Kauno apylinkės teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl V. P. atžvilgiu priimto Vokietijos Federacinės Respublikos Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo. Teikime nurodyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyboje 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu buvo gauti Halės prokuratūros pateikti dokumentai dėl Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ vykdymo (toliau – ir Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio nenustatyta. Pažymėtina, kad liudijime nurodoma, jog nuosprendžiu nuteistajam iš viso buvo paskirta 2372 dienų (6 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, 2025 m. liepos 21 dienai nuteistasis buvo atlikęs 1815 dienų laisvės atėmimo, taigi, likęs neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminas viršija 6 mėnesių terminą. Taip pat liudijime nurodoma, jog nuteistasis asmeniškai dalyvavo nagrinėjant bylą teisme. Nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje V. P. socialiniai ryšiai būtų svarbesni nei Lietuvoje. Taigi, prašymo tenkinimas asmens teisių ir pagrindinių laisvių nepažeis.

Taip pat, nors nuteistasis nesutiko atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad kyla grėsmė jo gyvybei dėl Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų bendrininkų, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekimas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo užsienio valstybėje nesudaro pagrindo nepripažinti nuosprendžio (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-170-332/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-2-417/2019). Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės ir saugumas yra užtikrinamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

Pabrėžtina, kad šiame etape nėra atliekamas nuteistojo kitoje ES valstybėje narėje padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal LR BK, o tik parenkamas padarytą nusikalstamą veiką labiausiai atitinkantis LR BK Specialiosios dalies straipsnis (jo dalis, punktas), kadangi priešingu atveju būtų revizuojamas galutinis kitos ES valstybės narės sprendimas dėl laisvės atėmimo

Siekiant nustatyti, pagal kokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius turėtų būti kvalifikuojama V. P. nusikalstama veika, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kuriame nurodoma, kad amfetamino, kokaino ir MDMA labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g; LSD labai didelis kiekis yra daugiau kaip 0,25 g, kai, tuo tarpu, V. P. turėjo 5939 g amfetamino, kurio veiklioji medžiaga sudarė 3080 g amfetamino bazės; 1 kg kokaino, kurio veiklioji medžiaga sudarė 773 g kokaino hidrochlorido; 10 667 ekstazi tablečių, kurių veiklioji medžiaga sudarė 47520 g MDMA; 4983 g kristalinio MDMA; 5000 LSD/Tripes (ant 10 kartoninių lapų), kurių veiklioji medžiaga sudarė 0,272 g LSD. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad V. P. per valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Pagal Halės apygardos teismo nustatytas veikos padarymo aplinkybes, V. P. padaryta nusikalstama veika, atitiktų BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šią nusikalstam veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų.

Vis dėlto, ši baudžiamojo įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d., t. y. ji negaliojo veikos padarymo metu (2020 m. liepos 12 d.). Nei Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR, nei Įstatymo nuostatose tiesiogiai nenustatyta, su kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu – galiojusiu nusikalstamos veikos padarymo metu ar galiojančiu bausmės derinimo metu – reikėtų derinti kitos ES valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo nuteistajam paskirtą bausmę.

BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Be to, pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią – taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Iki specialiosios normos – BK 260¹ straipsnio įsigaliojimo, V. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje (narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda) (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) idealioji sutaptis, kadangi, kaip nustatyta, V. P. ne tik gabeno labai didelį narkotikų kiekį per valstybių sieną, bet šiomis medžiagomis ir disponavo (įvežęs jas į Vokietijos teritoriją, jas laikė ir ketino šias medžiagas realizuoti, t. y. platinti ir iš gautų pinigų pragyventi). Atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija už šio sunkaus nusikaltimo padarymą yra laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, o veikos padarymo metu galiojusi BK 199 straipsnio 4 dalis numatė laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Taigi BK 260¹ straipsnis šiuo atveju nėra baudžiamąją atsakomybę švelninantis ar kitaip nuteistojo padėtį gerinantis įstatymas, todėl teismas jo netaiko .

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu V. P. paskirtą bausmę pagal Vokietijos narkotikų įstatymo 1, 3 straipsnio 1 dalį, 29a straipsnio 1 dalies 2 punktą, 30 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 33 straipsnį suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalimi (narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda) (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu).

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-65/2006).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad V. P. Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 2372 dienų (6 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė iš esmės yra per švelni, lyginant su Lietuvos Respublikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas skiriamomis bausmėmis, kadangi Lietuvos Respublikoje už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 10 metų, tačiau atsižvelgus į tai, kad draudžiama sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, taip pat į Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, kuriose nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, V. P. paskirta 2372 dienų (6 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė nekeistina.

Į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 27 d. atlikta bausmės dalis (743 dienos), nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. liepos 21 d. atlikta bausmės dalis (1072 dienos), bei bausmės dalis nuo 2025 m. liepos 22 d. iki nuteistojo V. P. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Nuteistąjį perėmus iš Vokietijos Federacinės Respublikos, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą patenkinti.

Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, priimtą V. P., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

V. P. Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą 2372 (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt dviejų) dienų, tai yra, 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių, laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalimi (narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda) (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 2372 (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt dviejų) dienų, tai yra, 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti pagal Halės apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 27 d. (743 (septynis šimtus keturiasdešimt tris) dienas), nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. liepos 21 d. atliktą bausmės dalį (1072 (vieną tūkstantį septyniasdešimt dvi) dienas), bei bausmės dalį nuo 2025 m. liepos 22 d. iki nuteistojo V. P. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam V. P., jo gynėjui ir prokurorui.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Halės prokuratūrai ir Halės apygardos teismui, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.