Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovui M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės atstovui įvertinus įmonės finansinius ir kitus duomenis, buvo nustatyta, kad sudarius įmonės balansą laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jau buvo galima akivaizdžiai konstatuoti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės finansiniai sunkumai ilgalaikio pobūdžio, kurie tik didėjo. Nustatyta, kad įmonė per 2018 metus patyrė net 16 996,00 Eur nuostolių. Palyginimui praėjusį atskaitinį laikotarpį buvo patirta tik 5,00 Eur dydžio nuostoliai. Įmonės mokėtinos sumos nuo praėjusio atskaitinio laikotarpio, kuomet siekė 0,00 Eur išaugo net iki 25 868,00 Eur. Tokiu būdu buvo patirta beveik 16 kartų daugiau nuostoliu, o mokėtinos sumos išsaugo daugiau kaip 25 kartus. Įvertinus tai, kad įmonės balanse yra nurodyta, kad įmonė turi turto iš viso už 11 367, 00 Eur bei tai, kad visi 25 868,00 Eur dydžio įsipareigojimai yra nurodyti kaip vykdytini per vienerius metus, įmonė yra akivaizdžiai nemoki, nes įmonės įsipareigojimai yra daugiau kaip du kartus didesni nei įmonės turimas turtas. Šiai dienai įmonė jokio turto neturi, skolų nesumažėjo, kasoje grynų pinigų nėra. 2018 m. įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė net 16 996,00 Eur nuostolių, ji neturėjo jokios objektyvios galimybės ne tik, kad padengti šių įsipareigojimų, tačiau ir atkurti savo nemokumą. Bankroto procedūra iniciuoja tik 2020 m. vasario mėnesį. Juo labiau, kad tai padarė įmonės kreditorius, o ne įmonės atsakingi asmenys, todėl dėl galimo atsakovo aplaidumo įmonės įsiskolinimai ir kreditoriniai įsipareigojimai dar galėjo labiau išaugti, nes ieškovės atstovas neturi jokių duomenų, kad būtų imtasi kažkokių veiksmų, jog įmonės nemokumas būtų atkurtas ir/ar atstatytas, todėl ieškovės atstovas laiko, jog įmonės skolos būtų augusios toliau. VSDFV duomenimis, įmonės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. balandžio 15 d. buvo 2 203,58 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iš jų - 121,32 Eur delspinigių. 2019 m. liepos 26 d. atleistas paskutinis UAB „K." darbuotojas. Taigi, ieškovės atstovo nuomone, įmonės veikla buvo sustabdyta, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų ir nebuvo vykdomos norminiuose teisės aktuose numatytos pareigos ieškovei, t.y. nebuvo kreiptasi dėl bankroto iškėlimo įmonei. Tokiu būdu įmonė nuo 2019 m. liepos, kuomet nebeturėjo, nei vieno darbuotojo, iki 2020 m. kovo 24 d. "kabojo" rinkoje kol jai kreditoriaus iniciatyva buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas įmonės direktoriumi buvo paskirtas nuo 2019 m. birželio 21 d., tai yra tuo metu, kuomet, buvo pasibaigę finansiniai metai ir jau buvo sudarytas 2018 m. įmonės balansas, todėl jam kuo puikiausiai buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Vykdant ieškovės nemokumo procedūrą yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: VSDFV 2 324,90 Eur, T. M. 105,08 Eur, UAB ,,Ignitis” 147,63 Eur, UAB ,,ESSO” 161,49 Eur, antstolei E. Rulienei 104,22 Eur, kuriuos ieškovė ir prašo priteisti.

4. Atsakovui M. K. procesiniai dokumentai ir apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo M. K., nes M. K., kaip įmonės vadovas neatliko pareigos, žinodamas apie įmonės nemokumą, laiku kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros inicijavimo. M. K. iškėlus bankrotą UAB ,,K.”, kaip buvusiam UAB ,,K.” vadovui, atsirado pareiga bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus, ko šis tinkamai neatliko.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „K.” iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB ,,Bankroto vizija“, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus. 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB ,,K.“ kreditorių reikalavimus bendrai 2 843,32 Eur sumai: VSDFV 2 324,90 Eur, T. M. 105,08 Eur, UAB ,,Ignitis” 147,63 Eur, UAB ,,ESSO” 161,49 Eur, antstolei E. Rulienei 104,22 Eur. Kaip nustatyta, dėl UAB ,,K.” bankroto iškėlimo 2020 m. vasario mėnesį kreipėsi pareiškimu VSDFV Šilalės skyrius, iš pareiškimo matyti, kad UAB ,,K.” nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki ieškinio pateikimo nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą 2 203,58 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 121,32 Eur priskaičiuotų delspinigių. Įsiskolinimas nelikviduotas, paskutinis darbuotojas atleistas 2019 m. liepos 26 d. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, nuspręsta likviduoti UAB ,,K.” dėl bankroto. Finansiniai reikalavimai bendrai 2 843,32 Eur. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB ,,K.” turtas buvo 11 367 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 25 868,00 Eur. Pagal VSDFV pateiktą pažymą apie draudėjo UAB ,,K.” įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui matyti, kad už 2019 m. kovo mėnesį paskaičiuota 1,95 Eur delspinigių, už 2019 m. balandžio mėnesį paskaičiuota 0,38 Eur delspinigių, už 2019 m. gegužės mėnesį paskaičiuota 652,64 Eur nesumokėtų įmokų ir delspinigių, už 2019 m. birželio mėnesį paskaičiuota 807,48 Eur nesumokėtų įmokų ir delspinigių, už 2019 m. liepos mėnesį – 862,45 Eur nesumokėtų įmokų ir delspinigių – viso 2 324,90 Eur. UAB ,,Ignitis” pateikta įsiskolinimo suma 147,63 Eur pagal 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. kovo 31 d. sąskaitas. UAB ,,K.“ skola T. M. priteista 2019 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo teismo įsakymu ir priteista 1 316,81 Eur, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki visiško įvykdymo. Teismo įsakymas perduotas vykdymui antstolei E. Rulienei, antstolės vykdymo išlaidos sudaro 104,22 Eur pagal pateiktą vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Skola UAB ,,Eso“ 161,49 Eur pagal 2020 m. kovo 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. EASQ 00085519.

7. Ieškinio reikalavimai kildinami iš juridinio asmens organo (vadovo) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo nevykdymo 2019 m., tuo metu šios pareigos pažeidimo padarinius reglamentavo – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo atveju taikytinos šio įstatymo nuostatos.

8. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti kompetetingi asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

10. Byloje pateiktais ieškovės 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis iš VĮ Registrų centro nustatyta, kad nuo 2018 m. įmonė veikė nuostolingai, jau 2018 m. ieškovės turto, įrašyto į balansą, vertė buvo 11 367 Eur, o įsipareigojimų įmonė turėjo už 25 868 Eur. Kaip nurodė ieškovės atstovas įmonės nemokumas tapo žinomas 2019 m. gegužės 31 d. sudarius 2018 m.balansą, tai yra faktiškai įmonė tapo nemokia 2018 m. gruodžio 31 d. (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kaip nurodyta ieškinyje per 2018 metus patirta 16 996 Eur nuostolių. Atsakovas M. K. įmonės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2019 m. birželio 21 d., todėl nuo šios dienos jau turėjo žinoti apie įmonės nemokumą. Atsakovui pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas, įmonės veikla ir toliau buvo nuostolinga. Susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, atsakovui, kaip įmonės vadovui, jau tuo metu kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei 2020 m. vasario mėnesį į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Šilalės skyrius.

11. Atsakovas, nors ir geriausiai žinodamas įmonės finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pasiekus nemokumo būseną, todėl iš atsakovo prašoma priteisti ieškovei atsiradusią 2 843,32 Eur žalą.

12. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

13. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja LR CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo - 2.87 straipsnio 7 dalis. LR CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), privalo laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

14. Nustatyta, kad M. K. 2019 m. birželio 21 d. tapus įmonės vadovu įmonė jau buvo nemokį. Kaip nurodyta ieškinyje, pats atsakovas 2019 m. liepos 26 d. atleido paskutinį darbuotoją. Todėl visi pateikti duomenys rodo, kad atsakovui turėjo būti suprantama, kad įmonė yra nemoki, įmonės įsiskolinimai kreditoriams auga, tačiau jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, įsiskolinimai tik didės. Tapdamas įmonės vadovu, perimdamas visus įmonės dokumentus, atskovas jau tuo metu privalėjo suvokti, kad 2018 m. pagal esamą balansą įmonė tapo nemokia, yra įsiskolinimai kreditoriams. Tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Minėti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams augimą.

15. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė savo bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Vertinant atsakingo asmens civilinę atsakomybę, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

16. Šiuo atveju įmonė nemokia tapo 2018 metais, tačiau sužinojimu laikoma 2019 m. gegužės 31 d., kai buvo sudarytas 2018 m. balansas. M. K. įmonės vadovu tapo 2019 m. birželio 21 d., šis momentas ir laikomas, kad atsakovui tapo aišku apie įmonės nemokumą ir neįvykdytus kreditorinius reikalavimus.

17. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigiai), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Iš to seka, kad delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą.

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. susidarę įsiskolinimai kreditoriams yra: UAB ,,ESO” įsiskolinimas 161,49 Eur (2020 m. kovo 31 d. sąskaita), UAB ,,Ignitis” – 147,63 Eur (2020 m. vasario 29 d. ir 2020 m. kovo 31 d. sąskaitos), VSDFV Šilalės skyriui – 1 131,61 Eur (įsiskolinimas už nuo 2019 m. birželio 21 d., už 2019 m. liepos mėnesį). Kiti įsiskolinimai susidarė atsakovui dar nesant įmonės vadovu: įsiskolinimas T. M. priteistas 2019 m. balandžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo įsakymu, todėl atitinkamai ir antstolės vykdymo išlaidos atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas taip pat neatsakingas už įsiskolinimus VSDFV Šilalės skyriui už 2019 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius, taip pat už birželio mėnesio įsiskolinimą iki birželio 21 d. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, į tai, kas nustatyta, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta žala sudaro 1 440,73 Eur ir yra priteistina ieškovės naudai.

19. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad atsakovas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 400 Eur už teisinių paslaugų suteikimą (2021 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 09230926, AB ,,Šiaulių bankas”). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 202,68 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis nuo kurio ieškovė atleista - 32,42 Eur. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Teismas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1,92 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,K.” ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,K.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 440,73 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų 73 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202,68 Eur (du šimtus du eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,42 Eur (trisdešimt du eurus 42 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.