Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolė patvarkyme nurodo, jog pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas. Paaiškino, kad visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p., 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-5-20652. Pažymėjo, jog pareiškėjas turi pateikti antstolei įrodymus, jog areštuotos lėšos, iš kurių išieškoti negalimas. Taip pat teigia, jog nepagrįstas skolininko argumentas, jog vykdomasis dokumentas turi būti grąžintas jį padavusiai išieškotojai CPK 631 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes skolininkas periodiškai gauna pajamas iš trečiųjų asmenų, taigi, yra turto, iš kurio galima išieškoti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01675, pradėtoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-795/2016 dėl 152,79 Eur turtinės žalos išieškojimo solidariai iš skolininkų S. L. (S. L.) ir A. S. išieškotojos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai. Šioje vykdomojoje byloje antstolė vykdo tik žalos išieškojimą iš pareiškėjo A. S. (v. b. l. 5). 2016 m. spalio 6 d. antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-5-795/2016, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-5-16980 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-5-17007, kuriuos išsiuntė skolininkui A. S. į Vilniaus pataisos namus (v. b. l. 3-6). 2016 m. spalio 24 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-5-17997, kuriuo nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 12). Antstolė šiuo patvarkymu įkalinimo vietos įstaigos pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) , ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2016 m. spalio 24 d. antstolė taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-5-17993, kuriuo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 187,69 Eur sumą iš skolininko atsiskaitomųjų sąskaitų (v. b. l. 13). 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-5-20652 antstolė areštavo 186,79 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje (v. b. l. 25).

Dėl pareiškėjo reikalavimo

Pareiškėjas prašo netaikyti arešto jo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančioms lėšoms, nutraukti vykdomąją bylą bei grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.

Dėl taikomo arešto laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančiai pareiškėjo sąskaitai

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcijos) normų. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis.

Iš paties pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei 2016 m. lapkričio 28 d. Vilniaus pataisos namų rašto Nr. 9-6701(09) nustatyta, jog pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio negauna, tačiau pareiškėjui priklausančioje įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje gauna pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų (v.b.l. 21-23). CPK 733 straipsnis nurodo, kad šio straipsnio nuostatos turi būti taikomos ne tik skolininko darbo užmokesčiui, bet ir kitoms pajamoms. Kaip matyti iš 2016 m. spalio 24 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-16-5-17997, antstolė šiame patvarkyme nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolė, nukreipdama išieškojimą į kasatoriaus pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Taip pat pažymėtina, kad skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2016 m. spalio 24 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-5-17993 antstolė informavo skolininką apie šią teisę, tačiau skolininkas šia teise nepasinaudojo. Taip pat vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog iš skolininko įkalinimo vietos įstaigos sąskaitos būtų nurašyta minėtame patvarkyme nurodyta 187,69 Eur suma ar dalis jos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui

Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų taip pat prašo užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, kadangi nurodo, jog jis neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti.

CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kuomet nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Taigi, išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 str. 1 d. 2 p., 2 d., 632 str. 1 d. 2 p.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/16/01675 nustatyta, kad antstolė aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu, nėra priėmusi išieškojimo negalimumo akto. Be to, pažymėtina, jog antstolė nustatė, bei vykdomojoje byloje yra duomenys, kad pareiškėjas gauna pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, taigi, skolininkas turi turto, iš kuriuo gali būti išieškoma skola. Teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja įstatyme numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, todėl pareiškėjo skundas ir šioje dalyje netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo skundo tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513, 631, straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 512, 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų suinteresuotiems asmenims Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstolei Brigitai Tamkevičienei, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01675 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.