Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. R. gynėjo advokato Žydrūno Rupšio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-19 nutarties, kuria pripažintas Danijos Karalystės Sionderborgo teismo 2017-05-18 nuosprendis ir Vakarų apygardos teismo 2017-10-31 nuosprendis, priimtas Lietuvos Respublikos piliečio R. R. atžvilgiu, ir nutarta vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. Danijos Karalystės Sionderborgo teismo 2017-05-18 nuosprendžiu ir Vakarų apygardos teismo 2017-10-31 nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 str. 2 d., plg. 1 d. 1 pkt., plg. Įstatymo dėl narkotinių medžiagų 3 str. 1 d., plg. 1 str. 3 d. ir 2 str. 4 d., plg. Nutarimo dėl narkotinių medžiagų 27 str. 2 d., plg. 2 str. 4 d. ir 3 str. 2 d., plg. priedo Nr. 1 sąrašo B Nr. 16, už tai, kad jis 2016-10-18 kirsdamas valstybinę sieną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vilkiku su lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti daugeliui asmenų arba už didelę sumą, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įgabeno iš viso 25 549 gramų marihuanos (skunk) ir iš viso 33 284 gramų amfetamino. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-11-14.

2018-01-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento gautas Danijos Karalystės teisingumo ministerijos prašymas (liudijimas) dėl Danijos Karalystės Sionderborgo teismo 2017-05-18 nuosprendžio ir Vakarų apygardos teismo 2017-10-31 nuosprendžio Lietuvos Respublikos piliečio R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos bendros 12 metų (4384 dienų) laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo R. R. gynėjo advokato skundo argumentus bei skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-19 nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą.

Pažymėtina, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 str. 1 d.). BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008-11-27 Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką (nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog šios sąlygos yra alternatyvios, iš ko seka, kad asmeniui kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimui Lietuvos Respublikai pakanka bent vienos iš jų); 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš aukščiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui bei jo kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog R. R. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji (deklaruota) vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Duomenų apie deklaruotą R. R. išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į (duomenys neskelbtini)), patvirtinančių, kad R. R. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, byloje nenustatyta, jų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dėl nuteistojo R. R. perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas tokiu atveju nėra būtinas.

Nuteistojo R. R. gynėjo advokato skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, o vien tai, kad nuteistasis R. R. nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, siekdamas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes, nuteistojo R. R. gynėjo advokato teigimu, kalėjimai Lietuvoje neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų, nuteisusios ir bausmę vykdančios valstybių bausmės vykdymo sąlygų bei įkalinimo sąlygų skirtumai yra akivaizdūs, nesudaro pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui.

Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir nuteistojo gynėjo advokato skundo teiginiai dėl nuteistojo saugumo neužtikrinimo pataisos namuose, nes, gynėjo teigimu, nuteistajam ne kartą grasinta, jog sugrįžus kalėti į Lietuvą su juo bus fiziškai susidorota. Šios aplinkybės, sprendžiant nuteistajam kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Be to, sutinkamai su BVK 70 straipsnio 6 dalimi, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius; toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Nuteistojo R. R. gynėjas advokatas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena R. R. sutuoktinė ir vaikas, su Lietuva R. R. jokie socialiniai ryšiai jau nesieja ir R. R. bausmės ir socialinės reabilitacijos tikslai būtų lengviau pasiekti jam artimoje aplinkoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Tačiau šie skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kadangi visi šie gynėjo skunde nurodyti motyvai yra grindžiami ne Įstatymo 8 straipsnyje nurodytais pagrindais, kuomet vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Be to, šie skundo argumentai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Esant visoms šioms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reguliavimui, apygardos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės, kas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo tikslą ir neprieštarauja skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-19 nutartyje išdėstytoms išvadoms. Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-19 nutartis, nepaisant nuteistojo R. R. gynėjo advokato skunde išdėstytų motyvų, kaip pagrįsta ir teisėta, paliekama galioti, o nuteistojo R. R. gynėjo advokato skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjo advokato Žydrūno Rupšio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-19 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.