Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1507-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-25
Bylos Nr.
2A-1507-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01735-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, M. I.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“
Civilinė byla Nr. 2A-1507-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01735-2013-5;
Procesinio dokumento kategorijos:(S)99.5; 99.9; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-559/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams M. I. ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų ieškovui 1 610 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovė ir M. P. sudarė Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2007-08-02 iki 2032-08-02 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2010-07-03 M. P. butas buvo užpiltas vandeniu. Pagal remonto sąmatas sudarančios programos „Sistela” sudarytą 2010-07-10 lokalinę sąmatą užpylimu sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 1 610 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais bei Būsto draudimo sutartimi, apskaičiavo draudimo išmoką ir išmokėjo M. P. 1 610 Lt. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Ieškovė neturi duomenų, kad buto patalpos galėjo būti užpiltos ne iš atsakovo M. I. buto. Atsakovas M. I. nuostolių neatlygino, informavo ieškovę, kad jo civilinę atsakomybę apdraudusi atsakovė UAB DK „PZU Lietuva”. Ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB DK „PZU Lietuva”, tačiau pastaroji nuostolių neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovės naudai 1 610 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo šios atsakovės atžvilgiu teisme dienos 2013-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 412 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį atsakovo M. I. atžvilgiu atmetė ir priteisė iš ieškovės šio atsakovo naudai 1 150 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai - 44,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodoma, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1 610 Lt draudimo išmoką. Atsakingas už žalą asmuo šiuo atveju yra atsakovas M. I., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškovė įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką. Šiuo atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko civilinės atsakomybės draudimo suma pagal draudimo sutartį yra 10 000 Lt, o išmokėta ieškovės draudimo suma – 1 610 Lt, kuri akivaizdžiai negali viršyti draudimo sumos, mokėtinos pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl atsakovui M. I. reikalavimai solidariai su draudike UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginti padarytą žalą yra pareikšti nepagrįstai, nes padarytą žalą turi atlyginti tik draudikė. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1 340 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 412 Lt. Ieškovės atstovo turėtos kelionės išlaidos, dėl kurių teismui nėra pateikti prašymas jas atlyginti ir jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, nepriteistos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovo M. I. atžvilgiu atmestas, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista atsakovui M. I. jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 150 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą šiais argumentais:

1. teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovo M. I. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iki ieškovei pareiškiant ieškinį teisme šis atsakovas neigė esąs atsakingas už ieškovės draudėjui padarytą žalą ir atsisakė geruoju ją atlyginti. Atsakovė UAB „PZU Lietuva”, informuodama ieškovę, kad įvykis nėra draudžiamasis, taip pat atsisakė geruoju atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsižvelgdama į atsakovų išsakytas pozicijas ir į tai, kad atsakovai buvo sudarę įvykio metu galiojusią civilinės atsakomybės draudimo sutartį, savo pažeistą teisę ieškovė nusprendė ginti pareikšdama ieškinį abiems atsakovams. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovo M. I. bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl jo paties kaltės ir jo civilinės atsakomybės draudikės kaltės. M. I. bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš jo civilinės atsakomybės draudikės;

2. teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas taip pat pateikė teismui kelionės išlaidas, vykstant automobiliu iš Kauno į Jonavos rajono apylinkės teismą, patvirtinančias sąskaitas.

Atsiliepimas

Atsakovas M. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė pagrįstai atsižvelgiant į šiuos argumentus:

1. pateikiant atsiliepimą M. I. nurodė, kad negali būti traukiamas byloje atsakovu, nes jo civilinė atsakomybė yra apdrausta;

2. atsakovas privalėjo dalyvauto posėdžiuose, todėl turėjo išlaidų teisinei gynybai;

3. tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo jokių, nei materialinės teisės įstatymo norma, nei sutartimi pagrįstų draudiminių santykių. Žalos dydis neviršijo draudimo sumos, įtraukimas atsakovu į procesą buvo pagrįstas tik ieškovės procesinių teisių realizavimu;

4. ieškovė nepateikė kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų – kuro ar transporto bilietų pirkimo dokumentų.

Atsakovė UAB „PZU Lietuva” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo dalį dėl 1 150 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, dėl kitos apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiūra šiais argumentais:

1. vertinant ieškovės elgesį, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo M. I. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamai apelianto rengtame ieškinyje pasirinktos procesinės padėties ir/ar jo įtraukimo į procesą. Ieškovė, kaip draudikė ir savo srities profesionalė, turėjo numanyti, kad reikalaujama ieškiniu suma (1 610 Lt) neviršija draudimo sutarties sumos, todėl reikalavimas dėl ieškinio tenkinimo subsidiariai tiek iš draudikės UAB DK „PZU Lietuva”, tiek ir draudėjo M. I. yra akivaizdžiai nepagrįstas;

2. šiuo atveju draudimo sutartyje pareiga atlyginti draudėjo patirtas išlaidas numatyta siauresnė nei įstatyme, ko pasekoje apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamumo šiuo aspektu taip pat yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas pagrindinis klausimas, ar teismas pagrįstai priteisė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iš šalies, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tokia tvarka: ieškinį patenkinus iš dalies ir priteisus ieškovės naudai visą ieškinio sumą tik iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“, o ieškinį atsakovo M. I. atžvilgiu atmetus, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisė iš ieškovės. Teismas padarė tokią išvadą motyvuodamas tuo, kad atsakovo M. I. civilinė atsakomybė apdrausta civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, kurios taikymo apimtis neviršija padarytos žalos dydžio, todėl atsakovui reikalavimai solidariai su draudike UAB DK „PZU Lietuva“ atlyginti padarytą žalą yra pareikšti nepagrįstai (t. 2, b. l. 15).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad asmuo savo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012). Šiuo atveju atsakovo M. I. civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, pagal kurį įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui – draudikas įsipareigojo sumokėti draudėjui draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Atsakovo M. I. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas ir sprendimo šioje dalyje apeliantė neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytomis nuostatomis, pagrįstai priteisė iš ieškovės šio atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad iki pareiškiant ieškinį teisme, tiek atsakovas M. I., tiek atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė atlyginti žalą, todėl atsakovais buvo traukiami abu, neturi teisinės reikšmės šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kaip draudikė, būdama savo srities profesionalė, turėjo žinoti draudimo teisinius santykius reglamentuojančias procesines teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką ir, įvertinusi konkrečias faktines aplinkybes, pareikšti reikalavimą atlyginti žalą tik draudikei UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė nepagrįstą solidarų reikalavimą atsakovo M. I. atžvilgiu, dėl ko pastarasis atsakovas turėjo pagrindo gintis, ieškovė turi prisiimti ir iš to kilusias neigiamas teisines pasekmes.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti ieškovės atstovo kelionių išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dėl šių išlaidų nėra pateiktas prašymas ir šių išlaidų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo išreikštas ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, tačiau nebuvo pateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip tai reglamentuoja CPK 98 straipsnio 1 dalis. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad ieškovės atstovas pateikė teismui jo išrašytas dvi sąskaitas po 40 Lt dėl kelionės išlaidų (t. 1 b. l. 159, t. 2, b. l. 8), tačiau pačias kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo klausimą.

Be to, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju advokatas buvo pasirinktas atstovauti civilinėje byloje pačios ieškovės iniciatyva. Šioje civilinėje byloje duomenų apie teismingumo ypatumus nėra, nekeliamas reikiamos specializacijos reikalaujantis klausimas ir kt., todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad remiantis ir šiais argumentais nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovės atstovo kelionės išlaidų.

Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą netenkinti apeliantės apeliacinio skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, palikti nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė