Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1843-484/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: I3-1843-484/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00023-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: V. K.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1843-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00023-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant vertėjai I. K.,pareiškėjui V. K.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2D-15402 dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; pratęsti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. iš Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento gavo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr.2D-15402, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, skunde pažymi, kad 2006 m. liepos 13 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvusioje B. G. sodybvietėje. Sklype yra išlikęs šulinys, kelių statinių pamatai, sodas, ąžuolų ir liepų alėja. Planuodamas įsigytame sklype užsiimti ūkininkavimu, gavo ūkininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Suplanavęs sklype statyti ūkininko sodybą, 2007 m. vasarą pradėjo statyti nesudėtingą ūkinį pastatą. Žinodamas, kad statybos techniniame reglamente numatyti „Nesudėtingi statiniai“ nereikalauja nei projekto, nei statybos leidimo, o būtent pirmos grupės nesudėtingais statiniais laikomi pagalbinio ūkio paskirties ir kiti negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas iki 50 kv. m, o aukštis ne didesnis nei 8,5 m, minėtame žemės sklype pastatė ūkinį pastatą. Pastatą pastatė 2007–2008 metais. Dėl sveikatos problemų planuoto ūkininkavimo imtis negalėjo ir sklype ūkininko sodybos neįrengė. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, nepažeidžiant įstatymo. Šiuo metu tvarko dokumentus, reikalingus pastatui įteisinti.

Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-44 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nurodė nesudėtingą pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą Sartų regioninio parko (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nugriauti/išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę iki 2018 m. liepos 30 d. Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad negalėdamas įvykdyti privalomojo nurodymo iki 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 5 d. buvo nuvykęs į Inspekciją ir žodžiu paaiškino priežastis, dėl kurių nustatytu termino negali įvykdyti privalomojo nurodymo. 2019 m. lapkričio 20 d. raštu kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytą terminą. Mano, kad Inspekcijos atsisakymas pratęsti privalomojo nurodymo terminą yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad nuo 2019 metų gegužės mėnesio siekia įteisinti statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. sausio 1 d. buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, sudaryta byla, gautas sklypo adresas. Nurodytu laikotarpiu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto – ūkinio pastato - pirties įregistravimo. Valstybės įmonei Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą – pirtį, tačiau 2019 m. gruodžio 23 d. gavo valstybės įmonės Registrų centro Tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyriaus sprendimą, kuriuo jo prašymas registruoti pastatą buvo atmestas. Dėl to teismo prašo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 1 d., kadangi pastatyta pirtis yra nesudėtingas statinys, ji pastatyta 2007 m., jos bendras plotas yra iki 50 kv. m, kaip ir yra nurodoma statybos techniniame reglamente. Be to, ši pirtis yra pastatyta ant buvusių G. B. 1929 m. statytos pirties pamatų, kaip tą reglamentavo Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Pareiškėjas tvirtina, kad jis siekia minėto pastato statybą įteisinti (I tomas, b. l. 96-101).

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti Inspekcijos specialistė, gavusi informaciją apie vykdomas statybas, 2017 m. kovo 27 d. patikrino statybvietę, esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-675, kuriame užfiksavo, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjui, pastatytas 5,60 x 5,66 m dydžio pastatas, kuris neįregistruotas ir galimai patenka į Sartų regioninio parko (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą, tokių pastatų, kai nėra sodybos, statyba draudžiama. Minėtame žemės ūkio paskirties žemės sklype, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 7,11 ha, nėra gyvenamojo namo. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-675 nustatyta, kad pareiškėjo V. K. pastatytas pastatas žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra apie 13 m atstumu iki ežero.

Inspekcija atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) 99 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai; b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype; d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje.

Inspekcija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nėra esamos sodybos. Į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys buvusios sodybos faktą (kiek statinių buvo, kokie tai statiniai ir kt.), todėl Inspekcija daro išvadą, kad tokio statinio statyba išvis negalima. Esant nustatytiems pažeidimams, priešingai nei nurodo V. K. savo skunde, Inspekcijos nuomone, ginčo pastato įteisinimas nagrinėjamu atveju negalimas. Inspekcija atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad neva ginčo statinys pastatytas ant buvusių B. G. 1929 m. statytos pirties pamatų, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad atstatomi buvusios sodybos statiniai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punktu teigia, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Statybos patikrinimo metu kilus įtarimams, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, Inspekcija 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (23.29)-2D-962 „Dėl privalomojo nurodymo pateikti išvadą“ pateikė Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai 2018 m. sausio 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-30, kuriuo paprašė pateikti motyvuotą išvadą, „ar 2006 m. pastatytas nesudėtingasis pastatas, kurio matmenys 5,66 x 5,60 m patenka į geomorfologinio draustinio teritoriją, esančią žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ar pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galima tokio pastato statyba minėtame žemės sklype“. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. V3-51(1.14) „Dėl privalomojo nurodymo pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą“ pateikė Inspekcijai išvadą, kad esamas statinys neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 3 skirsnio 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 8 punktų reikalavimų: „pastatytas statinys nesusijęs su draustinio steigimo tikslais, direkcija neturi jokių duomenų apie parengtą draustinio tvarkymo planą ir esamą ar buvusią sodybą žemės sklype, šio sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) valstybinį geomorfologinį draustinį. Direkcija, vadovaudamasi aukščiau išdėstyta pozicija, teigia, kad tokio pastato statyba minėtame žemės sklype (toje dalyje patenkančioje į draustinio teritoriją) negalima“.

Inspekcija, atsižvelgdama į Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateiktą išvadą, pareiškėjo padarytą pažeidimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-44: iki 2018 m. liepos 30 d. savo lėšomis nugriauti/išmontuoti nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą Sartų regioninio parko (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. RE-304 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo nusprendė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą iki 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4558-1047/2018 minėto Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PN-44 įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė prašymą jau pasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-4558-1047/2018) pratęstam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas tokio termino atnaujinimo galimybės nenumato. Pažymi, kad nors pareiškėjas savo skunde nurodo, jog atlieka neteisėtos statybos įteisinimą, tačiau įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato galimybės šiuo pagrindu atnaujinti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Viešojo administravimo procedūra negali trukti neribotą ar neapibrėžtą laikotarpį.

Inspekcija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir administracinių teismų praktiką analogiškose faktinėmis aplinkybėmis administracinėse bylose, daro išvadą, kad Inspekcijos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 2D-15402 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (I tomas, b. l. 110-116).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais ir prašė teismo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Atsiliepimas

Inspekcijos atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 2D-15402, kuriuo atsisakyta pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas, 2017 m. kovo 27 d. patikrinęs statybvietę, esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-675, kuriame užfiksavo, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjui, pastatytas 5,60 x 5,66 m dydžio pastatas, kuris neįregistruotas ir galimai patenka į Sartų regioninio parko (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą tokių pastatų, kai nėra sodybos, statyba draudžiama (I tomas, b. l. 117-119).

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. V3-229(1.14) pateikė Inspekcijai informaciją, nurodydama, jog pareiškėjo pastatytas pastatas yra (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio ribose (I tomas, b. l. 122-124).

Inspekcija 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. (23.29)-2D-962 kreipėsi į Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkciją su prašymu pateikti motyvuotą išvadą dėl privalomojo nurodymo, t. y., ar pareiškėjo pastatytas pastatas, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į geomorfologinio draustinio teritoriją ir, ar pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galima tokio pastato statyba minėtame žemės sklype (I tomas, b. l. 132-135).

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija 2018 m. sausio 23 d. raštu Nr. V3-51(1.14) „Dėl privalomojo nurodymo pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą“ pateikė Inspekcijai išvadą, kad pareiškėjo pastatytas statinys neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 8 punktų reikalavimų: pastatytas statinys nesusijęs su draustinio steigimo tikslais, direkcija neturi jokių duomenų apie parengtą draustinio tvarkymo planą ir esamą ar buvusią sodybą žemės sklype, šio sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) valstybinį geomorfologinį draustinį. Direkcija, vadovaudamasi aukščiau išdėstyta pozicija, nurodė, kad tokio pastato statyba pareiškėjo žemės sklype (toje dalyje patenkančioje į draustinio teritoriją) negalima (I tomas, b. l. 136-137).

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-44, kuriame nurodė iki 2018 m. liepos 30 d. nugriauti / išmontuoti nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą Sartų regioninio parko (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę ( I tomas, b. l. 162-164, 165).

Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais Privalomojo nurodymo neskundė, tačiau 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. RE-304 pareiškėjo prašymą tenkino ir pratęsė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą iki 2018 m. spalio 30 d.

Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-44 įvykdymo terminą iki 2020 m. spalio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-44 nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsė iki 2019 m. spalio 31 d. (I tomas, b. l. 173-178).

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinai kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (I tomas, b. l. 142-143).

Inspekcija 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2D-15402 pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodama tuo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos Inspekcijai nesuteikia teisės antrą kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Be to, Inspekcija minėtame sprendime atkreipė dėmesį, jog asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, raštu į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gali kreiptis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (I tomas, b. l. 147-150).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (aktuali redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad statinių, esančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 27 d., surašius Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-675 ( I tomas, b. l. 117-121). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Pareiškėjui privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-44 surašytas 2018 m. sausio 26 d. (I tomas, b. l. 162-164), 2018 m. sausio 23 d. gavus Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos 2018 m. sausio 23 d. raštą Nr. V3-51(1.14) „Dėl privalomojo nurodymo pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą“, kad pareiškėjo pastatytas statinys neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 8 punktų reikalavimų ir, kad tokio pastato statyba žemės sklypo dalyje, patenkančioje į draustinio teritoriją, negalima (I tomas, b. l. 136-137).

Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-44 pareiškėjui nurodė iki 2018 m. liepos 30 d. nugriauti / išmontuoti nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą Sartų regioninio parko (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę (I tomas, b. l. 162-164).

Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo turinį, daro besąlygišką išvadą, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjui Inspekcija iki 2018 m. liepos 30 d. nurodė ginčo statinį nugriauti, motyvuodama tuo, jog ginčo statinio statyba pareiškėjui priklausančiame sklype apskritai negalima.

Kaip matyti iš pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašė pratęsti dėl sveikatos būklės, o ne dėl procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu (I tomas, b. l. 155).

Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. RE-304 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. spalio 30 d. (I tomas, b. l. 159), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad, jei dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 143 punkte nustatyta, kad Inspekcija, gavusi asmens, kuriam surašytas nurodymas, prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo.

Byloje ginčo, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, šį prašymą tenkino ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. RE-304 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. spalio 30 d., nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2D-15402 antrą kartą atsisakė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 2 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius:1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Inspekcijai nurodžius statytojui (užsakovui) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali būti elgiamasi dviem būdais – arba įvykdant vieno iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–4 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas. Maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri nustato iš esmės tapačius dabar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus terminus, yra pažymėta, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. sausio 3 d. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Dėl to pareiškėjo prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūromis, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos ir teismas jų nevertina.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalį savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Privalomuoju nurodymu, t. y., su Privalomajame nurodyme konstatuota aplinkybe, kad ginčo žemės sklype tokio pastato statyba apskritai negalima, tačiau jis dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo į teismą nesikreipė. Remiantis bylos duomenimis, Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-44 perduotas vykdyti antstoliui ( I tomas, b. l. 150-154).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėErnestas Spruogis