Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1665-436/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-10Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
2A-1665-436/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00550-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
Compensa TU S
Atsakovas
G. J., AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
R. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1665-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00550-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjąs ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-445/2014 pagal ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančio per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams G. J. ir AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui R. J. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas” bei G. J. priteisti 794,38 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė G. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2012-04-28 eismo įvykio, įvykusio Savanorių pr., prie parduotuvės, kuomet jai sustabdžius vairuojamą automobilį MITSUBISHI LANCER, v/n (duomenys neskelbtini) atidarius dešinės pusės priekines dureles buvo apgadinta šalia stovėjęs automobilis SUBARU Impreza, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojo dureles). Šio eismo įvykio metu, savo civilinę atsakomybę pagal TPVPCADĮ, buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. AEB Nr. 8386170. Todėl būtent AB „Lietuvos draudimas”, kaip draudikas apdraudęs jos civilinę atsakomybę ir privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą (nuostolius).

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi automobilis buvo apgadintas jam sustojus, todėl tai nėra draudiminis įvykis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 794.38 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, atsakovei G. J. priteisė 333 litus išlaidų, advokato dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbai apmokėti.

Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei Giedrei 667 litus išlaidų, advokato dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.987 str. draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką kyla tada, kai įvyksta draudiminis (draudžiamasis) įvykis. Tokią pareigą privalo vykdyti atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl visus patirtus nuostolius priteisė iš vieno atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiantis per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei G. J. yra priteistos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ir šias išlaidas priteisti iš kito atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:

Apeliantas neginčija atsakovės G. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau pabrėžia, kad jos buvo patirtos dėl kito atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nevykdytų ar netinkamai vykdytų jų tarpusavio įsipareigojimų, todėl jos visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš netinkamai savo prievoles vykdžiusio draudimo AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nustatė, jog įvykis buvo draudžiamasis, todėl pareiga atlyginti žalą kilo draudikui AB „Lietuvos draudimas“. Ši aplinkybė paaiškėjo tik nagrinėjant bylą teisme.Jeigu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ būtų tinkamai ir visapusiškai atlikęs tyrimą, ginčas dėl žalos nebūtų kilęs ir šalys nebūtų patyrę bylinėjimosi išlaidų. Apelianto vertinimu, tik dėl atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ netinkamų pareigų bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovė G. J. patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovas už jas negali būti atsakingas. Juo labiau, ieškovas tinkamai įgyvendino savo reikalavimo teises, pirmiausia kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas, o tik jam nesutikus atlyginti žalą, kreipėsi į atsakovę G. J..Apeliantui iki kreipiantis į teismą nebuvo pagrindo abejoti AB „Lietuvos draudimas“ atliktų tyrimu. Be to pati atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, siekiant užkirsti kelią bylinėjimuisi ir nepadėjo ieškovui nustatyti atsakingo už žalos atlyginimą asmens.Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas. Pažymi, kad ieškovo materialinio reikalavimo dalis buvo patenkinta visiškai., t.y. teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas turėjo taikyti tik CPK 93 str. 1 d. nuostatas, todėl teismas visas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. J., atstovaujama advokato G. B., prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Ieškovo teisė ir pareiga, ką byloje patraukti atsakovais, kokius reikalavimus suformuluoti. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovu patraukė G. J., nors pats pripažįsta, kad būtent atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai vykdė prievolę ir jam buvo kilusi pareiga atlyginti žalą. Liko neaišku, kokiu pagrindu atsakovu toliau laikė G. J..Ieškovas, gavęs AB „Lietuvos draudimas“ sprendimą neatlyginti nuostolių, kaip verslininkas neginčijo, bet į bylą patraukė atsakovu kitą asmenį, šiuo atveju atsakovę G. J.. Tokie apelianto veiksmai vertinami kaip neprotingi, nesąžiningi ir reiškia, jog ieškovas turėtų prisiimti dėl kilusių pasekmių, t.y. atlyginti atsakovei G. J. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar teismas pagrįstai priteisė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iš šalies, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tokia tvarka: ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai visą ieškinio sumą tik iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, o ieškinį atsakovės G. J. atžvilgiu atmetė bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinkamai 1/3 dalį (333 Lt) priteisė iš ieškovės bei 2/3 dalis (667 Lt) iš kitos atsakovės AB „Lietuvos draudimas“. Teismas padarė tokią išvadą motyvuodamas tuo, kad ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažino ir įrodinėjo atsakovės kaltę bei atsakomybę atlyginti žalą pagal ieškinį.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad asmuo savo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012). Šiuo atveju atsakovės G. J. civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, pagal kurį įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigojo sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Atsakovės G. J. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas ir sprendimo šioje dalyje apeliantė neskundė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priteisė iš ieškovės šios atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad iki pareiškiant ieškinį teisme, nebendradarbiavo su ieškovu, siekiant užkirsti kelią bylinėjimuisi ir nepadėjo ieškovui nustatyti atsakingo už žalos atlyginimą asmens, todėl atsakovais buvo įtraukti abu, neturi teisinės reikšmės šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovė kaip draudikė, būdama savo srities profesionalė, turėjo žinoti draudimo teisinius santykius reglamentuojančias procesines teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką ir, įvertinusi konkrečias faktines aplinkybes, nors ir paaiškėjusias nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareikšti reikalavimą atlyginti žalą tik draudikei AB „Lietuvos draudimas“. CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovui suteikiama teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio ar jo dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas iki priimant teismui skundžiamą sprendimą šioje civilinėje byloje to nepadarė. Taigi nustatyta, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą reikalavimą atsakovės G. J. atžvilgiu, dėl to atsakovė turėjo kreiptis į advokatą teisinės pagalbos gynybai, nustatytu terminu teikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Todėl ieškovė turi prisiimti iš tokių procesinių veiksmų kilusias neigiamas teisines pasekmes ir atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad būtent tokią CPK 93 straipsnio taikymo praktiką formuoja Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1507-254/2014).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). < ... > Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.

Todėl Kauno apygardos teismo sukurtu precedentu byloje Nr. 2A-1507-254/2014 teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. J. prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei G. J. nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekamas nepakeista, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas