Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė;

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta A. V. laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteista iš A. V. civiliniam ieškovui akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)” 1987,32 eurų dydžio nuostoliams atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d., nuo 24.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2021 m. vasario 26 d., 20.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini), išnuomotoje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino „(duomenys neskelbtini)” patalpose esantį turtą, t. y. rankomis bei spirdamas koja sudaužė televizorių „Samsung”, 250 Eur vertės; sudaužė žurnalinį staliuką, 50 Eur vertės; sulaužė dulkių siurblį, 89 Eur vertės; aplankstė šaldytuvo dvejas dureles, 235,58 Eur vertės (vienų durelių vertė – 95,58 Eur, kitų durelių vertė - 140 Eur); sudaužė tris puodelius, 7,50 Eur vertės (vieno puodelio vertė 2,50 Eur); sudaužė keturias taures, 8 Eur vertės (vienos taurės vertė 2 Eur); sugadino pastatomos virtuvinės spintelės dureles bei apibraižė jos paviršių, 89 Eur vertės; sodybos antrame aukšte sudaužė sieninį šviestuvą, 30 Eur vertės; t. y. tyčia sugadino nukentėjusiajam S. M. priklausantį 759,08 Eur vertės turtą bei tuo padarė nukentėjusiajam S. M. 759,08 Eur turtinę žalą.

2. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario 28 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje, sodybos savininkui S. M. pagrasino pasakydamas žodžius: „Sudeginsiu tavo namus, tau bus pizdiec” ir tai pakartojo kelis kartus, taip terorizavo nukentėjusįjį S. M., grasindamas padegti namus ir padaryti kitokią gyvybei pavojingą veiką ir sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

3. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytoją, jog ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent: 2021 m. balandžio 23 d(duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)”, dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prieš 14.00 val., siekdamas paveikti liudytoją G. Ž., kad ši ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus, nurodė kokius melagingus parodymus pastaroji turėtų duoti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, t. y. nurodė liudytojai apklausos metu melagingai sakyti, kad keičia parodymus dėl to, kad „mažiausiai jį (įtariamąjį) pažinojo, manė, kad tai jis padarė, bet dabar ji nėra tikra, kad jis tai padarė; kad nežino kas sudaužė daiktus; ji nežino gal ten galėjo kažkas užkabinti televizorių, kad sakytų jei tas televizorius metru kabėjo kaip jis realiai galėjo su koja nuspirti; kad ji biški prifantazavo, biški išsigandusi, kad sakytų, kad nežino ir nepamena; kad sakytų, kad apklausiama telefonu buvo išsigandusi, trupučiuką išgėrusi, ar išvis nuo narkotikų apsvaigusi, kaip jie gali imti parodymus telefonu”, dėl ko 2021 m. balandžio 23 d. G. Ž. apklausiama liudytoja pakeitė savo 2021 m. kovo 9 d. pirminius parodymus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies

Dėl skirtų bausmių

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl turto sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

10. Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos jau galiojo naujoji BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. Palyginus ankstesnę ir naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršiją 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur) dydis, bet neviršija 400 MGL dydžio. Taigi, minėta nuostata laikytina švelninančia nuteistojo A. V. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

11. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, išvadomis ir naikinti skundžiamą nuosprendį remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ar samprotavimais. Byloje esanti įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę ir nekelia abejonių, kad A. V. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

12. Teisėjų kolegijai aptariant nuteistojo A. V. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad inkriminuoto nusikaltimo BK 187 straipsnio 1 dalyje jis iš tiesų nepadarė, o, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, S. M. yra apkalbamas su siekiu gauti didesnę draudimo išmoką, pirmiausia vertintini paties nuteistojo A. V. parodymai.

13. Nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad antrą dieną jis buvo blaivus bei, kad buvo kilęs konfliktas, pasibaigęs pasistumdymų, tačiau tarp ko jis įvyko nežino. Pats įtarime nurodytų daiktų nei tyčia, nei netyčia negadino. Paaiškino, kad sodyboje buvęs televizorius kabėjo ne mažiau nei 2 metrų aukštyje, dėl ko su koją jo nebūtų įmanoma pasiekt. Dėl šaldytuvo apgadinimo parodė, kad G. Ž. jam sakė, kad matė kaip sodybos savininkas su plaktu daužė šaldytuvo duris ir grindis, mano, norėdamas gauti didesnę draudimo išmoką. Sodyboje esančių šviestuvų, puodelių nedaužė. Patvirtino, kad sodybos viduje buvo netvarka, tačiau nepastebėjo, kad būtų sudaužyti daiktai (3 t., b. l. 110-114). Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad buvo įsipjovęs ranką ir galėjo sudaužyti puoduką, kadangi buvo netvarka, gali būti, kad sudaužė lempa, indus, bet dulkių siurblio nematė. Pripažino, kad galėjo būti sudaužytas šviestuvas, jeigu jis buvo ant staliuko. Savo paties elgesį sodyboje įvertino normaliai, niekuo neišsiskiriančiu iš kitų.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. V. teigia, jog S. M. nurodė daugiau sugadintų ir sunaikintų daiktų nei iš tikrųjų buvo padaryta žalos, vertintini ir nukentėjusiojo S. M., bei kartu kompanijoje buvusių liudytojų G. Ž. ir E. P. parodymai.

14.3. Liudytojas E. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. atsisukęs trenkė su ranka į televizoriaus ekraną tiesiai, ir iš karto televizorius neberodė vaizdo, ekranas suskilo. A. V. buvo neblaivus, gerai girtas, jis nugriuvo virtuvėj, susižeidė ranką, įsipjovę pirštą, ištepė pirmame aukšte buvusią sofą. Virtuvėje ant plytelių buvo kraujo (2 t., b. l. 19-23). Pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

15. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti S. M. parodymais, apie sugadintų ir sunaikintų daiktų kiekį ar jų vertę. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad būtent A. V. sugadino ir sunaikino nukentėjusiajam S. M. priklausantį turtą – televizorių „Samsung” (250 Eur vertės); žurnalinį staliuką (50 Eur vertės); dulkių siurblį (89 Eur vertės); šaldytuvo dvejas dureles (235,58 Eur vertės (vienų durelių vertė – 95,58 Eur, kitų durelių vertė – 140 Eur)); tris puodelius (7,50 Eur vertės (vieno puodelio vertė 2,50 Eur)); keturias taures (8 Eur vertės (vienos taurės vertė 2 Eur)); pastatomos virtuvinės spintelės durelės bei jos paviršių (89 Eur vertės); sieninį šviestuvą (30 Eur vertės).

16. Teiginiai, kad nukentėjusysis S. M. pats sugadino ir įtraukė daugiau sugadintų/sulaužytų daiktų nei buvo iš tikrųjų yra niekuo nepagrįsti ir laikomi kaip kaltinamojo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad sugadinto turto vertė nebuvo nustatoma nepriklausomų vertintojų, nepaneigia nukentėjusiojo S. M. nurodytų daiktų verčių, kurios buvo patvirtintos draudimo bendrovei, išmokant draudimo išmoką.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus įodymus, sprendžia kad A. V. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad savo veiksmais gali sugadinti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl grasinimo S. M. turto atžvilgiu (BK 145 straipsnio 2 dalies)

18. BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra veika, kurios tikslas įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, kuriais grasinama: susprogdinti, padegti (pvz.: namą, automobilį, patį žmogų ir pan.) arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog A. V. veikoje nebuvo sistemiškumo. Tačiau įvertinus BK 145 straipsnio 2 dalies formuluotę akivaizdu, jog sistemiškumas (ne mažiau kaip 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui) būtinas veiką kvalifikuojant kaip sistemingą bauginimą. Tokio sistemiškumo, kai grasinama padegti, susprogdinti ir t.t., įstatymas nereikalauja.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. 2021 m. vasario 28 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje, sodybos savininkui S. M. grasino pasakydamas žodžius – „Sudeginsiu tavo namus, tau bus pizdiec, ir tai pakartojo kelis kartus, taip terorizavo nukentėjusįjį S. M., grasindamas padegti namus ir padaryti kitokią gyvybei pavojingą veiką ir sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

20. Nors A. V. ir nesutinka, kad nagrinėjamu atveju S. M. grasino sudeginti namus, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. suvokė, kad grasina nukentėjusiajam S. M. siekdamas sukelti jam baimę, nerimą dėl turto, gyvybės, sveikatos ir norėjo taip veikti patvirtina nukentėjusiojo S. M., liudytojų S. K. ir A. N. parodymai.

20.1. Iš pareiškėjo (liudytojo) S. M. teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad iškarto po įvykio šis kreipėsi į policiją pranešdamas, kad A. V. atvykęs į S. M. priklausančią sodybą ir sužinojęs, kad automobilis su jame esančiais daiktais yra perduotas teisėtam automobilio savininkui, pradėjo grasinti turto sunaikinimu ir fiziniu susidorojimu. Kartu su A. V. atvykusi S. K. girdėjo visus grasinimus ir patikino, kad piliečio grasinimai yra realūs (1 t., b. l. 56-64). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. M. patvirtino, kad A. V. buvo neblaivus, grasino susidoroti su juo ir nurodė, kad neliks sodybos. Pagal A. V. elgesį grasinimai atrodė realūs ir jis (S. M.) išsigando. Po kelių dienų A. V. skambino atsiprašinėjo ir siūlė susitikti, atlyginti žalą (1 t., b. l. 84-87). Papildomai apklaustas patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad A. N. ir S. K. girdėjo A. V. išsakytus grasinimus „sudeginsiu tavo namus, tau bus pizdiec“ ir, kad juos kartojo kelis kartus. Be to, sakydamas minėtus žodžius artinosi link nukentėjusiojo (1 t., b. l. 100-104).

20.2. Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. rėkė šeimininkui „užsičiaupk tu“, keikėsi šeimininko atžvilgiu, grasinančiai sakė „aš padegsiu tavo namus“, tai sakė agresyviai. A. V. vis norėdavo eiti link šeimininko, tačiau ji su draugu jį (A. V.) sulaikydavo, prašė apsiraminti, dėl ko jis nuleisdavo balso toną. Galėjo pasakyti, kad A. V. išties gali savo grasinimus įgyvendinti, nes buvo nusiteikęs agresyviai, ir iš aplinkinių (duomenys neskelbtini) gyventojų yra girdėjusi kalbas, kad A. V. yra agresyvus (2 t., b. l. 84-87). Pirmosios instancijos teisme liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo parodymus patvirtino.

20.3. Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad po savininko žodžių dėl automobilio ir daiktų A. V. labai supyko ir piktai pradėjo rėkauti savininko atžvilgiu, įžeidinėti jį, vadino ožiu, gaidžiu, velniu. Be to, parodė, kad sakė grasinančio pobūdžio žodžius. Taip pat matyti, kad buvo momentas, kai A. V. ėjo linko sodybos savininko, nebuvo rankomis užsimojęs, sodybos savininkas staigiai atsitraukė. A. V. buvo nusiteikęs agresyviai, rėkavo (2 t., b. l. 90-93). Apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, papildydamas, jog A. V. buvo neadekvatus, neišsiblaivęs. Jam reikėjo A. V. sulaikyti, kad neitų prie sodybos šeimininko, nes suprato, kad gali įvykti muštynės.

21. Pastebėtina, kad grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006; 2K-142/207; 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-341-2010).

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis S. M. A. V. išsakytus grasinimus suprato kaip realų grasinimą, ne tik iš jo veiksmų (A. V. staiga ėjo link S. M., buvo agresyvus) bet ir iš kartu buvusių liudytojų pasakymų ir veiksmų, t. y. kad A. V. grasinimus gali įgyvendinti, buvo žinoma apie A. V. praeitį, be to liudytojai ji laikė, kad jis nesiartintų prie nukentėjusiojo. Pastebėtina, kad po šių nuteistojo veiksmų S. M. įsirengė kameras, kad apsaugoti turtą bei turi su savimi ginklą. Akivaizdu, kad A. V. siekė, kad nukentėjusysis jaustų baimę ir suprato, jog jis turėjo pagrindą galvoti, kad grasinimai bus įvykti. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. V. veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtų bausmių

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmes pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 34 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

24. Atsakant į skundo argumentus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybes, pastebėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009; 2K-446/2010; 2K-450/2011; 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

25. Nustatyta, ir iš bylos duomenų matyti, kad A. N. su S. K. atvežę A. V. iki sodybos pirmiausia sustojo prie įvažiavimo, kur A. V. nuplėšė „stop“ juostą ir vėliau tolyn važiavo link sodybos. Nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad minėti asmenys buvo atvykę į jo sodybą, A. V. iš pažiūros buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Liudytojas A. N. parodė, kad šeimininkas jam (A. V.) negrasino, tik pasakė, kad ne vietoje atsidūrė, tačiau to nelaikė grasinimu. Liudytoja S. K. parodė, kad šeimininkas sakė, kad jie ramiai negyvens. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisme parodė, kad S. M. buvo agresyvus, tačiau apie tai, kad nukentėjusysis provokavo ar atliko rizikingus veiksmus nenurodė, taigi šią versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde. Iš pateiktų parodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis S. M. nenaudojo provokuojančių arba rizikingų veiksmų A. V. atžvilgiu. Jo pasakymas A. V., kad ramiai negyvens vertintinas tik kaip perspėjimas jog turės atsakyti už savo padarytas veikas. Todėl įvertinus aptartą praktiką bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo, kad nukentėjusiojo S. M. veiksmai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme galėtų būti vertinti kaip provokuojantys ar rizikingi ir vertinti kaip A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

26. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

27. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

28. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo iki keturių metų bausmę. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

29. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. V. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jog jis nusikalto jau būdamas teistas, jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), nusikaltimų padarymo aplinkybes, jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. Skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad veikas numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. V. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, kad A. V. nėra linkęs pasitaisyti, nėra kritiškas sau, savo ankstesniems nusikalstamiems poelgiams, nenori suprasti savo nusikalstama veika daromos žalos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, visuomenei. Neigiamai charakterizuojančios aplinkybės įrodo, kad A. V. yra linkęs į įstatymais nustatytos tvarkos pažeidimą, yra linkęs nusikalsti, dėl to jam skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, terminuotas laisvės atėmimas. Su tokiu A. V. asmenybės vertinimu bei bausmės rūšies ir jų dydžio parinkimu bei bendrinimu apygardos teismas visiškai sutinka.

Dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje civilinės ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį 1987,32 eurų dydžio tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškinys yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 31 d. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1987,08 eurų žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (3 t., b. l. 1-15, 19-20). Ikiteisminio tyrimo metu Utenos policijos vyriausiame komisariate buvo gautas 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo (3 t., b. l. 24). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 1987,08 eurų žalos atlyginimo tenkinti ir iš A. V. priteisti civiliniam ieškovui akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1987,32 eurų dydžio nuostoliams atlyginti.

32. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Detaliau civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, todėl, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos CPK normos. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, keičia skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priima sprendimą procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti – procesą dėl civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.