Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą 2022-09-23 perduotas ieškovės ieškinys, pareikštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5680,96 EUR skolą, 40 EUR sumą, 241,55 EUR palūkanų, 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė skirti atsakovei 5000 EUR baudą 50 procentų šios sumos skiriant ieškovės naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-29 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Teisme 2022-10-18 gautas atsakovės prašymas, 2022-10-19 gauti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašoma panaikinti 2022-09-29 preliminariu sprendimu paskirtą baudą, panaikinti preliminarų sprendimą. Paaiškino, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos vadovė pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris Vilniaus apygardos teismo 2022-09-23 nutartimi buvo priimtas. Nurodo, kad teikdama prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, atsakovė įgyvendino savo procesinę teisę ir šia teise naudojosi pagal jos paskirtį, todėl prieštaravimų pareiškimas objektyviai nelaikytinas neteisėtu atsakovės veikimu. Atsakovė neturėjo ir neturi teisės suteikti ieškovei prioriteto prie kitus kreditorius, nes iškėlus restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, atsakovės atsiskaitymai su visais kreditoriais bus tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais.

Teisme 2022-10-20 gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašoma atsakovės prieštaravimus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 priimtą preliminarų sprendimą, Nurodė, kad atsakovė nepateikė nei vieno teisinio argumento ir nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti 2022-09-22 preliminarų sprendimą. Paaiškino, kad atsakovė pripažįsta esanti skolinga ieškovei, neginčija skolos fakto bei skolos dydžio, o tai reiškia, kad nėra pagrindo naikinti preliminarų teismo sprendimą. Aplinkybė, kad atsakovei yra inicijuojama restruktu?rizavimo byla, taip pat nesudaro teisinio pagrindo panaikinti preliminarų teismo sprendimą. Restruktūrizavimo byla atsakovei dar nėra iškelta, šis klausimas bus sprendžiamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022-11-15.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės užsakytus darbus, t. y. atlikti mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus po atliktų paprastojo remonto darbų bei kadastro matavimų bylos patikrą Registrų centre, o atsakovė įsipareigojo sumokėti po 0,88 EUR plius PVM kainą už atliekamų darbų vieną kvadratinį metrą. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei 2022-01-10 išrašė sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei (duomenys neskelbtini) sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą. Teismui pateiktuose prieštaravimuose atsakovė neišdėstė argumentų, kurie patvirtintų, kad 5680,96 EUR skola pagal (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį iš atsakovės ieškovei priteista nepagrįstai, ar paskaičiuota neteisingai. Atsakovės argumentai, jog atsakovės vadovė iniciavo atsakovei nemokumo bylą ir priteista suma ieškovei turėtų būti išmokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis nesudaro pagrindo keisti preliminarų sprendimą dalyje dėl 5680,96 EUR skolos priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Ieškovė 241,55 EUR palūkanas bei 8 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos skaičiuoja ir prašo priteisti vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad 2021-11-10 paslaugų teikimo sutartį sudarė ūkio subjektai, kuriuos siejo komerciniai santykiai. Atsakovė neišdėstė argumentų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad ieškovė palūkanas paskaičiavo nepagrįstai, ar neteisingai, todėl nėra pagrindo keisti preliminaraus teismo sprendimo ir šioje dalyje.

Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų, todėl dalyje, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 40 EUR suma preliminarus teismo sprendimas taip pat paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš teismui pateiktų procesinių dokumentų, šalys nesutaria dėl to, ar pagrįstai atsakovei 2022-09-29 preliminariu sprendimu priteista 5000 EUR bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Vienas iš Lietuvos Respublikos proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo. Kaip pirmiau atskleista, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2022-09-12 pateiktame ieškinyje baudos skyrimą atsakovės atžvilgiu motyvavo tuo, kad atsakovė, aiškiai žinodama ir suprasdama, kad yra skolinga ieškovei 5680,96 EUR sumą už suteiktas paslaugas, nesąžiningai pateikė prieštaravimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022-08-05 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-8961-522/2022. Nurodė, kad tokiu būdu atsakovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, sąmoningai padidino ieškovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas, nors 2022-07-29 raštu atsakovė pati yra informavusi ieškovę, kad atsakovė pagal buhalterinės apskaitos duomenis, turi ieškovei neįvykdytų piniginių prievolių 5680,96 EUR sumai.

CPK 439 straipsnyje reglamentuojama skolininko teisė pareikšti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Skolininkas ginčydamas priimtą teismo įsakymą neprivalo nurodyti nesutikimo su teismo įsakymu priežasčių ir pateikti šį nesutikimą pagrindžiančius duomenis, todėl atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, įgyvendindama jai įstatymo suteiktas teises.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovės (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl nemokumo proceso-restruktūrizavimo bylos inicijavimo, iš kurio matyti, jog atsakovė informavo ieškovę apie planuojamą inicijuoti nemokumo procesą. Atsakovė minėtame pranešime ieškovei siūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos atkuriant įmonės mokumą t. y. atsisakyti reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį, atidėti reikalavimo įvykdyti prievolę terminą, pakeisti prievolę ar kt. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė pranešime nurodytu terminu būtų pateikusi atsakovei savo siūlymą dėl susitarimo sudarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teismui 2022-08-03 pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. savo teisės įgyvendino CPK nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui buvo informuota ir žinojo apie inicijuojamą nemokumo procesą, tačiau savo teisę gauti sutartyje sulygtą paslaugų teikimo kainą įgyvendino kitu įstatymų nustatytu būdu, - pareiškiant reikalavimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nepasinaudodama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta teise sudaryti susitarimą dėl prievolių įvykdymo, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovės elgesys yra nesąžiningas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė, turėdamos galimybę rinktis kaip įgyvendinti savo teises, pasirinko tą jų teisių gynimo būdą, kuris joms atrodė priimtinesnis.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog vadovaujantis CPK 95 straipsniu atsakovei 5000 EUR bauda preliminariu sprendimu buvo paskirta nepagrįstai, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir panaikinti preliminariu sprendimu paskirtą 5000 EUR baudą.

CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistas 68 EUR žyminis mokestis ir 600 EUR už suteiktą teisinę pagalbą, kurie pagrįsti (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei pareiškus prieštaravimus, šalys nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš išdėstyto, preliminarus sprendimas keičiamas tik dalyje dėl baudos skyrimo atsakovei, o ieškovės reikalavimas dalyje dėl 5680,96 EUR skolos, 241,55 EUR palūkanų, 40 EUR sumos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nėra keičiamas, todėl nėra pagrindo kitaip paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas galutiniame teismo sprendime (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2022-09-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2822-656/2022, priėmė pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, procesinis sprendimas dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei nėra priimtas. Vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio galutinio sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųstina nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, 260 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 preliminarų sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5680,96 EUR skolos, 241,55 EUR palūkanų, 40 EUR sumos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5962,51 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 668 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus galutiniam sprendimui, per 3 dienas jo kopiją išsiųsti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.