- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- II-241-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00832-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Institucija
- Kauno AVPK Kelių policijos valdyba
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjui) – administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7206-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2020 m. vasario 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti dvejais transporto priemonės ratais ant žalios vejos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės N. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu V. J. nubaustas 30,00 eurų bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 22 d. 09.24 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti dvejais transporto priemonės ratais ant žalios vejos (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20111173959, medžiagos 1 lapas).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas V. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7206-2020. Minėtame skunde nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nepagrįstai netyrė V. J. skundo, pateikto Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės L. P. trukdymo pravažiuoti keliu (duomenys neskelbtini), dėl ko V. J. priverstinai turėjo sustoti kelkraštyje, kadangi turėjo praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, sustojus V. J. automobilis staiga sugedo ir jo nebuvo galima užvesti. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai L. P. nepagrįstai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi pastaroji automobiliu sustojo ir stovėjo viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. vietoje, kurioje, pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiama sustoti ir stovėti. Minėtą nusižengimą L. P. padarė du kartus, nes iš nuotraukų matyti, jog ji buvo išvažiavusi, o grįžusi, automobilį vėl pastatė viduryje gatvės, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nepagrįstai nenustatė V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – G. G., I. G., jų įsūnio D. G. 2020 m. vasario 9 d. įvykdytų V. J. užpuolimų, persekiojimų, šmeižimo, įžeidinėjimų, jiems atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), jų neteisėtai apgyvendintame ir V. J. įkeistame name. G. G., I. G. ir L. P. nevykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties leisti apžiūrėti antstolio S. U. areštuoto ir parduodamo varžytinėse V. J. G. G. ir I. G. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei namo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neteisėtai atsisakė į bylą priimti ir vertinti reikšmingus duomenis – dokumentus ir daiktus, neleido susipažinti su bylos medžiaga, neteisėtai bylą nagrinėjo nedalyvaujant V. J., nesudarė galimybių bei sąlygų karantino laikotarpiu bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dokumentus, naudotis teisine advokato pagalba, trukdė bei trukdo nustatyta tvarka skųsti nutarimą, jo neatsiuntė paštu, V. J. nepagrįstai nepripažino nukentėjusiuoju dėl G. G., I. G., L. P. ir jų bendrininkų veiksmų.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apelianto skundo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, joje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Įvertinus surinktus įrodymus, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš asmens baustumo už 5 metus pažymos bei archyvinių įrašų policijos duomenų bazėje, apeliantas daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog jis nėra drausmingas vairuotojas. Kaip nurodyta ANK 34 straipsnyje, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kaip matyti, baudos skyrimo taisyklės nėra pažeistos, todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašo teismo netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti skundžiamą Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, nurodė, kad lieka prie tų pačių skundo motyvų. Pareiškėjas prašė skundžiamą 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. J. skundas tenkintinas.
Teisme apklausiamas pareiškėjas V. J. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyko tik todėl, kad šiuo adresu yra G. G. ir I. G. namas, kuriame kaip nuomininkė gyvena L. P., o to negali būti pagal jo su G. sudarytų sutarčių sąlygas. Jis priverstas buvo toje gatvėje stabtelėti, kad praleistų automobilį, tačiau sustojus jo automobilis užgeso ir jo užvesti nepavyko, todėl jis išsikvietė techninę pagalbą, kuri padėjo automobilį užvesti ir tuomet, išsprendęs techninius automobilio gedimus, jis išvažiavo.
Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu parodė, jog jos būsto nuomininkė L. P., susisiekusi su pastarąja telefonu, informavo, jog ant žalios vejos automobilį pastatė V. J., automobilis stovėjo apie pora valandų. Tai ne pirmas kartas, kai V. J. padaro tokio pobūdžio nusižengimą. Taip pat paaiškino, jog, jai atvykus, įvykio vietoje buvo V. J., be to, matė techninės pagalbos automobilį, neatkreipė dėmesio, ką darė techninės pagalbos automobilio vairuotojas, tačiau pastebėjo, jog jis vaikščiojo aplink V. J. automobilį. I. G. pranešė policijos pareigūnams, jog V. J. automobilis pastatytas ant žalios vejos, kelintą valandą paskambino policijos pareigūnams, neatsimena. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo, I. G. neapklausė, aplinkybių netikslino. Liudytoja paaiškino, jog jos ir V. J. santykiai yra konfliktiški.
Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu parodė, jog vykdo individualią veiklą ir teikia techninės pagalbos paslaugas. Atsimena, jog buvo kviečiamas atvykti į (duomenys neskelbtini). Iškvietimą gavo telefonu, po pietų, tačiau tikslios valandos neatsimena, paskambinęs telefonu, V. J. informavo, jog neužsiveda jo automobilis. Į vietą nuo skambučio atvyko maždaug po 15-20 minučių. V. J. automobilis neužsivedė, todėl jis užvedimo laidais automobilį užvedė, tokiu būdu suteikė V. J. techninę pagalbą. Tuo metu atėjo vyras ir moteris, kurie jį ir V. J. pradėjo filmuoti ar fotografuoti mobiliojo ryšio telefonu. Jis suprato, jog tarp V. J. ir atėjusių asmenų yra įvykęs konfliktas. Liudytojas paaiškino, jog atsimena, kad V. J. automobilio markė buvo „Škoda“, šis automobilis stovėjo kelkraštyje, pravažiavimui gatve kitiems automobiliams netrukdė, kadangi tuo metu gatve laisvai pravažiavo keli automobiliai. Ar V. J. automobilis stovėjo ant žalios vejos, neatsimena, taip pat neatkreipė dėmesio, ar kelias buvo ženklintas. Liudytojas nurodė, jog nežino, ar buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, jog sistemoje e-policija.lt gavo pranešimą su fotonuotraukomis apie administracinį nusižengimą ir, įvertinus šiuos duomenis, surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurį elektroniniu paštu išsiuntė pažeidėjui. Pranešimą pateikė I. G.. Į nusižengimo padarymo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę, nevyko. Įvykio aplinkybių patikslinimui nekvietė nei V. J., nei I. G., nei kitų asmenų. Duomenų apie gatvės plotį, ženklinimą neturi, kadangi į Kauno miesto savivaldybę dėl minėtų duomenų gavimo nesikreipė. Liudytoja taip pat paaiškino, jog neatsimena, ar epolicija.lt sistemoje gautame pranešime buvo pateikta informacija, jog į įvykio vietą buvo kviesta techninė pagalba, tačiau atsiųstose fotonuotraukose techninės pagalbos automobilį matė, jo vairuotojo apklausai ir aplinkybių patikslinimui nekvietė.
Liudytoja N. G. teismo posėdžio metu parodė, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi pažeidėjas nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nutarimas priimtas pažeidėjui nedalyvaujant. Procesiniai dokumentai pažeidėjui buvo įteikti, tačiau, kokiu būdu, ar registruotu laišku ar elektroniniu paštu, neatsimena. Nutarimą priėmė pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagą, t. y. administracinio nusižengimo protokolą bei fotonuotraukas. Iš šių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas padarytas buvo, kadangi automobilis dvejais ratais stovėjo ant žalios vejos. Taip pat pareiškėja, kuri pranešė apie įvykį, nurodė, jog automobilis stovi ant žalios vejos. Liudytoja paaiškino, jog pažeidėjo V. J. neapklausė, aplinkybių nesiaiškino, visa informacija apie nusižengimą buvo gauta sistemoje e-policija.lt, šių duomenų pakako nutarimui priimti. Sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes įvertino.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teismo iniciatyva buvo gauta informacija bei nustatyta, kad 2020 m. birželio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštas Nr. 20-S-13239 dėl duomenų pateikimo, nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo gautas 2020 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymas dėl informacijos suteikimo apie policijos pareigūnus, kurie buvo išsiųsti į įvykį, kuris vyko 2020 m. vasario 22 d., adresu: (duomenys neskelbtini), dėl V. J. veiksmų (Policijos registruojamų įvykių registro ROIK: 0120000096509). Informuoja, kad, pagal nurodytą Policijos registruojamų įvykių registro ROIK numerį, į įvykio vietą policijos pareigūnų ekipažas nebuvo siųstas, pranešimas buvo gautas per e-policija.lt sistemą, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius.
Taip pat teismo reikalavimu į teismo posėdį gautas 2020 m. liepos 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini) g.), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra valdoma Kauno miesto savivaldybės nuosavybes teise. Paskirtis – kelių (gatvių), ilgis – 134 m, žvyro danga, kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. gruodžio 20 d. Gatvėje nėra pastatyta jokių kelio ženklų (taip pat ir ženklo „gyvenamoji zona“), kadangi gatvė yra su žvyro danga, horizontaliojo ženklinimo nėra. Gatvės įrengimo projektas nėra parengtas. Pagal kadastrinius matavimus, gatvės važiuojamoji dalis – žvyro danga – 6 m, kelkraščiai – iki sklypų ribos. Vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenimis, įrengtų automobilių stovėjimo vietų (ar aikštelės) nėra. Galiojančio (duomenys neskelbtini) įrengimo techninio projekto nėra. Pateikta (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenų bylos skenuota versija.
Teismo gautame 2020 m. liepos 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros rašte Nr. 3S-5632 dėl informacijos pateikimo nurodoma, jog, patikrinus Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje esančius duomenis, nustatyta, jog 2020 m. vasario 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate gautas pareiškėjo V. J. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų rašte minimo 2020 m. vasario 9 d. įvykio. Atlikus šio skundo aplinkybių patikslinimą, vyresnysis tyrėjas M. B. medžiagoje Nr. M-1-01-09053-20 priėmė 2020 m. vasario 14 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Išnagrinėjus V. J. skundus, šis nutarimas paliktas galioti tiek prokuroro 2020 m. kovo 18 d. nutarimu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis būtų skųsta Kauno apygardos teismui, nėra. Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje nėra duomenų apie tai, jog, pagal pareiškėjo V. J. pareiškimus dėl 2020 m. vasario 9 d., 2020 m. vasario 22 d., 2020 m. kovo 8 d. įvykių, būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuos kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra.
Teismo išreikalautoje iš Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog inžinerinio statinio – gatvės – adresu: (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2006 m. gruodžio 20 d., sudaryta vietovės schema, nurodytas gatvės ilgis – 1(duomenys neskelbtini),00 m, plotas – (duomenys neskelbtini),00 m², važiuojamoji dalis (žvyras) – (duomenys neskelbtini) m², veja – (duomenys neskelbtini) m², įvažiavimas (betoninės trinkelės) – (duomenys neskelbtini),00 m², gatvės statybos metai – 1965 m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui patikrinus 2020 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr.20-ANR_P-12332-2020 įrašytas administracinio nusižengimo įvykdymo koordinates bei atlikus paiešką „Google Maps“ interneto svetainėje, matyti, jog vietos, adresu: (duomenys neskelbtini) Kaunas, koordinatės yra ne (duomenys neskelbtini) (šios koordinatės nerastos),o koordinatės - (duomenys neskelbtini) - yra vietos, adresu: (duomenys neskelbtini).
Iš 2020 m. liepos 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21R1-95(AG1-40/10-2020) matyti, jog pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į minėtą komisiją prašydamas atsakovą – Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą – įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti V. J. 2020 m. vasario 10 d. prašyme nurodytus veiksmus ir šį prašymą nagrinėti iš naujo, be to, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 19 d. raštą Nr.20-S-4628 panaikinti. Skunde nurodė, jog 2020 m. vasario 10 d. pateikė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą, jog prašomi atlikti veiksmai ir duomenys liečia pareiškėjui įkeistą turtą, kuris yra (duomenys neskelbtini), šio turto būklės bloginimą, turtinės ir neturtinės žalos darymą pareiškėjui, todėl pareiškėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 25 straipsniuose įtvirtintą teisę gauti informaciją apie save, žinoti, kurie asmenys jam tyčia daro žalą bei vykdo nusikalstamas veikas jo atžvilgiu. Skunde taip pat nurodė, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2020 m. vasario 10 d. prašymą išnagrinėjo neobjektyviai, neišsamiai, nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujasi, taip pat neatsakė į kiekvieną prašymo punktą atskirai, todėl 2020 m. vasario 19 d. raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2020 m. vasario 10 d. prašymo pirmą reikalavimą, susijusį su prašomų duomenų pateikimu būtent pareiškėjui, bei 2020 m. vasario 10 d. prašymo antrą reikalavimą ir parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (atsakymą). Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Kaip matyti iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų, nagrinėjamu atveju tyrimą atlikę pareigūnai nesiaiškino ir nevertino skundą padavusio asmens V. J. nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nei renkant pagal 2020 m. vasario 24 d. surašytą V. J. protokolą medžiagą, pastarasis policijoje nebuvo apklaustas ir nebuvo paimtas jo paaiškinimas dėl tirtinų aplinkybių, nei Institucijai nagrinėjant surinktą medžiagą viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka nebuvo tinkamai sudaryta galimybė pareiškėjui V. J. dalyvauti nagrinėjime ir teikti savo paaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas šioje administracinio nusižengimo byloje, tiek skundžiamas nutarimas yra surašyti atmestinai, neįsigilinus į galimo pažeidimo esmę, jo aplinkybes, nesurinkus jokios nusižengimo padarymui reikšmingos medžiagos, negavus paties pareiškėjo V. J. paaiškinimų bei teikiamų įrodymų, vienapusiškai elektroniniu paštu pasitikslinus sistemoje e-policija.lt vien tik iš I. G. gautus duomenis, su kuria, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, pareiškėją V. J. sieja konfliktiški santykiai bei teisminiai ginčai; nenustatant techninę pagalbą teikusio asmens duomenų (nors net policijos teiktose fotonuotraukose matomas akivaizdžiai nurodomas tokių paslaugų teikėjo telefono numeris) bei nepaimant iš tokio asmens paaiškinimo; nebuvo aiškintasi ir gatvės adresu (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, o protokole netgi klaidingai nurodomos galimo administracinio nusižengimo koordinatės. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus byloje pareiškėjo V. J. pateiktą 2020 m. liepos 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-95(AG1-40/10-2020), kuriuo pareiškėjo V. J. skundas buvo tenkintas bei įpareigotas Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti bei parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančius tam tikrus sprendimus (atsakymus) pareiškėjui, spręstina, kad šiuo metu galimai yra susiklostę konfliktiški, galbūt – net ir šališki, santykiai tarp pareiškėjo V. J. ir Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą. Esant tokiai situacijai, teismas siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pasinaudojo savo ANK numatyta teise teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl pagrįstai manytina, kad teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, kas šiuo konkrečiu atveju teismo posėdyje ir buvo padaryta. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia (duomenys neskelbtini) straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.
Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo byloje įvertinus tiek teismui kartu su administracinio nusižengimo byla, tiek pareiškėjo V. J. pateiktus bei paties teismo išreikalautus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, buvo nustatyta, jog 2020 m. vasario 22 d. pagal į sistemą e-policija elektroniniu būdu pateiktą pranešėjos I. G. rašytinę informaciją bei jos pridedamas tris fotonuotraukas, buvo nurodyta, kad automobilis Škoda Oktavia valstybiniais numeriais Nr.(duomenys neskelbtini), stovėjo ant žalios vejos (duomenys neskelbtini) bei paprašyta išsiaiškinti pažeidėją ir jį nubausti administracine tvarka, apie tyrimo baigtį informuoti pranešėją I. G.. Paminėtose fotonuotraukose matomas ir techninę pagalbą teikiantis automobilis bei ant jo aiškiai matomas nurodomas šios paslaugos teikėjo numeris, tačiau Institucija nedėjo jokių pastangų apklausti paminėtą paslaugą suteikusį asmenį. Teisme apklaustas liudytoju G. K. patvirtino, kad jis 2020 m. vasario 22 d. apie pietus pagal telefoninį iškvietimą teikė techninę pagalbą automobiliui, stovėjusiam Kaune, (duomenys neskelbtini) kadangi buvo nusėdęs automobilio Škoda akomuliatorius ir savininkui jo nepavyko užvesti. Teikiant techninę pagalbą, atėjo vyras ir moteris, kurie liudytoją ir V. J. pradėjo filmuoti ar fotografuoti mobiliojo ryšio telefonu. Liudytojas G. K. paaiškino, jog atsimena, kad V. J. automobilis stovėjo kelkraštyje, pravažiavimui gatve kitiems automobiliams netrukdė, kadangi tuo metu gatve laisvai pravažiavo keli automobiliai, nežino, ar buvo iškviesta ir policija. Tai, kad įvykis buvo filmuojamas ar fotografuojamas mobilaus ryšio telefonu kitų asmenų, kol šis liudytojas teikė techninę pagalbą V. J. automobiliui, patvirtina ir byloje esančios V. J. pateiktos teismui fotonuotraukos (1 t., b.l. 56,57). Taigi, teismas neturi priežasčių abejoti liudytojo, kuris nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, teisme duotais parodymais apie tai, kad tuo metu V. J. automobilis buvo sugedęs ir negalėjo važiuoti.
Kaip seka iš teisme apklaustos liudytoja I. G. parodymų, jog ji į e-policija parašė elektroninį laišką todėl, kad jos būsto nuomininkė L. P., susisiekusi su pastarąja telefonu, informavo, jog ant žalios vejos automobilį pastatė V. J.. I. G. teisme paaiškino, kad jai atvykus, įvykio vietoje buvo V. J., be to, matė techninės pagalbos automobilį, neatkreipė dėmesio, ką darė techninės pagalbos automobilio vairuotojas, tačiau pastebėjo, jog jis vaikščiojo aplink V. J. automobilį. I. G. teigimu, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo, jos ir V. J. santykiai yra konfliktiški. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš surašant 2020 m. vasario 24 d. protokolą atliktų procesinių policijos pareigūnų veiksmų, būtent į vienintelę I. G. elektroniniu paštu buvo kreiptasi dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kur ji ir nurodė pakankamai neigiamai V. J. apibūdinančias galimo įvykio kilimo aplinkybes bei tvirtino, jo J. J. automobilis nebuvo sugedęs. Be to, kaip matyti iš teismo gautame 2020 m. liepos 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros rašto Nr. 3S-5632, pareiškėjo V. J. santykiai su (duomenys neskelbtini) gyventojais yra sudėtingi, jeigu dėl jų kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas.
Kaip matyti iš teisme gauto 2020 m. birželio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos rašto Nr. 20-S-13239 dėl duomenų pateikimo, nurodyta, jog pagal nurodytą Policijos registruojamų įvykių registro ROIK numerį 0120000096509, 2020 m. vasario 22 d. į įvykio vietą policijos pareigūnų ekipažas nebuvo siųstas, pranešimas buvo gautas per e-policija.lt sistemą, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius. Tačiau, kaip nustatyta iš pareiškėjo V. J. teismui pateiktų tos pačios dienos, tos pačios vietos, to paties įvykio fotonuotraukų, vis tik policija buvo atvykusi, kas yra Pareiškėjo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b.l. 25., 26, 27, 28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42,62, 66, 67, 67, 69).
Teisme apklausiamos liudytojomis policijos pareigūnės R. B. ir N. G. nurodė, kad priimti skundžiamiems procesiniams sprendimams, jų manymu, duomenų pakako, jokios papildomos informacijos nematė poreikio reikalauti, tikslinti ar apklausti liudytojus poreikio taip pat nebuvo.
Teismo posėdyje ištyrus gautą 2020 m. liepos 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus raštą dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) yra valdoma Kauno miesto savivaldybės nuosavybes teise. Paskirtis – kelių (gatvių), ilgis – 134 m, žvyro danga, kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. gruodžio 20 d. Gatvėje nėra pastatyta jokių kelio ženklų (taip pat ir ženklo „gyvenamoji zona“), kadangi gatvė yra su žvyro danga, horizontaliojo ženklinimo nėra. Gatvės įrengimo projektas nėra parengtas. Pagal kadastrinius matavimus, gatvės važiuojamoji dalis – žvyro danga – 6 m, kelkraščiai – iki sklypų ribos. Vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenimis, įrengtų automobilių stovėjimo vietų (ar aikštelės) nėra. Galiojančio (duomenys neskelbtini) g. įrengimo techninio projekto nėra. Ir nors pagal teismui pateiktus (duomenys neskelbtini) g. kadastro duomenis matyti, jog inžinerinio statinio – gatvės – adresu: (duomenys neskelbtini), nurodytas gatvės ilgis – 134,00 m, plotas – 657,00 m2, važiuojamoji dalis (žvyras) – 613 m2, veja – 1106,00 m2, įvažiavimas (betoninės trinkelės) – 18,00 m2, gatvės statybos metai – 1965 m, tačiau kadastriniai matavimai atlikti seniai - 2006 m. gruodžio 20 d., bei sudaryta vietovės schema, kuri neatitinka šios dienos realijų, užfiksuotų tiek policijos, tiek pareiškėjo V. J. pateiktose fotonuotraukose. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus rašte vienareikšmiai nurodoma, jog gatvės važiuojamoji dalis – žvyro danga – 6 m, kelkraščiai – iki sklypų ribos, taigi, nėra konstatuojamas realus vejos buvimas šioje gatvėje. Teismo manymu, toje vietoje, kur stovėjo V. J. automobilis, nebuvo suformuotas pakankamai apželdintas, prižiūrimas, kultūrinę paskirtį turintis žemės paviršius su žole, velėna. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-606/2020). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teritorija, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. paliko stovėti savo automobilį Š. O. valstybiniais numeriais Nr.(duomenys neskelbtini), kaip nurodoma Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus rašte, neturi vejos, o tik gatvės važiuojamąją dalį – žvyro dangą – 6 m, bei kelkraščius – iki sklypų ribos. Jokių draudžiamų ženklų statyti automobilius minėtoje teritorijoje nėra. Priešingai, palei sklypų ribas žyminčias tvoras minėtoje teritorijoje palei važiuojamąją dalį esančios automobilių vėžės rodo, kad galimai ant tokiu būdu formuojamo kelkraščio, čia automobiliai yra statomi dažnai, o ne tik pareiškėjo V. J. atveju, tačiau už tai asmenys galimai nėra traukiami administracinėn atsakomybėn. Todėl esant tokiai situacijai, kuomet teritorijoje draudžiamų statyti automobilius ar kitokių ženklų nėra, netgi pakankamai rūpestingas ir atidus vairuotojas, teismo vertinimu, negalėtų suprasti, kad tokioje teritorijoje draudžiama statyti automobilį. Šiuo atveju aptartos aplinkybės bet kuriam vairuotojui akivaizdžiai sudaro įspūdį vietos, kurioje galima statyti automobilį. Paminėtos nustatytos faktinės aplinkybės teismui suponuoja manymą, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. turėjo visišką pagrindą manyti, kad automobilį pastatė teritorijoje, kuri ir skirta gyventojams priklausančioms transporto priemonėms statyti. Beto, įvertinus konfliktiškus santykius tarp pranešėjos liudytojos I. G. ir pareiškėjo V. J., teisme liudytojo G. K. duotus parodymus apie techninės pagalbos teikimą V. J., faktą, jog skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė tinkamų veiksmų išsiaiškinti aplinkybes dėl automobilio Škoda Oktavia valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) gedimų įvykio metu, prieštaringas aplinkybes dėl policijos (ne)vykimo į įvykį, darytina pagrįsta išvada, jog dėl įvykio metu konstatuotų techninių automobilio gedimų, V. J. neturėjo jokios tyčios (kaltės) sąmoningai įvykdyti administracinį nusižengimą, o visi byloje nustatyti neaiškumai, prieštaravimai yra šalinami pareiškėjo naudai.
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad V. J. vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti dviem transporto priemonės ratais ant žalios vejos, ir taip pažeidė (duomenys neskelbtini)5 punkto reikalavimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d.. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-651/2019). Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog V. J. tyčia pastatė automobilį ant vejos ir, kad toje vietoje nebuvo jokių ženklų, leidžiančių stovėti ir nurodančių stovėjimo būdą ant šaligatvio ar vejos, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Esant aukščiau išdėstytų argumentų visumai, darytina pagrįsta išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį kaltinimą (protokolą), nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kad V. J. yra kaltas dėl Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, pareiškėjo V. J. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7206-2020 panaikinti ir V. J. administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.