- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- e2YT-17907-1070/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10354-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Svetlana Panina (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja K. Š. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sūnaus D. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (el. b. l. 1-6).
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos ir suinteresuoto asmens V. Š. sūnus D. Š.. Pareiškėjos sūnus mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties D. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su pareiškėja, jis gyveno su ja. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnaus senelė D. Š., kuri testamentu paliko pareiškėjos sūnui ½ dalį jai priklausiusių piniginių lėšų, indėlių su palūkanomis ir kompensacijomis, esančius AB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus priėmė senelės palikimą, bet jam mirus paveldėjimo procedūros nebuvo užbaigtos. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl D. Š. palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, tačiau netrūkus po jo mirties priėmė sūnaus palikimą, pradėdama valdyti jam priklausiusį turtą: asmeninius daiktus ir kitus kilnojamuosius daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra (el. b. l. 21, 22). Nurodo, kad ji nėra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo D. Š. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nepradėta.
Suinteresuotas asmuo V. Š. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai (pareiškimas bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo) įteikti jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame Interneto tinklapyje pranešimą.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. Š., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. Š. sūnus (el. b. l. 7, 16-18). Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. Š. sudaryta santuoka buvo nutraukta, nepilnamečio D. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su pareiškėja (el. b. l. 9, 10). D. Š. gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8), t. y. tuo pačiu adresu, kaip ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. D. Š. iki savo mirties priėmė savo močiutės D. Š. palikimą (el. b. l. 11-13), tačiau nespėjo iki galo įforminti palikimo priėmimą, t. y. neišėmė iki savo mirties paveldėjimo liudijimo. Mirus D. Š. pareiškėja nesikreipė dėl sūnaus palikimo priėmimo į notarą, bet perėmė jo asmeninius daiktus ir kitą jam priklausiusį turtą, buvusį jų abiejų gyvenamojoje vietoje (el. b. l. 19).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad būtent ji po savo sūnaus mirties perėmė jo asmeninius daiktus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja elgėsi kaip šio turto savininkė, nuspręsdama dėl jo tolimesnio valdymo.
Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad K. Š. po savo sūnaus D. Š. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po D. Š. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sūnaus D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti sūnaus turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.