- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-8359-908/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07660-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- K. C.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 129 str., 130² str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. C. 2015-05-27, apie 23.27 val., Vilniuje, Antakalnio g. 98 kieme, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, numatytus 114, 9, 14, 126 p., nes vairuodamas automobilį Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 2,71 promilės), kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, važiuodamas iš kiemo atbulas, nepaliko tarpo iš šono ir susidūrė su stovinčiu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu apgadino abu automobilius. K. C. yra baustas 2014 m. balandžio 30 d. pagal ATPK 126 str. 4 d. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 127 str. 3 d.
Teismo posėdžio metu K. C. nurodė, kad dėl padarytų pažeidimų savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Išgėrė ir, kadangi grįžus namo jo niekas neįleido, nuėjo į automobilį. Neketino važiuoti, tik norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, bet išsukdamas kliudė kitą automobilį. Automobilis priklauso įmonei, tik stovi jo kieme, nes jis yra už jį atsakingas. Jo nevairuoja, nes neturi teisės vairuoti, organizuoja kitų įmonės darbuotojų darbą. Prašo teismo paskirti pačią didžiausią baudą, bet nekonfiskuoti įmonės automobilio. Jei automobilis bus konfiskuotas, jis praras darbą ir bus sunku sumokėti baudą.
Šalies argumentai
K. C. tyrimo metu nurodė, kad 2015-05-28 apie 23.30 val., Antakalnio g. 98 kieme, vairuodamas automobilį Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į BMW automobilio kablį. Automobilio neapgadino. VW Caddy taip pat jis nesugadino. Ar buvo apgadintas jo įmonės automobilis nežino (b. l. 8).
Teismo posėdžio metu juridinio asmens atstovas V. P. nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios automobiliu buvo padaryti pažeidimai, vadovas, o K. C. yra šios įmonės darbuotojas. Jis žinojo, kad K. C. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, jį vežiojo sūnus su įmonės automobiliu. K. C. prašymu sūnus buvo jo vairuotojas. K. C. sūnus nėra įmonės darbuotojas. Automobilio dokumentai buvo pas K. C., tik jis automobilio nevairuodavo. Automobilio dokumentus davė K. C., nes juo pasitikėjo. Transporto priemonė, su kuria padarė pažeidimą yra specialios paskirties, skirta vežioti įrangai. K. C. senai dirba, gerai atlieka savo funkcijas, kaip vadybininkas, gerai prižiūri įrangą, naudingas, kaip specialistas. Faktas, kad negali vairuoti transporto priemonės, apsunkina visą darbą. Kartais sūnus jį paveždavo iki reikiamos vietos, kartais kiti vadybininkai. Taip sprendžiama vairavimo problema. Automobilio savininkas yra įmonė. 2015 m. gegužės 27 d. naktį, automobilis stovėjo K. C. kieme, nes kartais baruose sugenda kokia įranga ir reikia skubiai važiuoti. Tuomet nedelsiant reikia važiuoti ir būtų nepatogu važiuoti į darbą paimti automobilį. Tą dieną automobilį naudojo K. C. sūnus ir kitas vadybininkas. Jie kartu tuos darbus koordinavo tarpusavyje. Po darbo automobilis buvo pastatytas K. C. kieme. Ta transporto priemonė yra skirta įrangos statymui, alaus privežimui į barus. Kas turi tą dieną galimybę, tas dirba su tuo automobiliu. Tą dieną su juo dirbo G. P.. G. gyvena ne tam pačiame kieme, kaip K. C.. Tiesiog G. automobilį atvežė į K. C. kiemą, nes ten paprastai tas automobilis statomas. Kiekvienas vadybininkas turi materialinės atsakomybės sutartį, todėl jiems yra visiškai patikimas įmonės turtas. Darbuotojams nėra kiekvieną kartą išrašomas atskiras įgaliojimas naudotis automobiliu. Kiekvienam darbuotojui yra patikima įranga, kurią reikia prižiūrėti. Vilniaus filiale yra du specialios paskirties automobiliai. Įmonėje yra pardavimų vadovas, kuris suderina, koks vadybininkas, kokiu automobiliu važiuos. Tą dieną važinėjo G. P.. Jis važinėjo su K. C. ir pats vienas. Tą dieną automobilis buvo patikėtas G. K. C. neturi teisės vairuoti automobilio ir jam ta teisė nesuteikta, tačiau jis darbuotojas, jei jis teisės neturi, tai ir negali vairuoti, tuo labiau po darbo. Tai įvyko nežinant, jis savavališkai paėmė automobilį ir su juo važiavo. K. C. nepateisino pasitikėjimo. Jis turėjo galimybę prieiti prie automobilio ir padarė pažeidimą. Faktiškai jis yra įmonės darbuotojas ir turi materialinės atsakomybės sutartį, automobilio dokumentai perduoti jam, bet jis neturi teisės vairuoti to automobilio. Darbas yra normuotas, žmonės dirba pagal grafiką. Po darbo visi automobiliai pastatomi ir nenaudojami. Tą dieną G. naudojo automobilį ir po darbo jį paliko K. C. kieme, pastatęs automobilį, raktelius perdavė K. C.. Matomai kitą dieną turėjo K. C. vežti jo sūnus. G. kaip ir K. C. yra vadybininkas. Būdamas vadovas žinojo, kad automobiliai yra vadybininkų kiemuose. Įmonė labai apgailestauja, kad taip įvyko, prašo automobilio nekonfiskuoti, nes jis reikalingas, kaip specializuotas automobilis. Žinojo, kad K. C. gali paimti automobilį ir jį vairuoti, bet jis neturėjo teisės to daryti. Jei būtų sužinojęs, kad jis vairuoja automobilį neturėdamas teisės, tai jis būtų nubaustas. K. C. yra atsakingas už įmonės automobilį ir gali jame sėdėti, kaip keleivis, bet pats vairuoti jo neturi teisės. Nemanė, kad jis paims automobilį ir dar su juo važiuos. Tuo metu buvo atostogose, todėl negali papasakoti visų detalių. Kai visa tai sužinojo, buvo labai netikėta. Automobilio naudotojai buvo įmonės vadybininkai G. P. ir K. C.. Bet K. C. negalėjo vairuoti automobilio, jis tik galėjo jį naudoti pervežti įrangą kitų pagalba. Jis automobilį naudojo kaip keleivis.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. P. nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Su K. C. bendradarbiai. Kolega neteko teisių ir jis kartas nuo karto jį veža darbo reikalais po aptarnaujamus barus.Pats važinėdavo su lengvuoju automobiliu. K. K. tekdavo vežti įrangą, vairuodavo automobilį. Gegužės 27 diena buvo viena iš tų dienų. Automobilis stovi prie K. C. namų. Automobilyje yra įranga ir jis nestatomas nesaugomą aikštelę šalia darbo. Liudytojui skirtas lengvasis automobilis, o K. C. krovininis, kol K. C. turėjo teises. 2015-05-27 nuvažiavo pas K. C., nes reikėjo vežti įrangą. Automobilis stovėjo prie K. C. namų.Žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti automobilį, dėl jį vežiodavo. Į savaitę du, tris kartus tekdavo važiuoti. Jei reikdavo važiuoti ir K. C. ir jam, tai reikdavo kažką aukoti, apsispręsdavo pagal poreikį. Atiduodavo K. C. saugoti raktelius. Ryte 10 val. atvyko paimti K. C., nuvažiavo į sandėlį, pasikrovė ir važiavo į objektus. 17 val. baigęs darbą, parvežė K. C. namo ir pastatė automobilį truputį toliau nuo K. C. namo, nes ten nebuvo vietos. 17 val. išsiskyrė. Kolega tuomet buvo blaivus. K. dirbo su pilstomu alumi ir jam tekdavo su tais klientais bendrauti.Į jo funkcijas neįeina degustuoti alų. Automobilis yra krovininis, pritaikytas vežioti krovinius. Reikalingas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Automobilyje buvo patogu laikyti mobilią pilstymo įrangą, šaldiklius, nes barai dažnai keičia įrangą.Perveža įrangą, tada ją panaudoja baruose. Iki sandėlio toli vežti įrangą, todėl automobilis laikina saugojimo vieta. Automobilius stato prie namų, nes yra atsakingi už juos ir susiformavusi tokia praktika. Paprastai prie namų stato tą automobilį, kuriuo važinėja. Dirbant vadybininku įmonėje, kaip taisyklė reikia turėti vairuotojo pažymėjimą. K. C. buvo padaryta išimtis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio D. J. 2015-05-27 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-05-27, apie 23.27 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, jog Antakalnio g. 98 sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris padarė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi N. L.. Vyras paaiškino, kad pastebėjo pro langą automobilį Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas bandė apsisukti kieme ir kliudė stovintį BMW automobilį. Jis sulaikė Fiat vairuotoją K. C.. Nuo K. C. sklido alkoholio kvapas ir buvo nekoordinuoti judesiai. N. L. nurodė automobilį BMW į kurį atsitrenkė Fiat. Apžiūrėjus BMW apgadinimų nebuvo, nes Fiat atsitrenkė į kablį. Prie BMW gulėjo Fiat priekinio bamperio dangtelis. Apžiūrėjus Fiat automobilį pastebėjo apgadintą kairės pusės galinę dalį. Įbrėžtas galinis bamperis bei kairės pusės galinis sparnas. Ant sparno matėsi raudonos spalvos dažai. Apžiūrėjus kieme esančius automobilius buvo rastas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo šviežiai apgadintas. Apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis bei įbrėžtas dešinės pusės priekinis žibintas. Matėsi trinties pėdsakas ant priekinio dešinės pusės rato padangos. Įbrėžimo požymiai, aukščiai bei dažų likučiai atitiko abiejų automobilių apgadinimams. Vairuotojui K. C. nuvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis 2,76 promilių, kai jam atimta teisė vairuoti pagal ATPK 126 str. Automobilis priverstinai nuvarytas į saugojimo aikštelę. K. C. pripažino kaltę, kad vairavo automobilį neblaivus, tačiau nesutiko, kad apgadino stovintį automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
K. C. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2); eismo įvykio schema (b. l. 3-4), policijos pareigūno D. J. 2015-05-27 tarnybiniu pranešimu (b.l. 5); N. L., D. G. paaiškinimais (b. l. 6, 7), alkotesterio kvito duomenimis (b. l. 10), bei kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais.
K. C. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., pažeidėjas baustinas. Administracinio teisės pažeidimo protokole veikimo kvalifikavimas ir pagal ATPK 129 str., numatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių asmenų, neturinčių teisės vairuoti, yra perteklinis, šalintinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad pažeidėjui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis anksčiau baustas administracine tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus K. C. minimalias baudas, numatytas ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., sankcijose su transporto priemonės konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir juridinio asmens, kurio transporto priemone, padaryti pažeidimai, atstovas prašo nekonfiskuoti įmonei priklausančios transporto priemonės. Pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje, kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda, numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-4-2012, Nr. 2AT-2-2013). Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-445-562/2014, Nr. ATP-1231-487/2012).
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).
Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. Transporto priemonės savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Iš bylos medžiagos yra matyti, kad K. C. jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą padarė transporto priemone Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui - UAB(duomenys neskelbtini). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog K. C. yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įmonės administracija žinojo, kad K. C. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Įmonės vadovo teigimu, K. C. su įmonės automobiliu vežiojo jo sūnus, nesantis įmonės darbuotoju, arba kartais kitas vadybininkas G. P., kad K. C. galėtų vykdyti savo darbines fnkcijas. Tą dieną automobilis buvo patikėtas G. P., kuris po darbo atvarė automobilį ir pastatė K. C. kieme, nes taip buvo sutarę. Automobilio dokumentai, rakteliai ir pats automobilis buvo perduoti K. C.. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad K. C. yra įmonės darbuotojas ir turi materialinės atsakomybės sutartį, jis yra atsakingas už įmonės automobilį, įmonė K. C. pasitikėjo, o šis, būdamas neblaibus, savavališkai paėmė automobilį, su juo važiavo ir padarė pažeidimą. Nors suinteresuoto asmens atstovas teigia nežinojęs ir neleidęs K. C. vairuoti automobilio, tačiau ši aplinkybė, nepaneigia UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės dėl jai priklausančios transporto priemonės panaudojimo pažeidimo padarymo metu. UAB (duomenys neskelbtini), būdama transporto priemonės savininku, su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, priešingai – žinodama, kad K. C. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, perdavė automobilį jam, paprasčiausiai pasitikėdama, kad jis pats tos transporto priemonės nevairuos, o darbines funkcijas jam padės atlikti sūnus ir kiti įmonės darbuotojai, kurie jį nuolat vežios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. C. teisė vairuoti transporto priemonę jau buvo atimta teismo 2011-04-07 nutarimu būtent už tai, kad jis vairavo aukščiau paminėtą transporto priemonę Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, taip pat ir 2014-02-28 nutarimu taip pat už minėto automobilio vairavimą būnant neblaiviam, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutarimu K. C. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė sankcijose numatytas minimalias baudas ir netaikė transporto priemonės konfiskavimo. Pažymėtina, kad paminėtų aplinkybių nei transporto priemonės savininkas, nei K. C. jokių išvadų nepadarė. K. C., naudodamas minėtą transporto priemonę, nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, kurie kelia pavojų eismo saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio - automobilio Fiat Doblo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:
pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1200 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu; pagal ATPK 130² straipsnį – 1300 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą K. C. skirti 1400 eurų baudą su automobilio Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.