Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinti pareiškėjų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mindcraft“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotė“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimai dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas arba būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, suinteresuotas asmuo T. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mindcraft“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotė“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui – buvusiam LUAB „Mindcraft“ vadovui – apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metus, remiantis tuo, kad apeliantas tinkamai neįvykdė Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliantas, kvestionuodamas teismo pritaikytą apribojimą, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su apelianto galimybėmis perduoti bendrovės turtą ir dokumentus paskirtai nemokumo administratorei, be to, nenurodė motyvų, kodėl nustatė apeliantui teisės apribojimą 3 metams.

13. Apeliacine tvarka, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą apeliantui, kaip buvusiam bankrutavusio juridinio asmens vadovui, pritaikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą poveikio priemonę ir apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metams.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) T. K. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Mindcraft“ 2024 m. spalio 16 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2024/10/16; T. K. 2024 m. spalio 16 d. pranešimą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktinės informacijos; UAB „Mindcraft“ Juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų sąrašą; UAB „Apskaitos valdymas“ 2025 m. rugsėjo 19 d. UAB „Mindcraft“ apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktą; UAB „Bankrotė“ 2025 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl informacijos pateikimo; Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1035-812/2025. Apeliantas pateiktais naujais įrodymais siekia įrodyti, kad UAB „Mindcraft“ dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei.

16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Dėl to naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 51 punktas). Be to, proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtų aktyvūs, reaguodami į byloje pareikštus reikalavimus, rinkdami įrodymus proceso pirmosios instancijos teisme metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas.

17. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė naujus įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad ankstesnis UAB „Mindcraft“ vadovas M. G., baigęs vadovauti bendrovei, neperdavė apeliantui bendrovės turto ir dokumentų, todėl, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarčiai, apeliantas negalėjo nemokumo administratorei perduoti bendrovės turto ir dokumentų.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – UAB „Mindcraft“ 2024 m. spalio 16 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2024/10/16; T. K. 2024 m. spalio 16 d. pranešimas VĮ Registrų centrui dėl juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktinės informacijos; UAB „Mindcraft“ Juridinių asmenų registrui pateiktų dokumentų sąrašas – buvo pateikti pareiškėjos su pareiškimu dėl juridinio asmens buvusio vadovo teisių apribojimo (2 t., b. l. 15–23), todėl nėra pagrindo pakartotinai priimti šiuos įrodymus, kurie jau yra byloje. Taip pat nėra pagrindo priimti su atskiruoju skundu pateiktos Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla.

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bendrovės nemokumo bylos medžiaga, nenustatė, kad apeliantas bendrovės nemokumo administratorei ar bankroto bylą nagrinėjančiam teismui kada nors būtų nurodęs priežastis, dėl kurių jis paskirtai bendrovės nemokumo administratorei negali perduoti visų bendrovės dokumentų ir turto. Tokių priežasčių apeliantas nenurodė net tada, kai jam už šios pareigos nevykdymą bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta bauda, kurios apeliantas neprašė nei sumažinti, nei panaikinti.

21. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus apeliantas galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, juolab kad jam buvo pranešta apie teisę pateikti atsiliepimus į pareiškimus dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti valdymo organų nariu apribojimo. Apeliantas nepagrindė, kad su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų jis objektyviai negalėjo pateikti tiek bendrovės nemokumo administratorei, tiek pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam nemokumo administratorės ir kreditorės VMI pareiškimus dėl jo teisių apribojimo. Toks nepateisinamai ilgas vėlavimas pateikti bendrovės dokumentus vertinamas kaip apelianto netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Priėmus su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, neabejotinai būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Be to, šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės naujais aspektais, nes apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti naujas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo įvardytos, pagrįstos įrodymais, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties.

22. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apelianto T. K. su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos (nemokumo administratorės) prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais naujais įrodymais, nustatė, kad jais iš esmės siekiama atsikirsti į atskirajame skunde nurodytus argumentus, susijusius su apelianto įpareigojimu perduoti nemokumo administratorei UAB „Mindcraft“ turtą ir dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti apelianto su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, kurių priėmimas iš esmės reikštų bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimą naujais aspektais, nenurodytais ir nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, todėl nepriimami ir pareiškėjos su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai, kuriais reaguojama į apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

24. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mindcraft“, 2025 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankrotė“. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 2 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nutartimi teismas, be kita ko, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės vadovas privalo paskirtam nemokumo administratoriui perduoti bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jos veikla (1 t., b. l. 31–34).

25. Iš byloje esančio 2025 m. gegužės 14 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „Mindcraft“ nustatyta, kad bendrovė įsteigta 2024 m. kovo 12 d., jos vadovas nuo 2024 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo suinteresuotas asmuo T. K.. Kas buvo bendrovės vadovas nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. spalio 16 d., neišviešinta (1 t., b. l. 7–8).

26. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi už Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo perduoti paskirtai bendrovės nemokumo administratorei bendrovės dokumentus bei turtą nevykdymą buvusiam bendrovės vadovui T. K. paskyrė vienkartinę 500 Eur baudą (1 t., b. l. 24–26). Nutartis nebuvo apskųsta, ji yra įsiteisėjusi.

28. Kauno apygardos teisme 2025 m. gruodžio 2 d. gautas kreditorės VMI pareiškimas apriboti suinteresuoto asmens T. K. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-27362). Pareiškimas grįstas tuo, kad T. K. veiksmai, laiku neinicijuojant UAB „Mindcraft“ nemokumo proceso, neperduodant nemokumo administratorei turto ir visų dokumentų, patvirtina netinkamą juridinio asmens vadovo pareigų vykdymą, dėl to, siekiant išvengti žalos juridiniam asmeniui, kreditoriams ir bendram civilinių santykių, kuriuose dalyvauja bendrovė, stabilumui, yra pagrindas ir poreikis apriboti T. K. teisę eiti juridinio asmens valdymo organo pareigas (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).

29. Kauno apygardos teisme 2025 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjos LUAB „Mindcraft“ nemokumo administratorės UAB „Bankrotė“ pareiškimas apriboti suinteresuoto asmens T. K. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškimas grįstas tuo, kad, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarčiai iškelti UAB „Mindcraft“ bankroto bylą, bendrovės vadovas T. K. neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto, dokumentų ir (ar) informacijos, taip pat laiku neinicijavo bendrovės nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti (2 t., b. l. 1–5).

30. Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto (2 t., b. l. 36–37).

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų – LUAB „Mindcraft“ nemokumo administratorės ir kreditorės VMI – pareiškimus patenkino iš dalies: apribojo T. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metus. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens elgesį, padarė išvadą, jog buvęs bendrovės vadovas neįvykdė jam 2025 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytos pareigos ir neperdavė bendrovės nemokumo administratorei visų bendrovės dokumentų ir turto, dėl to yra pagrindas apriboti suinteresuoto asmens teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

32. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantas remiasi tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, ar ankstesnis UAB „Mindcraft“ vadovas M. G., 2024 m. spalio 17 d. pasibaigus jo vadovavimo laikotarpiui, perdavė bendrovės turtą ir dokumentus naujajam vadovui (jam, T. K.). Taip pat teigia, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl apeliantui uždraudė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nors pagal aktualią teismų praktiką tokia sankcija buvusiam bendrovės vadovui neturi būti taikoma formaliai.

Dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo sąlygų

33. JANĮ 13 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens vadovo atsakomybę, 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

34. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra alternatyvios, todėl apriboti juridinio asmens vadovo teisę eiti pareigas teismas gali esant bent vienai iš šių sąlygų. Asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimas suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, siekiant paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmens galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Aptariamos sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus juridinių asmenų veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su juridinių asmenų socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui juridinių asmenų valdymo srityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022, 21 punktas).

35. Iš esmės identiškas juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje. Dėl to nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas.

36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių. Ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Padaryti pažeidimai yra formalūs ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020, 20 punktas).

37. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisių apribojimo juridinio asmens vadovui taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su juridinio asmens vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 21 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apribojo buvusio LUAB „Mindcraft“ vadovo T. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metams, remdamasis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. nustatęs, kad buvęs bendrovės vadovas neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei. Jau nurodyta, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytai sankcijai pritaikyti pakanka nustatyti bent vieną iš šioje teisės normoje įtvirtintų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas buvusio LUAB „Mindcraft“ vadovo T. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo remdamasis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas šiuo aspektu.

39. JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu nemokumo administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. JANĮ 57 straipsnio pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1692-781/2020, 17 punktas; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 15 punktas). Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už nurodytų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama buvusiam LUAB ,,Mindcraft“ vadovui T. K. skirti JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą už pareigos perduoti bendrovės turtą, dokumentus ir kitą informaciją nevykdymą. Nemokumo administratorė nurodė, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratorė elektroniniu ir registruotu paštu 2025 m. rugpjūčio 5 d. išsiuntė bendrovės direktoriui T. K. pranešimą apie nemokumo bylos UAB „Mindcraft“ iškėlimą, įsakymą Nr. 01 ir įsakymą Nr. 02 dėl UAB „Mindcraft“ dokumentų ir turto perdavimo (registruotas laiškas apeliantui buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 7 d.). Nemokumo administratorė elektroniniu ir registruotu paštu 2025 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė pretenziją T. K. dėl UAB „Mindcraft“ dokumentų ir turto neperdavimo (registruotas laiškas buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 21 d.). Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. K. nepateikė duomenų, jog nustatytos pareigos neįvykdė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių, priežasčių, 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir buvusiam LUAB ,,Mindcraft“ vadovui paskyrė vienkartinę 500 Eur baudą už įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą. Buvusiam bendrovės vadovui išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Nurodytos nutarties suinteresuotas asmuo T. K. neskundė, už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą paskirtos baudos neprašė panaikinti ar sumažinti.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama surasti bendrovės dokumentus ir turtą. Tačiau bendrovės dokumentai bei turtas visa apimtimi nemokumo administratorei nebuvo perduoti, nors nemokumo administratorė ne kartą kreipėsi į buvusį bendrovės vadovą.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog po Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria apeliantui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, paskirta bauda už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą, priėmimo pastarasis būtų bendradarbiavęs su nemokumo administratore ir perdavęs jai visus bendrovės dokumentus ir turtą (CPK 12, 178 straipsniai). Nors apeliantas teigia, kad po nurodyta nutartimi paskirtos baudos kitą dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 19 d., bendrovės apskaitos dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei, o dokumentų perdavimą inicijavo juos turėjęs ankstesnis vadovas M. G., tokius jo teiginius paneigia bendrovės nemokumo administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytos aplinkybės ir jos turimi nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Nemokumo administratorė pabrėžė, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. jai perduoti ne visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, o tik jų dalis, dokumentai perduoti ne apelianto, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens, be to, jų gavimą inicijavo pati nemokumo administratorė, o ne apeliantas ar dar ankstesnis vadovas M. G. Dėl nurodytų aplinkybių apelianto pozicija, kad nemokumo administratorei yra perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl nėra pagrindo nustatyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, pripažįstama nepagrįsta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Be to, bylos duomenimis, apeliantas neperdavė ne tik bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, bet ir bendrovės turto, o tai taip pat patenka į JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo apimtį.

43. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, ar ankstesnis UAB „Mindcraft“ vadovas M. G., 2024 m. spalio 17 d. pasibaigus jo vadovavimo laikotarpiui, perdavė bendrovės dokumentus ir turtą apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

44. Proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nepateikė atsiliepimų į pareiškėjų – bendrovės nemokumo administratorės ir kreditorės VMI – pareiškimą dėl jo teisės eiti vadovo pareigas apribojimo ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą, dokumentus ir (ar) informaciją. Kai juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla, pareigą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą ir dokumentus turi paskutinis juridinio asmens vadovas, nagrinėjamu atveju – apeliantas. Kadangi apeliantas buvo pasyvus, nenurodė teismui priežasčių, dėl kurių bendrovės nemokumo administratorei neperdavė bendrovės turto ir dokumentų, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo aiškintis, ar bendrovės pirmasis vadovas M. G., atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų 2024 m. spalio 16 d., perdavė bendrovės dokumentus ir turtą vadovavimą bendrovei nuo 2024 m. spalio 17 d. perėmusiam apeliantui.

45. Be to, net tuo atveju, jeigu apeliantas iš ankstesnio vadovo nebuvo gavęs bendrovės veiklos iki 2024 m. spalio 16 d. dokumentų, tai jis galėjo ir privalėjo perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus laikotarpio nuo 2024 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2025 m. rugpjūčio 2 d., kai būtent jis vadovavo bendrovės veiklai. Atskirajame skunde apeliantas ne tik nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis paskirtai nemokumo administratorei per nustatytą terminą neperdavė bendrovės dokumentų ir turto, bet ir nepaaiškino, kodėl nebendradarbiavo su nemokumo administratore ir nesuteikė jai informacijos, reikalingos tiek turtui, tiek dokumentams perimti.

46. Aplinkybę, kad bendrovės dokumentų ir turto negali perduoti dėl to, jog jų negavo iš 2024 m. spalio 16 d. vadovavimą bendrovei baigusio ankstesnio UAB „Mindcraft“ vadovo M. G., apeliantas nurodė tik 2026 m. sausio 30 d. atskirajame skunde. Byloje nėra duomenų, kad tokią bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratorei priežastį apeliantas būtų įvardijęs kada nors anksčiau, nors aptariamą pareigą privalėjo įvykdyti iki 2025 m. rugsėjo 18 d., o už aptariamos pareigos nevykdymą jam Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta 500 Eur bauda.

47. Bylos duomenimis, UAB „Mindcraft“ 2024 m. spalio 16 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuo 2024 m. spalio 16 d. iš vadovo pareigų atšauktas M. G. ir naujuoju vadovu paskirtas T. K. (apeliantas), kuris, be kita ko, yra vienintelis bendrovės akcininkas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad, atšaukęs M. G. iš bendrovės vadovo pareigų, jis reikalavo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau nei bendrovės nei turto, nei dokumentų negavo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas, nuo 2024 m. spalio 17 d. perėmęs vadovavimą bendrovei, iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei (2025 m. rugpjūčio 2 d.) bendrovės dokumentuose būtų užfiksavęs, kad trūksta bendrovės turto ar dokumentų ir bendrovės veiklos laikotarpio, kai šiai vadovavo ankstesnis vadovas. Be to, jau nurodyta, ankstesnio vadovo neperduotų dokumentų ir (ar) turto aplinkybe apeliantas nesirėmė ir po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nors jam, kaip paskutiniam bendrovės vadovui, kilo pareiga perduoti paskirtai nemokumo administratorei visą bendrovės turtą ir dokumentus, be to, teismui 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskyrus baudą už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą. Šią aplinkybę apeliantas nurodė tik 2026 m. sausio 30 d. atskirajame skunde, kai pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 15 d. priėmė nutartį apriboti apelianto teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metus.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrovės bankroto proceso eigą, bankroto byloje esančių duomenų visumą, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas nebendradarbiauja su paskirta bendrovės nemokumo administratore, sąmoningai neteikia jai nei bendrovės dokumentų, nei informacijos, būtinų operatyviam ir efektyviam bendrovės bankroto procedūrų vykdymui (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Jau nurodyta, kad net tuo atveju, jeigu apeliantas iš ankstesnio vadovo nebuvo gavęs bendrovės veiklos iki 2024 m. spalio 16 d. dokumentų, tai jis privalėjo perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus laikotarpio nuo 2024 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2025 m. rugpjūčio 2 d., kai būtent jis vadovavo bendrovės veiklai.

49. Dėl nurodytų motyvų apelianto argumentai, kad jis tinkamai įvykdė pareigą perduoti paskirtai bendrovės nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, atmetami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pritaikyti apeliantui JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą poveikio priemonę – apribojimą eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

51. Apeliantas atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad teismas privalo parinkti proporcingą teisių apribojimo terminą, tačiau konkrečiais argumentai nepagrindė, kodėl jam nustatytas 3 metų apribojimo terminas yra neproporcingas ir koks terminas, įvertinus jo neįvykdytų pareigų pobūdį, apimtį, padarinius, būtų proporcingas. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad jam turėtų būti taikomas minimalus (1 metų) teisių apribojimo terminas. Kai apeliantas teismui neįvardijo ir įrodymais nepagrindė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. nevykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos perduoti paskirtai nemokumo administratorei visą bendrovės turtą ir dokumentus, teismas turėjo pagrindą svarstyti apie ne trumpesnį kaip įstatyme nustatyto maksimalaus termino mediana apelianto teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo terminą. Įvertinus apelianto, kaip buvusio bendrovės vadovo, pareigų nevykdymo aplinkybes, ne tik neperduodant nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto, bet ir su ja nebendradarbiaujant, neteikiant informacijos, būtinos sklandžiam, operatyviam, efektyviam bankroto procedūrų vykdymui, sukeltas neigiamas pasekmes, pirmosios instancijos teismo paskirtas apribojimo terminas – 3 metai – yra proporcingas ir atitinka pritaikytos sankcijos paskirtį – 3 metams pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas privačiam juridiniam asmeniui, sąmoningai nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, teismo įpareigojimų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

52. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą, bei paskyrė šiuo individualiu atveju proporcingą sankciją – apelianto teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojo 3 metams. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

53. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis). Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.