- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- AN2-138-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01509-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- G. G.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. (G. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. G. G. 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2018-08-22 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko ją stovėti ant žalios vejos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus. Tokie G. G. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018-10-30 nutarimu Nr. 30-ANR_N-15367-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, G. G. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti 2018 m. spalio 30 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-15367-2018 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. skundo netenkino. Teismas skundo argumentus, jog transporto priemonė palikta darbovietės teritorijoje ir be to, ji pastatyta arčiau neįgaliojo kėlimo lifto, atmetė kaip nepagrįstus, Nurodė, kad pateiktos nuotraukos patvirtina faktą, jog automobilis pastatytas ant žalios vejos, o dėl privažiavimo prie neįgaliųjų lifto nurodė, kad automobiliui, turinčiam pažymėtą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ nėra leidžiama statyti automobilį tam neskirtose teritorijose.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį, taip at panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 30-ANR_N-15367-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino faktines administracinės bylos aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą.
5.1. Tvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta konkreti administracinio nusižengimo padarymo vieta. Nurodymas, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) prospekte, yra nekonkretus. Dėl to mano, kad jau nuo pat pradžių buvo siekiama tik formaliai surašyti protokolą ir nubausti. Asmuo kuris užfiksavo pažeidimą, neužfiksavo lifto neįgaliojo vežimėliui pakelti, ir be to, jis net nebuvo apklaustas. Taigi byloje nebuvo tinkamai išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės.
5.2. Nurodo, kad jis gyvena tame pačiame name, kur yra ir jo gamybinė įmonė – (duomenys neskelbtini), ir jis turi teisę privažiuoti ir išsikrauti prekes. Nurodo, kad dar 1995-01-09 yra suderintas planas su Klaipėdos miesto savivaldybe, todėl visada žinojo, kad jis gali privažiuoti prie savo įmonės. Taip pat šalia yra įėjimas į jo butą, kur yra liftas neįgaliesiems – jis turi neįgalią dukra, kurios transportavimas galimas tik su neįgaliojo vežimėliu. Šis projektas padarytas su Savivaldybės žinia. Tik privažiavus automobiliu arčiau lifto, yra įmanoma privažiuoti invalido vežimėliu iki jo, nes visur yra nelygumai, borteliai, specialaus privažiavimo neįgaliesiems nėra. Pažymi, kad tik susitvarkęs visus darbo reikalaus, šeimos specialiuosius poreikius, jis pastato automobilį į bendrą automobilių aikštelę.
5.3. Apeliantas nurodo, kad prie namo dalies, kur yra jo butas ir įmonės patalpos aplinkos niekas netvarko, išskyrus jį patį ir ten niekada nebuvo pasodinta veja, vasarą išlenda tik atskiri žolės kuokštai pro plytelių ir akmenų plyšius, ten tik suplūkta žemė, jei palyja – purvynas, plytgaliai ir akmenys. Pats dalį šios teritorijos išklojo trinkelėmis. Pažymi, kad Savivaldybė turėtų prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, šaligatvio, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius šioje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Vadovaudamasis teismų praktika, daro išvadą, kad plotas prie daugiabučio namo, jeigu jame nėra užsodinta veja ir niekas nesiėmė atitinkamų priemonių, kad veja užželtų, taip pat nėra atitinkamą eismą ir stovėjimą ribojančių ženklų, tai negali būti laikoma veja. Mano, kad asmuo negali būti baudžiamas už nepiktybinius veiksmus, jeigu jis neturi galimybės pasirinkti kitokį elgesį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atstovaujamas viršininko R. S., prašo G. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, kad G. G. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą ir jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis transporto priemonę paliko stovėti ant žalios vejos ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 150.5 punkto reikalavimus. Apeliantas neginčija, kad jo automobilis stovėjo užfiksuotoje vietoje, tačiau teigia, kad jis yra suderinęs su savivaldybe dėl privažiavimo prie savo darbovietės bei namų durų, kur įrengtas liftas neįgaliam asmeniui pakelti. Be kita ko, teigia, kad toje vietoje nėra vejos. Taigi apeliantas mano, kad jis nusižengimo nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl padaryto nusižengimo, konstatavo, kad automobilis pastatytas ant vejos, o transporto priemonei pažymėtai ženklu „Neįgalusis“ nėra suteiktas leidimas statyti transporto priemonę tam neskirtose vietose. Apeliantas nesutinka su tokia išvada ir nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta konkreti nusižengimo padarymo vieta, be to, pažeidimo vietoje nėra vejos.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su tokia teismo pozicija ir pažymi, kad šiuo atveju teismas formaliai įvertino faktines aplinkybes, neįsigilino į aplinkybes, turinčias reikšmės nusižengimo konstatavimui, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl G. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
11. ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas sustojo ar stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti. Konstatuota, kad G. G. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimą. KET 150.5 punktas draudžia sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. G. G. inkriminuotas automobilio pastatymas ant vejos. Vadinasi, buvo būtina įrodyti, kad G. G. pastatė automobilį ant vejos ir kad toje vietoje nebuvo kelio ženklų, leidžiančių stovėti toje vietoje.
12. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
13. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl G. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, iš esmės rėmėsi vieninteliu byloje esančiu įrodymu – nuotrauka, kuri, priešingai nei nurodė teismas, nėra informatyvi. Be to, pažymėtina ir tai, jog tiek pažeidėjui surašytas protokolas, tiek ir Institucijos nutarimas, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, neatitinka šiems procesiniams dokumentais keliamų reikalavimų.
14. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
15. ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Analizuojamu atveju nustatyta, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta pažeidimo vieta yra „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nenurodyta konkreti vieta, t. y. nenurodytas namo numeris, prie kurio padarytas pažeidimas. Tiksli pažeidimo vieta nėra nurodyta ne tik administracinio nusižengimo protokole, nutarime, bei ir kituose įrodymuose. Policijai pateiktoje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas nusižengimas, nėra matyti nei namo numerio, ties kuriuo stovi automobilis, nei kelio ženklų, esančių nusižengimo padarymo vietos teritorijoje. Taigi byloje nėra tikslios informacijos apie nusižengimo padarymo vietą, todėl negalima nustatyti tikslių nusižengimo padarymo aplinkybių. Akcentuotina, kad asmeniui inkriminuojant KET 150.5 punkto pažeidimą, būtina įrodyti, kad toje vietoje statyti automobilį buvo draudžiama, kad tai buvo veja ar šaligatvis ir kad toje vietoje nebuvo ženklų, leidžiančių stovėti ir nurodančių stovėjimo būdą ant šaligatvio ar vejos. Policijos pareigūnai, gavę informaciją apie padarytą nusižengimą, jos nepatikrino, nenuvyko į nusižengimo padarymo vietą ir neužfiksavo visų būtinų aplinkybių. Aptarti duomenys atskleidžia, jog šioje administracinėje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias byloje nustatytinas aplinkybes turintys patvirtinti duomenys.
16. Kaip matyti, nutarimas pripažinti asmenį padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, vadovautasi tik pateikta nuotrauka (b. l.16) bei pranešėjo A. K. nurodyta informacija, kad automobilis pastatytas ant žalios vejos (b. l. 14-15). Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ANK 569 str.), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie įvykio vietą, nėra aišku, ar toje vietoje iš tiesų yra ar turėjo būti veja, ar šioje vietoje nėra ženklų, leidžiančių stovėti ant vejos ar šaligatvio. Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilis pastatytas ant suplūktos žemės, matyti trinkelių ir akmenų liekanos, žolė išdygusi tik tarp trinkelių ir akmenų. Pastebėtina, kad automobilio stovėjimas užfiksuotas rugpjūčio mėnesį, o tokiu metų laiku veja yra vešli. Taigi, neginčijamų duomenų, kad toje vietoje iš tiesų turi būti veja, o ne šaligatvis, ir kad nėra jokių ženklų leidžiančių stovėti ant vejos, nėra.
17. Kaip matyti, apeliantas ginasi nuo inkriminuoto nusižengimo nurodydamas, kad automobilis buvo pastatytas tie namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir kad toje vietoje nėra vejos. Be kita ko, pateikia duomenis, kad ties namo kampu, kur įrengtas liftas neįgaliam asmeniui pakelti, yra šaligatvis, o ne veja (b. l. 6). Pateikia nuotraukas, iš kurių matyti, kad automobilio stovėjimo vietoje nėra dalies trinkelių, kitos sulūžusios, o tarp jų ir akmenų auga žolės kuokštai (b. l. 43-45). Taigi net ir darant prielaidą, kad nusižengimas užfiksuotas būtent ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), negalima daryti išvados, kad automobilis pastatytas ant vejos. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pastatymas ant šaligatvio apeliantui neinkriminuotas, o administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, nors pažeidėjas nurodo, kad ties namus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra šaligatvis, o ne veja, tačiau taikyti administracinę atsakomybę dėl to, kad automobilis pastatytas ant šaligatvio, negalima, nes toks teisės pažeidimas jam nėra inkriminuotas. Kita vertus, šiuo atveju taip pat nėra ir duomenų apie ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančius kelio ženklus, todėl neginčijamai spręsti, kad buvo nesilaikyta KET 150.5 punkto reikalavimo, negalima. Pažeidimo padarymo faktą privalo įrodyti būtent Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o ne pažeidėjas, todėl ji privalėjo pateikti visus duomenis apie vietą, kurioje užfiksuotas galimas nusižengimas.
18. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad G. G. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti ant žalios vejos ir taip pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog G. G. pastatė automobilį ant vejos ir kad toje vietoje nebuvo jokių ženklų, leidžiančių stovėti ir nurodančių stovėjimo būdą ant šaligatvio ar vejos, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
19. Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį kaltinimą (protokolą), nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. G. yra kaltas dėl Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų pažeidimo ir atitinkamai ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis bei nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, G. G. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti ir G. G. (G. G.) administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.