- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2-22-445/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00550-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- Compensa TU S
- Atsakovas
- G. J., AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovui Justinui Stasiukaičiui, atsakovės G. J. atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, trečiajam asmeniui R. J., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą ieškinį atsakovams G. J. ir AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui R. J. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas” (kodas (duomenys neskelbtini)) bei G. J., (a. k. (duomenys neskelbtini)), 794,38 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2012 m. balandžio 28 d. Savanorių pr., Vilniaus mieste, G. J., parkuodama savo transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkavimo vietoje, atidarydama jos dureles apgadino šalia stovėjusio draudėjo V. V. automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, taip padarydama žalą apdraustam turtui. Ieškovas ir V. V. buvo sudarę Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartį (draudimo liudijimo Nr. 9371640), kuria buvo apdraustas automobilis Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui, kaip 2012-04-28 įvykio metu apgadinto automobilio draudikui, atsirado pareiga atlyginti transporto priemonei Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo transporto priemonės Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sutikimu ir naudotojo prašymu UAB „Vipauto” 794,38 Lt dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis teisiniu reguliavimu, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Todėl draudikas (ieškovas) kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas”, kaip į atsakovės G. J. civilinės atsakomybės draudiką, su 2012-08-01 pretenzija Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. 469555-1, kartu pateikdamas šią pretenziją pagrindžiančius dokumentus. AB „Lietuvos draudimas” atsisakė tenkinti Draudiko (ieškovo) pretenzinį reikalavimą, nurodydamas, kad įvykio metu nei viena iš jame dalyvavusių transporto priemonių nejudėjo, todėl šis įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, kurio metu padarytą žalą draudikas privalo atlyginti. Ieškovas taip pat kreipėsi į atsakovę G. J. su 2013-04-25 pretenziniu reikalavimu Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. 469555-1, kartu pateikdamas šią pretenziją pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovė nepateikė jokio atsakymo, o ieškovo reikalavimai buvo nepatenkinti ir patirta žala neatlyginta, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisminės savo pažeistų teisių gynybos.
Atsiliepimas
Atsakovei atsiliepime nurodžius papildomas aplinkybes, kad įvykio metu jos vairuojama transporto priemonė judėjo, todėl šis įvykis laikytinas eismo įvykiu, sukeliančiu pareigą ne jai, o jos draudikui - AB „Lietuvos draudimas” - atlyginti įvykio metu padarytą žalą, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame bendraatsakoviu nurodė AB „Lietuvos draudimas”.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl ieškovas, draudėjui atlyginęs patirtą žalą dėl automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, įgijo teisę reikalauti iš už žalą atsakingo asmens 794,38 Lt žalos atlyginimo. Atsakovė G. J. nurodė, kad aptariamu įvykiu padaryta žala atsirado atsakovės transporto priemonei judant, t. y. įvyko eismo įvykis. Jei šis faktas bylos nagrinėjimo metu būtų nustatytas, šis įvykis turėtų būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme (2 str. 3 d., 3 str. 2 d., 16 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš kaltininkės G. J. draudiko - atsakovo AB „Lietuvos draudimas”, vadovaujantis CK 6.254 str. Jei būtų nustatyta, kad vis tik šis eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, ši žala turėtų būti priteista tiesiogiai iš eismo įvykio kaltininkės, vadovaujantis CK 6.263 str.
Atsiliepimas
Atsakovė G. J. teismui pateikdama 2013-08-19 atsiliepimą dėl ieškovo 2013-07-15 ieškinio, papildomai nurodė aplinkybes, kad aptariamu įvykiu padaryta žala atsirado jos sutuoktiniui R. J. atidarant atsakovės transporto priemonės dureles ir joms atsitrenkus į nukentėjusio trečiojo asmens automobilio dureles, jos buvo apgadintos. Esant šioms aplinkybėms bylos išsprendimas gali turėti įtakos R. J. teisėms ar pareigoms, todėl jis yra įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (CPK 47 str. 1 d.).
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš esmės ginčo įvykio faktinės aplinkybės yra aiškios. Automobilio MITSUBISHI LANCER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui atidarius dureles buvo apgadintas kitas automobilis SUBARU IMPREZA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra apdraustas pas Ieškovą. Nors nėra gavę kitos atsakovės G. J. atsiliepimo į ieškinį, bet iš patikslinto ieškinio turinio gali spręsti, kad yra ginčas dėl to, ar automobilis MITSUBISHI LANCER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu stovėjo ar judėjo. „Eismo įvykio deklaracijoje” abu dalyviai užbraukdami langelius Nr. 1 patvirtino, kad įvykis įvyko “stovint, sustabdžius”, o užbraukdami langelius Nr. 2 uždėjo „varnelę” prie įrašo ,,atidarant dureles” (t. y. nurodė, kaip konkrečiai įvyko įvykis). Visiškai nesuinteresuotas šio ginčo baigtimi įvykio dalyvis V. V. „Pranešime apie transporto priemonės žalą” nurodo: „... prie mano automobilio privažiavo ir sustojo MITSUBISHI LANCER (duomenys neskelbtini), kurios keleivis atidarydamas dureles apgadino mano automobilio dureles”. Byloje esantys nešališki rašytiniai įrodymai rodo, kad automobilis MITSUBISHI LANCER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu tikrai buvo sustojęs (stovėjo).
LR CK 6.987 str. numato, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką kyla tada, kai įvyksta draudiminis įvykis (dėl kalbininkų reikalavimų naujesniuose teisės aktuose jis dabar vadimas „draudžiamuoju įvykiu“). LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPSVCAPD) Įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad draudžiamasis eismo įvykis (toliau - draudžiamasis įvykis) - eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka“. Tam, kad įvykis pagal TPSVCAPD sutartį galėtų būti pripažįstamas draudžiamuoju, jis pirmiausia turi būti laikomas eismo įvykiu. Definicinė norma, apibrėžianti eismo įvykį yra išdėstyta LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d., kur norodyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kadangi ginčo įvykis negali būti traktuojamas kaip „eismo įvykis”, todėl jis negali būti draudžiamuoju įvykiu (t. y. ne eismo įvykio metu kylanti civilinė atsakomybė nėra draudžiama TPSVCAPD sutartimi).
Atsiliepimas
Atsakovė G. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2012-04-28 eismo įvykio, įvykusio Savanorių pr., prie parduotuvės, kuomet jai sustabdžius vairuojamą automobilį MITSUBISHI LANCER, v/n (duomenys neskelbtini), bei siekiant netrukdyti kitoms transporto priemonėms, pradedant važiuoti (pavažiavus į priekį, į automobilių stovėjimo vietą), jos sutuoktinis R. J., manydamas, jog ji sustojo ir daugiau nejudės, atidarė dešinės pusės priekines dureles bei apgadino šalia stovėjusį automobilį SUBARU Impreza, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojo dureles). Šio eismo įvykio metu, savo civilinę atsakomybę pagal TPVPCADĮ, buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. AEB Nr. 8386170. Todėl mano, jog būtent AB „Lietuvos draudimas”, kaip draudikas apdraudęs jos civilinę atsakomybę ir privalo atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą (nuostolius). Pripažįsta, jog būtent ji buvo (yra) šio eismo įvykio kaltininkė. Jos sutuoktinis R. J. duris atidarė jai sustojus. Ir jis pagrįstai manydamas, jog sustojo (nes automobilis stovėjo), atidarė keleivio dureles ir ketino lipti iš automobilio. Tačiau, kaip minėjo, jos valdomas automobilis buvo sustojęs taip, kad trukdė kitoms transporto priemonėms, todėl truputį pavažiavo į priekį, apie tai neįspėjusi R. J., kad judės (važiuos į priekį) bei neįsitikinusi, jog R. J. (keleivio) automobilio durys uždarytos ir tuo metu įvyko eismo įvykis, t. y. atidarytos durelės kliudė šalia stovintį automobilį. Iš principo šios aplinkybės ir buvo nurodytos eismo įvykio deklaracijoje, t. y., kad eismo įvykis kilo judant (pradėjus judėti) jos valdomai transporto priemonei.
TPVPCADĮ 2 str. 4 d., nurodyta, jog Eismo įvykio deklaracija - eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau - eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d., eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi, nėra abejonių, jog 2012-04-28 eismo įvykio deklaracijos užpildymas, pasirašymas, tuoj pat po eismo įvykio, nurodant eismo įvykio aplinkybes, t. y. pradedant važiuoti, reiškia eismo įvykio fakto buvimą. Be to, eismo įvykio deklaracijos buvimas, nurodant eismo įvykio aplinkybes, laikytina įstatymo prezumpcija, dėl eismo įvykio fakto buvimo ir CPK 182 str. 1 d. 4 p., prasme, mano, jog ši aplinkybė neįrodinėtina. Esant (eismo įvykio metu) galiojančiai jos, kaip transporto priemonės valdytojos, TPVPCAD sutarčiai (polisui), padarytą žalą privalo atlyginti būtent draudikas (AB Lietuvos draudimas”), o ne ji. Jokio pranešimo (atsisakymo mokėti draudimo išmoką), kaip tai numatyta Draudimo įstatymo 96 str. 8 d., iš draudiko AB „Lietuvos draudimas”, kaip draudėja, negavo. Taip pat mano, jog Atsakovas AB „Lietuvos draudimas”, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. net nepareikalavo paaiškinimų iš jos ar jos sutuoktinio, apsiribodamas formaliu konstatavimu (teiginiu), jog tariamai transporto priemonės nejudėjo, todėl nebuvo eismo įvykio. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nurodyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. O minėtos normos 3 d. 2 p. teigiama, jog draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos, 6 d., imperatyviai nurodoma, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju, remiantis CPK 12, 176 str., nuostatomis, būtent Atsakovas AB „Lietuvos draudimas” privalo įrodyti, jog tariamai nebuvo eismo įvykio, t. y. paneigti minėtą eismo įvykio deklaraciją, kuri preziumuoja eismo įvykio buvimą. Vien aplinkybė, jog Atsakovas AB „Lietuvos draudimas’ atsisakė mokėti išmoką nurodydamas, jog nėra eismo įvykio, nėra pakankamas įrodymas atleidžiantis jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Todėl Ieškovo reikalaujama suma turėtų būti priteisiama iš Atsakovo AB „Lietuvos draudimas”, o ne iš jos ir šioje byloje susiklostę santykiai turėtų būti vertinami taikant TPVPCAD įstatymo ir kitų teisės aktų normas, o ne CK 6.1015 str., normas. Vien dėl šios aplinkybės ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovas ieškiniu (patikslintu), motyvuojamoje dalyje teikia sąlyginius argumentus, t. y., jeigu tai eismo įvykis, reiškia žalą turi atlyginti Atsakovas AB „Lietuvos draudimas”, o jeigu ne, tai ji. Tačiau ieškinio (patikslinto) rezoliucinėje dalyje prašoma priteisti žalą iš abiejų atsakovų. Be to, neaišku, kaip prašoma priteisti, solidariai ar dalinai (lygiomis dalimis). Todėl tokie Ieškovo reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais ir tenkinami. Taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo dydžiu, kadangi ieškovas reikalauja atlyginti ir žalą (nuostolius), kuriuos jis patyrė ne dėl jos neteisėtų ir kaltų veiksmų, t. y. ieškovo teikiami žalos (nuostolių) skaičiavimo dokumentai yra iš dalies suklastoti, juose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pripažįsta ir sutinka, jog dėl jos sutuoktinio veiksmų, judant transporto priemonei, atidarytų dešinės pusės priekinių durelių, buvo nubraukti automobilio SUBARU Impreza, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių dažai (lakas) 55-70 cm aukštyje. Tačiau nesutinka, jog dėl tokių veiksmų minėtas automobilis buvo apgadintas ir 80-85 cm aukštyje, turint omenyje ir tai, jog ieškovo pateiktose fotonuotraukose matosi durelių įlenkimas. Be to, ieškovo pateiktas transporto priemonės apžiūros protokolas pildytas 2012-04-30, t. y. pradėjus 2 dienoms po eismo įvykio. Jokių kitų duomenų, jog automobilį apgadino dviejose vietose vienu metu, neužfiksuota. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti 794,38 LTL už automobilio SUBARU Impreza, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių dažymą bei remontą durelių 80-85 cm aukštyje, yra visiškai neteisėtas, neįrodytas bei laikytinas bandymu pasipelnyti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindais, taip pat jo teismo posėdžio metu pateiktais rašytiniu paaiškinimu.
Atsiliepimas
Atsakovės G. J. atstovas ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Jis nurodė, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą yra atsakingas draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, kuris ir turi atlyginti padarytą žalą. Draudikas netinkamai tyrė eismo įvykio aplinkybes, nepareikalavo paaiškinimų iš G. J..
Tretysis asmuo R. J. paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Eismo įvykis įvyko judant transporto priemonei, vairuojamai G. J.. Įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Niekas nesiruošė pasišalinti iš įvykio vietos. Aplinkybės nurodytos eismo įvykio deklaracijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal 2012-04-28 eismo įvykio V. V. ir G. J. užpildytą deklaraciją padaryti įrašai, kad apgadintos V. V. automobilio Subaru Impreza priekinės vairuotojo durelės, įbraukiant durelių paviršių. Nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kad sugadinimai automobiliui padaryta stovint/sustabdžius ir pradedant važiuoti/atidarant dureles. Pažymėtos automobilių stovėjimo po eismo įvykio padėtys ir V. V. automobilio sugadinimo vieta. Šioje eismo įvykio deklaracijoje V. V. patvirtino ir pasirašė, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą (b.l.5).
2012-04-30 V. V. rašytiniame paaiškinime, nenurodant kam aiškino eismo įvykio aplinkybes, nurodoma, kad žalą sukėlė automobilio Mitsubishi Lancer keleivis, atidarydamas priekines dureles. Kaltininkas pasišalino, bet grįžęs pripažino kaltę ( b.l. 15).
Pranešime apie transporto priemonės žalą, V. V. nurodė, kad eismo įvykis įvyko, kai jis buvo parduotuvėje, o privažiavus automobiliui Mitsubishi Lancer ir keleiviui atidarant dureles apgadino jo automobilio Subaru Impreza vairuotojo dureles. Transporto priemonių stovėjimo padaėtys ir apgadinimo vieta pažymėta. Nurodyta liudytoja R. B. (b.l. 55).
Tretysis asmuo R. J. paaiškino, kad nurodomo eismo įvykio metu, automobilį Mitsubishi Lancer vairavo jo sutuoktinė G. J.. Statant automobilį stovėjimo aikštelėje jis atidarė automobilio keleivio duris, o automobilis pajudėjo. Tuo metu ir buvo apgadintas kitas, šalimais buvęs automobilis. Nei G. J., nei V. V. jokių paaiškinimų nerašė, nefotografavo, užpildė tik eismo įvykio deklaraciją. Jokių paaiškinimų draudimo bendrovei neteikė nei jis, nei G. J., nes nebuvo tokio reikalavimo.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 1 d. numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Pagal šio straipsnio 3 d. nurodoma, kad nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 26 p. numato, kad gavęs rašytinį nukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, atsakingas draudikas pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti atsakingo draudiko patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį, kuriame taip pat turi būti nurodyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, pageidaujantis gauti draudimo išmoką, turi pateikti pretenziją atlyginti žalą. Pranešime turi būti nurodoma eismo įvykio aplinkybės, asmenys, padarę nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, ir tai, ar apie eismo įvykį buvo pranešta policijai. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo kuo išsamiau atsakyti į pranešimo apie eismo įvykį formoje pateiktus klausimus ir grąžinti ją užpildytą atsakingam draudikui ar Biurui. Jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai, pateikdamas rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti eismo įvykio dalyvių bendru sutarimu užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kurioje eismo įvykio dalyvių parašais turi būti patvirtinti deklaracijoje nurodyti faktai, eismo įvykio aplinkybės ir nubraižyta eismo įvykio schema. To pačių taisyklių 29 p. numato, kad atsakingas draudikas gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami įvykio liudytojai, apdraustieji, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos ir t.t.).
Pagal eismo dalyvių V. V. ir G. J. užpildytą eismo įvykio deklaraciją, atsakingu už padarytą žalą nurodytas V. V.. Nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kad sugadinimai automobiliui padaryta stovint/sustabdžius ir pradedant važiuoti/atidarant dureles. Automobilių padėtys – V. V. automobilis stovi ne lygiagrečiai G. J. automobiliui.
Pagal V. V. pranešimą apie transporto priemonės žalą buvo nurodytos kitos aplinkybės, negu nurodyta eismo įvykio deklaracijoje : atsakinga už padarytą žalą yra G. J.; automobilis, vairuojamas G. J. privažiavo prie V. V. automobilio ir sustojo, o keleivis atidarydamas duris apgadino jo automobilį Subaru Impreza. Automobilio padėtys po eismo įvykio: automobiliai stovi lygiagrečiai vienas kitam; duomenyse apie eismo įvykį nurodoma liudytoja R. B..
Lyginant, vertinant ir analizuojant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad eismo įvykio aplinkybės nevienodai nurodomos eismo įvykio deklaracijoje ir pranešime apie transporto priemonės žalą draudikui. Tokiu atveju reikalinga vertinti ar nurodytos aplinkybės yra tik konstatuojamų faktų netikslumai, kurie neturi esminės įtakos įrodymų vertinimui ir tolesnių sprendimų priėmimui dėl žalos atlyginimo, ar tai esminės ir prieštaraujančios aplinkybės nurodomos skirtingose rašytiniuose įrodymuose.
LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVPCADĮ) 2 str. 4 d. numato, kad eismo įvykio deklaracija - eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (eismo įvykio dalyvių) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.
TPVPCADĮ 15 str. 3 d. numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
Šioje byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad automobilio Subaru Impreza vairuotojas V. V. įvykio tiesiogiai nematė, o jam tik žinomos pasekmės dėl įvykio - apgadintas jo automobilis. Eismo įvykio deklaracijoje V. V. ir G. J. patvirtino savo parašais, kad eismo įvykis įvyko nurodytu laiku ir vietoje ( 2012-04-28, 13.20 val., Lietuvoje, tikslesnė, vieta nenurodyta). Eismo įvykio nurodytos aplinkybės : stovint/sustabdžius ir pradedant važiuoti/atidarant dureles, po kurio padarytas žymėjimas – v („varnelė“). Toks žymėjimas nėra numatytas eismo įvykio deklaracijoje, ją pildant. Pastabose yra nurodyta, kad kas netinka, turi būti išbraukta. Jokių išbraukimų eismo įvykio deklaracijoje nėra atlikta, o tai reiškia, kad aplinkybės tokios, kokios gali būti : stovint/sustabdžius ir pradedant važiuoti/atidarant dureles, nes būtent ši pozicija eismo įvykio dalyvių išskirtinai pažymėta deklaracijoje( pažymėta „varnele“).
Pagal TPVPCADĮ nuostatas žalos padarymo aplinkybės buvo fiksuotos eismo įvykio deklaracijoje, todėl neaiškumai ar netinkamas eismo įvykio deklaracijos užpildymas gali būti šalinamas tik nustatyta tvarka.Kaip numato minėto įstatymo (TPVPCADĮ nuostatos) nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio deklaracija nepaneigia, kad V. V. automobilis buvo apgadintas stovint G. J. automobiliui ir keleiviui atidarant šio automobilio dureles, nes V. V. pats, tiesiogiai įvykio nematė, o pamatė tik savo automobilio apgadinimą ( kaip pasekmes). Jokie liudytojai nebuvo apklausti ir nepatvirtino, kad įvykis įvyko kitaip, negu teismo posėdyje nurodė trečiasis asmuo R. J. (kad apgadintas automobilis buvo judant G. J. vairuojamam automobiliui). Draudiko pareiga įrodyti įvykio aplinkybes. V. V. 2012-04-30 rašytinis paaiškinimas nėra įrodymas, nes eismo įvykio dalyvių nėra pasirašytas (abiejų – tame tarpe ir G. J.), o TPVPCADĮ 15 str. 3 d. prasme teisėtu ir pagrįstu rašytiniu įrodymu laikomas tik eismo įvykio dalyvių pasirašytas dokumentas apie įvykio aplinkybes. Jokie veiksmai su G. J. aiškinantis įvykio aplinkybes nebuvo atlikti ( nebuvo prašyta pateikti išsamesnių paaiškinimų dėl įvykio detalių, nebuvo supažindinta ir nepatvirtino V. V. rašytinio paaiškinimo aplinkybių). Jokia kompetetinga institucija nepateikė įrodymų dėl atlikto tyrimo dėl šio įvykio.
Teisme daroma išvada, kad nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, nebuvo tinkamai vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija, kitais surinktais įrodymais apie įvykio aplinkybes. Todėl kilus ginčui dėl įvykio, kaip eismo įvykio fakto pagal nurodomas aplinkybes, vadovaujamasi LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d., kur eismo įvykis apibrėžiamas - kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal TPVPCADĮ 2 str. 3 d. draudžiamasis eismo įvykis (toliau - draudžiamasis įvykis) - eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Pagal TPVPCADĮ 2 str. 4 d. nurodoma, kad eismo įvykio deklaracija - eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau - eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar V. V. transporto priemonė buvo apgadinta judant G. J. automobiliui ar jam stovint.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą eismo įvykio sąvoką, taip pat į transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektą (apsaugą – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo), konstatuojama, kad autoįvykio sąvokos apibrėžimo esminiais elementais yra judanti transporto priemonė, žmonių žuvimas ar sužalojimas ir (ar) įvykio vietoje buvusio turto sugadinimas. Eismo įvykio vieta gali būti ne tik kelias, gatvė, bet ir privati teritorija, kurioje juda transporto priemonė. Ginčo dėl įvykio vietos nėra.
Ar įvykio metu transporto priemonė judėjo yra faktų įrodinėjimas. Ieškovas yra pateikęs fotolenteles, kuriose vizualiai matyti automobilio Subaru Impreza durelių apgadinimas. Tam, kad tirti automobilio nustatytų sugadinimų susidarymo būdą, reikalingos specialios mokslo žinios. Būtent trasologinė ekspertizė tiria mechaninio poveikio pėdsakus, šių pėdsakų susidarymo mechanizmą. Tokia ekspertizė nebuvo atlikta. Būtent pagal pėdsakų susidarymo mechanizmą mechaninio poveikio pėdsakai klasifikuojami: statinius, kurie susiformuoja pėdsaką paliekančiam objektui nustojus judėti ir kiekvienas jo taškas palieka savo adekvatų atspindį, pėdsaką išlaikančiame objekte; dinaminius (linijinius), kurie susidaro slystant pėdsaką paliekančiam objektui pėdsaką išlaikančio objekto paviršiumi, arba judant abiems.
CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ieškovo pareiga įrodyti, kad G. J. vairuojamas automobilis apgadino V. V. automobilį stovėdamas, o ne judėdamas, kai ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, t.y. draudžiamuoju įvykiu.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad V. V. automobilis buvo apgadintas G. J. automobiliui judant, t.y. eismo įvykio metu, negu nebuvo eismo įvykio, nes minimas automobilis buvo apgadintas G. J. vairuojamam automobiliui stovint (CPK 185 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodo, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tuomet, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.Ž v. R.P., Nr. 3K-3-156/2009).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme (2 str. 3 d., 3 str. 2 d., 16 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš draudiko - atsakovo AB „Lietuvos draudimas”. CK 6.254 str. 1 d. numato, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai.
CK 6.263 str. numato pareigą atlyginti padarytą žalą, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
CK 6.987 str. numato, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką kyla tada, kai įvyksta draudiminis (draudžiamasis) įvykis. Tokią pareigą privalo vykdyti atsakovas AB „Lietuvos draudimas“.
CPK 93 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal tokias nuostatas priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 str.2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos išlaidos atsakovei G. J., proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų ir proceso šalių užimtai padėčiai dėl ieškinio pagrįstumo : 1/3 priteisiant iš ieškovo ir 2/3 iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kuris ieškinio nepripažino ir įrodinėjo atsakovės kaltę bei atsakomybę atlyginti žalą pagal ieškinį. Išlaidų dydis nustatytinas – 1000 Lt, atsižvelgiant į į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, kurios pagrįsto rašytiniais įrodymais.
Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo ( CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas
nusprendė:
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus trisdešimt aštuonis centus (794.38 Lt) žalos atlyginimo, penkiasdešimt keturis litus (54 Lt) žyminio mokesčio.
penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ dvidešimt aštuonis litus ( 28 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atsakovei G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tris šimtus trisdešimt tris (333) litus išlaidų, advokato dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), šešis šimtus šešiasdešimt septynis (667) litus išlaidų, advokato dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbai apmokėti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.