- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-P-65/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jonas Riepšas (pirm.), Viktoras Aidukas, Rimantas Baumilas, Egidijus Bieliūnas, Valerijus Čiučiulka, Antanas Klimavičius, Vytautas Masiokas, Vytautas Piesliakas, Alvydas Pikelis, Jonas Prapiestis, Aldona Rakauskienė, Albinas Sirvydis, Benediktas Stakauskas, Josifas Tomaševičius, Lidija Liucija Žilienė, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- B. Z.
- Kategorijos
- 1.2.17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko Jono Riepšo, Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio, Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atnaujintą pagal nuteistojo B. Z. (B. Z.) pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo B. Z. pareiškimą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
B. Z. nuteistas Švedijos Karalystės Helsingborgo apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Švedijos kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 § 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant kalėjime. Švedijos Karalystės Skane ir Blekinge apygardos teismo 2003 m. kovo 31 d. nuosprendžiu patvirtintas apylinkės teismo nuosprendis.
B. Z. nuteistas už tai, kad kartu su T. D. 2002 m. rugsėjo 29 d. per Helsingborgą į Švediją neteisėtai įvežė 5 660 gramų metamfetamino.
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartimi Švedijos Karalystės Helsingborgo apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nuosprendžiu B. Z. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais (BK 199 straipsnio 2 dalimi) ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta.
Nuteistasis B. Z. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, jam paskirtą bausmę suderinti su nusikaltimo padarymo metu galiojusia 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalimi (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija), sušvelninti paskirtą bausmę ir pritaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė buvo suderinta su nusikaltimo padarymo metu negaliojusiu baudžiamuoju įstatymu, ir teigia, kad jam paskirta bausmė turėtų būti suderinta su nusikaltimo padarymo metu galiojusia BK 312 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. B. Z. taip pat nurodo, kad būtent tokį sprendimą priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas E. B. byloje (2006 m. balandžio 25 d. nutartis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal nuteistojo B. Z. pareiškimą atnaujinta ir perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. Z. pareiškimas atmestinas.
BPK 365 straipsnio, BK 3 ir 199 straipsnių taikymas
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas, BPK 365 straipsnio tvarka suderindamas B. Z. Švedijos Karalystės Helsingborgo apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nuosprendžiu už stambaus masto narkotikų kontrabandą paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
B. Z. Lietuvos Respublikai buvo perduotas vadovaujantis 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija (toliau – Konvencija) ir jos papildomu protokolu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, sutikdama priimti B. Z. tolesniam bausmės atlikimui, nurodė, kad Švedijos Karalystės Helsingborgo apylinkės teismo bei Švedijos Karalystės Skane ir Blekinge apygardos teismo nuosprendžiai bus vykdomi pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalies b punktą. Šiame punkte nustatyta, kad valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios institucijos turi tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. Taigi Lietuvos Respublika, priimdama B. Z. tolesniam bausmės atlikimui, įsipareigojo taikyti Konvencijos 11 straipsnyje numatytą bausmės konversijos (pakeitimo) procedūrą. Pagal BPK 365 straipsnio 2 dalį tokią procedūrą atlieka bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas.
Bausmės konversija (pakeitimas), numatyta Konvencijos 11 straipsnyje, nėra naujos bausmės skyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolesniam bausmės atlikimui (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos), baudžiamuosius įstatymus. Asmuo yra nuteistas kitoje valstybėje ir tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį (Konvencijos 13 straipsnis). Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, todėl bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, bei patikrinti, ar užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ir jų atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, ar gali būti paskirtos kelios bausmės, ar kartu su bausme gali būti skirtos užsienio valstybės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Tuo atveju, jeigu paskirta bausmė viršija maksimalų dydį, ji sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo; jeigu paskirtos kelios bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti skiriama tik viena bausmė, arba jeigu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negali būti skiriamos kartu su bausme, priimamas sprendimas nevykdyti tų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negalėjo būti paskirtos. Taip pat prireikus nustatomos bausmės atlikimo sąlygos, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų sąlygų. Konvencija nenumato galimybės nagrinėti, kurios valstybės – nuteisusios ar tos, kurioje atliekama bausmė – baudžiamieji įstatymai nustato švelnesnę bausmę ir atitinkamai ją mažinti daugiau, negu įstatyme nustatyta maksimali riba, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato švelnesnę bausmę, arba mažinti paskirtą bausmę kokiais nors kitais pagrindais.
Švedijos Karalystėje B. Z. nuteistas už stambaus masto narkotikų kontrabandą, padarytą 2002 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant, kokiai 1961 m. BK 312 straipsnio daliai atitiko tokia veika, nebuvo vienoda. Plenarinė sesija konstatuoja, kad B. Z. nusikaltimo padarymo metu baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu buvo numatyta 1961 m. BK 312 straipsnio 3 dalyje (1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcija). Šios dalies sankcijoje buvo nustatytas laisvės atėmimas nuo penkerių iki dešimties metų ir bauda. 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-1258 BK 312 straipsnio 3 dalis buvo pakeista ir už narkotinių medžiagų kontrabandą stambiu mastu buvo nustatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų ir bauda. 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą nepriklausomai nuo gabenamų medžiagų kiekio, o sankcija, palyginti tiek su 1998 m. vasario 3 d. įstatymu Nr. VIII-617, tiek su 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1258 nustatytomis 1961 m. BK 312 straipsnio 3 dalies sankcijomis, numato švelnesnę bausmę. Taigi 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalis yra bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, o toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, turi būti taikomas bausmę atliekantiems asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Nuteistajam B. Z. paskirta bausmė ir buvo suderinta su BK 199 straipsnio 2 dalies sankcija. Taigi teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir keisti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymas
Nuteistojo B. Z. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už kontrabandą (Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 3 dalis). Šioje nutartyje konstatuota, kad B. Z. veika atitiko nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 312 straipsnio 3 dalyje, todėl amnestija jam netaikyta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo B. Z. pareiškimą atmesti.