Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-57-318/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-14
Bylos Nr.
1S-57-318/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Regina Pocienė, Justas Namavičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-57-318/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56227-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė, įmonė), atstovaujamo generalinio direktoriaus E. A. R., skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-926/2023 A. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (21 veika), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), A. L. – nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), A. Ž. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. R. (Ž.) – nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje, A. R. – nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, E. A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (27 veikos), BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose, BK 181 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui, t. y. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastatui 139/1000, pastatui Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems kitiems inžineriniams statiniams–kiemo statiniams, 1/1 priklausančiam pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams–kiemo statiniams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant šiuo turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti.

3. Prokuratūros ir teismo procesiniais sprendimais aptariamos prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi įmonės nekilnojamajam turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą paskirtas iš naujo, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, kuris vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi 6 (šešiems) mėnesiams pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į paminėtą UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apygardos teismas konstatavo, kad nėra išnykę sąlygos ir pagrindai, kuriems esant šioje baudžiamojoje byloje taikoma procesinė prievartos priemonė. Byloje pareikšta daugiau, negu 30 civilinių ieškinių, kurių bendra suma sudaro apie 600 000 Eur. Be to, byloje gali būti taikomas turto konfiskavimas. Taigi, įvertinęs tai, teismas sprendė, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų, yra pagrindas bendrovės turtui tęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą dar 6 (šešiems) mėnesiams.

III. Skundo argumentai

5. Skunde UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį, kuria bendrovės turtui pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas. Atstovas skundą grindžia šiais argumentai:

5.1. UAB (duomenys neskelbtini) turtui taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens nuosavybės teisės gali būti laikinai apribojamos tik kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jeigu yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Nagrinėjamu atveju bendrovė negali būti įtraukta atsakove, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, juridinis asmuo neatsako pagal savo dalyvių prievoles, o šis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-124/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-101-165/2015). Byloje įmonei nepareikšti jokie kaltinimai, todėl teismas be pagrindo jos turtui taikė ir tęsia laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas pradėtas 2018 m. sausio 15 d., tačiau įmonė iki šiol nėra įtraukta į bylą civilinio atsakovo teisėmis.

5.2. Be to, teismas nepagrindė, kaip turto valdymas ir naudojimas pakenktų civilinių ieškovų interesams arba tai turėtų įtakos sprendžiant turto konfiskavimo klausimą. Visiškai apribojus nuosavybės teises į bendrovės turtą, UAB (duomenys neskelbtini) prarado galimybes gerinti jį ir gauti pajamas iš jo panaudojimo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą tęsiasi ilgiau, negu 6 metus, o toks terminas neabejotinai patvirtina, kad bendrovės turtui taikomi suvaržymai aiškiai viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

UAB (duomenys neskelbtini) atstovo skundas atmestinas.

7. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, nepažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat kituose nacionaliniuose ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl juridinio asmens nuosavybės neliečiamumo bei procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės tik siekiant įstatyme numatytų tikslų.

8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji (A. R., E. A. R. ir kt.) galimai padarė jiems inkriminuotas, įskaitant sunkias ir labai sunkias (E. A. R.), nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų (A. G., V. K. ir kt.), liudytojų (A. S., T. D. ir kt.) parodymuose, daiktų, dokumentų, pateikimo, apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadose bei kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą.

9. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, pastatams ir statiniams taikytas, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius bei turto konfiskavimą.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje pareikšta daugiau, negu 30 civilinių ieškinių, kurių bendra suma siekia net 600 000 Eur. Taigi, apygardos teismo išvada, kad, siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, yra pagrindas tęsti bendrovės turtui taikomos procesinės prievartos priemonės terminą, pagrįsta bylos duomenimis. Teismo išvados dėl būtinybės konkrečiu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į bendrovės turtą nepaneigia tai, kad šioje baudžiamojoje byloje įmonei nepareikšti jokie kaltinimai, nes baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir tuo atveju, kai asmuo, kuris turi konfiskuotiną turtą, nėra kaltinamas ar nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą (BK 72 ir 72³ straipsniai).

11. Kaip žinia, turto konfiskavimas daugeliu atveju yra privalomas ir teismų praktikoje netaikomas tik tuomet, kai šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, o tai bus išsiaiškinta tik byloje priimant galutinį sprendimą. Tačiau tai nesuponuoja išvados, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nurodytą turtą suvaržytos nepagrįstai ar neproporcingai. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotam turtui taikomi baudžiamojo proceso įstatymo nustatyti apribojimai todėl, kad A. R., buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, galimai panaudojo šią bendrovę organizuotos grupės veikloje, siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą. Taigi, A. R. ir jos bendrininkams pareikšti kaltinimai leidžia pagrįstai manyti, kad įmonė gali turėti neteisėtai įgyto svetimo – nukentėjusiesiems priklausančio – turto, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. Šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta žemesniojo teismo išvada, kad jos taikymas yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

12. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, o jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Laikino nuosavybės teisių apribojimo esminis tikslas yra išsaugoti daikto status quo (lot. padėtis, kuri yra), nes sugadinus ar sunaikinus, perleidus ar kitaip suvaržius teises į jį, nukentėtų civilinių ieškovų interesai. Kaip minėta, šiuo atveju siekiama užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą. Nuosavybės teisių suvaržymai į bendrovės nekilnojamąjį turtą yra laikino pobūdžio, o jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Be to, objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į paminėtą turtą, įmonė patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Iš tiesų nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau aprašytą turtą ilgą laiką, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei A. R. bei jos bendrininkams pareikštų kaltinimų kiekis, mastas, sunkumas bei bylos apimtis (kaltinimai pareikšti 5 asmenims; byloje yra 38 civiliniai ieškovai, 39 nukentėjusieji, 100 liudytojų; bylą sudaro 165 tomai) suteikė pagrindą teismui pripažinti, kad taikoma procesinės prievartos priemonė užtikrina proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis).

13. Skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio, taip pat ir vadovo prievoles, o šie – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-124/2014). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad teisingumas vykdomas konkrečioje byloje pagal jojoje nustatytas konkrečias aplinkybes. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Aptariamoje baudžiamojoje bylose nagrinėjamos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-101-165/2015, kurioje pateiktais išaiškinimais bendrovės atstovas grindžia skundą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1N-101-165/2015 L. T. buvo kaltinama tuo, kad ji, nuo 2003 m. sausio 17 d. iki 2010 m. sausio 26 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš akcininkių ir direktore, taip pat 2011–2013 metais faktiškai būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininke ir valdytoja, per UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 17 d., bendrovės veiklos vietose ((duomenys neskelbtini)), žinodama apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams ir akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, pati arba per trečiuosius asmenis sudarydama apsimestinus pirkimo–pardavimo sandorius, tokiu būdu siekdama nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai priklausiusį turtą ir jį parduoti, išvaistė (perleido nuosavybės teises) UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės nekilnojamąjį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios galėjo būti panaudotos skoloms grąžinti ir atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Tuo tarpu, analizuojamu atveju, kaip minėta, A. R. kaltinama tuo, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, galimai panaudojo šią bendrovę organizuotos grupės veikloje, siekiant apgaule įgyti svetimą kitų asmenų turtą, t. y. jog bendrovė galimai gavo lėšų iš nusikalstamos veiklos. Taigi, byloje nėra jokių teisinių prielaidų konstatuoti, kad konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) negali būti įtraukta civiline atsakove, todėl šioje byloje netikslinga toliau tęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. Tokia išvada neprieštarauja ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia tikslinti byloje pateikto civilinio ieškinio ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-37-648/2023), taip pat kad jeigu už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tai tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje, dėl civilinio ieškinio atliekant įrodymų tyrimą (kasacinės nutarys Nr. 2K-217-699/2015, Nr. 2K-224-942/2018, Nr. 2K-181-628/2020 ir kt.).

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos generalinio direktoriaus E. A. R., skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėJustas NamavičiusRegina Pocienė