Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-180-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-11
Bylos Nr.: 2A-180-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19124-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Atsakovas: Ž. V.
Ieškovas: E. V.
Trečiasis asmuo: A. D.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. 2A-180-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19124-2013-3;

Procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1.; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1884-955/2014 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui Ž. V., tretysis asmuo A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama: pakeisti 2012-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2013 nustatytą nepilnametės L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu Ž. V. ir nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove E. V.; priteisti iš atsakovo Ž. V. L. V. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šias įmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; panaikinti 2012-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2013 nustatytą išlaikymą nepilnametei L. V. iš ieškovės. Ieškovė nurodė, kad iš dukters sužinojo, kad jai gyventi atsakovo namuose nelengva - atsakovas dirba Vilniuje ir į namus Kaune, grįžta tik savaitgaliais, o kartais ir kas antrą savaitgalį, todėl dukra buvo faktiškai prižiūrima tik vyresniojo brolio Ž. V.. Pažymima, kad atsakovas prieštaraudavo dukters bendravimui su mama, liepdavo dukrai matytis su ja tik viešose vietose. Paskutiniu metu, mergaitei gyvenant su tėvu, atsirado sveikatos problemų, taip pat jai reikalingas specialus maistas, ekologiškos kūno priežiūros priemonės. 2013 metų spalio pradžioje ieškovės ir atsakovo duktė išreiškė kategorišką norą gyventi su ieškove, tačiau tam prieštaravo atsakovas. Pasak ieškovės, mergaitė yra pasakiusi mamai, kad bijo kalbėti su tėčiu, kadangi kiekvieną kartą patiria stresą, atsakovas su mergaite kalba pakeltu tonu, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Ieškovė nurodė, kad šalių dukters L. V. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 1 318,17 Lt: maistui - 608 Lt, mokesčiams - 163 Lt, aprangai, rūbams, avalynei - 148 Lt, vaistams, vitaminams, higienos reikmėms - 101 Lt, sveikatos palaikymo išlaidoms - 53 Lt, ugdymo reikmėms ir išlaidoms mokymuisi, lavinimui– 115 Lt, baldams – 14 Lt, kitoms buities ir/ar nenumatytoms išlaidoms - 29 Lt, kitoms išlaidoms - 47 Lt. Ieškovės atlyginimas vidutiniškai buvo 2 250 Lt per mėnesį, tačiau dabar jos pajamas sudaro tik motinystės pašalpa, kuri 2015-01-01 sumažės iki 1 069 Lt. Atsakovo atlyginimas, ieškovės žiniomis, yra 5 000-6 000 Lt per mėnesį, todėl ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 1 000 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovė paaiškino, jog turi gyvenamąją vietą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš sugyventinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2012 m. spalio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2013 dalį, kuria nustatyta nepilnametės L. V., gyvenamoji vieta su tėvu Ž. V. ir nustatė nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškove; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2013 dalį, kuria nepilnametės L. V. išlaikymui priteistas išlaikymas iš motinos E. V. ir sprendimo dalį, kuria nustatyta motinos E. V. bendravimo tvarka su dukra L. V.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-03) iki vaiko pilnametystės ir priteisė iš atsakovo nepilnametei L. V. išlaikymą konkrečia pinigų suma – 5 050 Lt už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-11-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-03), paskiriant E. V. nepilnametės L. V. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Teismas pakeitė nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgdamas į nepilnametės L. V. nuomonę, nes mergaitė nurodė, kad jau kurį laiką gyvena su mama, norėtų nuolat gyventi su ja, su tėčiu gyventi nebenori, kadangi su juo ypač nesutaria, tėtis neskiria jai reikiamo dėmesio. Taip pat teismas atsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-11-27 išvadą, kurioje pažymima, jog konfliktiški santykiai tarp tėvo ir dukros nėra pasibaigę, skyrius rekomenduoja mergaitės laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovė (t. 1, b. l. 39). Teismas nustatė, kad nepilnametė L. V. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio faktiškai gyvena kartu su mama. Be to, atsakovas teismo posėdyje taip pat pripažino, jog mergaitei neskyrė reikiamo dėmesio, kadangi dirbo Vilniuje, namo grįždavo tik savaitgaliui. Mergaitę tuo metu iš esmės prižiūrėjo ir ja rūpinosi pilnametis brolis Ž. V.. Teismo vertinimu, atsakovo Ž. V. šeimos aplinka tapo L. V. nesaugi, nes dėl netinkamo atsakovo elgesio su dukra, tėvų nesutarimų pablogėjo jos sveikata, sutriko menstruacijų ciklas, suprastėjo mokymosi rezultatai. Teismas sprendė, kad gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka vaiko interesus, nes ieškovė užtikrina vaiko fizinių bei ugdymo poreikių patenkinimą, o vaikui gyvenant su ieškove mergaitės psichinė būsena tapo stabilesnė, pagerėjo mokymosi rezultatai. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad aplinkybė, jog ieškovė gyvena su sugyventiniu A. D., kuris yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, gali daryti neigiamą įtaką mergaitei. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir A. D. augina nepilnametę dukrą I. D., šeima turi gyvenamąjį būstą, A. D. 2014-06-30 baigė Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą, įgijo apdailininko specialybę, taip pat liudytojas M. A., patvirtino, kad ieškovės ir A. D. šeima gyvena darniai, (duomenys neskelbtini) ir A. D. santykiai yra šilti, o atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad A. D. darytų naujas nusikalstamas veikas, jo elgesys (duomenys neskelbtini) atžvilgiu būtų netoleruotinas ar kitaip ieškovės sugyventinis galėtų neigiamai įtakoti (duomenys neskelbtini) charakterį, elgseną ir pan. Be to, teismas atsižvelgė į vaiko teisių institucijos išreikštą poziciją, kad ieškovės būsto sąlygos yra geros.

2. Teismas konstatavo, kad ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidų sumos, išskyrus išlaidas komunaliniams mokesčiams, yra pagrįstos ir sudaro apie 1200 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo atostogose ir nuo 2015-01-01 gaus 1062,10 Lt pašalpą (iki 2015-01-01 gavo 1754,06 Lt pašalpą), jos darbo užmokestis iki motinystės atostogų buvo 2284 Lt. Atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos sudaro apie 5500 Lt, kartu atmestini, kaip neįrodyti, atsakovo argumentai, kad jis išlaiko pilnamečius šalių vaikus Ž. V. ir E. V. bei turi papildomų išlaidų sugyventinės ir jos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pasak teismo, įvertinus visus atsakovo būtinus poreikius jam lieka apie 1000 Lt lėšų, taip pat jis turi nekilnojamojo turto. Teismas atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes darė išvadą, kad atsakovas prie dukters išlaikymo galėtų prisidėti didesne suma nei ieškovė ir skirti dukters išlaikymui 800 Lt sumą per mėnesį, o likusią sumą (400 Lt) turėtų skirti ieškovė. Sprendime pažymėta, kad L. V. yra vaikas, turintis specifinių tiek sveikatos priežiūros, tiek lavinimosi ir tobulėjimo poreikių, todėl jai reikalingos didesnės lėšos.

3.Teismas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-11-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-03) iš atsakovo Ž. V. nepilnamečiam vaikui L. V. priteisė išlaikymą konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-12-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t. b. l. 49-52), skirtumas tarp priteisto laikino išlaikymo ir priteisto išlaikymo dydžio yra 500 Lt (800 Lt - 300 Lt=500 Lt), o laikotarpis nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra 8,5 mėn., todėl iš atsakovo Ž. V. nepilnamečiam vaikui L. V. už šį laikotarpį priteistinas išlaikymas konkrečia pinigų suma sudaro 4 250 Lt (500 Lt x 8,5 mėn. = 4 250 Lt). Laikotarpis nuo ieškinio padavimo dienos iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos yra 1 mėn., todėl už šį laikotarpį priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma sudaro 800 Lt. Teismas sprendė, kad bendra už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2013-11-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-03) iš atsakovo Ž. V. nepilnamečiam vaikui L. V. priteistino išlaikymo pinigų suma yra 5 050 Lt (800 Lt + 4 250 Lt = 5 050 Lt).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo Ž. V., išlaikymą nepilnametei dukrai L. V. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-03) iki vaiko pilnametystės ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą konkrečia pinigų suma - 1600 Lt už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-09-03), o kitoje dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškinį atmesti, šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu, pažymi, kad 2012-10-23 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2012 L. V. buvo priteistas išlaikymas, teismui pripažįstant, kad jos išlaikymui reikalinga ir pakanka 600 Lt per mėnesį. Pasak apelianto, atsakovė 2013-11-15 teikdama ieškinį, nepagrindė, kokiu dydžiu ir būtent dėl kokių konkrečių poreikių nuo 2012-10-23 iš esmės pasikeitė dukters poreikiai. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė išlaikymo padidinimo pagrindą - kad L. V. didesnis išlaikymas reikalingas dėl paūmėjusio bronchinio dermatito. Įrodymų dėl padidėjusių kitų L. V. poreikių (maistui, drabužiams, pramogoms ir kt.), apelianto teigimu, ieškovė nepateikė, todėl atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas padidindamas išlaikymo dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip pat pažeidė procesinės teisės normas, nes priėmė sprendimą neturėdamas įrodymų apie tai, kokie konkrečiai ir kokiu dydžiu pasikeitė vaiko poreikiai nuo 2012-10-23 iki 2014-09-03 sprendimo priėmimo dienos.

2. Apeliantas nesutinka, kad dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 1200 Lt suma, tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apelianto vertinimu, teismas spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo turėjo vertinti nuolatinio pobūdžio išlaidas, o ne atsitiktines, pavyzdžiui, dėl paūmėjusio atopinio dermatito (po 130 Lt kas mėnesį). Pažymima, kad teismas neįvertino, kad ieškovė kai kurias išlaikymo išlaidas nurodė ir įskaičiavo du kartus: ieškovė nurodo, kad vaistams, vitaminams, higienos reikmėms reikalinga 101 Lt, sveikatos palaikymo išlaidoms - 53 Lt per mėnesį, nors sveikatos palaikymo išlaidos L. V. yra tapačios išlaidos vitaminams ir higienos reikmėms; taip pat ir išlaidos, įvardintos kaip „nenumatytos išlaidos“ (29 Lt) ir „kitos išlaidos“ (47 Lt) yra tapačios. Apelianto skaičiavimu, nepilnametės poreikiams patenkinti reikalinga ne daugiau kaip 1000 Lt kas mėnesį.

3. Apelianto teigimu, teismas neteisingai paskirstė vaiko išlaikymo naštą tėvams, nors teismas nekonstatavo sunkios ieškovės materialinės padėties, tačiau iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė dvigubai daugiau. Pasak apelianto, teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovei pradėjus dirbti nuo 2015-01-01, ji gautų ne tik darbo užmokestį, bet ir pašalpą, - 1062,10 Lt t.y. jos gaunamos pajamos sudarytų 3346 Lt per mėnesį. Pažymima, kad ieškovės sugyventinis nedirba, todėl jis galėtų prižiūrėti vaikus, todėl ieškovė turi galimybę dirbti. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo savo iniciatyva aiškintis šalių pilnamečio sūnaus Ž. V., kuris yra 20 m. amžiaus, poreikius ir nustatyti, ar apeliantas turi skirti pinigų šio sūnaus išlaikymui. Ši aplinkybė buvo reikšminga nustatant Ž. V. teiktino išlaikymo dukrai L. V. sumą. Taip pat, pasak atsakovo, teismas nesiėmė pakankamai priemonių išsiaškinti atsakovo sugyventinės V. U. ir jos vaiko A. K. išlaikymo aplinkybių (kad šiam vaikui reikalingas išlaikymas, kurio jam jo tėvai objektyviai negali skirti, ir todėl jį iš dalies išlaiko apeliantas Ž. V.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas teikia naujus įrodymus apie tai, kad jis gyvena su drauge V. U. bei jos vaiku A. K. (viename bute), todėl reikia skirti pinigų naujai faktinei šeimai. Apeliantas nurodo, kad skiriamų naujai šeimai pinigų suma sudaro apie 800 Lt per mėnesį, sugyventinė nedirba, jos vardu kartu su kitais bendraturčiais registruotas tik menkavertis nekilnojamasis turtas. Taip pat išrašai iš banko bei šalių sūnaus Ž. V. paaiškinimai, įrodo, kad šio sūnaus išlaikymui apeliantas skiria apie 600 Lt per mėnesį (dalį jų skiria pinigais). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto Ž. V. darbo užmokestis yra 5350 Lt bei į tai, kad apeliantas turi apie 1500 Lt papildomų išlaidų, kurių neturi ieškovė ir kurių neįmanoma išvengti, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad iš esmės nepilnametės tėvų pajamos ir galimybės teikti išlaikymą dukrai yra panašios.

4. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Pažymima, kad teismas nustatęs, kad nepilnametė L. V. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio faktiškai gyvena kartu su mama, neturėjo pagrindo priteisti iš apelianto išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2013-12-01, todėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis, jei teismas laikytų kad atsakovo skiriamas išlaikymo dydis L. V. turėjo būti po 800 Lt per mėnesį, mažintinas už 15 dienų (t.y. 400 Lt). Teigiama, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė teikdama ieškinį, iš pradžių prašė priteisti iš apelianto po 700 Lt, nurodydama, kad L. V. išlaikymui iš viso reikalinga po 1187,33 Lt per mėnesį (t.l, b.l. 107-108). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dėl paūmėjusio atopinio dermatito išlaikymo dydis padidėjo iki 1318,17 Lt, t.y. apie 130 Lt į mėnesį (t.2, b.l. 4-5) ir išlaikymo reikalavimą iš Ž. V. padidino iki 1000 Lt per mėnesį. Apeliantas daro išvadą, kad esant ieškovės nurodytiems duomenims, Kauno apylinkės teismas privalėjo įvertinti, kad nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu, - nuo 2013-11-15 iki 2013-12-01, - nereikėjo tenkinti L. V. poreikių, susijusių su atopinio dermatito paūmėjimu, kas sudaro 130 Lt ir bent šia suma (skaičiuojama per mėnesį) sumažinti priteisiamo įsiskolinimo dydį (800-130=670 Lt). Teigiama, kad apeliantas turėjo skirti po 500 Lt per mėnesį L. V. išlaikymui už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-09-03, t.y. 4000 Lt (8 mėn.x 500 = 4000 Lt), kadangi apeliantas yra sumokėjęs po 300 Lt kas mėnesį, įsiskolinimo suma sudaro 1600 Lt (8 mėn.x200=1600 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsakovas prašo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą, numatant, kad Žilvinas V. K. apylinkės teismo 2014-09-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1884-955/2014 priteistą sumą kaip įsiskolinimą sumoka ieškovei E. V. mokėdamas po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Prašymas reiškiamas atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nėra pajėgus iš karto sumokėti priteistą sumą, nes priteistos sumos sumokėjimas iš karto ypatingai neigiamai paveiks apelianto finansinę padėtį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovės teigimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vertinti vaiko poreikių ir/ar tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Pažymima, kad byloje yra priimtas sprendimas dėl bylos šalių nepilnametės dukters L. V. gyvenamos vietos pakeitimo, nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, kuri anksčiau, iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, gyveno skyrium nuo vaiko. Tokiu būdu, teismas pagrįstai vadovavosi ne CK 3.201 str., reglamentuojančiu išlaikymo dydžio pakeitimą, o CK 3.192 - 3.200 str., reglamentuojančiais išlaikymo vaikui priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo - atsakovo, ir pagrįstai aiškinosi šiam klausimui svarbias aplinkybes - vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, o ne vaiko poreikių ir/ar tėvų turtinės padėties pasikeitimą.

2. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad 2012-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2014 teismas pripažino, kad šalių dukters L. V. poreikių tenkinimui (išlaikymui) reikalinga ir pakanka 600 litų per mėnesį. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad šalys nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino, todėl nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, teismas nenustatinėjo turto balanso, vaiko poreikių, priteistino (skirtino) išlaikymo dydžio ir pan. Ieškovė sutinka su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, o apeliantas nepagrįstai teigia, jog nustatant vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis teismas turėjo vertinti tik nuolatinio pobūdžio išlaidas, o ne tas, kurios reikalingos tik fragmentiškai. Teismas smulkiai išdėstytas per mėnesį patirtas išlaidas pagrįstai vertino apibendrintai ir perspektyviai, nes išlaikymas vaikui priteisiamas į ateitį, o ne vien tik tai kaip turėtų išlaidų atlyginimas. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad turėtos vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra vienas iš vertinamųjų kriterijų, kuris padeda spręsti dėl būtino vaikui išlaikymo dydžio, ir ieškovė šias išlaidas maksimaliai pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais - išrašais iš medicininių dokumentų, receptais, vaistų ir kitokių medikamentinių priemonių apmokėjimo kvitais, pažymomis iš muzikos ir dailės mokyklų, aprangos, baldų, maisto, mokėjimo už komunalines paslaugas ir kt. pirkimo kvitais.

3. Pasak ieškovės, teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį. Teigiama, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog įvertinant ieškovės turtinę padėtį reikia vertinti jos galimybę grįžti į darbą iš vaiko auginimo atostogų, dėl ko ji galėtų gauti darbo užmokestį 2284 litus ir kas mėnesį mokamą pašalpą 1062 Lt. Pirmiausiai, teismas įvertina tėvų turtinę padėtį teismo sprendimo priėmimo dieną, ir negali vadovautis sąlyginėmis prielaidomis apie turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Ieškovės galimybė grįžti į darbą nuo 2015-01-01 (t.y. vaikui suėjus 1 metams) priklauso nuo daugelio aplinkybių - tokių, kaip dukters I. D. sveikatos būklės, galimybės dukrai lankyti ugdymo įstaigą ir pan., be to, nuo ieškovės pasirinkimo auginti vaiką iki 1 metų ar iki 2 metų. Ieškovė prašo prijungti prie bylos papildomą įrodymą - Kauno Šilainių poliklinikos 2014-09-29 vaiko sveikatos pažymėjimo kopiją, patvirtinantį aplinkybes dėl ieškovės dukters I. D. specialiųjų poreikių, kadangi šios aplinkybės buvo nustatytos jau priėmus ginčijamą sprendimą. Ieškovė prašo nepriimti naujų atsakovo pateiktų įrodymų, nes jie galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymima, kad nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CPK 376 str., ir privalėjo aiškintis, ar šalių pilnamečiam sūnui Ž. V. reikalinga parama, nes nesant teisme Ž. V. (sūnaus) reikalavimo priteisti jam išlaikymą, teismas neturėjo pagrindo šioje byloje nustatyti, ar jam reikalinga parama (išlaikymas). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė remia savo pilnametį sūnų Ž. V. po 150 litų per mėnesį.

4. Ieškovė nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas 15 dienų, nes nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - dukters (duomenys neskelbtini) laikinos gyvenamos vietos nustatymo su mama ir laikino išlaikymo priteisimo - buvo priimta 2013-11-10, tačiau faktinis ieškovės rūpinimasis dukterimi ir jos išlaikymas prasidėjo dar 2013 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje, tai patvirtina byloje esantys įrodymai - ieškovės, šalių dukters 2013 m. lapkričio 11-12 dienos elektroniniai laiškai atsakovui (b.l. 14-21), bei atsakovo elektroninis laiškas dukrai (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Pažymima, kad atsakovo prašymas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo yra nepagrįstas, kadangi jo turtinė padėtis leidžia sumokėti visą išlaikymo įsiskolinimą iš karto. Kaip jau konstatavo Kauno apylinkės teismas, patenkinus visus atsakovo būtinus poreikius, mokant vaikui išlaikymą po 300 litų ir darant prielaidą, jog atsakovas remia savo pilnamečius vaikus, jam likdavo po 1000 litų lėšų, todėl per 9,5 mėnesius atsakovas turėjo galimybę sukaupti piniginį rezervą - 9500 litų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacijos objektu yra skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo šalių nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini). Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pakeitimą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.

Išlaikymas L. V., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9557-887/2012 patvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria sutuoktiniai susitarė, kad po santuokos nutraukimo šalių dukra (duomenys neskelbtini) lieka gyventi su tėvu ( 1 punktas), o vaiko motina teiks jai išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sutartyje nėra nuostatų apie šalių dukters būtinų poreikių per mėnesį patenkinimui reikalingą pinigų sumą, taip pat kokia išlaikymo dalis tenka jos tėvui, todėl apelianto argumentai, kad šalys buvo susitarę, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 600 Lt išlaikymo suma yra nepagrįsti. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.168 str.) ir išlaikymo jam priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo, nes nutraukdami santuoką tėvai dėl to nesusitarė (CK 3.194 str. 2 d.). Tokiu atveju šioje byloje nebuvo būtinybės nustatinėti išlaikymo pakeitimo sąlygų – esminio tėvų turtinės padėties pasikeitimo arba (ir) esminio vaiko poreikių pasikeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis), o išlaikymą priteisiant iš atsakovo teismas pagrįstai vadovavosi išlaikymo priteisimą (CK 3.192 str.), o ne jo pakeitimą (CK 3.201 str.) reglamentuojančiomis teisės normomis.

Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo savo iniciatyva aiškintis šalių pilnamečio sūnaus Ž. V., kuris yra 20 m. amžiaus, poreikius bei nustatyti, ar apeliantas turi skirti pinigų ir kiek šio sūnaus išlaikymui, taip pat aiškintis atsakovo sugyventinės V. U. ir jos vaiko A. K. išlaikymo aplinkybes, nes šio vaiko tėvai objektyviai negali jam skirti reikiamo išlaikymo, todėl atsakovas turi prisidėti prie jo išlaikymo. Šiuo aspektu teismas konstatuoja, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), todėl apelianto argumentai dėl jos sugyventinės nepilnamečio vaiko išlaikymo nėra teisiškai reikšmingi ir su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nevertinami (CPK 314 str.). Šalys turi pilnametį sūnų (duomenys neskelbtini), tačiau konstatuoti, kad šiam vaikui yra būtina parama, jeigu jis sąžiningai ir pažangiai mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje galima būtų tik įvertinus jo turimą turtą, visų rūšių pajamas (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimą (pvz. viena iš galimybių šiems asmenims gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis) ir kt. Nagrinėti tokias aplinkybes šioje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo, be to, pilnamečio vaiko išlaikymas negali būti pagrindu sumažinti nepilnamečiam vaikui išlaikymą jo būtinų poreikių tenkinimui, nes CK 3.192¹ straipsnis numato, kad išlaikymą pilnamečiam vaikui turi teikti tėvai, turintys tokią galimybę.

Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai), kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2012). Turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Priimant skundžiamą teismo sprendimą šalių dukrai (duomenys neskelbtini)buvo suėję 16 m. Ieškovė pateikė į bylą vaiko būtinų poreikių išklotinę (b.l. 9-10), pagal kurią dukters (duomenys neskelbtini) poreikių patenkinimui per mėnesį apytikslė išlaidų suma sudaro 381,77 Eur (1318,17 Lt) (1 t., b.l. 107-108, 2 t., b.l. 4-5). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad realūs ir būtini šalių dukters poreikiai per mėnesį yra apie 347,54 Eur (1200 Lt). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, kuriems gydyti perkami medikamentai, specialios kūno priežiūros priemonės. Be to, papildomos lėšos skiriamos vaiko lavinimui, nes mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos saksofono klasėje. Teisėjų kolegijos nuomone, vaiko poreikiai yra normalūs, atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 2000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Pažymėtina, kad šalių dukra gyveno su apeliantu, todėl teigdamas, kad jos poreikių patenkinimui pakanka 600 Lt sumos, savo atsikirtimą turėjo pagrįsti detaliai nurodydamas, kokius dukters poreikius už nurodytą sumą jis tenkino, tačiau nei atsiliepimu, nei kitu teismui teiktu procesiniu dokumentu (paaiškinimai, apeliacinis skundas) savo atsikirtimų šiuo aspektu nepagrindė (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde apeliantas jau pažymėjo, kad dukters išlaikymui pakaktų 1000 Lt per mėnesį, tačiau tokios vertės išlaikymo taip pat nedetalizavo, tik nurodė, kad vaiko poreikių lentelėje kai kurios išlaidos kartojasi, bet kaip jau minėta, teismas bendrą išlaikymo vertę sumažino nuo 381,77 Eur (1318,17 Lt) iki 347,54 Eur (1200 Lt). Apeliantui yra žinoma, kad mergaitė serga atopiniu dermatitu, kuris pagal bylos duomenis, šiuo metu yra paūmėjęs ir jo gydymui reikia skirti po 130 Lt kas mėnesį, todėl šios išlaidos nėra perteklinės vien dėl to, kad gyvenant vaikui su tėvu, tokio paūmėjimo nebūdavo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis), įpareigoja teismą įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Teismas neturėjo pagrindo šių išlaidų neįvertinti vien dėl to, kad ateityje ligos paūmėjimo gali ir nebūti.

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto darbo užmokestis po mokesčių yra 1637,17 Eur (5652,81 Lt), o ieškovės – 508,01 Eur (1754,06 Lt), nuo 2015-01-01 – 307,61 Eur (1062,10 Lt). VSDFV duomenimis šalių pajamos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra tokios: apelianto (2014-12-01-2014-12-31 laikotarpiu) 2566,49 Eur (8861,56 Lt), ieškovės tokiu pat laikotarpiu 677,18 Eur (2338,15 Lt), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, kuomet apeliantas vaikų išlaikymui turi skirti 800 Lt, o ieškovė – 400 Lt. Pažymėtina, kad ieškovė turi pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, todėl šiuo atveju pusiausvyros pažeidimą galima būtų konstatuoti kaip tik jos atžvilgiu. Be to, visada reikia įvertinti aplinkybę, kad ieškovei, su kuria liko gyventi šalių dukra neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo jai teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Skundžiamu teismo sprendimu išlaikymas, bet ne išlaikymo įsiskolinimas, kaip neteisingai nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, buvo priteistas konkrečia pinigų suma (5050 Lt) nuo ieškinio pareiškimo dienos - 2013-11-15 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutiktina su apeliantu, kad skundžiamame teismo sprendime buvo nurodyta, kad šalių dukra faktiškai su mama gyvena nuo 2013 m. gruodžio mėn. Tačiau pagal ieškovės ir dukters (duomenys neskelbtini) elektroninius laiškus tėvui (1 t., b.l. 14-21), vaiko paaiškinimus (1 t., b.l. 40), VTAS išvadą ( 1 t., b.l. 88-89), vaikas su motina faktiškai gyvena nuo 2013 m. rudens ir vaiko teisė į išlaikymą iš tėvo pusės nebuvo tinkamai užtikrinta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad išlaikymo priteisimo momentas buvo nustatytas ar išlaikymo suma per šį laikotarpį paskaičiuota neteisingai, kuomet atsakovo dalis išlaikyme pagrįstai buvo nustatyta po 800 Lt kas mėnesį.

CPK 284 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą išdėstyti išlaikymą, priteistą konkrečia1462,58 Eur (5050 Lt) pinigų suma, nustatant pareigą jį išmokėti kas mėnesį po 86,89 Eur (300 Lt).

CPK 323 straipsnis reglamantuoja, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Apeliantas elektroniniu laišku kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, kartu pridėjo kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl ginčo teisinių santykių vertinimo. Šie dokumentai iš esmės yra apelianto apeliacinio skundo papildymas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuose dokumentuose nurodytų argumentų nevertina.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos 173,77 Eur (600 Lt) bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 – 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto Ž. V. ieškovei E. V. 173,77 Eur (600 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai: Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė