užsakyme Nr. 1116138, kurių bendra vertė 865 €, UAB ,,G. D.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą GD Nr. 11365, Ž. M. už pristatytas prekes neatsiskaitė, taip apgaule savo ir Ž. M. naudai įgijo svetimą - UAB ,,G. D.“ priklausantį 1044,87 € vertės turtą.

I. Ž. M., veikdamas bendrai su L. Ž., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

L. Ž.

, žinodamas, kad UAB „E.“ direktorius E. S. nuo 2016-11-07 atsisakė toliau dirbti ir vadovauti UAB „E.“ bei 2016-11-07 pasirašė įgaliojimą L. Ž. surastam ir pasiūlytam D. V. suteikiantį jam teisę atstovauti įmonę akcijų pardavimo sandoryje, įmonės pardavimo sandorio nesudarė iki 2017-01-16, o laikotarpyje nuo 2016-11-07 iki 2017-01-16 susitarė su Ž. M., kad jis veikdamas kaip UAB „E.“ direktorius, ieškos prekių tiekėjų, kuriems prisistatys UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu ir taip įgis jų tiekiamos produkcijos; po to vykdydamas šį susitarimą 2016-11-15 Šiaulių m. UAB ,,M.P.“ atstovui A. J. Ž. M. prisistatė UAB ,,E.“ direktoriumi E. S. ir su UAB „M.P.“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB ,,M.P.“ įsipareigojo tiekti UAB „E.“ užsakymuose nurodytas prekes, o UAB „E.“ įsipareigojo apmokėti už pateiktą produkciją per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos, po to:

2016-12-09 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: gėrimus, alkoholinius gėrimus, maisto produktus, nurodytus PVM sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37182, kurių bendra vertė 1597, 02 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-09 PVM sąskaitą – faktūrą SBOS Nr. 37182, Ž. M. už pristatytas prekes atsiskaitė dalinai, t. y. 2016-12-09 sumokėjo 466,44 €, o likusios sumos nesumokėjo,

po to, 2016-12-16 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: gėrimus, alkoholinius gėrimus ir maisto produktus, nurodytus 2016-12-16 PVM sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr.37272, kurių bendra vertė 1697,75 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 37272 , Ž. M. už pristatytas prekes atsiskaitė dalinai, t. y. 2016-12-16 sumokėjo 400 €, o likusios sumos nesumokėjo,

po to, 2016-12-23 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus nurodytus PVM sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37391, kurių bendra vertė 1453,99 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-23 PVM sąskaitą – faktūrą SBOS Nr. 37391, Ž. M. už pristatytas prekes neatsiskaitė,

po to, 2016-12-30 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,M.P.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus nurodytus sąskaitoje-faktūroje SBOS Nr. 37480 , kurių bendra vertė 1335,01 €, UAB ,,M.P.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą SBOS Nr. 37480, Ž. M. už pristatytas prekes neatsiskaitė, taip apgaule savo ir L. Ž. naudai įgijo svetimą - UAB „M.P.“ priklausantį 5217,33 € vertės turtą.

II. Be to jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - UAB „M.P.“ priklausantį turtą 2016-11-15, Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) neturėdamas įgaliojimo, UAB „M.P.“ atstovui A. J. prisistatė UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu ir su juo sudarė 2016-11-15 pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pasirašė UAB ,,E.“ direktoriaus E. S. vardu, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prisistatydamas E. S. vardu, priėmė UAB „M.P.“ pateiktas sąskaitas faktūras už jo užsakymu UAB „E.“ patiektas prekes: 2016-12-09 PVM sąskaitą-faktūrą SBOS Nr. 37182, 2016-12-16 sąskaitą-faktūrą SBOS Nr. 37272, 2016-12-23 sąskaitą-faktūrą SBOS Nr. 37391, 2016-12-30 sąskaitą-faktūrą SBOS Nr. 37480, bei šiuos dokumentus pasirašė UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu įrašydamas E. S. vardą ir pavardę bei pasirašydamas išgalvotu E. S. parašu ir pateikdamas minėtas sąskaitas-faktūras UAB ,,M.P.“ atstovui, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo.

III. Be to jis, veikdamas bendrai su L. Ž., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

L. Ž.

, žinodamas, kad UAB „E.“ direktorius E. S. nuo 2016-11-07 atsisakė toliau dirbti ir vadovauti UAB „E.“ bei 2016-11-07 pasirašė įgaliojimą E. Ž. surastam ir pasiūlytam D. V., suteikiantį jam teisę atstovauti įmonę akcijų pardavimo sandoryje, įmonės pardavimo sandorio nesudarė iki 2017-01-16, o laikotarpyje nuo 2016-11-07 iki 2017-01-16 susitarė su Ž. M., kad jis veikdamas kaip UAB „E.“ direktorius ieškos prekių tiekėjų, kuriems prisistatys UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu ir taip įgis jų tiekiamos produkcijos; po to vykdydamas šį susitarimą 2016-11-25 , apie 11.30 val. , Š. m. (duomenys neskelbtini) UAB ,,G. D.“ atstovui D. D. Ž. M. prisistatė UAB ,,E.“ direktoriumi E. S. ir su UAB „G. D.“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,G. D.“ įsipareigojo tiekti UAB „E.“ užsakymuose nurodytas prekes, o UAB „E.“ įsipareigojo apmokėti už pateiktą produkciją per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos,

po to: 2016-12-20 Ž. M., prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S., nurodė UAB ,,G. D.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus nurodytus užsakyme Nr. 5215471, kurių bendra vertė 449,87 €, UAB „G. D.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-20 PVM sąskaitą – faktūrą GD Nr. 10732, Ž. M. už pristatytas prekes atsiskaitė dalinai, t. y. 2017-01-24 sumokėjo 270 €, o likusios sumos nesumokėjo,

po to: 2016-12-30 Ž. M. prisistatydamas UAB „E.“ direktoriumi E. S. nurodė UAB ,,G. D.“ į UAB „E.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) pristatyti prekes: alkoholinius gėrimus nurodytus užsakyme Nr. 1116138, kurių bendra vertė 865 €, UAB „G. D.“ įvykdžius užsakymą ir apmokėjimui pateikus 2016-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą GD Nr. 11365, Ž. M. už pristatytas prekes neatsiskaitė, taip apgaule savo ir L. Ž. naudai įgijo svetimą - UAB „G. D.“ priklausantį 1044,87 € vertės turtą.

IV. Be to jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - UAB „G. D.“ priklausantį turtą 2016-11-12, apie 11.30 val. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) neturėdamas įgaliojimo, UAB „G. D.“ atstovui D. D. prisistatė UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu ir su juo sudarė 2016-11-25 pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pasirašė UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prisistatydamas E. S. vardu priėmė UAB „G. D. „ pateiktas sąskaitas faktūras už jo užsakymu UAB „E.“ patiektas prekes: 2016-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą GD Nr. 9542, 2016-12-13 sąskaitą-faktūrą GD Nr. 10175, 2016-12-16 sąskaitą-faktūrą GD Nr. 10545, 2016-12-20 sąskaitą-faktūrą GD Nr. 10732, 2016-12-30 sąskaitą-faktūrą GD Nr. 11365, bei šiuos dokumentus pasirašė UAB „E.“ direktoriaus E. S. vardu įrašydamas E. S. vardą ir pavardę bei pasirašydamas išgalvotu E. S. parašu ir pateikdamas minėtas sąskaitas-faktūras UAB ,,G. D.“ atstovui, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo.

Nusikalstamos veikų padarymo metu galiojusi BK redakcija numatė atsakomybę už sukčiavimą: 182 straipsnio 1 dalis (sukčiavimas): ,,Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė -tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.112 straipsnio 1 dalis).

Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Iš esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą (kasacinė byla Nr. 2K-44/2007). Išoriškai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rūšies turto sandoriams. Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

Turtinės prievolės išvengimas - tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

Sukčiavimui būdingi iš karto keli požymiai, pavyzdžiui, tais pačiais veiksmais kaltininkas ne tik įgyja svetimą turtą, bet ir išvengia turtinės prievolės arba šią panaikina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010).

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. Atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena apgaulės formų, nes ir šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Teismų praktikoje pamažu įsigali nuostata, kad kaltininko tyčia išvengti turtinės prievolės gali susiformuoti po sandorio sudarymo.

Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Taigi, sprendžiant, ar civilinių sutarčių neįvykdymo atveju kartu su civiline taikytina ir baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje vadovaujamasi esminės apgaulės, kuri naudojama įtraukiant asmenį į jam žalingą sandorį, kriterijumi. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės bylos Nr. 2K-299/2011, 2K-329/2011). Taigi, teismų praktikoje sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, turtinių prievolių neįvykdymo atveju taikomas kreditoriaus padėties pasunkinimo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai: liudytojo E. S. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 71-72, 77-80, 84-68, II t., b. l. 63-66, 69-72); liudytojos K. R. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 126-129); liudytojo D. D. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 27-30, 2 t., b. l.23-26, 29-32); liudytojo A. J. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 111-114, 118-122); liudytojo G. V. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 98-101, 105-107); liudytojos D. Š. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 147-150, 2 t., b. l. 83-86); liudytojo G. P. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 162-165, 2 t., b. l. 94-97, 101-104); liudytojos E. K. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 133-136, 2 t., b. l. 76-79); liudytojo E. K. parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 140-143); susirašinėjimu el. laiškais liudytojo D. V. paaiškinimais (1 t., b. l. 153-155). Teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymai: E. S. (3 t., b. l. 192-194, 5 t., b. l. 38-41), E. K. (4 t., b. l. 45-46), A. J. (4 t., b. l. 72-73), D. D. (4 t., b. l. 73-74), E. K. (4 t., b. l. 89-91), K. R. (4 t., b. l. 106-108, 186, 5 t., b. l. 65-66, ), G. V. (4 t., b. l. 136-137), D. B. (4 t., b. l. 151-152), D. V. (4 t., b. l. 152-153), G. P. (4 t., b. l. 176-177).

L. Ž.

Atmestina gynybos versija dėl veikų netinkamo kvalifikavimo, nes kaltinamieji padarė ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o po du pavienius sukčiavimus, nes žala padaryta skirtingiems nukentėjusiesiems. Sukčiavimai baigti, nes svetimas turtas įgytas.

L. Ž. ir Ž. M.

suvokė, kad veikdami kartu, tyčia apgaule pasinaudodami UAB ,,M.P.“ ir UAB ,,G.D.“ pasitikėjimu, pasisavino jiems svetimą, nepriklausantį turtą. Kaltinamieji, žinodami, kad neatsiskaitys su UAB ,,M.P.“ ir UAB ,,G.D.“, įgijo svetimą UAB ,,M.P.“ ir UAB ,,G.D.“ turtą.

Skirdamas Ž. M. ir L. Ž. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ž. M. padarė keturis nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas, nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes teismas nepripažįsta kaltinamojo atgailos nuoširdžia, motyvuodamas tuo, kad Ž. M. nepripažino padarytų sukčiavimų (dokumentų klastojimas buvo tik sukčiavimo būdas). Ž. M. atgaila nenuoširdi, nes sistemingai daro vienarūšes nusikalstamas veikas. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

Bausmės, paskirtos už dokumento klastojimą ir sukčiavimą subendrintos taikant bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Veikos, nors ir nežymiai skiriasi laiko atžvilgiu, padarytos ne tapačiais veiksmais, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl ir bausmės, skirtos už šias veikas, turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, taikant bausmių apėmimą. Ž. M. padaryti nusikaltimai pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (atlikti veiksmai atitinka skirtinguose LR BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi veiksmai ėjo vienas paskui kitą, buvo padaryti esant bendram sumanymui apgaulės būdu įgyti svetimą turtą), todėl bausmės, paskirtos už minėtus nusikaltimus, atskiruose epizoduose subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant švelnesnės subendrintos bausmės dalį, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta vieninga tyčia sukčiauti, tačiau veikos kvalifikuotos kaip du sukčiavimai, nes pasikėsinta į skirtingų juridinių asmenų turtą; į teistumus; kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ž. M. neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis sistemingai daro turtines nusikalstamas veikas, inkriminuotus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. Taip pat linkęs daryti administracinius nusižengimus, nuo jo neteisėtų veiksmų yra nukentėję daug žmonių. Ž. M. nesitaiso, teigiamų išvadų dėl ankstesnių nubaudimų bei savo neteisėto elgesio nepadarė, toliau elgėsi draudžiamai ir pavojingai. Nusikaltimų ir teisės pažeidimų darymas akivaizdžiai yra tapęs nuolatiniu Ž. M. gyvenimo būdu. Vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad augina neįgalų vaiką, veikos padarytos 2016 m. pabaigoje, nėra baustas realia ilgalaike laisvės atėmimo bausme, sprendžia, kad tikslinga bausmės vykdymą atidėti maksimaliam terminui, skiriant prokuroro siūlomus įpareigojimus, padėsiančius užtikrinti bausmės paskirtį. Be to, teismas skiria papildomus įpareigojimus, kurie efektyviai leistų kontroliuoti Ž. M. elgesį ir užkirstų kelią daryti naujus nusikaltimus. Ž. M. pateikė dokumentus, kad yra turėjęs galvos traumų, kaip matyti praeityje yra teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį, būdamas neblaivus; turi kitų somatinių sveikatos problemų, todėl tikslinga kontroliuoti elgesį, įpareigojant būti namie vakarais bei įpareigoti nevartoti alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į tai, kad sistemingai daro pažeidimus, susijusius su privačių juridinių asmenų teisių pažeidimais, tikslinga skirti uždraudimą dirbti privačių juridinių asmenų vadovu. Taip pat skirtinas įpareigojimas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą bei dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, pagal šį nuosprendį paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2019-09-20 baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis. Teismas pasirenka visišką bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, visiškas sudėjimas tinkama priemonė užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų ateityje.

Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 167-170) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

L. Ž.

padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos. Nusikalto būdamas teistas, nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. L. Ž. sporto klubo ,,M.“ charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 184). Teismas sprendžia, kad L. Ž. skirtinos mažesnės nei sankcijos mediana baudos, kurios subendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Teismas dalinio bausmių sudėjimą taiko motyvuodamas tuo, kad nustatyta vieninga tyčia sukčiauti, tačiau veikos kvalifikuotos kaip du sukčiavimai, nes pasikėsinta į skirtingų juridinių asmenų turtą; į teistumą; kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

L. Ž.

2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus paskirta subendrinta bausmė 75 MGL dydžio (2824,5 EUR) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL dydžio (1883 EUR) bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018-11-15. Paskirtą baudą sumokėti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (iki 2019-11-15). 2019-11-18 raštu VMI informavo Šiaulių apylinkės teismą, kad L. Ž. baudos nėra sumokėjęs. Veikos, kuriomis L. Ž. kaltinamas nagrinėjamoje byloje, padarytos prieš priimant 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsniu. Teismo vertinimu, tikslinga taikyti visišką bausmių (baudų) sudėjimo būdą, atsižvelgiant į L. Ž. teistumus, į tai, kad piniginių baudų skyrimas būtų tinkama priemonė užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų ateityje.

L. Ž.

taip pat buvo teistas 2015-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, skiriant subendrintą 150 MGL (5649 EUR) dydžio baudą (įsiteisėjo 2016-03-30). Kaip matyti iš vėlesnių nuosprendžių ši bausmė nebuvo subendrinta, o likusi mokėtina baudos dalis 5347,22 eurų (antstolės E. R. 2019-10-21 pažyma ,,Dėl informacijos pateikimo“). Teismas prie nesumokėtos baudos pagal 2015-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį visiško bausmių (baudų) sudėjimo būdu prideda subendrintą baudą pagal 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir nuosprendį dėl nagrinėjamoje byloje subendrintų bausmių. Teismas bausmes bendrina vadovaujantis BK 64 straipsniu, nes veikas pagal 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir nuosprendį nagrinėjamoje byloje padarė neatlikęs bausmės pagal 2015-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį. Teismas taiko visišką bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į teistumus, į tai, kad piniginių baudų skyrimas būtų tinkama priemonė užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų; į tai, kad nuteistasis nemoka 2015-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos baudos.

L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

2017-03-14 UAB „G. D.“ pareiškė civilinį ieškinį 1.088,26 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 52).

2018-01-16 UAB „M.P.“ pareiškė civilinį ieškinį 4.491,79 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 200 eurų (3 t., b. l. 155-157, 4 t., b. l. 116).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

Turtinė žala padaryta bendrais kaltais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, jų abiejų veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, žalos dydis įrodytas civilinių ieškovų pateiktais dokumentais, todėl civiliniai ieškiniai yra tenkintini. Turtinė žala yra priteistina iš kaltinamųjų solidariai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Konkretų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustato teismas, pritartina pozicijai, kad deliktinės atsakomybės atveju proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus labiau atitinka civilinio ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įsiteisėjimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Kadangi civilinis ieškovas nedetalizavo momento, nuo kada prašo priteisti procesines palūkanas, teismo vertinimu, atsižvelgus į teismų praktiką ir teisingumo bei protingumo kriterijus, palūkanos priteistinos iš kaltinamųjų solidariai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais, esančiais byloje; UAB ,,M.P.“ atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų – po 100 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G. D.“) ir nuteisti jį 100 MGL dydžio bauda.

L. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M.P.“) ir nuteisti jį 100 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą baudą visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda ir skirti 7532 eurų baudą (pinigų suma neįskaitoma į subendrintą baudą, nes skirtos baudos pagal 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą nesumokėjo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie 2015-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalies – 5347,72 visiško sudėjimo būdu pridėti subendrintą baudą pagal šį nuosprendį ir 2018-10-26 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą (7532 eurų) ir L. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę 12.879, 72 eurų baudą.

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G. D.“) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „G. D.“) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M.P.“) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M.P.“) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant Ž. M.:

1) dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje;

2) per 1,5 metų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą;

3) būti namuose kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 5 val. ryto, išskyrus, jei nebūnama namie dėl darbo;

4) nevartoti alkoholinių gėrimų;

5) uždrausti būti privačių juridinių asmenų vadovu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2019-09-20 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir Ž. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę: 8.012,80 eurų baudą ir 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant Ž. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

1) dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje;

2) per 1,5 metų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą;

3) būti namuose kiekvieną dieną nuo 21 val. iki 5 val. ryto, išskyrus, jei nebūnama namie dėl darbo;

4) nevartoti alkoholinių gėrimų;

5) uždrausti būti privačių juridinių asmenų vadovu.

8012,80 eurų baudą sumokėti iki 2021 m. lapkričio 20 d.

Į bausmę įskaičiuoti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą ir Šiaulių apylinkės teismo 2019-09-20 baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės dalis.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytas poveikio priemones palikti vykdyti 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamajame įsakyme nustatytomis sąlygomis ir terminais.

UAB „M.P.“ 4.491,79 eurų turtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš Ž. M. ir L. Ž..

Priteisti civiliniam ieškovui UAB „M.P.“ solidariai iš Ž. M. ir L. Ž. 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti 4.491,79 eurų turtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Bylinėjimosi išlaidas 200 eurų priteisti lygiomis dalimis: 100 eurų iš Ž. M. ir 100 eurų iš L. Ž..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo Ž. M. nepriteisti, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas.

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti Ž. M. ir L. Ž..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

E. S. laisvieji bei eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai - palikti saugoti prie bylos.

2017-01-24 paprastasis vekselis, UAB ,,G.D.“ pateikti dokumentai, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, licencija, įgaliojimas, pirkimo - pardavimo sutartis, UAB ,,M.P.“ pateikti dokumentai, esantys paketas Nr. 1, - grąžintini teisėtiems savininkams.

2017-06-01 L. Ž. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai: 8 segtuvai, 1 žurnalas, perdavimo aktas, esantys pakete Nr. 2, - grąžinti teisėtiems savininkams.

D. Š. pateiktas CD – palikti saugoti su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.