Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta. Parodė, kad atvažiavo policija, nuvežė jį, užėjo į namus, varteliai buvo uždaryti, po to parvežė. Grįžo ir išgėrė 200 gramų, nesuprato, kas iškvietė tą policiją, suprastų, kad gertų kažkur, sėdėjo namie, atvažiavo policija, niekur jis neina. Nuėjo, davė žemės dokumentus, kad nepavogtų. Pažiūrėjo, ten dokumentai apie žemės sklypą, jis su tuo kanistru nubėgo, nepylė, tiesiog paėmė tą talpą, pastatė prie tvoros, grąžino dokumentus ir viską uždarė, nelindo prie jų, tegul ką nori, tą daro. Po to nuvežė jį į psichiatrinę ligoninę, jis nešaukė, sėdėjo ramiai namuose. Jis paėmė kanistrą, pastatė ten, jis tik pasakė grąžinti dokumentus ir viskas. Jis nelenda prie jų, jie nelenda prie jo, kam žudyti. Jis nesielgtų taip. Jis tą talpą pastatė prie tvoros ir viskas, o jį nuvežė į psichiatrijos ligoninę. 2023 m. gegužės 18 d. buvo namie, bet atbėgo su kanistru prie nukentėjusiosios tvoros, tik atsiėmė dokumentus. Kanistre buvo benzinas žoliapjovei, gal 5 litrai. Kanistrą paėmė į ranką ir atsinešė. Jis nemetė kanistro, gerai atsimena. Pastatė prie tvoros. Nieko jis nepylė, dingo ta talpa ir viskas, buvo nupirkta žoliapjovei. Prie tvoros jis neturėjo žiebtuvėlio. Tada nerūkė. Tą dieną su savimi žiebtuvėlio neturėjo ir šiuo metu neturi. Kaip gali padegti benziną pirštais. Tos dienos įvykius tikrai gerai prisimena, jokio kanistro nemetė, dokumentus grąžino ir viskas. Nukentėjusiosios nematė net, sūnėnas stovėjo ir fotografavo, jis (teismo pastaba: kaltinamasis) pasakė atiduoti dokumentus, sūnėnas atnešė ant palangės, padėjo ir baigėsi ta tema. Kai pastatė kanistrą, sėdėjo prie virtuvinio stalo virtuvėje, niekur nėjo. Talpos su benzinu neatidarinėjo. Talpą padėjo prie tvoros. Daugiau nieko nedarė. Tokius parodymus duoda sūnėnas ir nukentėjusioji galbūt dėl namo, kad tą namą perrašytų jos vardu, o jis kam norės, tam parašys, o prie ko čia ji, nežino. Dėl to visas skandalas, jie nori paimti tą namą, kuriame jis gyvena ir įdėjo pastangų, turi savo turtą. Jis nukentėjusiosios nematė, todėl nežino, ar galėjo išsigąsti. Vaizdo įraše girdisi „užmušiu“, jis neužsiima tokiomis nesąmonėmis, iš tų nervų ką nori galima pasakyti. Galvoja, kad sūnėnas iškvietė policiją, nes nuolat sako namą užrašyti J. R..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad yra kaltinamojo sūnėno žmona. Atvažiavo su vaiku, paėmus jį iš darželio, nubėgo į namą, nes vaikas norėjo į tualetą, vyras buvo namie. Prie tvoros išgirdo, kad kažkas triukšmauja. Pamatė, kad kažką daro S. K., sušuko vyrui, kad ateitų ir įjungtų filmavimą. Pavėsinėje jis jau su savimi šnekėjosi, klausė seniūnijoje, ką tokiu atveju reikia daryti, patarė filmuoti, kol jis nieko nepadarys. Iš įtampos įjungė filmavimą. Kaltinamasis talpą metė per tvorą, nes ji garsiai sušuko, ką darai, vyras atbėgo jį atitraukė. Nuo jos jis pasitraukė, nubėgo namo. Kaltinamasis, kai ji paklausė, ką darai, keiksmažodžiais jis atsakė, kad nužudys ir padegs. Jis rankoje turėjo tą žiebtuvėlį ir jis turėjo ir burnoje cigaretę. Jai atrodo, kad tą dangtelį atidarinėjo, tas kamštelis buvo prie tvoros, talpa buvo atidaryta. Jis tupėjo ir atidarytą bakelį metė per tvorą, pataikė į pavėsinės stogą. Tuo metu lietaus nebuvo, bakelis pataikė ant stogo ir nuo stogo nukrito ant trinkelių. Skystis išsipylė, nes kvapas didelis buvo, dėmių nesimatė, nes išgaravo. Benzinas išsipylė prie namo laiptų. Talpą su benzinu kai metė, tai nedegantį skystį, iš talpos nematė. Tuo metu nematė, kad mestų jau padegtą talpą, matė, kad skystis buvo viduje. Kvapas buvo. Pagal kvapą suprato, žino, kaip kvepia benzinas. Nuo stogelio ir kur metė atstumas apie du metrai, pusantro. Kai jis metė, pro vartelius benzino talpą, į kiemą negalima buvo patekti. Varteliai buvo užrakinti. Ji pati pajuto, kai pradėjo drebėti rankos ir kojos, negalėjo surinkti numerio, juto grėsmę, jos manymu, buvo nesveikas žmogus, kuris puolė padegti namą ir tiesiai bėgo prie jos. Dabar nedažnai susitinka. Jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Mėnuo iki to jau kažkas jam buvo, grasino jiems, kad atvažiuos banda ir padegs, nes jie nusipirko traktorių. Šie žodžiai buvo skirti jų šeimai. Porą kartų taip buvo, prieš tai nekreipė dėmesio. Tą dieną ji pirmą kartą jį pamatė atvažiavus kaime pas tėvus. Iš karto jis jos nematė, tada sušuko „ką čia darai?“, tada puolė ir pamatė ją. Jis buvo pritūpęs, atidarė tarą, kai sušuko, tada metė ir bėgo prie jos. Jis su seserimi (teismo pastaba: nukentėjusiosios anyta) visą gyvenimą negali pasidalinti savo namu. Jis prieš tai sakė, kad jie nori atimti namą, tas namas paveldėjimo būdu padalintas. Jis norėjo parduoti. Čia ne jo nuosavybė, dokumentai nesutvarkyti. Sako, kad nori namą atimti, kuriame jis gyvena. Testamentas ten parašytas. Ji pati išsigando dėl namo ir vaiko, jaučia grėsmę. Nuo to įvykio kaltinamasis jiems nieko nėra sakęs, nebendrauja su juo. Ji mano, kad jis tada dėl alkoholio toks buvo, kaip tik į pensiją išėjo, iš to džiaugsmo, kad gavo pensiją, pavartojo per daug. Po to įvykio nieko nejautė, nebendrauja, tegu pats ramiai gyvena prie jų nelenda ir viskas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. (E. V.) parodė, kad kaltinamasis yra jo dėdė. Tuo metu jis buvo namie, žmona jį pakvietė, kad už tvoros kažkas kažką daro. Jis išėjo ir pastebėjo, kad S. K. už tvoros vartelių su žiebtuvėliu kažką daro. Paskui žmona, išeidama už tvoros, atidarė vartus, klausė kaltinamojo „ką darai?“, jis metė bakelį, puolė muštis prie jos, jis tada nebėgo prie laiptų nustūmė jį, apgynė žmoną. Jis, t. y. dėdė S. K., prie tvoros puldamas rėkė „Užmušiu“. Bakelyje buvo benzinas. Kad benzinas suprato iš kvapo. Žmona buvo pasimetusi, išsigandusi. Prieš tai su dėde nuolat draugiškai šnekėdavo, paskutinį mėnesį iki įvykio nusipirko traktoriuką, jis (kaltinamasis) atbėgo, sakė, kad banda atvažiuos. Kai taip sakė dėdė, matėsi, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po to įvykio jis normaliai nuėjo namo. Kai žmona pakvietė jį, buvo namie su vaiku. Žmona pasakė: „E., išeik kažkas kažką už tvoros daro“. Jis tuomet išėjo į terasą. Išėjęs pamatė, kad kaltinamasis metė bakelį ir puolė muštis. Tuo metu rėkė „užmušiu“. Jis nubėgo apginti žmoną, o žmona atšoko atgal. Po to uždarė vartus, iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko po 10 – 15 minučių. Pareigūnai nuėjo iki jo (liudytojo) namų, atvedė iki mašinos, davė alkotesterį, atvyko greitoji ir išvežė. Po šio įvykio jo nebuvo 4 dienas, stengėsi jo nematyti. Po šio įvykio nieko tokio nebuvo pasikartoję. Jis pats matė, kaip metė bakelį. Bakelis nukrito ant stogo. Mato dabar kaip dėdė išvažiuoja ir atvažiuoja, dabar stengiasi su dėde nebendrauti. Jis turi savo namą, o jis savo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu E. V. ir nepilnamečiu vaiku P. V. (P. V.), gim. (duomenys neskelbtini) m. Kaimynystėje už tvoros gyvena E. V. mamos brolis S. K., kuris pastaruoju metu labai daug vartoja alkoholio. Dažnai mato jį girtą, galimai jam net prasidėjo haliucinacijos, jis elgiasi neadekvačiai, kalbasi pats su savimi, be jokios priežasties jos ir jos artimuosius pravardžiuoja necenzūriniais žodžiais, grasina susidoroti, sako, kad kažką jiems sudegins, pavyzdžiui, traktorių, konfliktuoja, tačiau į tai niekas iš jų nekreipė dėmesio, ignoravo tokį S. K. neadekvatų elgesį, manydami, kad jis šneka nesąmones. Mano, kad S. K. turi psichinių sutrikimų, tačiau, kiek žino, jis niekur nesigydė ir nesigydo. Gegužės pradžioje S. K. grasino, sakė, kad atvažiuos jo žmonės ir jie kartu sudegins visą jų gatvę su visais namais. Bet niekas į tai neatkreipė dėmesio, galvojo, kad tai tik girto asmens kalbos. 2023 m. gegužės 18 d. apie 17.30 val., kai E. V. su vaiku buvo namie, o ji buvo kieme, ji išgirdo už namo tvoros keistus ir neįprastus garsus, t. y. kažką kažkas kalbėjo, galimai S. K. nerišliai kalbėjo, todėl atidarė kiemo tvoros vartus ir išėjo pasižiūrėti, kas darosi už tvoros. Išėjusi pamatė prie tvoros tupintį S. K., kuris rankose laikė žiebtuvėlį ir atidarinėjo plastikinę talpą su skysčiu. Kai S. K. ją pamatė, tai iš karto atsistojo bei metė plastikinę atidarytą talpą per tvorą link jų namų. Plastikinė tara pataikė į namo plastikinį stogelį virš įėjimo durų. Dėl to susidarė garsas, panašus į šūvį. Po to pasijuto stiprus benzino kvapas. Ji labai išsigando, pradėjo rėkti, ką jis daro. Labai išsigando, kad padegs jų namus, nes turėjo visus tam skirtus įrankius: benziną ir žiebtuvėlį. Tada greitai ištraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, kad jis išsigąstų. Vaizdo įrašą pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Klausė, ką jis daro, o S. K. atsakė jai, kad ją užmuš ir pradėjo bėgti link jos. S. K. jai nieko nepadarė, jokių smūgių nesudavė, nes jos vyras tuo metu išbėgo ir užstojo ją. Vyras su S. K. apsistumdė, bet niekas nieko nemušė, jokių muštynių nebuvo. Vaikas minėto įvykio nematė, jis buvo namuose. Ji iškart paskambino 112, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, nes kilo realus pavojus jai, jos namams. Tai nebuvo tik kalbos, S. K. galimai norėjo padegti jų namus. Labai išsigando, kai S. K. atidarytą plastikinę talpą su skysčiu įmetė į jų kiemą ir pasijuto stiprus benzino kvapas, galvojo, kad gali padegti jų namus, nes turi ir žiebtuvėlį. Kai vyras išbėgo, S. K. žiebtuvėlį numetė ant žolės. Po to įvykio S. K. išvežė greitoji pagalba, kiek žino, į psichiatrinę ligonę. Atvykus policijai, vyras parašė pareiškimą. Ji labai išsigando ir dėl to morališkai nukentėjo, dėl to prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio S. K. neteiks, jeigu S. K. jos atsiprašys, pažadės daugiau taip nedaryti, tiek ji, tiek vyras jam atleis ir su juo susitaikys (b. l. 87–89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. V. parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su žmona J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nepilnamečiu vaiku P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kaimynystėje už tvoros gyvena jo mamos brolis – dėdė S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastaruoju metu, galimai dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, dėdei prasidėjo haliucinacijos, jis dažnai elgiasi neadekvačiai, bendrauja pats su savimi, be priežasties jo ir jo artimųjų atžvilgiu naudoja necenzūrinius žodžius, išsako grasinimus susidoroti, nuolat konfliktuoja. Tiek jis, tiek jo artimieji į tai nekreipė dėmesio, ignoravo tokį jo neadekvatų elgesį. Galimai dėdė turi psichinių sutrikimų, tačiau, kiek jam yra žinoma, jis nesilankė pas gydytojus dėl savo tokio neadekvataus elgesio. Prieš dvi savaites S. K. jam ir jo artimiesiems grasino, kad atvažiuos jo žmonės ir jie kartu sudegins visą jo gatvę su visais namais. Kiek jam yra pasakoję netoliese kaimynystėje gyvenantys pažįstami, jo dėdė anksčiau juos taip pat buvo užsipuolęs, grasino jiems susidorojimu, elgėsi agresyviai. Šiandien, t. y. 2023 m. gegužės 18 d., jis ir jo artimieji buvo namuose. Žmonai būnant kieme, ji išgirdo už namo tvoros keistus ir neįprastus garsus, todėl, atidariusi kiemo tvoros vartus, išėjo pasižiūrėti, kas vyksta už tvoros. Išėjusi už tvoros, pamatė prie tvoros tupintį S. K., kuris rankose laikė žiebtuvėlį ir atidarinėjo plastikinę talpą su skysčiu. Žmona pradėjo filmuoti, klausti dėdės, ką jis daro, o pastarasis rusiškai jai pasakė, kad ją užmuš ir numetė atidarytą talpą su skysčiu per tvorą į jo kiemą. Iškart po to žmona apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Tuo metu, kai dėdė metė plastikinę talpą su skysčiu, jis stovėjo prie įėjimo į namą. Atidaryta plastikinė talpa su skysčiu nukrito prie įėjimo į namą. Kieme pasijautė stiprus benzino kvapas. Visą šį veiksmą užfiksavo telefonu. Žmonos ir savo vaizdo įrašus pateiks tyrimui. Po to jis iškart nubėgo už tvoros, nes išgirdo, kaip dėdė puola jo žmoną. Atbėgęs nustūmė dėdę nuo žmonos ir dėdė nuėjo namo, o jie su žmona laukė policijos, kuri atvyko maždaug po 10 minučių. Pabendravus su pareigūnais ir jiems paaiškinus įvykio aplinkybes, jie nusprendė išvežti dėdę į psichiatrinę ligoninę. Ant jo namo fasado įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau ji šiuo metu neveikia. Kadangi dėdės elgesys pastaruoju metu yra neprognozuojamas, jam neramu dėl savo turto ir savo bei artimųjų gyvybės ir sveikatos. Mano, kad dėdei reikia priverstinio gydymo, kitaip gali atsitikti nelaimė. Daugiau nieko papasakoti apie įvykį neturi (b. l. 18–23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2023 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK: 0213000280017 nurodyta, kad 2023 m. gegužės 18 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val. patruliavimo metu gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie pranešėjos namo atėjo neblaivus kaimynas apie 60 metų amžiaus, kuris metė atneštą benzino bakelį. Pataikė bakelis į pranešėjos vyrą. Galimai norėjo padegti. Nuvykus kartu su tyrėju V. V. į įvykio vietą, juos pasitiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie paaiškino, kad kaimynystėje gyvena S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastarasis, atėjęs prie pranešėjų tvoros, metė per tvorą atneštą bakelį, kuriame buvo benzinas. Benzinas pateko ant namo. Turi filmuotą medžiagą. Iki pareigūnų atvykimo S. K. iš įvykio vietos pasišalino. Nuėjus pas S. K., pastarasis apie įvykį nieko nepaaiškino, į užduodamus klausimus neatsakinėjo, tik sakė, kad jo namas priklauso jo vaikams, sakė, kad iš jo nori atimti. S. K. buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. S. K. buvo nustatytas 0,79 promilių girtumas. Atvykę medikai – Greitosios medicinos pagalbos brigada 5601, įvertino S. K. būklę ir nusprendė jį pristatyti į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę (b. l. 32).

2023 m. gegužės 18 d. 18.25 val. alkoholio matuokliu Alcotest Drager 7510 Nr. ARKB-0344, kurio patikros sertifikatas Nr. 1753529 galioja iki 2023 m. birželio 6 d., buvo atliktas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad S. K. patikros rezultatas 0,79 promilės (b. l. 33).

2023 m. gegužės 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietoje apžiūrėtas namo kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrima vieta yra aptverta, nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie tvoros, vartų dešinėje pusėje, ant žolės yra mėlynos spalvos žiebtuvėlis, kuris po apžiūros paimtas ir supakuotas į voką. Taip pat šalia žiebtuvėlio yra juodos spalvos plastikinis kamštelis, kuris taip pat paimamas bei supakuotas į paketą. Įėjus pro kiemo vartus į kiemą, iš dešinės pusės, yra gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra su stogeliu. Prie namo laiptų ant šono apversta guli šviesios spalvos plastikinė talpa su skysčiu, be kamštelio. Po apžiūros plastikinė talpa su skysčiu paimta ir supakuota į paketą. Prie plastikinės talpos yra išsiliejęs skystis (b. l. 18–30).

2023 m. birželio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1251(23) nurodyta, kad tirti pateiktame bakelyje, užsuktame juodos spalvos plastiko kamšteliu, esantis skystis yra benzinas su alyvos priemaišomis. Benzinas yra ypač degus skystis, alyva – degus skystis. Bakelyje esantis žalsvos spalvos skystis gali būti dvitakčiam varikliui (žoliapjovių, trimerių, grandininių pjūklų ir kt.) paruošti degalai – benzinas su dvitakčių variklių alyvos priedu (b. l. 37–38).

2023 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota proceso dalyvio pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras S. K., stovintis prie tvoros. Girdimas kaip šūvio garsas. Po to S. K. kažką pakelia nuo žolės ir eina link moters. Moteris jo klausia, ką jis daro. S. K. atsako necenzūriniais žodžiais kad sustotų, nes užmuš („Aš pasakiau sustok (necenzūrinis žodis), nes užmušiu (necenzūrinis žodis)“. Jam atsako taip pat necenzūriniais žodžiais (b. l. 42–43).

2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota proceso dalyvio pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas S. K., iš gatvės pusės stovintis prie tvoros. Pastarasis rūko. Matosi, kaip S. K. pasilenkęs, nuo žemės pakėlęs bakelį, žiebtuvėliu bando padegti. Matosi liepsna. Po to bakelį meta per tvorą. Bakelis atsitrenkia į namo stogelį ir nukrenta ant žemės. Užfiksuota, kaip bakelis krenta ir iš jo bėga (laša) kažkoks skystis. Užfiksuota, kaip S. K., pribėgęs prie J. R., ją puola, bando ranka jai suduoti, vartodamas necenzūrinius žodžius, sako, kad užmuš. Tuo metu, kai bakelis metamas į namą, girdimas vyras, kuris sako, pažiūrėk, ką išdarinėja, kviesk policiją (b. l. 44–45).

2023 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo, kurio ID 92189426837, apžiūra (skambučio data: 2023 m. gegužės 18 d, pradžia – 17:37:47 val., trukmė – 1 min. 31 sek.). J. R. praneša, kad jos kaimynas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atėjo su bačioku (teismo pastaba: kanistru) benzino, kurį papylė po tvora, ir kanistrą su likusiu benzinu metė į vyrą, ant stogo. Niekas nepadegta, medikai reikalingi, kaimynas girtas, guli. Adresas – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra vaikas, baiminasi, kad jis neišsigąstų (b. l. 46–48).

Motyvuojamoji dalis

II. Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Minėto straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos veikos – terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką – suformuluotos kaip alternatyvios veikos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Be to pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja šios nusikalstamos veikos sistemiškumo, kai grasinama padegti, susprogdinti (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-366/2024).

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu neigė padaręs šią nusikalstamą veiką ir nurodo, kad talpą su benzinu turėjo, tačiau įvykio metu ji buvo pastatyta prie tvoros, tačiau nieko nedarė. Vis dėlto, šią kaltinamojo versiją paneigia baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys, BPK 20 straipsnio tvarka pripažintini įrodymais. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).???

Kaltinamojo versija paneigia nukentėjusiosios J. R. bei liudytojo E. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Štai nukentėjusioji bei liudytojas, matęs nusikalstamą veiką, nurodo, kad kaltinamasis S. K. priėjęs prie jų gyvenamojo sklypo tvoros su benzino talpa, ją metė į jų kiemą. Benzino talpa atsitrenkė į pavėsinės stogą bei nukritus ant trinkelių, benzinas išsipylė ant namo laiptų. Kaltinamasis, pamatęs nukentėjusiąją J. R., ją užpuolė ir grasino užmušti, tačiau liudytojas nukentėjusiąją užstojo. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusios bei liudytojo parodymai nesiskiria, tiek liudytojas, tiek nukentėjusioji detaliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad nukentėjusioji J. R., išgirdusi neįprastus garsus ir nuėjusi pažiūrėti už namo tvoros, pamatė S. K., kuris rankose laikė žiebtuvėlį ir atidarinėjo plastikinę talpą su skysčiu, kurią per tvorą metė į jų namo kiemą (1 t., b. l. 18–21, 87). Be kita ko, liudytojos bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis 2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota proceso dalyvių (liudytojo ir nukentėjusios darytų vaizdo įrašų) apžiūra. Protokole užfiksuota, kad S. K., pasilenkęs bei nuo žemės pakėlęs atidarytą kanistrą su benzinu, bando padegti, pabrėžtina, kad vaizdo įraše matyti liepsna (nors kaltinamasis neigė šią aplinkybę), ir uždegęs bakelį, jį metė į nukentėjusiosios kiemą. S. K. įvykio metu, vartodamas necenzūrinius žodžius nurodė, kad nukentėjusiąją užmuš (1 t., b. l. 44–45). Taigi, nors kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltę neigė, tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo pateikti grasinimai, teismui leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis S. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas savo pavojingą elgesį, siekdamas padegti nukentėjusiosios namus, bei norėdamas taip elgtis. S. K. veiksmai buvo bauginantys bei grasinimas buvo realus, kadangi, kaip matyti, iš byloje esančių įrodymų, kaltinamasis padegdamas benzino kanistrą jį metė į nukentėjusiosios kiemą, taigi, tik atsitiktinumo dėka, t. y. benzino kanistrui neįsiliepsnojus, buvo išvengta sunkesnių padarinių.

Nagrinėjamuoju atveju nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija dėl veikos perkvalifikavimo, kadangi kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumą patvirtinta tai, kad šis, ketindamas padegti nukentėjusiosios namus (be kita ko, pabrėžtina, kad nukentėjusioji bei liudytojas nurodė, kad kaltinamasis dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo grasino padegti jų turtą, pavyzdžiui, nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamasis grasino sudeginti traktorių, taip pat sudeginti visą gatvę su visais namais (1 t., b. l. 87–88)), tam, kad įvykdytų savo ketinimus, atsinešė benziną (tą patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b. l. 37–38)), degų skystį, bei jį metė per tvorą į nukentėjusiosios namą. Taigi, nagrinėjamuoju atveju, kaltinamasis terorizavęs padegti namus bei išreikšdamas nukentėjusiajai grasinimą ją užmušti, t. y. grasindamas padegti jų turtą bei nukentėjusiąją užmušti, padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji nurodė išsigandusi kaltinamojo bei išgyvenusi dėl savo bei šeimos narių saugumo. Taigi, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kaltinamojo kalte abejoti nėra pagrindo.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė baigtą tyčinę BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), sukeldamas pavojų nukentėjusiųjų bei jos šeimos narių sveikatai. Kaltinamasis praeityje neteistas (1 t., b . l. 120–121), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 123–129), pensininkas. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe prokurorė prašo pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tai, prokurorės vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo gynėjas su šia prokurorės pozicija nesutiko. Policijos pareigūnai S. K. 2023 m. gegužės 18 d. 18.25 val. nustatė 0,79 promilių girtumą (1 t., b. l. 33). Kaip matyti, nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. gegužės 18 d.17.30 val. Liudytojas ir nukentėjusioji nurodė, kad į ankstesnius kaltinamojo grasinimus nekreipė dėmesio, kadangi jis pastaruoju metu vartoja labai daug alkoholio, dažnai jį mato girtą, o toks elgesys jam yra būdingas išgėrus (1 t., b. l. 87–89, 18–23). Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs bei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Civilinis ieškinys nepareikštas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė nenorinti iš kaltinamojo nieko, tačiau norinti, jog kaltinamasis nustotų jiems grasinti.

Už BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemesnė nei sankcijoje įtvirtintas vidurkis.

BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taigi, dėl panašaus pobūdžio teisės pažeidimų kaltinamasis nebaustas. S. K. pensinio amžiaus. Taigi, šios kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, t. y. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei įpareigojus kaltinamąjį bausmės atidėjimo vykdymo metu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., nebendrauti su nukentėjusiąja J. R. bei jos šeimos nariais ir nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, be to, kaltinamasis yra neteistas, intensyvios priežiūros skyrimas – neproporcinga priemonė, tad neskirtina.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui bei ja bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir kiti procesiniai klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 548,34 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam S. K. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirtas gynėjas advokatas Viktoras Muravskis. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo skirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi kaltinamasis nemoka proceso kalbos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais (2vnt.), BPC garso įrašu (1vnt.), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 9 ir 10 punktais, S. K. (S. K.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., 3) nesilankyti J. R. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su J. R. bei jos šeimos nariais.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais (2vnt.), BPC garso įrašu (1vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.