Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje antstolė Aurelija Puodžiukienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Antstolė Aurelija Puodžiukienė 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7. Kaip nurodoma patvarkyme, 2021 m. sausio 8 d. skolininkas V. B. paskambino telefonu ir pranešė, jog skola yra apmokėta. Jo buvo paprašyta pateikti mokėjimo faktą įrodančius dokumentus. V. B. elektroniniu paštu atsiuntė 2010 m. spalio 21 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą bei 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis bei 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį ant kurios yra ranka parašyta „Pinigus gavau pretenzijų neturiu D. P., parašas“. Kaip nurodo antstolė, pasak pareiškėjo 2006 m. spalio 17 d. Paprastasis vekselis su išieškotoja buvo pasirašytas būtent šios sutarties pagrindu ir jis yra atsiskaitęs, kitų įrodymų apie atliktą apmokėjimą nepateikė.

8. Patvarkyme antstolė pažymėjo, kad užklausus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, buvo gauta informacija, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus UAB ,,Bitospana” buvusių akcininkų A. P. ir D. P. prašymus dėl UAB ,,Bitospana” turto pasisavinimo ar iššvaistymo. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. buvo apklausta kaip liudytoja bei apklausos metu parodė, kad V. B. pasirašė 50000 Lt sumai neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti pagal jame nustatytą datą, tačiau piniginių lėšų išieškotoja negavo. 2011 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00116-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo po žymių.

9. Patvarkyme antstolė atkreipė dėmesį, jog 2008 m. lapkričio 25 d. išieškotoja D. P. kreipėsi į antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontorą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B., pagal 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MČ-3407 dėl 22254,27 Eur (76839,55 Lt) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B., pagal 2006 m. spalio 17 d. paprastąjį vekselį, o ne dėl 14481 Eur (50000 Lt) skolos pagal 2006 m. spalio 17 d. vekselį.

10. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad 2021 m. liepos 21 d. gautas skolininko atstovo advokato Viačeslav Beperšč prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0173/08/00708 nutraukimo. Prašyme nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0173/08/00708 turi būti nutraukta, nes išieškotoja D. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Pasak antstolės, skolininko V. B. skunde teigiama, kad 14481 Eur (50000 Lt) neprotestuotinas vekselis buvo apmokėtas, tačiau antstolių kontoroje yra vykdomas išieškojimas dėl 22254,27 Eur (76839,55 Lt) skolos pagal vekselį. Antstolė patvarkyme pažymėjo, kad pati išieškotoja per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki mirties, neinformavo antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontoros, kad skolininkas V. B. yra atsiskaitęs. Pats skolininkas susisiekė su antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontora tik po išieškotojos D. P. mirties, nurodydamas, kad yra apmokėjęs neprotestuotiną vekselį, tačiau jokių dokumentų, įrodančių mokėjimo faktą, nepateikė. Mirus išieškotojai D. P., nėra galimybės sužinoti ar skolininkas V. B. iš tikrųjų yra sumokėjęs įsiskolinimą pagal 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MČ-3407. Skolininko teiginys, kaip nurodoma antstolės patvarkyme, kad apie vykdomąją bylą jis sužinojo tik 2021 metais, t. y. po D. P. mirties, kai antstolė Aurelija Puodžiukienė nuo sąskaitos nurašė pinigines lėšas, yra neteisingas. Antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontora nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš V. B. nuo vykdomosios bylos vykdymo pradžios (nuo 2008 m. lapkričio 25 d.). Skolininkui priklausančios banko sąskaitos buvo areštuotos išsiuntus patvarkymus į Swedbank (AB Hansabankas) (2009 m. vasario 17 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 173-875) bei AB Snoro banką (2009 m. vasario 17 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 173-877), todėl skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, tačiau su antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontora, tuo metu, nesusisiekė, nebendravo.

12. Teisme gautas antstolės Aurelijos Puodžiukienės prašymas nagrinėti civilinę bylą jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

13. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

14. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

16. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0173/08/00708 skolininko V. B. atžvilgiu pagal 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. MČ-3407 dėl 22254,27 Eur (76839,55 Lt) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojos D. P. naudai. 2021 m. liepos 21 d. antstolio kontoroje gautas skolininko V. B. skundas, kuriuo skolininkas prašė nutraukti vykdomąją bylą, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) mirė išieškotoja D. P., jos teisių perėmėjas neatsirado. Taip pat skunde V. B. nurodė, kad jis yra pilna apimtimi atsiskaitęs su mirusia išieškotoja. Skolininkas skunde akcentavo ir tai, kad 2006 m. spalio 17 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje išieškotoja D. P. savo ranka pasirašė, kad ,,Pretenzijų neturiu, pinigus gavau“. Antstolė pareiškėjo skundo 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu netenkino.

17. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla, be kitų išvardintų minėto straipsnio minėtoje dalyje pateikiamų sąlygų, gali būti nutraukiama jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Taigi minėtame CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai įtvirtinta, jog vykdomoji byla nutraukiama tik tada, jeigu mirus skolininkui arba išieškotojui reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui.

18. Nagrinėjamu atveju teismui išsamiai susipažinus su civilinės bylos, bei vykdomosios bylos Nr. 0173/08/00708 medžiaga nustatyta, jog išieškotoja D. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Tačiau priešingai nei nurodo pareiškėjas, jos ( t. y. išieškotojos D. P.) teisių perėmimas CK 50 straipsnio pagrindu įvyko. Iš byloje esančios Valstybinės įmonės ,,Registrų centras“ Testamentų registro duomenų matyti, kad 2021 m. vasario 10 d. palikėjos D. P. įpėdinė A. B. priėmė palikimą nepraleidusi įstatyme numatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 50 straipsnis 3 dalis). Todėl pareiškėjo argumentai, kad mirus išieškotojai D. P. vykdomoji byla skolininko V. B. atžvilgiu turi būti nutraukiama, nes neatsirado teisių perėmėjas yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi tokius skolininko argumentus paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė antstolė, mirusios D. P. turtinės teisės ir pareigos perėjo palikimą priėmusiam asmeniui, todėl nėra galimas vykdomosios bylos nutraukimas pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp išieškotojos D. P. ir pareiškėjo (skolininko) V. B. 2006 m. spalio 17 d. buvo sudaryta Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis ir 2006 m. spalio 17 d. pasirašytas Paprastasis vekselis 76580 Lt sumai, kuriuo pareiškėjas V. B. įsipareigojo D. P. grąžinti iki 2008 m. spalio 31 d. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Paprastasis vekselis buvo išrašytas 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu užtikrinant atsiskaitymą už UAB „Bitospana“ parduodamas-perkamas akcijas. Akcijos buvo parduodamos už 50000 Lt, tačiau šalių susitarimu apmokėjimas buvo atidėtas iki 2008 m. spalio 31 d. išrašant vekselį. Pasak pareiškėjo, vekselyje mokėjimo suma paskaičiuota įvertinus palūkanas už du metus, todėl galutinė suma nurodyta 76580 Lt. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos pareiškėjo argumentus, kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią pareiškėjo įrodinėjamą faktinę aplinkybę, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kodėl išieškotoja D. P. ir skolininkas V. B. pasirašė Paprastąjį vekselį ne 50000 Lt sumai, o 76580 Lt sumai. Pareiškėjas visiškai nenurodė ir nepaaiškino kokio dydžio palūkanos buvo šalių sutartos ir skaičiuotinos, o pareiškėjo atstovo teismo posėdžio nurodyta aplinkybė, kad liudytojas V. B. apklausos metu nurodė, jog buvo sutarta, kad iš karto nebus mokami pinigai už akcijas, o 76580 Lt sumai bus išrašytas neprotestuotinas vekselis, iš kurių 5000 Lt už akcijas, o likusi suma už asmeninę D. P. paskolą V. B., vienareikšmiškai nepagrindžia fakto, kad 2006 m. spalio 17 d. Paprastasis vekselis, kurio pagrindu antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0173/08/00708 skolininko V. B. atžvilgiu, buvo išrašytas būtent 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu užtikrinant atsiskaitymą už UAB „Bitospana“ parduodamas-perkamas akcijas. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu išieškotoja D. P. taip pat buvo apklausta kaip liudytoja bei apklausos metu aiškiai parodė, kad V. B. pasirašė 50000 Lt sumai neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti pagal jame nustatytą datą, tačiau piniginių lėšų išieškotoja negavo. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjas nenuginčijo ir nepaneigė. Taigi pareiškėjo teiginys, jog 2006 m. spalio 17 d. Paprastasis vekselis buvo išrašytas būtent 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu užtikrinant atsiskaitymą už UAB „Bitospana“ parduodamas-perkamas akcijas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

20. Teismas pastebi, kad ant 2006 m. spalio 17 d. sudarytos Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties išieškotojos D. P. ranka yra parašyta „Pinigus gavau pretenzijų neturiu D. P., parašas“. Būtent šį pagrindą skunde akcentuoja pareiškėjas, nurodydamas, kad pati išieškotoja savo ranka patvirtino, jog jam, V. B., pretenzijų neturi ir skola, kaip nurodo pareiškėjas, yra sumokėta, todėl antstolės išieškojimas yra neteisėtas ir negalimas. Tačiau teismas ir šiuos pareiškėjo (skolininko) teiginius vertina kritiškai.

21. Visų pirma, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, 2006 m. spalio 17 d. tarp išieškotojos D. P. ir skolininko V. B. buvo pasirašyta ne tik Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis, ant kurios, kaip nurodo pareiškėjas, išieškotoja D. P. savo ranka parašė „Pinigus gavau pretenzijų neturiu“, bet ir buvo pasirašytas Paprastasis vekselis 76580 Lt sumai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad išieškotoja neturėjo pretenzijų būtent Paprastajame vekselyje nurodytai sumai. Priešingai, Paprastasis vekselis buvo išieškotojos žinioje. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent minėto vekselio pagrindu 2008 m. lapkričio 21 d. išieškotojai D. P. Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė M. Č. išdavė Vykdomąjį dokumentą (Notarinio registro Nr. MČ-3407), dėl 76839,55 Lt bei 6 procentų metinių palūkanų nuo laiku nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos iki vekselio visiško apmokėjimo, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0173/08/00708. Be to, pastebėtina, jog pati išieškotoja D. P. nesikreipė į antstolių kontorą, nurodydama, kad skolininkas V. B. sumokėjo įsiskolinimą pagal 2006-10-17 Paprastąjį vekselį, o nuo pat vykdomosios bylos vykdymo pradžios ( t.y. 2008-11-25) antstolių kontora nėra gavusi jokių piniginių lėšų ir skolininko V. B..

22. Antra, nei pats pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų, nei jo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti ir nurodyti kada, kokiomis aplinkybės, kokiu būdu (grynais, bankiniu pavedimu) pareiškėjas įvykdė prievolę pagal 2006 m. spalio 17 d. išrašytą Paprastąjį vekselį. Jokių įrodymų, patvirtinančių mokėjimo faktą, išskyrus tik pačią 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, ant kurios išieškotoja D. P. yra parašiusi „Pinigus gavau pretenzijų neturiu“, pareiškėjas į bylą nepateikė ir nenurodė.

23. Trečia, pareiškėjas minėtu laikotarpiu ( t. y. 2006-10-17 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties ir Paprastojo vekselio pasirašymo metu), buvo verslininkas, kuriam yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl akivaizdu, jog jam Paprastojo vekselio sudarymo, vykdymo bei pasibaigimo įforminimas buvo suprantamas ir aiškus.

24. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas įsiskolinimo sumokėti gera valia nesiekė, nors žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą išieškojimą ir jo prievolę sumokėti įsipareigojimą išieškotojai. Pažymėtina, jog pareiškėjas aktyviai domėtis vykdomąja byla pradėjo po išieškotojos D. P. mirties, iki tol, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, jis nežinojo apie pradėtą vykdymo procesą. Sužinojo tik po išieškotojos D. P. mirties, kai antstolė nuo jo sąskaitos nurašė pinigus. Tačiau teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo skunde dėstoma pozicija, kadangi, kaip patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, skolininkui priklausančios banko sąskaitos buvo areštuotos išsiuntus patvarkymus į Swedbank (AB Hansabankas) (2009 m. vasario 17 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 173-875) bei AB Snoro banką (2009 m. vasario 17 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 173-877), pranešimai, apie pradėtą priverstinį vykdymą jo atžvilgiu buvo nuolat siunčiami antstolės, todėl akivaizdu, jog skolininkas žinojo ar turėjo žinoti apie jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, tačiau su antstolių G. P. ir Aurelijos Puodžiukienės kontora tuo metu nesusisiekė, nebendravo. Ta aplinkybė, jog skolininkas nuo pat vykdomosios bylos vykdymo pradžios ( t. y. nuo 2008-11-25) nesinaudojo jam priklausančiomis banko sąskaitomis, kurios antstolės patvarkymais buvo areštuotos, nesant byloje tai patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstu ir įrodytu pareiškėjo teiginį, jog apie vykdomąjį bylą skolininkas sužinojo tik 2021 metais, t. y. po išieškotojos mirties, kai antstolė A. Puodžiukienė nuo jo sąskaitos nurašė pinigines lėšas.

25. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-564/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas šios pareigos neįgyvendino, sąžiningais veiksmais nesiekė grąžinti skolos pagal 2006 m. spalio 17 d. pasirašytą abiejų šalių Paprastąjį vekselį. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Nei pats pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų, nei teismo posėdžio metu jo atstovas taip ir nepaaiškino ir nenurodė aplinkybių, susijusių su skolos grąžinimu (vietos, laiko, kokia forma buvo atsiskaityta ir pan.). Jokių įrodymų, įrodančių mokėjimo faktą, išskyrus tik pačią 2006 m. spalio 17 d. Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, ant kurios išieškotoja D. P. yra parašiusi „Pinigus gavau pretenzijų neturiu“ pareiškėjas į bylą nepateikė ir nenurodė. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu išieškotoja D. P. buvo apklausta kaip liudytoja bei apklausos metu aiškiai parodė, kad V. B. pasirašė 50000 Lt sumai neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti pagal jame nustatytą datą, tačiau piniginių lėšų išieškotoja negavo. Be to, pati išieškotoja D. P. nesikreipė į antstolių kontorą, nurodydama, kad skolininkas V. B. sumokėjo įsiskolinimą pagal 2006-10-17 Paprastąjį vekselį. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje neįrodė, jog jis yra sumokėjęs įsiskolinimą pagal 2008-11-21 Kauno miesto 27 notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą, todėl pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, jog pareiškėjas yra visiškai atsikaitęs su išieškotoja D. P., teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir neįrodytus.

26. Kiti pareiškėjo skundo teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau taip pat nepasisakoma.

27. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus teismas konstatuoja, kad antstolė A. Puodžiukienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. B. skundo dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Aurelijai Puodžiukienei vykdomąją bylą Nr. 0173/08/00708.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūrai ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00116-10 medžiagą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.