Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad yra vienintelis UAB “A” akcininkas ir direktorius. 2017 metais buvo įsteigta jo įmonė, pradžioje joje dirbo vienas, o kai atsirado poreikis samdyti darbuotojus, kadangi jis vienas visų darbų atlikti nespėjo, samdė darbui 2019-10-31 liudytoju žmones. Vairuotojai oficialiai nenorėjo darbintis, gal iš kitur gaudavo pajamas, todėl bendru sutarimu jie nebūdavo įdarbinti, kad išvengti mokesčių. Vairuotojais įmonėje neoficialiai dirbantys ir joje neįdarbinti asmenys surinkdavo keleivius ar prekes, kurias reikėjo nugabenti į Europos valstybes, tame tarpe ir į Angliją, paimdavo iš klientų už šias paslaugas pinigus grynais ir atiduodavo jam. Dalies šių gautų iš vairuotojų pinigų jis neapskaitydavo. Pokalbis su tokiais darbuotojais pirminis būdavo, kad reikia įsidarbinti, tačiau jie nesutikdavo - sakydavo ne dabar įsidarbinsiu, nes dirbu kitoje vietoje pvz. taksistu, arba turiu individualią įmonę, prie manęs nieks nesikabins, todėl nenorėdavo įsidarbinti oficialiai. Klientus surasdavo jis per Facebook, didelė dalis internete jo įmonę susirasdavo. Žmonės skambindavo į jo telefoną arba vadybininkams. Atsiskaitymas priklauso nuo keleivio, ar įmonė, ar fizinis asmuo norėdavo paslaugos. Atsiskaitymas su klientais buvo ir grynais. Vairuotojas pinigus paimdavo iš keleivio arba siuntos siuntėjo. Kada grįždavo vairuotojai mašina iš kelionės į ofisą, tada ir atveždavo paimtus iš klientų pinigus. Būdavo užsakovai ir įmonės, tuomet ir pavedimu, ir grynais atsiskaitydavo. Didelės, stambios įmonės atsiskaitydavo pateikus kvitą, ir pavedimu. Iš Jungtinės Karalystės siuntas irgi vairuotojai paimdavo ir parveždavo į Lietuvą. Ten irgi kai kurie klientai grynais atsiskaitydavo, kai kurie pavedimu. Buvo jo įmonėje ir oficiali apskaita, ir neoficiali. Excel lenteles vadybininkai sudarinėjo. Transporto priemonių įmonėje buvo vienu metu 6-8 automobiliai - mikroautobusai. Pirmyn ir atgal iki Anglijos, priklauso nuo maršruto, į vieną pusę nuo 1,5 iki 3 tūkstančių km atstumas. Bendras - apie 6 tūkstančiai km. Per savaitę iki 3 reisų būdavo įmonės automobiliais atliekama. Automobilių eksploatacinės išlaidos būdavo didelės, nes mašinos buvo ne naujos, reikėjo variklius keisti, tepalus, filtrus reguliariai, praktiškai kas antrą reisą keisti. Padangos būdavo, kad sprogsta, reikia keisti. Vienu žodžiu daug kainavo jų eksploatacija, nes visi automobiliai buvo jau ilgai dėvėti. Remontuodavo juos jis servisuose Kėdainiuose, Kaune. Ten po remonto grynais atsiskaitydavau, į rankas meistrui iš tų pačių uždirbtų grynų pinigų, kurie nebuvo apskaityti. Čekių servisuose jis neimdavo. Jis negalėjau į įmonės sąskaitą įnešti pinigus, kurie jo paties buvo neapskaitomi ir kuriuos jis išleido ant automobilių remonto, todėl ir negali pateikti įrodymų, kad tikrai automobilius remontavo. Visas savo turėtas išlaidas jis fiksavo Excel lentelėse, būtent ten nurodytos išlaidos įmonės reikmėms, tačiau į jas nėra įtraukta keltų bilietai, nors nuo 150 iki 250 svarų sterlingų vienas kelto bilietas į Angliją kainuoja, o kitokiu būdu į Angliją patekti nėra galimybės – tik keltis keltu. Keltu bilietus jis pirkdavo iš tų pačių įmonės uždirbtų bet jo nedeklaruotų pinigų. Būdavo taip, kad jis užsakydavo bilietą, jį nupirkdavo, tačiau vairuotojas biliete nurodytu laiku nespėdavo atvykti į keltą, tuomet reikėdavo naują bilietą pirkti t. y. papildomai sumokėti. Jo kompiuteryje rastose Excel lentelėse taip pat neįtrauktos išlaidos įmonės telefonams – jo ir kitų įmonės darbuotojų, tame tarpe ir vairuotojų, kurie nebuvo oficialiai įdarbinti, reikėdavo su jais ryšį palaikyti ir daug tarptautinių skambučių atlikti. Už tuos telefonus mokėjo jis iš įmonės uždirbtų lėšų, kurių jis neapskaitė. Jis negali tiksliai pasakyti, kiek įmonės uždirbtų pinigų pasiliko sau, bet tikrai nerealu, kad daugiau nei 10000 per mėnesį būtų jų pasisavinęs. Jei daugiau nei 10000 per mėnesį būtų uždirbęs ir pasisavinęs, nevažinėtų tokia mašina, o gyventų 3 kambarių. Grynieji pinigai, kurie buvo gauti už keleivių ir prekių gabenimą į Angliją ir kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, keliavo bendriems įmonės reikalams, automobilių parko atstatymą, kad tas transportas ateityje uždirbtų, taip pat buvo išleisti kitoms įmonės reikmėms - ryšio, transporto paslaugoms ir pan. Supranta, kad veikė netinkamai ir savo tą elgesį vertina, kaip klaidą, dabar jau suprato, kad negerai elgėsi. Buhalterė įmonės buhalteriją tvarkyti buvo samdoma, ja dirbo M. J., kuri iš savo namų dirbo, o jis mokėdavo jai atlyginimą už tam tikras paslaugas – už pateiktus duomenis Sodrai, VMI, deklaracijas. Duomenis jai visus, čekius, sąskaitas, žmonių dirbtas darbo valandas ir kt. pateikdavo. Kasos knygos nebuvo įmonės. Sąskaitas per programą pildydavo jis pats. Įmonėms išrašydavo sąskaitas, pateikdavo jas elektroniniu paštu arba perduodavo sąskaitas į rankas. Pinigai už suteiktas paslaugas būdavo pervedami į įmonės sąskaitą ir tie pinigai buvo apskaityti. Į sąskaitą nepatekdavo kai kurios lėšos – gautos už siuntų, keleivių gabenimą, tačiau į Excel programos lentelę duomenis vadybininkai įvesdavo. Kai paskambindavo klientas užsakyti paslaugą, jis informaciją perduodavo vadybininkams, tuomet jie su klientu derindavo kainą, sutardavo su juo telefonu visas sąlygas. Vairuotojai, atvykę į vietą pasiimti keleivio ar siuntos, paimdavo suderintus iš anksto telefonu pinigus ir juos parveždavo vadybininkams jau po kelionės. Tuos grynus pinigus pasiimdavo jis ir įnešdavo į savo sąskaitą HALIFAX banke. Iš savo sąskaitos pervesdavo lėšas į įmonės sąskaitą arba naudojo įmonės reikmėms. Pavedimus padarydavo į įmonės sąskaitą, tačiau ne visus gautus pinigus jis pervesdavo ir ne visus juos apskaitydavo. Transporto tvarkymo paslaugoms, keltų bilietų pirkimui, padangų, ratlankių pirkimui, kanceliarinių prekių pirkimui išleido dalį tų pinigų. Jaučiasi kaltas, kad neapskaitė pinigų, kad jie neatsispindėjo įmonės sąskaitoje. Šiai dienai neturi visų dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo išleisti ne jo asmeninėms, o įmonės reikmėms. Iš jam pirminiame kaltinime nurodytų daugiau nei 38 000 Eur, didžią dalį lėšų yra išleidęs įmonės darbui organizuoti - keltams, ryšio paslaugoms, automobilių servisams, jų draudimui, techninei apžiūrai ir kt. Mokėjo už viską iš tų neapskaitytų pinigų, tačiau visko pagrįsti dokumentais negali. Todėl pripažįsta jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tinkamai neorganizavo bendrovės buhalterinės apskaitos pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, aplaidžiai vedė buhalteriją, neišsaugojo visų apskaitos dokumentų, kad apgaulingai organizavo UAB "A" buhalterinę apskaitą ir tai darė siekdamas išvengti mokesčių valstybei. Suvokia, kad turėjo pateikti objektyvią ir tikrovę atitinkančią informaciją mokesčių administratoriui, įrašyti į deklaracijas teisingus duomenis bei juos pateikti mokesčių administratoriui, tačiau, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, leido dirbti vairuotojams, kurie nebuvo oficialiai įdarbinti, netinkamai deklaravo jiems išmokėtas išmokas, pateikdamas deklaracijas, nenurodė jiems išmokėtų išmokų, pajamų deklaracijose nedeklaravo neoficialiai išmokėtų atlyginimų sumų, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčių. Sutinka su kaltinimu, kad neapskaitė visas įmonės suteiktas keleivių bei siuntų gabenimo paslaugas, pinigus už jas ėmė grynais, kad į kasą ne visus pinigus įnešė ir jų neapskaitė, o pervedinėjo į savo vardu atidarytą sąskaitą HALIFAX banke. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, kad siekdamas išvengti mokesčių, į buhalterinius dokumentus ir deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo įmonės darbuotojų skaičių, jų pajamas, suteiktas paslaugas, taip pat tinkamai neapskaitė įmonės pelno, jos turto ir bendrovės piniginių lėšų naudojimo, pateikė neteisingus duomenis valstybės įgaliotai institucijai ir nesumokėjo valstybei kaltinime nurodytų mokesčių. Tačiau nurodo, jog negalėjo pasisavinti tokios didelės pinigų sumos, kokia nurodyta kaltinime, o pasisavinti galėjo gerokai mažesnę pinigų sumą. Gali būti, kad laikotarpyje nuo 2019-04-01 iki 2019-07-31 UAB „A“ iš siuntų gabenimo ir keleivių pervežimo uždirbo kaltinime nurodytą sumą pardavimo pajamų. Iš tų pajamų jis kaip direktorius išmokėjo atlyginimus vairuotojams, dirbusiems įmonėje, vairuotojais neįdarbintų asmenų neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimui, padengė vairuotojų patirtas išlaidas kelionei, pirko keltų bilietus į Jungtinę Karalystę, panaudojo lėšas transporto priemonių remontui, civilinės atsakomybės privalomo draudimo polisų ir savanoriško draudimo išlaidoms apmokėti, dalį lėšų panaudojo apmokėjimui už mobilaus ryšio operatoriaus, telefoninio (interneto) ryšio paslaugas. Kadangi visų gautų įmonės lėšų neapskaitė, todėl negali pasakyti kokias sumas ir kokioms įmonės išlaidoms jis dar jų panaudojo. Kartu pripažįsta, jog kažkokią dalį grynųjų piniginių lėšų ir nepanaudojo bendrovės veikloje, bet naujai pareiktame jam kaltinime nurodyta jo pasisavinta pinigų suma - 13932,52 Eur piniginių lėšų, turėtų būti gerokai mažesnė, nors ir negali pasakyti, kiek UAB „A“ pinigų nepanaudojo įmonės reikmėms, o pasiliko sau.

Be kaltinamojo parodymų teisme, jo kaltę patvirtina kiti teisme ištirti įrodymais.

Liudytojas A. R. parodė, jog kaltinamąjį A. S. pažįsta, kadangi dirbo jo vadovaujamoje įmonėje UAB “A”. Susipažino, kai darbo ieškojosi. Rado internete A. S. skelbimą dėl vadybininko darbo, su juo susisiekė, susitiko ir jam A. pasakė, kad įmonė užsiima keleivių ir krovinių gabenimu Lietuvoje ir užsienyje, jam tokiam darbui organizuoti reikalingas vadybininkas. Buvo aptartas darbo pobūdis - skelbimų talpinimas, bendravimas su žmonėmis, klientų paieška. Neoficialiai įsidarbino, tik pasibandyti, neįdarbino A. S. jo įmonėje. Būtent A. S. jam pasakė, kad neįdarbins, bet dirbs jis pasibandymui 2 -3 savaites. Atlyginimo nežadėjo tikslaus, apibrėžto, minėjo apie 800 eurų į mėnesį, jei viskas bus gerai. Apie 2- 3 savaites jis padirbo. Už tą laikotarpį jam A. S. nesumokėjo. Kadangi nesuprato darbo pobūdžio, nesusitvarkė, A. S. pasiūlė vairuotojo darbą padirbti, Lietuvoje krovinius ir siuntas vežioti. Automobilio panaudos sutartis A. S. davė pasirašyti 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 2 d. Tomis dienomis buvo įpareigotas sutartyje nurodytu automobiliu Peugeot surinkti arba išvežioti siuntas po Lietuvą. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 10-12), jog už šį darbą direktorius sumokėjo po 30 eurų už kiekvieną dieną grynaisiais. Jam surenkant arba išvežiojant siuntas buvo nurodyta iš kokių adresatų paimti pinigus už siuntas. Kiek tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis paėmė iš adresatų pinigų - neatsiminė, tačiau nurodymo išduoti pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą nebuvo gavęs. Po tų kelių reisų, padirbus po 12 valandų, jį darbo užmokestis netenkino dėl didelio krūvio, o direktorius nesileido į kalbas dėl didesnio užmokesčio, todėl jis iš darbo išėjo. Darbo sutarties nebuvo pasirašęs, jos pasirašyti ir nesiūlė A. S.. Jam dirbant bandomąjį laikotarpį vadybininku, negavo jokio atlygio, o tas dvi dienas važiuojant ir surenkant arba išvežiojant siuntas, jis gavo iš viso 60 eurų.

Apklaustas teisme liudytojas E. J. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 13-15), kad 2019 metų gegužės mėnesį internetinėje svetainėje "Facebook" rado skelbimą, kad UAB "A" ieško vairuotojų. Skelbimo autorius buvo vienas iš UAB "A" vadybininkų. Susisiekė žinute su skelbimo autoriumi ir susitarė susitikti dėl darbo pokalbio. Atvyko į bendrovės ofisą kur aptarė su įmonės vadybininkais darbo pobūdį. Jam pasiūlė vieną dieną vykti kartu su vienu vairuotoju surinkti siuntas Lietuvoje ir pažiūrėti pačią įmonės darbo sistemą. Po kelių dienų jam paskambino ir jau jis pats važiavo surinkti siuntas. Kiekvieną kartą važiuojant su juo buvo sudaromos automobilio panaudos sutartys, kurių pagrindu tapdavo atsakingu už automobilį, jeigu tuo automobiliu būtų padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ar panašiai. Iš viso buvo sudarytos 7 automobilio panaudos sutartys nuo 2019 metų gegužės mėnesio iki rugpjūčio, tačiau vienu atveju nevažiavo, kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas. Dirbti jį iškviesdavo pagal poreikį, t. y. paskambindavo vadybininkas ir pasakydavo, jog reikia pagalbos surenkant siuntas iš Lietuvos siuntėjų. Jam būdavo pateikiamas vadybininkų sudarytas maršrutas - kur ir kokias siuntas surinkti ir iš kurių siuntėjų paimti pinigus už siuntimą. Čekių ar kvitų jam nereikėjo išduoti. Jeigu siuntėjas paprašydavo čekio už sumokėtus pinigus, tai jis jam nurodydavo kreiptis į vadybininkus, kadangi jis pats tokių įgaliojimų ir dokumentų neturėjo. Kiek pinigų vidutiniškai parveždavo po kiekvieno siuntų surinkimo - negali pasakyti. Dažniausiai už siuntų vežimą su juo atsiskaitydavo siuntos gavėjas. Surinkęs siuntas, jis vykdavo į šalia Kauno esančio prekybos centro "Mega" aikštelę, kur siuntos būdavo arba perkraunamos į kitą įmonės automobilį, arba jis apsikeisdavo automobiliais su kitais vairuotojais, kurie jau jo vairuotu automobiliu vykdavo į reisą užsienyje. Už kiekvieną reisą, kuomet jis surinkdavo siuntas, jam būdavo sumokama 30 eurų grynais, kuriuos sumokėdavo vadybininkas iš surinktų pinigų už siuntas. Per šešis važiavimus jam bendrai buvo sumokėta 180 eurų. Įdarbintas įmonėje nebuvo, nes jis nesutiko, kadangi jam siūlė dirbti vairuotoju į Europa arba Angliją. Į užsienį važiuoti jis pats atsisakė. Paskutinį kartą dirbo 2019 m. rugpjūčio 7 d., daugiau nedirbo, kadangi jam netiko toks ne pastovus, o atsitiktinis darbas, o į reisus užsienyje važiuoti nenorėjo. Patvirtino, jog tyrėjos pateiktos automobilio panaudos sutartys - 2019-05-15 Nr. 59; 2019-05-22 Nr. 018; 2019-05-29 Nr. 64; 2019-06-07 Nr. 017; 2019-07-17 Nr. 079; 2019-08-05 Nr. 81; 2019-08-07 Nr. 46 yra originalios, jo pasirašytos ir realiai atitinka jo dirbtas datas. Iš nurodytų automobilio panaudos sutarčių į reisą nevyko vienu atveju, t. y. 2019-06-07, kadangi Peugeot automobilis buvo techniškai netvarkingas.

Liudytojas E. P. nurodė, jog kaltinamąjį A. S. pažįsta, kadangi dirbo jo vadovaujamoje UAB “A”. Internete rado skelbimą 2019 m. pavasarį, kad įmonė ieško vairuotojo dirbti Lietuvoje, kuriame telefono numeris nurodytas buvo. Skambino tuo telefono numeriu ir su bendrovės direktoriumi A. S. bendravo telefonu, po to susitiko. A. S. paaiškino darbo pobūdį – sake autobusiuku reikės po Lietuvą važinėti ir žmones bei siuntas vežti. Nurodė, jog už kiekvieną reisą bus mokama 30 eurų. Kadangi oficialiai nebuvo įdarbintas t. y. darbo sutartis nebuvo sudaryta, turėjo pasirašyti automobilio panaudos sutartis. Jis vykdavo į reisus autobusiuku pas klientus. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 23-25), kad iš UAB "A" vadybininkų gaudavo sąrašą, pagal kurį turėjo surinkti iš siuntėjų siuntinius ir (arba) keleivius ir juos pristatyti į išvykimo į Europą arba Jungtinę Karalystę vietą. Jam surenkant siuntas kartais pasitaikydavo, kad reikėdavo paimti pinigus už siuntinių pervežimą. Jeigu paimdavo pinigus, tai pažymėdavo jam duotame sąraše. Iš pradžių A. S. buvo davęs kažkokius lapukus, kuriuose reikėdavo surašyti asmens sumokamą pinigų sumą ir paimti jo parašą. Toks lapukas buvo sudaromas dvejais egzemplioriais ir vienas jų duodamas siuntėjui. Vėliau jam tų pačių lapukų niekas nebedavė ir jis juos šiaip ne visada prisimindavo surašyti. Dažniausiai keleivių ir siuntų perdavimo vieta būdavo prie "Mega" prekybos centro, kur jo surinktos siuntos ir keleiviai būdavo perkeliami į kitą UAB "A" mikroautobusą ir nuo ten jau važiuodavo numatytu maršrutu į Europą arba Jungtinę karalystę kitas autobusiukas. Iš keleivių už jų pervežimą pinigų jokių nereikėdavo imti. Keleiviai atsiskaitydavo jau tolimojo reiso vairuotojui, o jis savo surinktus pinigus už siuntas ir sąrašą paimtų siuntų perduodavo vairuotojui vykstančiam į Europą ar Jungtinę karalystę. Už kiekvieną reisą po Lietuvą surenkant siuntas ir keleivius jam buvo mokamas 30 eurų atlygis. Atlygį išmokėdavo arba vadybininkai arba jis pats juos pasiimdavo iš už siuntas surinktų pinigų. Kiekvieną kartą, prieš išvažiuojant, jam būdavo duodama pasirašyti Automobilio panaudos sutartis. Dėl ko būdavo sudaroma tokia Automobilio panaudos sutartis, jis tiksliai negalėjo pasakyti, jam niekas neaiškino. Dėl ko jis nebuvo oficialiai įdarbintas nežino, nesigilino ir neklausė. Jam apklausos metu buvo pateiktos Automobilių panaudos sutartys, kur nurodytas jo vardas ir pavardė, ten yra ir jo parašai. Jam buvo tyrėjos pateikta: 2019-05-11 Automobilio panaudos sutartis Nr. 58; 2019-05-17 Automobilio panaudos sutartis Nr.60; 2019-05-20 Automobilio panaudos sutartis Nr. 01; 2019-05-22 Automobilio panaudos sutartis Nr. 62; 2019-05-29 Automobilio panaudos sutartis Nr. 021; 2019-05-30 Automobilio panaudos sutartis Nr. 65; 2019-06-03 Automobilio panaudos sutartis Nr. 023; 2019-06-30 Automobilio panaudos sutartis Nr. 67; 2019-06-21 Automobilio panaudos sutartis Nr. 020; 2019-06-28 Automobilio panaudos sutartis Nr. 73; 2019-07-03 Automobilio panaudos sutartis Nr. 74; 2019-07-06 Automobilio panaudos sutartis Nr. 038; 2019-07-06 Automobilio panaudos sutartis Nr. 39; 2019-07-08 Automobilio panaudos sutartis Nr. 77; 2019-07-12 Automobilio panaudos sutartis Nr. 077; 2019-07-22 Automobilio panaudos sutartis Nr. 081; 2019-07-22 Automobilio panaudos sutartis Nr. 075; 2019-07-26 Automobilio panaudos sutartis Nr. 042; 2019-08-02 Automobilio panaudos sutartis Nr. 082, kuriomis buvo fiksuojamas kiekvienas jo reisas po Lietuvą surenkant siuntas ir keleivius arba išvežiojant iš reiso grįžusias siuntas ir keleivius. Už surinkimą jam būdavo mokamas 30 eurų atlygis, o už išvežiojimą 20 eurų atlygis, todėl gali pasakyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. rugpjūčio jam buvo išmokėta ne mažiau kaip 500 eurų. Po rugpjūčio mėnesio buvo ir daugiau dirbęs, tačiau tikslių reisų skaičiaus pasakyti negali, nes jam pasiūlydavo dirbti tik pagal poreikį.

Apklaustas liudytoju N. S. patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta, kadangi jis yra jo buvęs darbdavys – UAB “A” direktorius. Per pažįstamus sužinojo, kad UAB “A” reikalingas vairuotojas. Nuvažiavo su draugu į (duomenys neskelbtini), pasikalbėjo su A. S. apie darbo veiklą, jis paaiškino, kad darbas bus susijęs su siuntų ir žmonių vežimu į Angliją, o iš ten į Lietuvą. A. S. jam paaiškino, kad reikės važinėti mikroautobusu, surinkti siuntinius bei žmones ir važiuoti į Angliją, kad į reisą į Jungtinę Karalystę vyksta du vairuotojai, kurie pasikeisdami vairuoja ir kiekvienam iš jų grįžus iš reiso, bus sumokamas atlygis. Tiksliai nepamena, koks buvo sutartas atlyginimas, ar 250, ar . Patvirtino tyrimo metu duotus ir teismo perskaitytus jo parodymus (T. 2, b. l. 26-28), kad A. S. siūlytos sąlygos jį tenkino, todėl jis sutiko su šiuo darbo pasiūlymu. Jam pradėjus dirbti paaiškėjo, jog tam tikrais atvejais būdavo duodamas VW Scharan vienatūris automobilis, kuriuo reikėdavo vykti per Lietuvą ir susirinkti siuntinius arba keleivius, po to jau su didesniu mikroautobusu jis vykdavo į reisą. Prieš išvykstant į reisą vadybininkas duodavo sąrašą keleivių ir siuntų su nurodytais adresais ir telefono numeriais bei nurodydavo minimalų paslaugos įkainį, kurį privalėjo taikyti keleiviams ir siuntėjams atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. kokio dydžio siuntiniai, kiek bagažo turi keleivis ir panašiai. Iš keleivių ir siuntėjų buvo įpareigotas priimti atsiskaitymą grynais pinigais, tačiau jokio pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento nebuvo įpareigotas išduoti ir to nedarydavo. Esant reikalui surašydavo CMR važtaraštį, kuomet reikėjo gabenti krovinį juridiniams asmenims. Į priekį vykdavo pagal vadybininko pateiktą atspausdintą sąrašą ir išvežiojus visas siuntas ir keleivius reikėdavo susirinkti keleivius ir siuntas atgaliniam reisui. Atgalinio reiso siuntas ir keleivius vadybininkai nurodydavo SMS žinutėmis arba telefonu. Šiems atgaliniams siuntiniams vadybininkai kainas spręsti palikdavo jiems patiems, o keleivių įkainį nurodydavo SMS žinutėje. Kartais pasitaikydavo, kuomet keleivis būdavo savo kelionę apmokėjęs pavedimu ir tai būdavo nurodoma arba SMS žinutėje arba vadybininkų sudarytame maršrute. Grįžus iš reiso, jis vykdavo į UAB "A" ofisą, kur visus surinktus grynuosius pinigus bei kelionės išlaidas patvirtinančius čekius pateikdavo vadybininkui. Iš tų pačių parvežtų grynųjų pinigų UAB "A" direktoriaus nurodymu vadybininkas ir atsiskaitydavo su juo t. y. sumokėdavo už reisą atlyginimą. Kiekvieno reiso metu parveždavo nuo 800 eurų ir daugiau. Į reisą Lietuva - Anglija - Lietuva yra važiavęs ne mažiau 6 kartų. Visus kartus važiavo kartu su A. Š.. Kiekvieną kartą prieš išvažiuojant į reisą Lietuva - Anglija - Lietuva būdavo sudaromos Automobilio panaudos sutartys tarp jo ir UAB "A", o jei važiuodavo VW Sharan automobiliu, panaudos sutartis būdavo sudaryta tarp jo ir A. S.. Panaudos sutarčių sudarymas buvo paaiškinamas tuo, kad jeigu automobilis būtų apgadintas, tai jis už jį ir būtų atsakingas. Iš pradžių jam A. S. nesiūlė būti įdarbintu pagal darbo sutartį, kadangi reikėjo jį išbandyti. Po kelių reisų jis pamatė, kad darbo sąlygos skiriasi nuo to, apie ką buvo kalbėta su A. S., todėl galiausiai jis iš vis išėjo. Tyrėjos jam pateiktose Automobilių panaudos sutartyse tarp jo ir A. S. arba UAB "A", esantys parašai yra jo paties pasirašyti ir jis patvirtino, jog panaudos sutartyse nurodytomis datomis vyko į reisus maršrutu Lietuva - Anglija - Lietuva, laikotarpiu nuo 2019-01-21 iki 2019-03-11. Šiuo laikotarpiu atlygio gavo 1800 eurų grynais, t. y. po 300 eurų kiekvieno reiso metu.

Liudytojas T. A. parodė, jog jo buvusi sutuoktinė dirbo UAB „A“ ir iš jos jis sužinojo, jog bendrovė ieško vairuotojo. Susitikęs su direktoriumi A. S. sutarė, kad pradžioje dirbs be darbo sutarties. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 35-37), kad su A. S. buvo sutarta, kad už kiekvieną reisą jam bus į rankas sumokėtas 300 eurų atlyginimas. Jo darbo pobūdis buvo keleivių ir siuntinių surinkimas tam tikrose Lietuvos teritorijose bei jų nuvežimas maršrutu Lietuva – Vokietija – Olandija - Belgija - Lietuva. Taip pat buvo įpareigotas surinkti iš klientų pinigus už suteikiamas pervežimo ir siuntų gabenimo paslaugas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą jam, nebuvo įpareigotas išrašyti ir išduoti. Jeigu klientas pareikalaudavo arba jam reikėdavo sąskaitos faktūros ar kvito, tuomet jį nukreipdavo pas vadybininką, kur ir būdavo išrašomi dokumentai. Važiuoti į reisą reikėdavo pagal vadybininkų suplanuotus ir suorganizuotus maršrutus, pakeliui paimant keleivius arba siuntas bei pinigus už suteikiamas paslaugas. Sėkmingas reisas būdavo tuomet, kai pavykdavo vieno reiso metu parvežti ne mažiau kaip 1500 eurų grynais. Iš siuntėjų ir keleivių surinktus pinigus jam reikėdavo parvežti į UAB "A" ofisą, esantį (duomenys neskelbtini). Pinigus ir keleivių bei siuntinių sąrašą su klientų sumokėtomis pinigų sumomis jis pateikdavo tą dieną dirbančiam vadybininkui, kuris iš surinktų pinigų sumokėdavo ir jo atlyginimą. Vadybininkai patys savarankiškai sprendimų ir veiksmų neatliko, viskas buvo vykdoma direktoriaus A. S. nurodymu. Pats apie 2 mėnesius dirbo UAB "A" neįdarbintas ir tik nuo 2019-01-07 tarp jo ir UAB "A" buvo sudaryta darbo sutartis. Šios sutarties pagrindu jis buvau įdarbintas kaip vadybininkas ir turėjo atlikti jau vadybininko darbines funkcijas. Jo kaip vadybininko darbo funkcijos buvo ieškoti keleivių ir siuntų, juos registruoti UAB "A" ofise buvusiuose kompiuterinėse programose MS Excel, dieną prieš numatytą reisą suorganizuoti vairuotojui būsimą maršrutą. Kompiuteryje registruojant keleivius ir siuntas reikėdavo nurodyti asmens duomenis, kelionės tikslą, išvykimo vietą, kontaktinį numerį bei paslaugos kainą. Dažniausiai keleivius ir siuntas gaudavo per bendradarbiaujančias įmones, kurios turi didelę reklaminę sklaidą internete. Į tas įmones kreipdavosi klientas, o jų darbuotojai perduodavo tą klientą vežėjams – UAB „A“ ir kliento transportavimą perimdavo jų įmonė. Jeigu jis pats surasdavo klientą internete, reikėdavo atskirai pasižymėti tą asmenį, kadangi gale mėnesio reikėdavo pateikti A. S. siuntų ir keleivių suvestinę, nuo kurios A. S. paskaičiuodavo tam tikrą priedą, kurį oficialiai ir išmokėdavo kartu su atlyginimu. Vadybininko pareigose padirbo apie mėnesį laiko ir atlyginimo gavo ne mažiau kaip 550 eurų bankiniu pavedimu ir jokių papildomų priedų negavo. Kadangi šis atlyginimas netenkino, jis perėjo dirbti vėl į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, tik šį kartą jau buvo oficialiai įdarbintas ir gaudavo į savo banko sąskaitą uždirbtą atlyginimą, be jokių neoficialių priedų. 2019 m. kovo mėnesį iš UAB "A" išėjo, kadangi nebuvo darbo ir atlyginimas netenkino. 2018 m. lapkričio mėnesį, kol dar nebuvo oficialiai įdarbintas, važiavo į 4 reisus ir už kiekvieną gavo po 300 eurų grynais, kaip darbo užmokestį. 2018 m. gruodžio mėnesį važiavo taip pat į 4 reisus ir už kiekvieną reisą gavo po 300 eurų grynais kaip darbo užmokestį. Iš viso per 2018 metų lapkričio-gruodžio mėnesius gavo iš UAB "A" 2400 eurų grynais, kaip atlyginimą už darbą. Dirbant vairuotoju, su juo buvo sudaromos automobilio panaudos sutartys - tam kad įvykus eismo įvykiui ar kitokiam nenumatytam atsitikimui, atsakingas būtų jis pats, o ne bendrovė, nes jis naudojo tą automobilį. Paaiškino, kad pagal visas sudarytas Automobilio panaudos sutartis jis pats jokios komercinės veiklos nevykdė ir dirbo UAB "A" direktoriaus A. S. nurodymais.

Liudytojas A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 metų pradžioje kartu su N. S. internete rado darbo skelbimą, kad UAB „A“ reikalingi vairuotojai. Paskambino skelbime nurodytu telefonu bendrovės direktoriui A. S., susitiko (duomenys neskelbtini) su juo ir A. S. paaiškino, kad reikalingi du vairuotojai surinkti siuntinius ir keleivius visoje Lietuvoje ir po to vykti maršrutu Lietuva-Anglija bei pristatyti surinktas siuntas ir keleivius. Už reisą buvo sutartas 300 eurų atlyginimas kiekvienam iš jų, nes į reisą turėjo vykti 2 vairuotojai. Jie sutiko, tačiau pradžioje nebuvo oficialiai įdarbinti, dirbo be darbo sutarties, nes A. S. pasiūlė darbą išbandyti. Prieš kiekvieną kelionę pasirašydavo panaudos sutartį, kad paėmė automobilį panaudai, valstybinis numeris to automobilio joje būdavo nurodytas ir nurodyta, jog jie atsakingi už automobilį. Patvirtino tyrimo metu (T. 2, b. l. 38-40) duotus parodymus, kad reisas Lietuva - Anglija - Lietuva užtrukdavo ne mažiau 5 parų. Prieš išvykstant į reisą vadybininkai sudarydavo sąrašą siuntų ir keleivių, kuriuos reikėjo pasiimti Lietuvos teritorijoje. Pagal sudarytą sąrašą jie su N. S. surinkdavo siuntas ir keleivius tiek Lietuvoje, tiek ir Anglijoje. Dažniausiai už siuntų ir keleivių pervežimą klientai atsiskaitydavo tiesiogiai vairuotojui, tačiau jokio nurodymo dėl kvito išdavimo nebuvo gavę ir kvitų priimdami pinigus iš klientų niekam neišduodavo. Lietuvos teritorijoje surinkus visus siuntinius ir keleivius, jie dviese pajudėdavo Anglijos link, turėdami sąrašą, kuriame nurodyti siuntinių atidavimo adresai arba keleivių išlaipinimo adresai. Jeigu pakeliui atsirasdavo naujų siuntinių arba keleivių, vadybininkai juos informuodavo SMS žinutėmis į mobilųjį telefoną, kurį buvo davęs A. S.. Pristačius visus siuntinius ir keleivius būdavo siunčiamos SMS žinutės su atgaliniu maršrutu, kuriame taip pat buvo nurodyti siuntiniai ir keleiviai parvežimui į Lietuvą. Kiekvienoje SMS žinutėje buvo nurodyta preliminari pervežimo suma, kurią reikėjo paimti iš siuntėjo arba keleivio. SMS žinučių turinį jie persirašydavo ant popieriaus lapo, tam, kad pasižymėti, ar už siuntą bei keleivį sumokėta, ar bus sumokama galutiniame taške. Jų surinktais pinigais buvo dengiamos ir pačios kelionės išlaidos - pirkdavo iš tų surinktų pinigų kurą, mokėdavo kelių mokesčius ir panašiai. Visus jų turėtas išlaidas patvirtinančius čekius rinkdavo. Grįžus į Lietuvą išvežiodavo keleivius ir siuntas po jų galutinius taškus ir grįždavo į UAB "A" ofisą, kur vadybininkui atiduodavo visus surinktus pinigus, sąrašą su siuntiniais ir keleiviais bei išlaidas patvirtinančius čekius. Iš tų pačių pinigų vadybininkai sumokėdavo ir darbo užmokestį, jį sumokėdavo jiems grynaisiais. Po kelių reisų, 2019-03-04 jis buvo oficialiai įdarbintas į UAB "A" ir dirbo iki 2019-05-24. Kai jau dirbo oficialiai, pagal darbo sutartį, gaudavo atlyginimą į banko sąskaitą. Jeigu gerai atsimena, atlyginimo gaudavo ne mažiau kaip 780 eurų, bet tiksliai neatsimina kiek. Jam išėjus iš darbo, UAB "A" direktorius A. S. ilgai vengė sumokėti likusią atlyginimo dalį, todėl kreipėsi į tarnybą dėl atlyginimo išieškojimo, po kelių mėnesių pervedė likusią darbo užmokesčio. Oficialiai pradėjus dirbti, jo atlyginimas tapo mažesnis, nes nuo atlyginimo nuskaitydavo mokesčius. Pagal tyrėjos pateiktas Automobilio panaudos sutartis, paaiškino, kad ant tų sutarčių yra jo parašai, 2019 m. sausio mėnesį jis važiavo 2 reisus, už kiekvieną jų jam sumokėjo po 300 eurų atlyginimo, o 2019 m. vasario mėn. važiavo į 4 reisus, už kurių kiekvieną jam taip pat sumokėjo po 300 eurų. Iš viso, kuomet dirbo be darbo sutarties, yra gavęs 1800 neoficialaus darbo užmokesčio. Kai jį įdarbino, t. y. nuo 2019-03-04, jis važiuodavo slenkančiu grafiku ir gaudavosi 3 reisai per mėnesį, tačiau atlyginimas jau buvo mokamas į jo banko sąskaitą.

Liudytojas G. J. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 51-53), kad darbą UAB „A“ jis rado 2018 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje Facebook, jame buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo jis ir paskambino. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu dėl darbo, jam iš karto buvo pasiūlyta važiuoti į reisą, tačiau prieš Kalėdas jis niekur nenorėjo važiuoti, todėl sutarė, kad važiuos iš karto po Naujų metų. Kadangi bendrovės ofisas (duomenys neskelbtini), jam buvo pasakyta atvažiuoti prieš reisą į (duomenys neskelbtini). Ten susitiko su vadybininku, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena, buvo pasirašytos automobilio panaudos sutartys t. y. 2019-01-05 sutartis dėl automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos, 2019-01-05 sutartis dėl automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos, 2019-01-11 sutartis dėl automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos ir 2019-01-11 dėl automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos. Pasirašius sutartis jam buvo duoti telefonų numeriai, kuriais jis turėjo skambinti, jei iškils kelionėje problemų, taip pat gauti nurodymus, kur ir kada reikia važiuoti. Jam buvo žinoma, kad bendrovei vadovavo A. S., tačiau jis A. S. nėra matęs. Pagal apklausos metu tyrėjo jam parodytus dokumentus, pirmas reisas buvo 2019-01-05 į Olandiją. Tą dieną buvo pasirašytos panaudos sutartys dėl VW Sharan ir dėl MB Sprinter automobilių panaudos. Su VW Sharan jis išvažiavo surinkti žmonių ir krovinių Lietuvos teritorijoje, o surinkus, nuvažiavo prie Kauno „Megos“ prekybos centro, kur surinkti keleiviai buvo persodinti į mikroautobusą MB Sprinter, ten pat perdėtos ir surinktos siuntos. Mikroautobusą iki Kauno „Megos“ atvarė vadybininkas, kurio vardo ir pavardės jis neatsiminė. Po to, kai buvo persodinti žmonės ir perdėti kroviniai, jis išvažiavo į Olandiją. Pinigus už kelionę žmonės mokėjo jam. Kelionė į Olandiją keleiviui kainavo 100 Eurų. Iš keleivių sumokėtų pinigų jis pylėsi kurą, mokėjo už kelius ir kitas išlaidas. Nuvažiavus į Olandiją, nesusirinko žmonių ir krovinių, kuriuos reiktų parvežti į Lietuvą, todėl jam buvo pasakyta palikti automobilį Olandijoje ir liepta grįžti su kitu bendrovės autobusiuku, grįžtančiu į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą jis paskambino vadybininkui, kuris iš jo paėmė reiso metu iš keleivių surinktus pinigus, kurių buvo apie 1000 -1100 Eur. Jis vadybininkui atidavė čekius, patvirtinančius jo turėtas išlaidas kurui, kelių mokesčius ir pan. Vadybininkas viską suskaičiavo ir jam išmokėjo už reisą pinigus – 150 Eur. Šiaip buvo sutarta, kad už reisą jis gaus 200 Eur, tačiau kadangi atgal kelionės kaip ir nebuvo, jam vairuoti nereikėjo, todėl buvo sumokėta mažiau. Kitas reisas buvo 2019-01-11 į Angliją. Jis taip pat susirinko žmones važiuojančius į užsienį, paskui prie Kauno „Megos“ jam vadybininkas atvarė mikroautobusiuką. Persėdęs į jį, jis išvažiavo į reisą. Į šį reisą važiavo su kitu vairuotoju, kurio nei vardo nei pavardės neatsimena. Pinigus už kelionę žmonės taip pat mokėjo jam, o jis iš tų pinigų pylėsi kurą, mokėjo už kelius. Bilietą į keltą nupirko vadybininkas ir atsiuntė tik kodą, kuris atstodavo bilietą. Keltis jam teko iš Prancūzijos Kale uosto. Už šį reisą jam buvo sumokėta tik 200 Eur, nors buvo sutarta, kad mokės 400 Eur - buvo pasakyta, kad per lėtai važiavo. Apie darbo sąlygas su vadybininku jis nesitarė. Jam buvo pasakyta, kad pinigai bus mokami iškart po reiso ir jam tai tiko. Apie darbo sutarčių pasirašymą nebuvo kalbama, nes buvo aptarta dar telefonu. Pirmąsyk į ofisą jis nuvažiavo tada, kai važiavo į reisą, t. y. 2019-01-05. Maršrutus sudarinėdavo vadybininkai, jie nurodydavo, kokiu maršrutu reikia važiuoti, kur važiuoja keleiviai ir kur reikia pristatyti krovinius. Jei kas keisdavosi, tai vadybininkas skambindavo ir informuodavo apie maršruto pasikeitimą. Prieš reisą jam tekdavo pačiam susirinkti keleivius ir krovinius vienu automobiliu, o išvažiuodavo į reisą užsienyje jau kitu automobiliu. Paimdamas iš keleivių pinigus, jis jiems neduodavo jokio buhalterinio dokumento, patvirtinančio, kad paima pinigus už kelionę, nes nebuvo nurodymo duoti kokius nors dokumentus. Buvo vadybininko pasakyta, kad jei reikia kam sąskaitos, tai už ją turės keleivis mokėti 10 Eur. Jo turėtų reisų metu nei vienam keleivių sąskaitos nereikėjo. Dėl darbo sutarties sudarymo, jis nesidomėjo, nes iš viso važiavo tik į du reisus, už kuriuos iš viso gavo 350 darbo užmokesčio – 150 Eur už reisą į Olandiją ir 200 Eur už reisą į Angliją. Už gautus pinigus jam pasirašyti niekur nereikėjo. Dėl panaudos sutarčių sudarymo, liudytojas paaiškino, jog jas vadybininko nurodymu reikėjo pasirašyti, kad reiso metu jis pats būtų atsakingas už automobilį, jei kas nors jam nutiktų. Mašinos, kuriomis jis važiavo, buvo A. S., N. S. ir bendrovės UAB „A“. Nors buvo sudarytos sutartys neva tai jis naudojo automobilius, tačiau su tais automobiliais jis dirbo – surinkinėjo keleivius ir krovinius Lietuvoje, o po to kitu automobiliu važiavo į reisą užsienyje. Į reisus jis vyko tik du kartus. Pirmo reiso į Olandiją metu 2019-01-05 jis vienu automobiliu surinkinėjo žmones, o kitu važiavo į Olandiją. Antrą kartą, kai 2019-01-11 vyko į Angliją, taip pat su vienu automobiliu surinko žmones ir krovinius Lietuvoje, o kitu važiavo į Angliją.

Iš esmės analogiškus parodymus davė ir teisme liudytojais apklausti M. B. – K., D. V., A. B., L. G., M. P., V. M., J. S., J. P., M. A., D. Č., nurodę, kad 2019 metais jie dirbo vairuotojais UAB „A“, tačiau darbo sutarčių nebuvo sudarę t. y. dirbo neoficialiai. Jie surinkdavo ir veždavo bendrovės transportu keleivius bei siuntas Lietuvoje, į užsienio valstybes - Vokietiją, Olandiją, Angliją, už keleivius bei siuntas pagal vadovybės ar vadybininkų nurodymą surinkdavo grynus pinigus iš klientų, jokių apskaitos dokumentų keliaujantiems bei siuntas siunčiantiems asmenims neišduodavo, surinktus pinigus parveždavo ir atiduodavo vadybininkams arba A. S., atlyginimą gaudavo po 300-350 Eur už vieną kelionę į užsienio valstybę, jis buvo sumokamas grynais pinigais į rankas, be jokių apskaitos dokumentų.

Apklausti teisme liudytojai V. R., V. B., T. M., V. S. patvirtino, jog 2019 metais radę skelbimus apie UAB „A“ teikiamą paslaugą – siuntų bei keleivių gabenimą už atlygį į Olandiją bei Angliją mikroautobusais, perdavė šios įmonės vairuotojams siuntas, sumokėjo jiems grynus pinigus, tačiau jokių apskaitos dokumentų negavo. Jų perduotos siuntos buvo nugabentos į paskirties vietą.

Liudytojas D. M. teisme patvirtino, kad 2019 metais norėjo nuvykti mikroautobusu į Olandiją. Jo tėtis surado UAB „A“, kuri vykdė keleivių gabenimą. Jis su dar 5 ar 6 keleiviais vyko mikroautobusu iki Olandijos, sumokėjo bendrovės vairuotojui 110 eurų už kelionę, tačiau jokių apskaitos dokumentų – kasos kvito, bilieto ar kokio tai kito kelionę patvirtinančio dokumento, negavo, jo ir neprašė.

Apklaustas liudytoju K. V. paaiškino, kad 2019 metais baigęs mokslus, ieškojosi darbo. Radęs skelbimą, kad UAB “A” ieško vadybininko, susitiko su bendrovės direktoriumi A. S., susitarė dėl darbo ir pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo nurodytos jo pareigos bei numatytas atlyginimas. Įsidarbinęs vadybininku, pradžioje gavo minimalų darbo užmokestį, kuris buvo mokamas pavedimu į jo sąskaitą. Kadangi bendrovė užsiėmė keleivių ir siuntų gabenimu į užsienį, jis buvau atsakingas už maršrutų sudarymą, už vairuotojo plano įgyvendinimą, turėjo su klientais bendrauti. Surasdavo klientus internetu ar telefonu. Jam direktorius buvo nurodęs preliminarias paslaugų kainas, kurių dydis priklausė nuo to, į kokią valstybę buvo vežamas keleivis ar siunta. Numatyta buvo tik preliminari mažiausia kaina, o jis nurodydavo klientams kainas, priklausomai nuo siuntos dydžio, kokiu maršrutu reikia ją nuvežti ir pan. Kai būdavo šventinis laikotarpis, kaina būdavo aukštesnė nurodoma, ji buvo keičiama priklausomai nuo aplinkybių. Grynais mokamus pinigus už kelionę ir siuntas vairuotojai surinkdavo vadybininkų nurodymu, o grįžę, parveždavo surinktas sumas ir atsiskaitydavo už turėtas išlaidas. Surinktus grynus pinigus atiduodavo vadybininkui arba direktoriui. Ne vien grynaisiais atsiskaitydavo klientai, kartais ir pavedimu. Grynus pinigus jis palikdavo darbo vietoje, ant stalo, juos pasiimdavo vadovas t. y. A. S.. Kuomet vairuotojas sugrįždavo iš reiso, vadybininkai su juos atsiskaitydavo grynais pinigais, iš tų pačių, kurie buvo surenkami iš klientų, o likusius, palikdavo A. S.. Iš tų pačių pinigų buvo mokami ne tik atlyginimai vairuotojams, bet ir sumokama už automobilių servisą, bilietus keltams ir kt. Pinigai keltams buvo pervedami į A. S. asmeninę sąskaitą Anglijoje, kadangi jis pirkdavo keltų bilietus internetu, už automobilių remontą bei servisą sumokėdavo. Vairuotojams kartais jis kaip vadybininkas sumokėdavo, kartais A. S. su jais atsiskaitydavo grynais pinigais. Algos buvo įvardintos A. S., o apskaita buvo vedama kompiuteryje. Grįžęs vairuotojas atsiskaitydavo - kiek kuro pirko, kiek mokėjo už automobilio remontą, jei sugedo mašina, kokioms išlaidoms buvo kiti pinigai panaudoti, pateikdavo kvitus, patvirtinančius išlaidas. Duomenis jis suvesdavo į kompiuterio Excel programą. Kelionių būdavo nuo 3 iki 5 per mėnesį. Visiems vairuotojams būdavo pasiūlymas įdarbinti su darbo sutartimi, tačiau dauguma atsisakydavo, prašydavo leisti pradžioje pabandyti. Visi vairuotojai gaudavo tuos pačius pinigus – apie 300-350 eurų į rankas, už vieną kelionę į Angliją. A. S. pasakydavo, kiek kuriam vairuotojui mokėti. Tie, kurie buvo įsidarbinti su darbo sutartimis, atlyginimą gaudavo į banko sąskaitas. O tie, kurie dirbo be darbo sutarties, pinigus gaudavo grynais, į rankas. Tuos vairuotojų uždirbtus už keleivių ir siuntų gabenimą pinigus, kurie būdavo perduodami jam po kelionės, jis atiduodavo A. S., o šis juos persivesdavo į savo banko kortelę, kadangi už juos remontuodavo automobilius, mokėjo kelių ir automobilių draudimo mokesčius, internete mokėdavo už keltų bilietus. Kelto internetiniame puslapyje buvo sukurta vartotojo paskyra A. S. vardu, prie kurios galėjo prisijungti ir vadybininkai. A. S. nupirkdavo iš savo asmeninės sąskaitos keltų bilietus, kurie buvo atsiunčiame į sukurtą elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)”, o vadybininkai siųsdavo bilieto kodus vairuotojams.

Apklausta liudytoja Ž. A. paaiškino, kad 2018 metais ieškojosi darbo. Kadangi pažinojo A. S. sutuoktinę, ji ir pasiūlė kreiptis į savo vyrą dėl darbo jo vadovaujamoje UAB „A“. 2018 metų lapkričio mėnesį susitiko su A. S.. Jis jai pasiūlė dirbti administratorės pareigose, ji sutiko ir pasirašė su A. S. darbo sutartį. Jai buvo pažadėtas 700 eurų atlyginimas. Darbo sutartį su S. pasirašė. Atlygis sutartyje numatytas buvo 500 eurų į rankas, tačiau A. S. sakė, kad mokės priedus už klientų suradimą, nuo kiekvieno kliento 10-15 eurų gaudavo papildomai. Atlyginimas 500 eurų buvo pervedamas į sąskaitą. Neoficialus atlygis mokamas buvo kas mėnesį apie 200 - 300 eurų papildomai. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 80-83), kad dirbant administratore, jos pareiga buvo sąskaitų išrašymas, reklamų administravimas, apskaitos ir vidinės tvarkos priežiūra. Jai bedirbant, A. S. dalį jai mokamo atlyginimo mokėdavo iš įmonės banko sąskaitos, pavedimu į jos banko sąskaitą. Taip pat, buvo pažadėtas ir mokamas neoficialus darbo užmokestis, kuris priklausydavo nuo rastų klientų skaičiaus. Pirmus keturis jos darbo mėnesius, t.y. 2018 m. lapkritį - gruodį bei 2019 m. sausį - vasarį ji gaudavo neoficialaus darbo užmokesčio. 2018 metų lapkritį ir gruodį gavo ne mažiau 250 eurų papildomai į rankas, o 2019 metų sausį - vasarį gaudavo po ne mažiau 90 eurų papildomai į rankas. 2019 metų kovo - balandžio mėnesiais neoficialaus atlyginimo nebegavo. A. S. buvo ne kartą pareiškusi pretenzijas dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo, kadangi ji yra labai suinteresuota visas pajamas rodyti oficialiai, vien tik dėl socialinių garantijų. Laikotarpiu, kai ji dirbo UAB "A", buvo aktyviai vykdoma siuntų ir keleivių pervežimo veikla. Didžioji dauguma vairuotojų nebuvo įdarbinti. Kiekvienas vairuotojas, priklausomai nuo reiso, gaudavo nuo 250 eurų, o jeigu tai būdavo direktoriaus draugas, tai jam mokėdavo daugiau. Prieš išvažiuojant į reisą kiekvienam vairuotojui pasirašytinai būdavo sudaromos automobilio panaudos sutartys, kurių pagrindu vairuotojas materialiai atsakytų už automobilio apgadinimą arba baudą už KET pažeidimus. Prieš kiekvieną reisą vairuotojui būdavo duodamas vadybininkų sudarytas sąrašas-maršrutas su keleivių, siuntų duomenimis, jų įkainiais ir kt. Vairuotojas pagal sudarytą sąrašą surinkdavo siuntas, jas pristatydavo gavėjų adresais ir paimdavo pinigus už pervežimo paslaugą. Tokiu pačiu mechanizmu buvo pervežami ir keleiviai. Direktorius A. S. nebuvo nurodęs vairuotojams išrašyti pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, ar sąskaitų faktūrų. Po reiso grįžę vairuotojai visus reiso eigoje surinktus pinigus atiduodavo už jo reisą atsakingam vadybininkui. Kartu su pinigais, vairuotojas pateikdavo ir reiso eigoje patirtų išlaidų čekius (pvz. už mokamus kelius, pirktą kurą ir kita) bei vadybininkų sudaryto sąrašo-maršruto lapą, kuriame buvo nurodytos visos reiso metu surinktos siuntos bei keleiviai, jų sumokėtos sumos ir panašiai. Iš tų pačių pinigų vadybininkai nuskaičiuodavo vairuotojų užmokestį ir jiems sumokėdavo. Paprastai, UAB "A" klientus nukreipdavo tarpininkavimo įmonė UAB "B". "B" gaudavo daug užklausų dėl siuntų ir keleivių, kuriuos nukreipdavo įvairiems vežėjams, o dažniausiai A. S. įmonei. Už kiekvieną siuntą arba keleivį buvo nustatytas tam tikras fiksuotas tarifas, pvz., už siuntą "B" mokama 5 eurai, o už keleivį 15-16 eurų (priklausomai nuo kliento mokamos sumos ir kitų aplinkybių). Po kiekvieno mėnesio buvo sudaromos ataskaitos. Jose atsispindėjo mėnesio eigoje atlikti siuntų ir keleivių pervežimai ir suma, kurią "A" turėjo pervesti "B". Ta ataskaita tarpusavyje buvo suderinama ir jos pagrindu "B" išrašydavo sąskaitą, kurią UAB "A" pavedimu apmokėdavo. Taip pat, kiekvienas vadybininkas savarankiškai ieškojo klientų socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose. Vadybininkui nuo kiekvieno surasto kliento taip pat buvo mokama kažkokia dalis, kuri mokama neoficialiai prie atlyginimo. Pagal kokią skaičiavimo formulę mokama buvo vadybininkams (tame tarpe buvo mokama ir jai), pasakyti negali, nes direktorius niekada konkrečiai nepaaiškino. Ataskaitose, kurios buvo kompiuterinėse Excel formose, žaliai pažymėti įvykiai yra realiai įvykusi paslauga, o raudonai pažymėti įvykiai - neįvykusi paslauga. Įmonėje kiekvieną mėnesį buvo vedamos kompiuterinės ataskaitų formos, kuriose atsispindi per mėnesį pervežtų keleivių ir siuntų skaičius su realiai už juos gautomis pajamomis. Vidutiniškai po kiekvieno reiso vairuotojas parveždavo apie 1000 eurų grynais. Į savaitę būdavo nuo 4 iki 6 reisų. Sąskaitos faktūros klientams būdavo rašomos tik pagal pačių klientų pareikalavimą. Kartu su sąskaita klientui būdavo išrašomas arba pinigų priėmimo kvitas, arba klientas pats pervesdavo į įmonės sąskaitą. Fiziniai asmenys pagrinde grynais atsiskaitydavo, o jeigu juridiniai asmenys pirkdavo šią paslaugą, tai atsiskaitydavo pavedimu. A. S. kaip įmonės direktorius kas savaitę arba kas dvi savaites jai nurodydavo išrašyti sąskaitų faktūrų išgalvotiems fiziniams asmenims ir kartu su sąskaita faktūra pridėti ir pinigų priėmimo kvitų. Tuo pagrindu A. S. įnešdavo į įmonės banko sąskaitą grynųjų pinigų bankinėms operacijoms atlikti. Direktorius nurodydavo konkrečią sumą, kuriai reikia išrašyti sąskaitų. Konkretaus periodiškumo pasakyti ji negali, bet mano jog tai turėtų atsispindėti įmonės sąskaitoje. Didžiąja dalimi įmonėje gaunamos pajamos nebuvo apskaitomos, nes visi keleiviai ir siuntinių siuntėjai, kurie buvo fiziniai asmenys, tikrai negaudavo sąskaitų faktūrų ar pinigų priėmimo kvitų, nebent retais atvejais patys paprašydavo. Jai prieš išeinant ir darbo, dar 2019 m. pradžioje, buvo pakeisti visi ofise buvę kompiuteriai. Taip pat, Excel ataskaitose visi fizinių asmenų apmokėjimai imti žymėti bankinio pavedimo trumpiniu "pav", su mintimi suklaidinti, tačiau realiai taip nebuvo daroma.

Be paties kaltinamojo, liudytojo parodymų tyrimo metu ir teisme, kaltinamojo A. S. kaltę patvirtina kiti teisme ištirti duomenys.

UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos specialistės 2020-05-19 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įvertinus tyrimui pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-07-31, nes UAB „A“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 5 d., 12 str. 1 d. ir 4 d. ir 16 str. 1 d., LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 1 d., LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 ir 2 d., bei LR vyriausybės nutarimo 2000-02-17 Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 10 ir 16 punktais, nes:

1) pagal tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, esančius UAB „A“ įdarbintų ir neįdarbintų asmenų liudytojų apklausos protokolų duomenis, 16 (šešiolikai) asmenų (15 (penkiolikai) neįdarbintų ir 1 (vienai) įdarbintai administratorei) buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis „į rankas“ 21361 Eur, iš jų: J. S. suma 1980 Eur, M. B.-K. suma 1200 Eur, A. Š. suma 1800 Eur, A. B. suma 800 Eur, E. P. suma 500 Eur, J. P. suma 7800 Eur, E. J. suma 150 Eur, L. G. suma 70 Eur, V. M. suma 60 Eur, G. J. suma 350 Eur, A. R. suma 60 Eur, N. S. suma 1800 Eur, D. Č. suma 1200 Eur, D. V. suma 1161 Eur, M. A. suma 2250 Eur, Ž. A. 180 suma Eur. Nustatytas neoficialus darbo užmokestis „į rankas“ 21361 Eur nebuvo apskaitytas UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje.

2) Atsižvelgiant į kompiuterinių Excel ataskaitų duomenis, UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos 2019 m. balandžio-liepos mėn. kompiuterinėse Excel ataskaitose įrašytos 111164 Eur pajamos bei 8891 Eur pardavimo PVM už keleivių ir siuntų pervežimo paslaugas, 72350 Eur vairuotojų patirtos sąnaudos bei 47705 Eur grynaisiais vairuotojų iš paslaugų gavėjų gautos piniginės lėšos (neįforminti pinigų gavimo dokumentai, pajamos ir išlaidos neapskaitytos buhalterinės apskaitos registruose).

UAB „A“ nesivadovavo LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 (aktuali redakcija 2004-01-15 Nr. IX-1960) 78 straipsnio 1 dalimi: „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei LR BAĮ 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio 1 dalimi: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, kadangi įmonė uždirbo 111164 Eur (be PVM) pardavimo pajamų, tačiau jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir nepaskaičiavo 21 proc. PVM – 8891 Eur, kurio neįtraukė į 2019-04-01 - 2019-07-31 PVM mokesčio deklaraciją ir neteisingus duomenis pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-04-01 - 2019-07-31 pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600, pildymo datos 2019-06-19, 2019-06-25, 2019-07-18, 2019-08-27) įmonė deklaravo 111164 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių (pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 11 eil.) dėl ko deklaravo 8891 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eil.), ko pasėkoje įmonė sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 5653 Eur suma (36 eil.). Vadinasi įmonė nesumokėjo 5653 Eur PVM į valstybės biudžetą, tokiu būdu valstybės biudžetas negavo 5653 Eur pajamų (T. 2, b. l. 171-173).

Jeigu pagal ikiteisminio tyrimo nustatytus duomenis, apskaičiuotos pajamos 111164 Eur (be PVM) buvo gautos, kurios nebuvo apskaitytos bendrovėje „A“ buhalterinėje apskaitoje, tai gautoms pajamoms neišrašydama pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir neapskaitydama pardavimo pajamų ir pardavimo PVM, UAB „A“ nesivadovavo LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 (aktuali redakcija 2004-01-15 Nr. IX-1960) 78 straipsnio 1 dalį: „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“ bei LR BAĮ 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio 1 dalį: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, kadangi įmonė uždirbo 111164 Eur (be PVM) pardavimo pajamų, tačiau jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir nepaskaičiavo 21 proc. PVM – 8891 Eur, kurio neįtraukė į 2019-04-01 - 2019-07-31 PVM mokesčio deklaraciją ir neteisingus duomenis pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-04-01 - 2019-07-31 pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose (forma FR0600, pildymo datos 2019-06-19, 2019-06-25, 2019-07-18, 2019-08-27) įmonė deklaravo 111164 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių (pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos 11 eil.) dėl ko deklaravo 8891 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eil.), ko pasėkoje įmonė sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 5653 Eur suma (36 eil.). Vadinasi įmonė nesumokėjo 5653 Eur PVM į valstybės biudžetą, tokiu būdu valstybės biudžetas negavo 5653 Eur pajamų (T. 2, b. l. 155-156).

Išvada padaryta atsižvelgiant į kompiuterinės Excel ataskaitos duomenis ir į administratorės Ž. A., bei vairuotojų (J. S., M. B.-K., A. Š., A. B., E. P., J. P., E. J., L. G., V. M., G. J., A. R., N. S., D. Č., D. V., M. A.) parodymus liudytojų apklausų protokoluose, kad vairuotojai po reiso surinktus pinigus su maršruto lapais atiduodavo vadybininkui, o vadybininkai pildydavo kompiuterinę Excel ataskaitą, taip pat į vairuotojų (J. S., M. B.-K., A. Š., A. B., E. P., J. P., E. J., L. G., V. M., G. J., A. R., N. S., D. Č., D. V., M. A.) ir administratorės Ž. A. parodymus apie jiems išmokėtą darbo užmokestį, jeigu bendrovė išmokėjo tiek, kiek jie nurodė liudytojų apklausų protokoluose.

Jeigu buvo gautos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos pajamos, nurodytos 2019 m. balandžio-liepos mėn. kompiuterinėse Excel ataskaitose, tai neapskaitytų piniginių lėšų 47705 Eur panaudojimas buhalteriniais apskaitos dokumentais nepagrįstas. Tyrimo metu nustatytas 2019 m. balandžio-liepos mėn. 9230 Eur neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimas. Jeigu neoficialus darbo užmokestis buvo išmokėtas iš šių neapskaitytų piniginių lėšų, tai bendrovei „A“ padarytas nuostolis 38475 Eur (38475=120055-72350-9230) (T. 2, b. l. 38-39).

2020-07-14 – 2020-07-16 specialistė Ž. G. specialisto paaiškinimų protokole (T. 2, b. l. 178-180) išaiškino, kad FNTT Centrinės Informacinės Sistemos (FCIS) duomenimis UAB „A“ mokesčių administratoriui pateikė mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) versija 01) už tiriamąjį laikotarpį nuo 2019.01.01 iki 2019.07.31. Tyrimo metu nustatyta, jog UAB „A“ mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (duomenys neskelbtini) versija 01 už 2019 m. sausio ir liepos mėnesius įrašė ne visus duomenis per minėtus mokestinius laikotarpius su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas ir išmokėtoms išmokoms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio sumą:

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-05-04 už 2019 m. sausio mėn. įrašė 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė papildomai: 5 eilutėje 5387,11 Eur ir 6 eilutėje 726,63 Eur.

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-01-03 už 2019 m. vasario mėn. įrašė 5 eilutėje 4342,69 Eur, 6 eilutėje 440,48 Eur, 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė dar papildomai: 5 eilutėje 8615,47 Eur, 6 eilutėje 1555,45 Eur.

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-04-03 už 2019 m. kovo mėn. įrašė 5 eilutėje 4489,67 Eur, 6 eilutėje 501,96 Eur, 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė dar papildomai: 5 eilutėje 4723,21 Eur, 6 eilutėje 661,19 Eur.

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-05-09 už 2019 m. balandžio mėn. įrašė 5 eilutėje 4547,97 Eur, 6 eilutėje 442,67 Eur, 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė dar papildomai: 5 eilutėje 1828,62 Eur, 6 eilutėje 272,03 Eur.

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-02-07 už 2019 m. gegužės mėn. įrašė 5 eilutėje 5887,74 Eur, 6 eilutėje 673,04 Eur, 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė dar papildomai: 5 eilutėje 3076,25 Eur, 6 eilutėje 411,37 Eur.

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-07-03 už 2019 m. birželio mėn. įrašė 5 eilutėje 3310,86 Eur, 6 eilutėje 327,93 Eur, 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė dar papildomai: 5 eilutėje 5114,38 Eur, 6 eilutėje 902,07 Eur.

UAB „A“ (duomenys neskelbtini) deklaracijoje pateikimo data 2020-01-03 už 2019 m. liepos mėn. įrašė 5 eilutėje 3171,58 Eur, 6 eilutėje 348,09 Eur, 8 eilutėje 117,65 Eur, 9 eilutėje 17,65 Eur, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog dėl neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio UAB „A“ neįrašė dar papildomai: 5 eilutėje 4401,69 Eur, 6 eilutėje 793,38 Eur.

UAB „A“ mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (duomenys neskelbtini) versija 01 už 2019 m. sausio ir liepos mėnesius 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 33403,92 Eur mažiau priskaičiavo ir mažiau deklaravo išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ (apskaičiuotas DU, įvertinus neoficialiai išmokėtas sumas) ir 5322,12 Eur mažiau deklaravo išskaičiuoto 20% gyventojų pajamų mokesčio 6 eilutėje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjui pateikus papildomus duomenis bei UAB “A” buhalterinius dokumentus, kurie prijungti prie bylos, tačiau nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo tirti specialistės, buvo apklausta specialistė Ž. G., kuri nurodė, jog advokatui pateikus papildomus dokumentus, būtina atlikti papildomą jų tyrimą, kad nustatyti, ar pateikti dokumentai pakeistų jos kaip specialistės 2020-05-19 duotas išvadas.