Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. P. 2025 m. gruodžio 5 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

17. Iš 2025 m. gruodžio 8 d. AB Regitra "Registruota kelių transporto priemonė" gautų duomenų matyti, kad keleivinis automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) Techninė apžiūra atlikta, eksploatacija leidžiama, draudimas galioja (b. l. 49).

20. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

21. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

22. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. P. 2025 m. gruodžio 5 d., apie 21 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausančią kelių transporto priemonę - automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės nustatytos pačio kaltinamojo D. P. parodymais, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, neblaivumo nustatymo aktu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų duomenimis, liudytojų A. K., A. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais ir kitais byloje esančiais duomenimis. Taigi, teismas, remdamasis bylos įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jos kaltė įrodyta.

23. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodant duomenis apie kaltinamąjį nurodyta, kad kaltinamasis yra D. P., tačiau iš kitų kaltinamajame akte nurodytų duomenų, taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis yra D. P., kas laikytina apsirikimo klaida ir tikslintina nurodant, kad kaltinamasis yra D. P..

25. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo, o komentuojamo straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad laidavimo terminas yra nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti <...> ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

26. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis neteistas, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl tyčinio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

27. Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. P. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. D. P. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju dėl D. P. neteisėtų veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo. Visos šios aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kaip minėta, D. P. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

28. BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

29. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas A. V. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu A. V. sutiko laiduoti už kaltinamąjį D. P., kuris yra jos sūnus. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo. A. V. neteista, administracine tvarka nebausta, darbovietės ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai. Dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesio pajamos apie 1500 Eur. Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. V. nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi D. P., kartais sūnus apsistoja ir pas močiutę, su juo sutaria gerai, jis jos klauso. Dėl padarytos nusikalstamos veikos sūnus pergyveno, gailėjosi, jam buvo gėda dėl to ką padarė, jai taip pat pikta ir liūdna dėl tokio sūnaus elgesio, gaila automobilio ir tai, kad sūnus praras teisę vairuoti automobilį. Mano, kad galės daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui. Sūnus planuoja įsidarbinti ūkyje kuriame dirba ir jos draugas.

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. V. neteista, administracine tvarka nebausta dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Baudžiamojoje byloje nėra A. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs laiduotoją A. V. charakterizuojančius duomenis, jo teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgdamas į A. V. asmenines savybes, gyvenimo būdą, taip pat į tai, kad A. V. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeis, jos požiūrį į D. P. padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi pagrindą manyti, kad A. V. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl ji yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus.

31. Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje numatytos sąlygos atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojos A. V. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

32. Teismas, atsižvelgdamas A. V. apibūdinančius duomenis, jos paaiškinimus teisme, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, už kurį laiduoja. Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos teisiamojo posėdžio metu nurodytas pajamas, kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia pagal laidavimą be užstato.

31. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamąjį D. P. ir laiduotoją A. V. charakterizuojančius duomenis, kitas aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė D. P. (BK 40 straipsnio 5 dalis). Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla D. P. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

32. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

33. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,51 promilių girtumą, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, sprendžia, kad kaltinamajam būtina skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos 2025 m. gruodžio 8 d.

34. Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

35. Kaltinamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone – automobiliu BMW 530D valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė mamai A. V.. Šiuo atveju spręstinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone, todėl iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio mėnesio duomenimis automobilio BMW 530D, 2005 m. gamybos, kuras dyzelis, variklio darbinis tūris 2993 m³, variklio galia 160 KW kaina su PVM yra 3400 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.

36. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

37. Kaltinamajam D. P. teisiamojo posėdžio metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, jo gynybinės pozicijos, procesinio elgesio ar gynėjo dalyvavimo realaus poreikio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojos A. V. laidavimo terminą be piniginio užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos 2025 m. gruodžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš D. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) – valstybės naudai.

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš D. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išaiškinti D. P., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.