- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-928-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31027-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. O. V.
- Atsakovas
- D. L., R. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. V. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovams D. L. ir R. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovams D. L. ir R. L. prašė pripažinti, kad atsakovai neteisėtai pertvarkė kapavietę, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančią Dusetų (Zarasų r.) kapinėse, ir leisti nugriauti atsakovų per šios kapavietės vidurį pastatytą bortelį bei pašalinti visus likusius atsakovo D. L. šioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 887,91 EUR nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovės brolio P. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, o atsakovė yra ieškovės mirusio brolio sutuoktinė. Paaiškino, kad ieškovė kartu su broliu nuo 1981 metų prižiūrėjo jų tėvo I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos E. L., mirusios (duomenys neskelbtini), kapavietes. Ieškovės, jos brolio ir seserų Elenos B. R., A. M. susitarimu ieškovės sutuoktinis J. V. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas kapavietėje, kurioje buvo palaidoti aukščiau nurodyti ieškovės tėvai, greta tėvams skirto antkapio buvo pastatyta paminklinė lenta J. V.. P. L. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas greta tėvų. Zarasų rajono savivaldybės administracijoje duomenų apie tai, kas yra I. L. ir E. L. kapavietės prižiūrėtoju nėra. Dusetų seniūnijos archyve saugomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas pradėtas 1985 metais. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos 2017-11-23 rašte Nr 2(5.5)-145 nurodoma, kad seniūnijos žiniomis I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtojais buvo P. L. bei ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai nebuvo tie asmenys, kurie laidojo ieškovės tėvą ir motiną, todėl ieškovė nuo 1981 metų save laiko faktine I. L. ir E. L. kapavietės prižiūrėtoja. Pažymėjo, jog ji nuo 1998 metų buvo paskirta už savo sutuoktinio J. V. kapo priežiūrą atsakingu asmeniu. Šį aplinkybė, ieškovės nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji prarado teisę ir pareigą būti už tėvų kapų ir bendrai kapavietės tvarkymą atsakingu asmeniu. Taip pat paaiškino, kad dėl egzistavusio miškingumo anksčiau kapavietė buvo mažesnė, o nukirtus medžius, kapavietė prasiplėtė. Ieškovės nuomone, jos tėvų ir sutuoktinio kapavietės yra ne dvi atskiros kapavietės, o viena kapavietė, kuri buvo pradėta formuoti 1973 metais, o jos nestandartinis plotas susiformavo istoriškai. Ieškovės nuomone, atsakovas, nebūdamas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, neturėjo teisės savavališkai pertvarkyti kapavietę (perskirti kapavietę per vidurį einančiu akmeniniu borteliu, sunaikinti akmeniniu apvadu įrėmintą kapavietės centre buvusį gėlyną), pertvarkymų nesuderinęs su ieškove. Ieškovė pagal 2018-09-13 sąskaitą-faktūrą Serija ACH Nr. 052 sumokėjo 130 EUR už neteisėtai atliktų darbų padarinių pašalinimo kainos įvertinimą bei 757,91 EUR už padarinių pašalinimo darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimus, kuriais prašė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė nebereiškia reikalavimo pripažinti, kad ji yra atsakinga už kapavietės, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančios Dusetų (Zarasų r.) kapinėse, priežiūrą asmuo, o tai reiškia kad šio reikalavimo ieškovė atsisakė. Išdėstė poziciją, jog D. L. yra netinkamas atsakovas, nes po P. L. mirties už I. ir E. L. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu tapo P. L. sutuoktinė R. L., kuriai ir turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Dusetų seniūnijos archyve saugomame Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nurodoma, jog nuo 1998-02-21 ieškovė yra įregistruota sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja. Atsakovų nuomone, kapavietės, kuriose yra palaidotas ieškovės sutuoktinis J. V. ir atsakovo tėvas P. L., yra dvi atskiros greta esančios kapavietės. Teisės aktai nenumato galimybės, kad už vienos kapavietės priežiūrą būtų skiriami keli atsakingi asmenys, todėl, atsakovų nuomone, nėra pagrįsti ieškovės teiginiai, jog ji kartu su mirusiuoju P. L. buvo atsakinga už tėvų I. L. ir E. L. kapavietės priežiūrą. Išdėstė nuomonę, jog tuo atveju, jei ieškovė būtų buvusi už I. ir E. L. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, mirus P. L., siekiant jį palaidoti I. ir E. L. kapavietė, būtų reikalingas ieškovės sutikimas palaikams palaidoti, tačiau jo nereikėjo. Pažymėjo, kad už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusą asmuo įgyja mirusio asmens laidojimo metu, kai jis pateikia prašymą laidoti ir to prašymo pagrindu skiriama kapavietė, o ne kapo faktinės priežiūros pagrindu. Nurodė, kad J. V. laidojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 Nr. 359 nutarimu patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 11 punktas nustatė, jog mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 m² (1,5x2,5), o šeimos kapui - 7 m2 (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai - 0,5 m, galiniai - 0,75 m pločio). Bendras aptvertų ginčo kapaviečių plotas yra 14,58 m², t.y. dviejų šeimos kapaviečių dydžio plotas. Šeimos kapavietėje vienas šalia kito gali būti palaidoti tik du mirusieji, nes esant šeimos kapavietės pločiui 2,8 metro daugiau mirusiųjų su karstais vienas šalia kito netelpa. Pagal galiojančias taisykles pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. nebuvo praėję 20 metų po E. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini), mirties ir kuri buvo palaidota L. šeimos kapavietėje, todėl J. V. negalėjo ir nebuvo laidojamas L. kapavietėje, ir buvo palaidotas šalia L. kapavietės, suformuojant atskirą kapavietę. Paaiškino, kad iki 2001 metų J. V. ir L. kapavietės buvo atskirtos dekoratyvinių augalų tvorele, kuri juosė L. kapavietę. Abi kapavietės turėjo atskirus paminklus. Paaiškino, kad, vykdant P. L. valią, kapavietės buvo atskirtos tvorele - įrengtas kapavietes skiriantis bortelis. Kadangi bortelis skiria dvi atskiras kapavietes, nėra pagrindo jį nugriauti. Pažymėjo, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Ieškovė nepagrindė solidaraus reikalavimo atsakovams. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei jų kaltės, o ieškovės teikiami įrodymai dėl žalos dydžio ne tik neįrodo, kad ieškovė jau yra patyrusi žalą, tačiau ir kaip būsimos žalos įrodymai vertintini kritiškai, nes teismui pateikta sąmata apima ne tik ieškovės laikomų neteisėtais kapavietės tvarkymo darbų padarinių pašalinimo darbus (marmuro bortelio išardymo darbus – kurių atlikimo kaina pagal pateiktą sąmatą sudaro tik 7,64 EUR), bet ir su tuo nieko bendro neturinčius kapavietės pertvarkymo darbus, įskaitant bet neapsiribojant, grunto kasimu, pamatų įrengimu, akmens rėmelio įrengimu, juodo karelijos akmens rėmelio, sudėtingų raidžių graviravimo ir kt., kas ir sudaro visą likusią paskaičiuotą darbų kainos dalį visiškai nesusijusią su ginčo bortelio pašalinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas iš šalių paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų nustatė, kad ieškovės sutuoktinis J. V., miręs 1998 metais, buvo palaidotas kape, esančiame šalia ieškovės tėvų kapų. Iš Seniūnijos teritorijoje esančių kapinėse palaidotų asmenų registravimo knygos (pradėtos 1985-01-01 – baigtos 2006-12-26) išrašo eil. Nr. 12 nustatė, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas Dusetų kapinėse, kapo prižiūrėtoja nurodyta A. V.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal nurodytų taisyklių 11 punktą laidojimui skirto sklypo plotas negalėjo būti didesnis nei 7 kv. m., pagal šių taisyklių 12 punktą kiekvienas mirusysis turėjo būti laidojamas atskirame kape, o laidojimui skirtas sklypas skiriamas iš eilės bei į tai, kad ieškovė nepateikė teismui neabejotinai jos turimo dokumento – laidojimo leidimo, kuris leistų tiksliai įvertinti situaciją, į tai, kad ieškovė buvo nurodyta J. V. kapo prižiūrėtoja, į tai, kad J. V. pastatytas atskiras antkapis yra pagrindas tikėti tuo, kad mirusiojo J. V. palaidojimui buvo skirtas atskiras sklypas, esantis šalia 7 kv. m ploto šeimos kapo, kuriame buvo palaidoti I. L. ir E. L. palaikai.
6. Teismas nurodė, kad byloje esančių laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos išrašai patvirtina, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos įgalioti asmenys jokių duomenų apie statinius, esančius aukščiau nurodytuose kapuose (antkapių, paminklų, bortelių) iki 2006 metų nėra įregistravę, kaip nėra nurodę kapinių kvartalo ir kapo numerių bei sklypo matmenų. Toks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos vedimas sudaro pagrindą išvadai, kad kapines prižiūrinčios organizacijos neveikimu (nepareikalavus pateikti knygos vedimui reikalingų duomenų) buvo sukurta situacija sudariusi prielaidas šalių ginčui kilti.
7. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu nuo to momento, kai borteliu nuo likusios kapinių teritorijos buvo atitverti trys kapai, iki P. L. mirties momento, atsakingi už aukščiau nurodytų kapų prižiūrą asmenys (ieškovė, P. L.), ar vienas jų būtų kreipęsis į kapines prižiūrinčią instituciją dėl kapų sklypų (kapaviečių) ribų pakeitimo, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens skyrimo, kaip tai numatyta Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte ar iki šio akto galiojusių kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte, todėl ieškovės argumentus, kad Dusetų kapinėse esantys I. ir E. L. šeimos kapas ir J. V. kapas sudaro vieną kapavietę laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijai minėtame žurnale atsakovę R. L. įrašius atsakingu už P. L. kapo prižiūrą asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už I. ir E. L. šeimos kapo (kapavietės), kurioje palaidoti trijų asmenų palaikai, priežiūrą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė R. L., būdama atsakinga už I. ir E. L. kapavietės tvarkymą, priėmė sprendimą I. ir E. L. šeimos kapo sklypą (kapavietę) ir J. V. kapo sklypą (kapavietę) atriboti, 2017-04-14 įrengus šias kapavietes skiriantį bortelį, analogišką borteliui, kuriuo kokiu yra atskirtos šių dviejų kapaviečių ribos. Toks sprendimas tikėtina buvo priimtas vykdant mirusiojo P. L. valią, galimai tokiam sprendimui įtakos turėjo ir nekorektiškas ieškovės elgesys po brolio laidotuvių, kuris, kaip matyti iš ieškovės pasisakymų bylos nagrinėjimo metu, nėra pasikeitęs.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje esančios nuotraukos, akmens apdirbimo įmonės „Granum“ užsakymo duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pagal Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1.3, 4.5 papunkčių, 18 punkto, nesudėtingųjų statinių sąrašo 3.1. – 3.3 punktus kapavietes skiriantis bortelis galėtų būtų priskirtas statiniui, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad Dusetų kapinių prižiūrėtoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnija iki 2017-04-14 būtų įgyvendinusi Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkto reikalavimus ir Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būtų registravusi duomenis apie kapavietėse esančius statinius. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė R. L. 2017-04-14 įrengusi dvi kapavietes skiriantį bortelį pažeidė teisės aktų reikalavimus ar ieškovės teisėtus interesus.
10. Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad į bylą atsakovu D. L. įtrauktas todėl, kad 2017-04-06 jis elektroniniu laišku informavo ieškovės dukterį apie atsakovės R. L. sprendimą tarp I. ir E. L. kapavietės ir ieškovės sutuoktinio J. V. kapavietės pastatyti bortelį. Atsakovas D. L. paaiškino, jog jis padėjo savo motinai atsakovei R. L., kuriai dėl sveikatos stovio sudėtinga rašyti, informuoti ieškovę apie priimtą sprendimą. Teismas sprendė, kad šie atsakovo veiksmai negali būti laikomi neteistais veiksmais. Byloje, išskyrus ieškovės niekuo nepagrįstą nuomonę, nėra pateikta įrodymų, kurie leistų D. L. veiksmus vertinti neteisėtais, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovų pozicija, kad šis asmuo į bylą atsakovu įtrauktas be pagrindo ir konstatuoti, jog ieškovė neįrodė D. L. veiksmų neteisėtumo.
11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės R. L. ir atsakovo D. veiksmų neteisėtumo, t.y. neįrodė vienos iš būtinų sąlygų asmens civilinei atsakomybei kilti, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-05 šioje civilinėje byloje priimtą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo yra matyti, kad vienas iš esminių argumentų atmetant ieškinį buvo tas, kad teismo vertinimu ginčo atveju buvo ne viena bendra šeimos kapavietė, kaip teigė ieškovė, o dvi atskiros kapavietės, t.y. ieškovės sutuoktinio kapavietė bei ieškovės tėvų ir brolio kapavietė. Tokios išvados nėra pagrįstos nei teisine, nei faktine prasmėmis ir iš esmės prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, kurios yra įsiteisėjusios ir patvirtintos galiojančiu, aukščiau minimu, teismo procesiniu sprendimu. Byloje pateiktos nuotraukos, liudytojų parodymai ir kita informacija leidžia konstatuoti, kad Dusetų kapinėse kapaviečių dydžiai buvo nestandartiniai, šeimos kapavietė suformuota galutinai dar 1981 metais, kai kapaviečių dydžiai iš esmės dar nebuvo reglamentuojami, o kapavietės dydis ir konfigūracija nuo 1981 metų iš esmės nesikeitė. Taigi susidaro teisine bei procesine prasme kritikuotina situacija, kai iš esmės teismas nevertino ir atsisakė vertinti ieškovės teikiamus įrodymus ir vadovavosi teisės aktais, nors ir pats pripažino, kad nagrinėjamu atveju praktikoje tokie teisės aktai ginčo kapinėse taikomi nebuvo. Dar daugiau, teismas taikė dabar galiojančius teisės aktus spręsdamas dėl kapavietės, kuri buvo de facto suformuota kaip šeimos kapavietė dar 1981 metais, kai tokie aktai, savaime suprantama, dar net neegzistavo.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo išplaukia, kad teismas savo sprendimu kapavietę padalina į dvi atskiras kapavietes (nors toks prašymas nebuvo formuluotas iš atsakovų pusės), o negana to atsakovė tampa atsakinga ne tik už savo mirusio sutuoktinio kapo, tačiau ir už ieškovės tėvų kapavietės priežiūrą. Manytina, kad tokia situacija negalima, teismas nagrinėjamu atveju savo iniciatyva išėjo ne tik už nagrinėjimo klausimo ribų, tačiau ir nustatė, kad už ieškovės tėvų kapavietę atsakinga yra atsakovė, nors atsakovė ieškovės tėvų net nepažinojo ir apskritai anksčiau jokių veiksmų su kapavietės tvarkymu, paminklo statymu net neatliko. Be to skundžiamu teismo sprendimu sukuriama tokia situacija, kad ieškovė ir jos seserys, be atsakovės sutikimo, negali atgulti amžino poilsio greta savo tėvų, nes, kaip minėta, teismo sprendimu sukuriama tokia beprecedentė situacija, kai už ieškovės tėvų palaidojimo vietą atsakingu paskiriamas visiškai jiems svetimas asmuo, o ne biologinė dukra iki tol daugiau nei 40 metų besirūpinusi šeimos kapaviete.
12.3. Iš byloje esančių įrodymų – fotonuotraukų, taip pat šalių liudijimų yra aišku, kad atsakovai savo nuožiūra L. šeimos kapavietėje pastatė naują antkapį (paminklinę lentą) apeliantės broliui, atsakovės sutuoktiniui bei atsakovo tėvui P. L.. Kadangi tai buvo lygiai taip pat neteisėtas veiksmas, nes apeliantės sutikimas nebuvo duotas, teismas privalėjo leisti pašalinti ir šį neteisėtų veiksmų padarinį. Tik pašalinus visus neteisėtais atsakovų veiksmais atliktus ginčo kapavietės pakeitimus būtų atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis kapavietėje.
12.4. Atsakovai pastatė kapavietę perskiriantį bortelį, sunaikino kapavietės centre buvusį rėmelį, kuriame buvo įrengtas gėlynas, patį kapavietės centre buvusį gėlyną (antkapį-gėlyną), taip pat įrengė paminklinę lentą (antkapį) P. L.. Todėl spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės susiaurinti (savo iniciatyva) ginčo.
12.5. Ginčo kapavietė yra viena bendra L. šeimos kapavietė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat aiškiai nurodė, kad I. L., E. L., P. L. ir J. V. kapavietė yra viena kapavietė. Vis dėlto, teismas, spręsdamas ginčą, šį faktą ignoravo ir, kaip minėta, nukrypo nuo aukščiau minimų apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nors jokio teisinio ar faktinio pagrindo tam nebuvo.
12.6. Atsakovai, pasisavino apeliantės tėvų ir kitų gyvų dviejų moterų – E. B. R., A. M. tėvų kapų dalį ir dalį L. šeimos kapavietės. Taip pat pasisavino antkapį, kurį statė trys dukros – apeliantė, E. B. R. ir A. M. - ir tuo metu gyvi apeliantės brolis P. L. bei mama E. L.. J. V. į L. šeimos kapavietę buvo palaidotas bendru šeimos sutarimu (sutikimu). Kapavietės plotas po J. V. palaidojimo neprasiplėtė, tai įrodo ne tik pateiktos nuotraukos, liudytojų parodymai, tačiau ir nėra jokių duomenų ar dokumentų, įrašų, kad J. V. laidojant būtų buvusi skiriama kita kapavietė. Priešingai, tai tik įrodo, kad J. V. buvo palaidotas į laisvą palaidojimo vietą L. šeimos kapavietėje, o tai tik dar kartą paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas išvadas ir argumentus. Būtent apeliantė, būdama už jos šeimos kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, yra asmuo, su kuriuo turi būti derinami bet kokie kapavietėje atliekami pakeitimai, o atsakovai be ieškovės sutikimų neturėjo teisės savavališkai atlikti kapavietės pertvarkymo darbų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliantės A. O. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Pirminiame ieškinyje šioje byloje pati apeliantė reiškė reikalavimą pripažinti ją atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, kas reiškia, jog iki šios bylos iškėlimo ir pati apeliantė suvokė, kad ji nėra už L. kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje šią savo poziciją pakeitė. Taigi, apeliantė niekada nebuvo ir nėra už L. kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas, P. L., kaip asmuo atsakingas už jo tėvų I. ir E. L. šeimos kapavietės priežiūrą, buvo palaidotas kapavietėje, kurioje jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijai Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos 2016 metų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (įrašo eil. Nr. 26) atsakovę R. L. įrašius atsakingu už P. L. kapo prižiūrą asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už L. kapavietės, kurioje palaidoti trijų asmenų (P. L., I. L. ir E. L.) palaikai, priežiūrą.
Šalies argumentai
13.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2017 m. balandį atsakovai, nebūdami už šeimos kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis, neteisėtai, savavališkai ją pertvarkė – perskyrė kapavietę per kapavietės vidurį einančiu akmeniniu borteliu, sunaikino akmeniniu apvadu įrėmintą kapavietės centre buvusį gėlyną (antkapis-gėlynas), kapavietėje pastatė paminklinę lentą P. L.. Kaip jau yra nurodyta aukščiau, atsakovė R. L. nuo savo vyro P. L. palaidojimo dienos yra už L. kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo ir ji atliko jos prižiūrimos kapavietės tvarkymo darbus. Kadangi dvi atskiros kapavietės (L. ir V.) buvo aptvertos vienu akmeniniu borteliu be atskyrimo ir kadangi velionis P. L. prieš savo mirtį buvo išreiškęs savo valią, kad toks kapavietes skiriantis bortelis būtų įrengtas, atsakovė R. L. atliko šio kapavietes skiriančio bortelio įrengimo darbus, o akmeniniu apvadu įrėmintas ties kapaviečių riba buvęs gėlynas buvo ne sunaikintas, o perkeltas į J. V. kapavietės centrą, kas matosi byloje esančiose nuotraukose. Taip pat atsakovė R. L. įrengė L. kapavietėje paminklinę lentą čia palaidoto velionio P. L. atminimui įamžinti, kas atsakovų įsitikinimu yra teisėta (Taisyklių 16 punktas) ir suprantama kaip velionio žmonos, kuri kartu yra ir už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, pareiga ir teisė, o tuo tarpu ieškovės (velionio sesers), kuri nėra už L. kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, pozicija, neigianti atsakovės R. L. teisę įrengti P. L. atminimui įamžinti paminklinę lentą, nepagrįsta teisiškai bei nesuprantama žmogiškai.
13.3. Apeliantė taip pat kelia atsakovams niekuo nepagrįstus kaltinimus esą atsakovai, pasisavino ieškovės tėvų ir kitų gyvų dviejų moterų – E. B. R., A. M. tėvų kapų dalį, pasisavino paminklą, kurį statė trys dukros – ieškovė, E. B. R. ir A. M. - ir tuo metu gyvi ieškovės brolis P. L. bei mama E. L..
13.4. Bortelis nėra ne tik teisinė, bet ir fizinė kliūtis apeliantei ir jos seserims lankyti L. kapavietę, išreikšti pagarbą L. kapavietėje palaidotiems mirusiems asmenims, uždegant žvakutę ir/ar padedant gėlių. Tai, kad ieškovė turi galimybę lankyti savo tėvų L. kapavietę ir tam nėra kliūčių, ji pati pripažino 2020-11-25 teismo posėdyje atsakinėdama į teismo klausimus (2 garso įrašas, įrašo laikas 30:00 – 30:20); to paties teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jos broliui P. L. skirta paminklinė lenta, kurios pašalinimo taip pat reikalaujama ieškiniu, buvo įrengta iš karto po jo palaidojimo 2016 metais ir ši lenta jai netrukdė ir netrukdo.
13.5. Ieškovė yra itin konfliktiška ir besistengianti primesti savo nuomonę atsakovams, kaip turi būti tvarkoma L. kapavietė ir net kaip turi būti įamžintas velionio P. L. atminimas, tad kapavietes skiriantis bortelis jau yra būtinas ne tik velionio P. L. valios dėl jo įrengimo įvykdymui, bet ir aiškios kapavietes skiriančios ribos nužymėjimui, kad už L. kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo – atsakovė R. L. deramai ir netrukdoma apeliantės galėtų įgyvendinti savo teises ir pareigas prižiūrėti ir tvarkyti L. kapavietę.
13.6. Atsakovai pažymi, kad nei vienas iš jų neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių padarinius reikėtų šalinti. Apeliantė nepateikė teismui užduoties, kurią ji suformulavo savo pasitelktam specialistui A. C., o iš Lokalinės sąmatos „Statinių grupė 2019-09-13 L. šeimos kapavietės pertvarkymas. Neteisėtai atliktų darbų pašalinimas“ matyti, kad joje yra įtraukta eilė darbų (grunto kasimas, pamatų įrengimas, akmens rėmelio įrengimas, juodo Karelijos akmens rėmelis, sudėtingų raidžių graviravimas ir kt.), kurie nėra susiję su ieškinyje pareikštu reikalavimu (leisti nugriauti per kapavietės vidurį pastatytą bortelį), pagal šią darbų apimtį manytina, kad apeliantė tiesiog nepagrįstai siekia atsakovų sąskaita pagal savo nuožiūra iš naujo pertvarkyti V. ir L. kapavietes, todėl Lokalinė sąmata nelaikytinu įrodymu, pagrindžiančiu ieškinyje nurodytų tariamai atsakovų neteisėtai atliktų kapavietės pertvarkymo darbų padarinių pašalinimo būsimų išlaidų dydį.
13.7. Pirmą kartą bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino visa apimtimi ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmos instancijos teismas surinko papildomus įrodymus (tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus) iš naujo apklausė šalis, todėl priimdamas Sprendimą teismas ištyrė, įvertino ir rėmėsi didesne įrodymų apimtimi ir platesniais šalių paaiškinimais nei tais, kuriuos galėjo ištirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme. Tai objektyviai ir lėmė, kad dalis pirmos instancijos teismo išvadų skiriasi nuo apeliacinės instancijos teismo išvadų.
Žemesnės instancijos teismas
13.8. Teismas sprendimu pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija galiojusi 2016-04-01 – 2017-03-04) patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu, sudaro pagrindą išvadai, kad P. L., kaip asmuo atsakingas už I. ir E. L. šeimos kapo (kapavietės) priežiūrą, buvo palaidotas ne kapavietėje suformuotame naujame kape, o pakartotinai kape, kuriame jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijai minėtame žurnale atsakovę R. L. įrašius atsakingu už P. L. kapo prižiūrą asmeniu, ji taip pat tapo asmeniu atsakingu už I. ir E. L. šeimos kapo (kapavietės), kurioje palaidoti trijų asmenų palaikai, priežiūrą. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijai įrašius R. L. atsakingu asmeniu už aukščiau nurodytos kapavietės priežiūrą, ji įgijo teisę savo nuožiūra tvarkyti bendrą jos sutuoktinio ir jo tėvų kapavietę, t. y. 2016 metų rugpjūčio mėnesį pastatyti antkapį sutuoktiniui, kuriame įrašytas jo vardas bei gimimo bei mirties datos bei priimti kitus sprendimus susijusius su kapavietės tvarkymu.
13.9. Apeliaciniame skunde ieškovė iškėlė naują aplinkybę, kuria jokiuose procesiniuose dokumentuose anksčiau nesirėmė kaip jos teisių pažeidimu, kad esą skundžiamu teismo sprendimu sukuriama tokia situacija, kad ieškovė ir jos seserys, be atsakovės sutikimo, negali atgulti amžino poilsio greta savo tėvų, nes, teismo sprendimu sukuriama situacija, kai už ieškovės tėvų palaidojimo vietą atsakingu paskiriamas visiškai jiems svetimas asmuo, o ne biologinė dukra. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje išdėstytuose reikalavimuose ieškovė nebuvo nurodžiusi, jog prašo teismo leisti atkurti antkapį-gėlyną, panaikinti P. L. pastatytą paminklą ir atlikti su tuo susijusius darbus (grunto kasimas, paviršiaus lyginimas ir kt.), todėl teismas negali peržengti reikalavimo ribų ir duoti tokį leidimą ieškovei.
13.10. Atsakovai visą laiką byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ties dviejų kapaviečių viduriu buvęs gėlynas įrengtas iš akmens juostelių buvo perkeltas į J. V. kapavietės pusę, ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Tuo tarpu, ieškovės pozicija šiuo klausimu buvo prieštaringa. Bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovė teigė esą šis gėlynas buvo atsakovų sunaikintas visiškai, vėliau ieškovė pakeitė savo poziciją ir jau teigė, kad į V. kapavietės pusę buvo perkeltas tik mažesnis gėlynas ir esą tai buvo 4 neįtvirtintomis akmens juostos, kurios pajudinus ranka nugriūna. Pažymi, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, nei kokių išmatavimų ir kaip konstrukciškai buvo įrengtas gėlynas, kai jis buvo ties dviejų kapaviečių viduriu, nei kokių išmatavimų ir kaip konstrukciškai yra įrengtas gėlynas, kuris yra dabar J. V. kapavietėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. ir E. L. kapo prižiūrėtoju (seniūnijos duomenimis) iki 2016 m. buvo laikomas jų sūnus P. L.. Jam mirus, Seniūnija, vadovaudamasi Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktu 2016-05-26 išdavė leidimą toje kapavietėje palaidoti P. L., o jo kapo prižiūrėtoja įregistruota velionio buvusi žmona R. L..
16. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-11-23 rašte Nr. VTS-236, adresuotame ieškovei A. O. V., nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos archyve saugomas laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas buvo pradėtas pildyti nuo 1985 m. Žurnale yra užfiksuota, kad A. O. V. 1998-02-21 yra įregistruota savo sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja.
17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos atstatyti jų pertvarkytą kapavietę į buvusią padėtį.
18. Apeliantė A. O. V. įrodinėja, kad ji yra teisėtai kapavietę, kurią atsakovai pertvarkė savo nuožiūra, prižiūrintis asmuo. Anot apeliantės, atsakovė R. L. nėra už ginčo šeimos kapavietę atsakingas asmuo, nes ginčo kapavietė (ieškovės sutuoktinio ir apeliantės tėvų ir brolio kapai) yra viena bendra L. šeimos kapavietė. Apeliantė, laikydamasi pozicijos, kad tai viena kapavietė, prašė teismo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai 2017 m. balandį pertvarkė kapavietę, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančią Dusetų (Zarasų r.) kapinėse, ir leisti nugriauti atsakovų per šios kapavietės vidurį pastatytą bortelį bei pašalinti visus likusius atsakovo D. L. šioje kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 887,91 EUR nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškinio reikalavimus nepagrįstais.
19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino ir atsisakė vertinti ieškovės teikiamus įrodymus ir padarė iš esmės klaidingą išvadą, kad buvo ne viena bendra šeimos kapavietė, kaip teigė ieškovė, o dvi atskiros kapavietės, t.y. ieškovės sutuoktinio kapavietė bei ieškovės tėvų ir brolio kapavietė. Nesutikdama su tokiu argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad L. ir J. V. kapai sudaro vieną kapavietę, už kurios priežiūrą ji atsakinga. Priešingai, byloje pateiktų įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui leido padaryti priešingą išvadą, nei teigė apeliantė. Į bylą pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos 2016 metų laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo išrašas eil. Nr. 26, kuriame nurodyta, kad P. L., miręs (duomenys neskelbtini), palaidotas Dusetų kapinėse kv. Nr. 6 ir R. L. yra įrašyta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Taip pat byloje pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos 2017-10-30 raštas Nr. 2(5.5)-138, kad R. L. buvo išduotas leidimas Nr. 4L(2.12)-40 laidoti sutuoktinį. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. L., jis buvo palaidotas Dusetų kapinėse, toje pačioje kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo tėvas I. ir E. L.. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimą Nr. 1207 (redakcija galiojusi 2016-04-01 – 2017-03-04) patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktu, sudaro pagrindą išvadai, kad P. L., kaip asmuo atsakingas už I. ir E. L. šeimos kapo (kapavietės) priežiūrą, buvo palaidotas ne kapavietėje suformuotame naujame kape, o pakartotinai kape, kuriame jau yra palaidoti jo tėvų palaikai, pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijai minėtame žurnale atsakovę R. L. įrašius atsakingu už P. L. kapo priežiūrą asmeniu, ji tapo asmeniu atsakingu ne tik už savo sutuoktinio, bet ir už I. ir E. L. šeimos kapo (kapavietės) priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent trys L. kapai ir sudaro bendrą vieną kapavietę už kurią atsakinga atsakovė. Apeliantė nurodė, kad įstatymai atgal negalioja, todėl teismas nepagrįstai taikė teisės aktus, kurie dar nebuvo įsigalioję. Pažymėtina, kad teismas, tokią išvadą padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimą Nr. 1207, nes ji buvo aktuali P. L. laidojimo momentu. Tuo tarpu apeliantės sutuoktinis buvo palaidotas ne L. kapavietėje, o šalia jos. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017-11-17 rašte Nr. VTS-236 yra nurodyta, kad I. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir E. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) kapavietės prižiūrėtoju buvo laikomas sūnus P. L., todėl jam mirus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnija, vadovaudamasi Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktu (miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje), 2016 m. gegužės 26 d. davė leidimą šioje kapavietėje laidoti P. L.. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad apeliantė yra įregistruota sutuoktinio J. V. kapo prižiūrėtoja ir atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad J. V. kapas ir I. L. bei E. L. kapai yra dvi atskiros kapavietės, o ne viena bendra. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad J. V. laidojimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (galiojusių iki 2006-02-22) 12 punktas numatė, kad pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Laidojant (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. nebuvo praėję 20 metų po E. L., kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir buvo palaidota L. šeimos kapavietėje. Be to, nėra pateikta P. L., kuris buvo atsakingas už E. ir I. L. kapavietę, sutikimo laidoti J. V..
20. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas taikė dabar galiojančius teisės aktus spręsdamas dėl kapavietės, kuri buvo de facto suformuota kaip šeimos kapavietė dar 1981 metais, kai tokie aktai, savaime suprantama, dar net neegzistavo. Vertindamas faktą, kas buvo atsakingas už apeliantės tėvų priežiūrą, teismas nesirėmė šiuo metu galiojančiais įstatymais, o rėmėsi byloje pateiktais įrodymais ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ne apeliantė, o jos brolis buvo atsakingas asmuo už jų tėvų kapų priežiūrą.
21. Atsižvelgtina į tai, kad pačios apeliantės veiksmai tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek jau bylą nagrinėjant teisme patvirtina, kad ji pati savęs nelaikė L. kapavietės prižiūrėtoja, nes yra parengusi raštą ir surinkusi asmenų parašus, kuriuose ji tik siekė būti prižinta nurodytų kapų prižiūrėtoja. Taip pat jau reikšdama ieškinį teisme teismo vienu iš ieškinio reikalavimų prašė pripažinti, kad ji yra atsakingas už kapavietes, kurioje yra I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, esančios Dusetų kapinėse, priežiūrą asmuo (kapavietės prižiūrėtoja). Bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos įrodinėjamas aplinkybės dėl L. ir V. kapų bendrumo. Priešingai, byloje apklausti liudytojai Dusetų seniūnų nuo 2006 metų dirbantis S. K. ir T. M., 2015 – 2020 metais dirbusi Zarasų savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja, patvirtino kad rašytinių įrodymų, kas buvo I. L. ir E. L. kapų prižiūrėtoju nėra. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pastebėjo, kad apeliantės pateikti jos tėvų mirties liudijimų kopijos sudarytos 2016 metais, neįrodo, kad ji nuo 1981 metų rūpinosi tėvų kapais, o šie įrodymai, atsižvelgiant į jų sudarymo metus ir originalių dokumentų į bylą neteikimas, leidžia daryti išvadą, kad asmuo, kuris laidojo mirusiąją E. L. buvo apeliantės brolis P. L.. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai, įvertintos šalių pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti kapai iki P. L. ir J. V. mirties, tiek po jų mirties, leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl L. ir V. kapaviečių atskirumo. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė R. L., statydama antkapį sutuoktiniui (2016 metų rugpjūčio mėnesį) savo veiksmų, susijusių su jo kapo sutvarkymu, nederino su apeliante, kas vėl gi patvirtina, kad L. kapavietė nėra bendra su V. kapaviete. Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad nors teisės aktuose expressis verbis (tiesiogiai) nėra nustatyto reikalavimo gauti atsakingo už konkrečios kapavietės priežiūrą asmens sutikimą paminklui toje kapavietėje statyti, tačiau tokio sutikimo reikalingumą suponuoja atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisių (spręsti, ar leisti kapavietėje laidoti kitus asmenis) ir pareigų (prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, padarytą įrengiant kapo paminklą, antkapį, atliekant kitus kapavietės tvarkymo darbus) esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).
22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą, ginčijamu sprendimu sprendė, kad I. L., E. L., J. V. ir P. L. kapai, yra bendra kapavietė. Todėl pirmosios instancijos teismas kaip žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo į tai atsižvelgti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje nutartyje nurodyti apeliacinės instancijos motyvai nereiškia, jog teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą nepaisant surinktų įrodymų, priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmos instancijos teismas surinko papildomus įrodymus (tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus) iš naujo apklausė šalis, todėl priimdamas sprendimą teismas ištyrė, įvertino ir rėmėsi didesne įrodymų apimtimi ir platesniais šalių paaiškinimais nei tais, kuriuos galėjo ištirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą pirmą kartą konstatavo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kas reiškia, kad nevisapusiškai buvo išnagrinėta byla. Pats apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo bylos iš esmės, nes jam nepakako byloje įrodymų bylos esmei atkleisti. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme buvo nurodyta, kad teismas netinkamai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, spręsdamas dėl pertvarkytos I. L., E. L., P. L. ir J. V. kapavietės, neatskleidė ginčo esmės dėl atsakovo D. L. teisinės atsakomybės, nevertino argumentų dėl jo pareigos atsakyti pagal ieškinį. Taigi, byla visa apimtimi buvo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kas reiškia, kad visi įrodymai buvo tiriami iš naujo, kartu vertinami ir naujai pateikti įrodymai jau sugrąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs visus įrodymus, vadovaudamasis aktualiais ginčui išnagrinėti teisės aktais, pagrįstai padarė išvadą, kad I. L., E. L., P. L. kapų negalima laikyti bendra kapavietę su J. V. kapu.
23. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.
24. Pagal Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – taisyklės), galiojusių ginčo bortelio, skiriančio kapus, pastatymo metu 20 punktą už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.22 straipsnyje valdymas apibūdinamas kaip savarankiška daiktinė teisė. Tokiam valdymui būdingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą; antrasis – daikto valdytojas turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). CK 4.34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Sisteminė CK 4.22 ir 4.34 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad reikalauti atkurti pažeistą valdymą, kai jį pažeidžia tretieji asmenys, gali visi faktiniai valdytojai – turintys ir savarankiškas, ir išvestines valdymo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Atsižvelgiant į atsakovei, kaip atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui, teisės aktų nustatytas teises ir pareigas, pripažintina, kad ji yra faktinis I. L., E. L., P. L. kapavietės valdytojas, turintis išvestinę valdymo teisę. Taigi, atsakovė būdama atsakinga už šių kapų sutvarkymą, 2017 m. balandį neturėjo savo veiksmų derinti su apeliante. Byloje nenustatyta, kad bortelis buvo pastatytas apeliantės kapų priežiūros teritorijoje (J. V. kapo priežiūros teritorijoje). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų nurodyti veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus leisti nugriauti atsakovų pastatytą bortelį bei pašalinti kapavietėje atliktos pertvarkos padarinius. Kadangi apeliantė prašomus priteisti nuostolius kildina iš atsakovų veiksmų, kuriuos apeliantė patirs pertvarkydama kapus, šis reikalavimas kaip išvestinis taip pat pagrįstai buvo atmestas. Nėra pagrindo laikyti ir atsakovo D. L. veiksmų – el. laiškų rašymą – neteisėtais. Atsakovas, el. laišku informuodamas ieškovę, apie numatomų kapų pertvarkymą jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių apeliantės nurodomą žalą neatliko. Kitaip tariant nurodomi veiksmai (el. laiškų rašymas) priežastiniu ryšiu su apeliantės nurodomais nuostoliais (žala) nėra susiję.
26. Apeliantė nurodo, kad teismas savo sprendimu kapavietę padalina į dvi atskiras kapavietes (nors toks prašymas nebuvo formuluotas iš atsakovų pusės), o negana to atsakovė tampa atsakinga ne tik už savo mirusio sutuoktinio kapo, tačiau ir už apeliantės tėvų kapavietės priežiūrą. Su tokiu apeliantės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes teismas sprendimu kapavietės nepadalino, naujų ribų nenustatė. Apeliantei pareiškus reikalavimą įpareigoti pašalinti atsakovų atliktų kapavietės pertvarkymų padarinius – bortelį, – teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, susijusias aplinkybes su asmenimis atsakingais už kapavietės priežiūrą toje vietoje, kurioje buvo pastatytas bortelis. Nenustačius šios aplinkybės, nebūtų galimybės išsiaiškinti, ar atsakovai yra atlikę neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad už L. kapavietę (trijų kapų priežiūrą) atsakinga yra atsakovė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumo pertvarkant kapavietę, t.y. dekoratyviniu borteliu atribojant L. kapus nuo J. V. kapo. Kadangi buvo nustatyta, kad atsakovė atsakinga už šių kapų priežiūrą, tai savo nuožiūra ir turėjo teisę sutvarkyti jos prižiūrimus kapus, įskaitant bortelio pastatymą ir apeliantės akmeniniu apvadu įrėmintą kapavietės centre gėlyną perkelti į apeliantės prižiūrimo sutuoktinio kapo vietą.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 816,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.