- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- eA-1456-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04121-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. S. J. A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. J. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. J. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis I. S. J. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32762 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1308 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. spalio 18 d. vykusios apklausos metu užsienietis nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose – demonstracijose. 2019–2021 m. šalyje vyko nemažai protesto akcijų, kurios buvo nukreiptos prieš korupciją, nedarbą, skurdą, prastą sveikatos apsaugą. Protestuose dalyvavo siekdamas išsakyti savo nuomonę ir bandydamas apkeisti esamą korupcinę aplinką savo kilmės šalyje. Siekis sumažinti skurdą ir nepriteklių šalyje buvo esminiai pareiškėjo dalyvavimo protestuose motyvai. Pareiškėjas protestų metu niekam nesistengė pakenkti, dalyvavo taikiai, bet nepaisant to prieš jį buvo naudojamas smurtas. Pareiškėjas detaliai papasakojo kaip po dalyvavimo demonstracijose jis susilaukė grasinimų nužudyti. Taigi, pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo grasinimų ir persekiojimo išvyko į Lietuvą.
2.2. Departamentas Sprendimu nepagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jaučia nuolatinę baimę ir persekiojamą savo kilmės šalyje, dėl šios priežasties jis išvyko į Lietuvą ir tikisi demokratinėje Lietuvos Respublikoje gauti prieglobstį bei saugumą. Pareiškėjas įrodė, kad egzistuoja „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam suteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas galėjo papasakoti tiek, kiek jam pavyko prisiminti apklausos metu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad praėjus tam tikram laikui po emocinių sukrėtimų, žmogus gali prisiminti tik dalį faktų. Pareiškėjo paaiškinimai pareigūnams nepasirodė pakankamai išsamūs, bet tai nevertintina kaip pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių trūkumas. Vertinant pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjui egzistuoja visiškai pagrįsta baimė būti nužudytam savo kilmės šalyje.
2.3. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis prašymo tyrimo trūkumų. Departamentas, atlikdamas vertinimą, galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas ir dėl to Sprendime padaryta neteisinga ir nepagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nėra pagrindo.
2.4. Komisija nepagrįstai vertino, kad nėra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas. Nesutiktina, kad pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo prašęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.
2.5. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo teiginius surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus, apšaudytą namo sieną buvo išsamus ir konkretus, grindžiamas ne prielaidomis, o konkrečiais teiginiais, įvardinant detales ir išsamiai atsakant į patikslintus klausimus, skundas nepagrįstai buvo atmestas ir iš esmės neišnagrinėtas, neįvertinta pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Pareiškėjas pajutęs grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą.
2.6. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jis nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Jeigu pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam galbūt gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Taigi, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjui nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pranešė neturintys duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, neišsamus ir abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nepaaiškino savo vaidmens demonstracijose, nenurodė, kada jose dalyvavo. Pasakojimas iš dalies nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija: (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami aktyvistai, protestų organizatoriai ar pagrindinį vaidmenį protestuose atliekantys žmonės, o pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš šių asmenų grupių. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
3.2. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste ir nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Be to, beatodairiškas smurtas kilmės valstybėje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
3.3. Pareiškėjo prašymas skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, Departamentas taip pat nenustatė išskirtinių aplinkybių pareiškėjo skundą nagrinėti žodine tvarka. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), turėjo esminių trūkumų – nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, buvo neišsamus, nenuoseklus, abstraktus. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą jo sumušimą buvo abstraktus ir neišsamus – jis nežinojo, kas jį sumušė, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės ir t. t., taip pat kankinimai arba mirties bausmė. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius.
3.4. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sienos. Skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, kadangi prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo bei nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje, kas, atsakovo manymu, patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 7 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir 2021 m. liepos 21 d. vykusios apklausos metu žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikė tokius duomenis: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. vykusios apklausos metu nurodė (duomenys neskelbtini).
5.3. Pareiškėjo teigimu, apie jo dalyvavimą demonstracijose jį užpuolę asmenys sužinojo (duomenys neskelbtini).
5.4. Departamentas Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Departamentas įvertino pareiškėjo pasakojimą, palygino jį su turima informacija apie kilmės valstybę ir padarė tikėtiną išvadą, kad pareiškėjui žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą, todėl abejojo pareiškėjo istorijos patikimumu. Tuo pačiu abstrakčiu ir nedetaliu atsakovas pripažino pareiškėjo pasakojimą apie jo sumušimą, kritiškai vertino pareiškėjo pasakojimo patikimumą ir, nesant kitų įrodymų, pasakojimą apie demonstracijas, grasinimus, apšaudytą namo sieną pripažino neišsamiu, abstrakčiu, grindžiamu viešai žinoma informacija, todėl šioje pasakojimo dalyje pateiktus duomenis pripažino „nenustatytais faktais“, juos atmetė ir jų nenagrinėjo vertindamas pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą.
5.5. Pareiškėjo pasakojimą apie patirtą persekiojimą (grasinimai nužudyti) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) atsakovas atmetė dėl patikimumo stokos, konstatavęs, kad jis nedetalus, nenuoseklus, nepatvirtintas patikimais įrodymais bei iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tyrimo metu atsakovas nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktas pabėgėlio statusas. Tuo pačiu skundžiamu Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl nuspręsta nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tuo pačiu, atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. informaciją, konstatavo, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
5.6. Departamento sprendimu nuspręsta įsigaliojus Sprendimui ir nesant priežasčių dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14) (toliau – SIS II reglamentas) 24 str. 1 ir 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (71 str. 3 d. 4 p., 83 str. 2, 5 d., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d.), Tvarkos aprašo nuostatas (116 p.).
7. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų apklausose bei teismo posėdyje nurodytų aplinkybių priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pasakojimas tiek apie jo pilietinę veiklą, tiek apie dalyvavimą demonstracijose, tiek apie persekiojimą yra abstraktus ir nenuoseklus: (duomenys neskelbtini). Todėl tikėtina atsakovo išvada, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tik viešai jam žinoma informacija, o nedetalizuodamas su dalyvavimu demonstracijose susijusių aplinkybių, mažai tikėtina, kad jose dalyvavo. Atsakovas vertino pareiškėjo nuotraukas, susijusias su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog jis dalyvavo demonstracijose, tačiau atsakovas nustatė, kad šiose nuotraukose pareiškėjo nėra. Atsakovas nuotraukų į bylą nepateikė, tačiau šios atsakovo nustatytos aplinkybės nei pareiškėjas, nei jo atstovas neginčijo, jokių nuotraukų į bylą taip pat nepateikė, taip pat jų nerodė ir apie jas neminėjo teismo posėdyje. Todėl teismas nusprendė, kad ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismo posėdyje pareiškėjas savo pilietinę veiklą įvardijo tik dalyvavimą demonstracijose, taigi jis nėra nei politinis aktyvistas, nei protestuotojų lyderis ar organizatorius, nei opozicijos lyderis, nei aktyvus valdžios kritikas ar kitas asmuo, kuris pagal EPPB 2021 m. ataskaitą priklauso rizikos būti persekiojamam grupei. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo persekiojimu, taip pat yra nenuoseklios ir nedetalizuotos, nes kiekvieną kartą paklaustas apie persekiojimą, jis vis nurodydavo kitas aplinkybes, taip pat painiojosi tikslindamas prieš tai nurodytas aplinkybes. Tuo pačiu tiek iš apklausų metu pareiškėjo nurodytų pasakojimų, tiek iš paaiškinimų teismo posėdyje, jis grėsmę siejo su (duomenys neskelbtini). Taigi nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė prieš atvykdamas gyvenęs skirtinguose (duomenys neskelbtini) miestuose, laisvai vykęs į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) laisvai atskrido į (duomenys neskelbtini). Todėl pagrįsta laikytina atsakovo išvada, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam nėra visiškai pagrįsta, o pareiškėjo antrosios apklausos metu nurodytas jo manymas, jog jis gali būti įtrauktas į suimti ketinamų asmenų sąrašą, tėra hipotetinio pobūdžio. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita apie protestuotojų padėtį (duomenys neskelbtini), smurto lygį įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, kitais sprendimuose nurodytais tarptautiniais šaltiniais, atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus.
8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės būti išklausytas nagrinėjant jo skundą Komisijoje, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, nes ši teisė – pasisakyti asmeniškai – pareiškėjui buvo sudaryta nagrinėjant šią administracinę bylą teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas ir vertėjas, ir kuria pareiškėjas pasinaudojo ta apimtimi, kuria laikė reikalinga. Taigi, pareiškėjo teisė būti išklausytu nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjamuoju atveju buvo užtikrinta.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pagrįsta laikė atsakovo išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jiems prieglobstį vertinimą vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjas apklausos metu konkrečios tiesioginės grėsmės nenurodė.
10. Vertindamas pareiškėjo atitikimą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, teismas nusprendė, kad Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų mirties bausmės ar egzekucijos grėsmė, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti priešingą išvadą. Pareiškėjo nurodyta grėsmė nelaikyta visiškai pagrįsta, be to, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad dėl savo pilietinių įsitikinimų jis buvo patekęs į valdžios dėmesį ar dėl to buvo persekiojamas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (7 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenis apibūdinančias aplinkybes (amžius, profesija, darbingumas, šeiminiai ryšiai, deklaruojami keliavimo tikslai ir pan.), nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ir ši Sprendimo dalis nepagrįsta ar neteisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsižvelgdamas į tai, pagrįsta laikė Departamento išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, nesuteikdamas laikotarpio savanoriškai išvykti ir pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 33 punktu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
12. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) 5, 28.5, 35.4, 38.2, 40.3, 44.3.1 punktų nuostatas, kad byloje yra pareiškėjo paso kopija, tuo pačiu VSAT 2021 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini) pasą (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima priskirti pareiškėją bent vienai iš Kriterijų tvarkos nuostatose nurodytų asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei, šiuo atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių Kriterijų tvarkos 5 punkto taikymui, adekvačiu laikė Kriterijų tvarkos 44.3.1 punkte nustatytą 2 metų draudimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Departamento Sprendimas pakeistas uždraudžiant pareiškėjui 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamuoju atveju Departamentas pagrįstai priėmė sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui, tačiau nustačius, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjams į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas pakeitė Departamento Sprendimo dalį, nustatant įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
13. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiami Departamento sprendimas ir Komisijos sprendimas, išskyrus keistinas jo dalis, laikytini teisėtais ir pagrįstais. Iš esmės netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino išvestinio pareiškėjo reikalavimo, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skundų dėl Departamento sprendimų nagrinėjimo proceso metu buvo pažeista asmens teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė, kad jam būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjimo procese: buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
14.2. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pareigą pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš kilmės šalies priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami ir prašo suteikti prieglobstį, kad galėtų jaustis saugus. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Pagal pateikiamą informaciją dažniausiai susidorojama su protestų organizatoriais ir aktyvistais, tačiau faktas, kad grėsmė protestuotojų laisvei, sveikatai ir gyvybei egzistuoja, todėl grėsmė pareiškėjui ir jo šeimai taip pat egzistuoja. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjų šeima paliko namus dar nespėjusi tiesiogiai patirti susidorojimo ir smurto, nepaneigia tokios grėsmės galimybės. Iš Sprendime pateikiamos informacijos matyti, kad persekiojant, grobiant ir žudant protestuotojus dalyvauja (duomenys neskelbtini) valdžios struktūros, kas atitinka pareiškėjo pasakojimą, kad jo namų užpuolimas ir (duomenys neskelbtini) mirtį sukėlęs sužalojimas nebuvo tiriamas. Sprendime taip pat pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) vis tik egzistuoja beatodairiškas smurtas.
14.3. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip politinės opozicijos aktyvistas ir protestuotojas, nes dalyvavo demonstracijoje, tačiau į šią aplinkybę teismas iš dalies neatsižvelgė. Taigi pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), o pagrindinė to priežastis – politinis persekiojimas, tai įrodo pareiškėjui kilusį pavojų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra susiformavusi nebaudžiama politinių grasinimų, susidorojimo bei nužudymų tendencija ir dėl to asmenims kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.
14.4. Pareiškėjas skunde teismui buvo nurodęs, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus dėl opozicijos veiklos ir jų taikymo būdą, nesurinko jokios medžiagos apie politinių oponentų persekiojimo problematiką. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėjas vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priverstas palikti kilmės šalį. Sutiktina, kad ekonominio pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės diskriminacijos pasekmė, bet ne esminė pareiškėjo kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėjas nurodė, kad didesnėje (duomenys neskelbtini) šalies teritorijoje vis dar yra taikoma tiesioginis politinių oponentų persekiojimas ir fizinis susidorojimas. Atsakovo Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu. Kita vertus, atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.
14.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, sutiko, jog Departamentui imperatyvo visais atvejais rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje nėra. Tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 168 punkto nuostatas sprendžiant, ar tokia pažyma būtina, turi būti atsižvelgiama į specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju minėti veiksmai Departamento nebuvo, nors ir turėjo būti atlikti, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.
14.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.
Atsiliepimas
15. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Departamentas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, turėjo esminių trūkumų, t. y. pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, nenuoseklus, abstraktus: pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų apie tai, koks buvo jo vaidmuo demonstracijose, kada jose dalyvavo, o pareiškėjo pateiktos tariamai demonstracijų metu padarytos nuotraukos taip pat nepatvirtino jo pasakojimo, kadangi šiose nuotraukose pareiškėjo nėra užfiksuota. Pareiškėjo pasakojimas taip pat iš dalies nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami aktyvistai, protestų organizatoriai ar pagrindinį vaidmenį protestuose atliekantys žmonės, o pareiškėjas nei vienai iš šių asmenų grupių nepriklauso. Pareiškėjas nežinojo, kas jį sumušė, ir į teisėsaugos institucijas dėl patirto sumušimo nesikreipė. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo persekiojimu, taip pat yra nenuoseklios ir nedetalizuotos. Pareiškėjas nebuvo nurodęs nei to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nei to, jog jo (duomenys neskelbtini) mirė nuo sužalojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
18. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32762, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1308 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjimo procese; pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti.
21. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022 ir kt.).??? Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
23. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
24. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).
27. Taikant Tvarkos aprašo 116 punktą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Akcentuotina, kad visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys turi būti vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo pasakojimas tiek apie jo pilietinę veiklą, tiek apie dalyvavimą demonstracijose, tiek apie persekiojimą yra abstraktus ir nenuoseklus, todėl buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėjas nei prašyme suteikti prieglobstį, nei pirminės apklausos metu nebuvo nurodęs, kad jis buvo patyręs kūno sužalojimus ir šiomis aplinkybėmis savo prašymo negrindė. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė dalyvavimą demonstracijose (duomenys neskelbtini). Antrosios apklausos metu iš pradžių paminėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė dalyvavęs kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) demonstracijose, tačiau jokių su demonstracijomis susijusių detalių nenurodė, atsakymai apklausų metu buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas negalėjo pasakyti savo vaidmens demonstracijoje ir kitų aplinkybių, todėl tikėtina atsakovo išvada, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tik viešai jam žinoma informacija. Pareiškėjas grėsmę siejo su nepažįstamo asmens skambučiu ir liepimu nedalyvauti demonstracijose, taigi nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nenuoseklus ir prieštaringas, o palyginus šį pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie tariamą persekiojimą yra nepagrįsti ir nepatikimi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas argumentus, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, nurodo tik apeliaciniame skunde, todėl jų nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino.
30. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, pareiškėjas nedetalizavo savo pasakojimo, nepatvirtino jo patikimais įrodymais. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėmis (duomenys neskelbtini), pasisakydamas dėl protestuotojų padėties (duomenys neskelbtini), smurto lygio įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose, kitais sprendimuose nurodytais tarptautiniais šaltiniais, atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. Atsakovas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose.
31. Įvertinusi Departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
32. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis EPPB 2021 m. sausio mėnesio gairėmis (duomenys neskelbtini) apie situaciją kilmės valstybėje, nuspręsta, kad nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus surinktą informaciją, pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022).
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021 pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 168 punkto nuostatas sprendžiant, ar pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje būtina, turi būti atsižvelgiama į specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Tvarkos aprašas neįtvirtina Departamento pareigos kiekvienu atveju rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1045-629/2022). Tikrinamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nekilo būtinybė nagrinėjant pareiškėjo prašymą imtis priemonių, jog būtų parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje. Departamentas surinko pakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti.
37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo ta apimtimi, kuria laikė reikalinga.
38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. S. J. A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.