- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- AN2-134-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00314-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo Ž. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 30 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant žalios vejos, kai nėra stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo ir teritorijoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.
2.1. Apeliantas pažymi, kad norint jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų pažeidimą, buvo svarbu išsiaiškinti, ar jam priklausanti transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos. Kelių eismo taisyklėse vejos apibrėžimas nepateikiamas, tačiau Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal suformuotą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieką specialią kultūrinę paskirtį.
2.2. Apelianto tvirtinimu, jis savo automobilį pastatė ne ant vejos, o teritorijoje, kuri skirta šio kiemo gyventojams priklausančioms transporto priemonėms statyti, t. y. žvyruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Klaipėdos miesto savivaldybė yra parengusi (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planą. Namą, kuriame yra jam priklausantis butas, administruoja Daugiabučių namų statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“, ji kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, savivaldybei priklausančioje teritorijoje, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. iš teritorijos buvo pašalintos metalinės konstrukcijos, skirtos skalbiniams džiauti, įrengtas įvažiavimas į automobilių aikštelę, išklotos plytelės, o 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybė atliko aikštelės išlyginimo – greideriavimo – darbus. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Nuotraukos neabejotinai patvirtina, jog įrengtoje aikštelė yra žvyro danga, žolė šioje vietoje neauga, ir tai nėra teritorija specialiai apsėta žole, kaip teigia Institucija bei, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė teismas. Teritorija, kurioje stovėjo jam priklausanti transporto priemonė, nėra apželdinta ir prižiūrima kaip žolynas, priešingai, ši teritorija yra sutvarkyta ir įrengta aikštelė automobiliams statyti. Šioje teritorijoje neauga žolė ne todėl, jog ji sutrypta bei suvažinėta, bet todėl, jog ši teritorija buvo specialiai sutvarkyta, t. y. buvo pašalintos metalinės konstrukcijos, skalbiniams džiauti, išbetonuotas įvažiavimas į aikštelę, specialiai atvežtas ir užpiltas žvyras ant žemės, atlikti aikštelės išlyginimo darbai. Tokiu būdu buvo įrengta aikštelė, kad gyventojai galėtų statyti transporto priemones. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teritorija, kurioje jis pastatė automobilį, yra veja. Šioje teritorijoje nėra auginama veja, žolė neauga dėl specialaus atvežto grunto, į šią teritoriją įvažiuojama iš važiuojamosios kelio dalies specialiai tam įrengtu užvažiavimu. Apeliantas pažymi, kad žiemos metu ši aikštelė yra prižiūrima, visuomet iškviečiamos specialiosios tarnybos, kurios atvažiavusios aikštelėje išstumdo sniegą, kad gyventojai galėtų statytis transporto priemones. Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad faktiškai yra įrengta aikštelė, o vejos, kaip nustatė nutarimą priėmusi institucija bei teismas, nėra, o tai, jog aikštelės rekonstrukcijos darbai nėra baigti ir aikštelė teisiškai nėra priduota, nesudaro pagrindo teigti, jog teritorijoje, kur stovėjo jo transporto priemonė, nėra įrengta aikštelė bei auga žolė.
2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teisme nurodė, jog gyventojų susirinkimo metu gyventojai buvo supažindinti su (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planu, taip pat buvo nurodyta, jog šiuo metu įrengta tik žvyruota automobilių aikštelė, kuri vėliau bus išasfaltuota, kai Klaipėdos miesto savivaldybė tam skirs lėšų, ir šioje aikštelėje gyventojai gali statyti transporto priemones. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 8 d. raštas, kad darbai buvo atlikti su Klaipėdos miesto savivaldybės žinia bei gautas leidimas parkuoti automobilius aikštelėje. Todėl nurodytų aplinkybių visumą, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jo duoti paaiškinimai, patvirtina faktą, jog jam priklausančią transporto priemonę buvo pastatęs ne ant žalos vejos, o specialiai įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Institucija nepateikė duomenų, kad šioje įrengtoje aikštelėje yra draudžiama statyti transporto priemones. Apeliantas pažymi, kad nėra įrengtų jokių automobilių statymą ribojančių ženklų. Be to, apelianto nuomone, Institucija Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą taikė ir per plačiai, nes toks traktavimas leistų administracinėn atsakomybėn traukti visų transporto priemonių savininkus, kurie transporto priemones būtų pastatę ne specialiose automobilių stovėjimo vietose/aikštelėse ar bet kokiose įvažiavimo dalyse, nes būtų galima teigti, jog tai nėra automobilio stovėjimui skirtos vietos. Automobilio stovėjimui neskirtas vietas žymi draudžiamieji kelio ženklai bei konstrukciniai elementai, kurių šiuo atveju nebuvo, o tai leidžia daryti išvadą, kad toks Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto inkriminavimas leidžia Institucijai traukti visus transporto priemonių savininkus administracinėn atsakomybėn, kurių transporto priemonės pastatytos ne specialiose automobilių stovėjimo vietose/aikštelėse.
2.4. Apelianto tvirtinimu, pastatydamas transporto priemonę jis nesiekė pažeisti Kelių eismo taisyklių, priešingai, jam priklausančią transporto priemonę pastatė toje teritorijoje, kurioje ir statomos visų gyventojų transporto priemonės ir, kurioje buvo leista statyti automobilius. Jei būtų žinojęs, jog į šią įrengtą aikštelę transporto priemonėmis negalima įvažiuoti ir joje statyti transporto priemonių, tai jam priklausančios transporto priemonės nebūtų pastatęs. Pastatydamas transporto priemonę aikštelėje, nesuprato, kad stato automobilį toje vietoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui). Būtent teritorijoje įrengtų metalinių konstrukcijų, skirtų skalbiniams džiauti, pašalinimas, užvažiavimų į automobilių aikštelę įrengimas, kelio plytelėmis įrengimas bei žvyruotos dangos įrengimas, bendrijos gyventojams duotas leidimas, leido jam suvokti, jog ta vieta ir yra teritorija, kurioje skirta gyventojams statyti transporto priemones.
2.5. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliantas daro išvadą, kad jam inkriminuotas pažeidimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios rodo, jog Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Be to, nėra ir kito būtino jo subjektyviosios sudėties požymio – kaltės, nes kaip jau minėjo, transporto priemonę pastatė žinodamas, jog šioje teritorijoje galima statyti transporto priemones. Todėl, nesant administracinio nusižengimo sudėties, nebuvo ir pagrindo konstatuoti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti baudą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nepanaikino Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 18 d. nutarimo bei nenutraukė administracinio nusižengimo teisenos.
2.6. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą bei į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliantas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, už kurį buvo nubaustas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. Stasiulis mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 18 d. nutarimu, kuris Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi paliktas galioti, administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant žalios vejos, kai nėra stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo ir teritorijoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.
8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
9. Apeliantas tiek skunde apylinkės teismui, tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad jis savo automobilį pastatė ne ant vejos, o teritorijoje, kuri skirta šio kiemo gyventojams priklausančioms transporto priemonėms statyti, t. y. žvyruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Klaipėdos miesto savivaldybė yra parengusi (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planą. Namą, kuriame yra jam priklausantis butas, administruoja Daugiabučių namų statybos bendrija „ (duomenys neskelbtini)“, ji kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, savivaldybei priklausančioje teritorijoje, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. iš teritorijos buvo pašalintos metalinės konstrukcijos, skirtos skalbiniams džiauti, įrengtas įvažiavimas į automobilių aikštelę, išklotos plytelės, o 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybė atliko aikštelės išlyginimo – greideriavimo – darbus. Gyventojų susirinkimo metu gyventojai buvo supažindinti su (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planu, taip pat buvo nurodyta, jog šiuo metu įrengta tik žvyruota automobilių aikštelė, kuri vėliau bus išasfaltuota, kai Klaipėdos miesto savivaldybė tam skirs lėšų, ir šioje aikštelėje gyventojai gali statyti transporto priemones.
10. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad veja – tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad teritorija, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. M. paliko stovėti savo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne tik neapsodinta žole ar tiesiog išvažinėta automobilių, tačiau ji užpilta žvyru ir kitu gruntu. Jokių draudžiamų ženklų statyti automobilius minėtoje teritorijoje nėra. Priešingai, palei bortelius į minėtą teritoriją padarytas nuožulnus įvažiavimas, kuris paprastai įrengiamas prie perėjų, įvažiavimų ar kitų vietų, kur galima užvažiuoti ant šaligatvio, įvažiuoti į teritoriją (b. l. 8, 13, 60, 61, 62, 63). Todėl, kai teritorija užpilta gruntu, nėra atribota nuo važiuojamosios dalies borteliais, bet priešingai, į ją padarytas nuožulnus įvažiavimas, teritorijoje draudžiamų statyti automobilius ar kitokių ženklų nėra, netgi pakankamai rūpestingas ir atidus vairuotojas, teismo vertinimu, negalėtų suprasti, kad tokioje teritorijoje draudžiama statyti automobilį. Šiuo atveju aptartos aplinkybės bet kuriam vairuotojui akivaizdžiai sudaro įspūdį vietos, kurioje galima statyti automobilį.
11. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. M. turėjo visišką pagrindą manyti, kad automobilį pastatė teritorijoje, kuri ir skirta gyventojams priklausančioms transporto priemonėms statyti, patvirtina DNSB „ (duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko P. P. rašte Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK „Dėl automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini)“ nurodyti duomenys. Iš jų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. 20.20 val., (duomenys neskelbtini) namo gyventojai informavo apie vykusį policijos reidą kieme, kurio metu buvo fotografuojami automobiliai, stovintys žvyruotoje parkavimo aikštelėje. Siekdamas išvengti galimo nesusipratimo, DNSB „ (duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas P. P. informavo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra parengusi (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planą, kuriame numatyta esamą žvyro dangos parkavimo aikštelę išasfaltuoti. Apygardos teismas pažymi, kad minėtame rašte patvirtinamas Ž. M. apeliacinio skundo argumentas, kad jau 2019 metais Klaipėdos miesto savivaldybė atliko minėtos aikštelės išlyginimo – greideriavimo – darbus, buvo gautas leidimas parkuoti automobilius aikštelėje (b. l. 7). Pažymėtina, kad aplinkybę dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, patvirtina ir parengtas (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planas (b. l. 14).
12. Akcentuotina, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Aptartos, teritoriją, kurioje buvo pastatytas Ž. M. automobilis, apibūdinančios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ši teritorija nepasižymi požymiais, bylojančiais apie akivaizdų draudimą ten statyti automobilius (tam tikros kliūtys, borteliai, apželdinimas, veja ar panašiai). Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad yra parengtas (duomenys neskelbtini) sklypo sutvarkymo planas, teritorija užpilta gruntu, į teritoriją padarytas įvažiavimas, ji bus išasfaltuota, todėl visiškai nepaneigta, kad ji skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui). Esant aptartų duomenų visumai, tiek objektyvios situacijos aplinkybės, tiek asmens vidinis-psichinis situacijos supratimas neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl asmens kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 18 d. nutarimas naikintini, Ž. M. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 18 d. nutarimą bei Ž. M. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas neskundžiamas.