- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2-2677/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaiė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- G. L., E. L.
- Ieškovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Realty Progressus Group“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1169-124/2011 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams E. L. ir G. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Realty Progressus Group“ ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „RPG Turtas“ dėl 585 000 Lt priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti sandorius, kurių pagrindu atsakovas E. L. pervedė 585 000 Lt, negaliojančiais, iš atsakovų E. L. ir G. L. solidariai priteisti 585 000 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei G. L. nuosavybės teise priklausantį 0,1747 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 51,17 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir kitą G. L. priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, o taip pat atsakovui E. L. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti G. L. priklausantį 0,1747 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , o esant šio turto vertei mažesnei negu 585 000 Lt, teismas nutarė areštuoti 51,17 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), o neužtekus šio turto areštuoti kitą G. L. ir E. L. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, leidžiant E. L. vykdyti mokėjimus AB „Swedbank“ pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. 07-078359-FA.
Šalies argumentai
Atsakovė G. L. teismui pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir prašė pareikalauti iš ieškovės įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 840 000 Lt sumą, skirtą galinčių atsirasti nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti teismui banko garantiją. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik kad gali sukelti, bet jau yra sukėlusios nuostolius atsakovei, nes 2011 m. kovo 29 d. tarp atsakovės G. L. ir pirkėjo R. V. buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis. Pagal nurodytą sutartį atsakovė G. L. jau yra gavusi 150 000 Lt avansą, o likusią 740 000 Lt sumą ji ketino panaudoti finansinių įsipareigojimų vykdymui, kas prilyginama nuostoliams. Laiku neatsiskaičiusi su kreditoriais, atsakovė patirs didelius nuostolius, kuriuos įvertinti šiuo metu yra sudėtinga. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo -pardavimo sutarties, tokiu būdu negavo 740 000 Lt. Be to, atsakovė pagal preliminariąją sutartį privalės sumokėti 100 000 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės G. L. prašymą, ieškovė prašė atmesti atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės prašymas negali būti tenkinamas, nes jame nepagrindžiama nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybė. Kadangi areštuotas žemės sklypas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, ieškovė sutiktų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones su sąlyga, kad žemės sklypas būtų parduotas už ne mažesnę kainą nei ieškovės reikalavimas, o gautos lėšos areštuojamos. Be to, atsakovei yra gerai žinoma ieškovės turtinė padėtis, t. y. kad ieškovė neturi lėšų nuostoliams užtikrinti, ir atsakovė siekia tuo pasinaudoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė atsakovės G. L. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas nurodė, kad prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė galinčius atsirasti nuostolius grindė dėl preliminarios sutarties nevykdymo gresiančia bauda bei lėšų, kurias gautų pagal preliminariąją sutartį pardavusi turtą, negavimu. Teismas pažymėjo, kad sutarties šalys, neįregistravusios viešajame registre preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenims (CK 1.75 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų įregistruota viešajame registre. Be to, teismas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties 6 straipsnio 1 punkte, numatančiame atsakomybę sutarties nevykdymo atveju, nėra numatyta atsakovei atsakomybė mokėti netesybas turto arešto atveju, todėl teismas sprendė, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo pirkėjas būtų pareiškęs jai reikalavimą sumokėti netesybas. Taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 740 000 Lt ketino panaudoti finansinių įsipareigojimų apmokėjimui. Be to, žemės sklypas buvo ir yra atsakovės nuosavybėje, jį pardavus bus gautos piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė G. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareikalauti iš ieškovės įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 840 000 Lt sumą skirtą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba atitinkamai pateikti banko garantiją. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, spręsdamas prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, nepagrįstai vadovavosi nuostata, jog tuos nuostolius atsakovė privalo įrodyti. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas.Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, nes ši norma nustatyta civilinės apyvartos stabilumo interesais, kai turto įgijėjas įgyja visas registruotas teises, o kas neįregistruota, to jam nėra. Atsakovė sandoriu įrodinėja tikėtinus ir realiai prognozuotinus nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės ne tik kad gali sukelti nuostolių atsakovei, bet faktiškai juos jau sukėlė. Pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė gavo 150 000 Lt avansą (ši aplinkybė šalių konstatuota sutartyje) ir ketino po pagrindinės sutarties sudarymo visą gautą 740 000 Lt sumą panaudoti savo finansinių įsipareigojimų dengimui, kas prilyginama nuostoliams. Be to, pagal preliminariąją sutartį atsakovė privalo sumokėti 100 000 Lt baudą pirkėjui, ką patvirtina kartu su skundu pateiktas pranešimas, kuriuo reikalaujama sugrąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti baudą.Teismas neįvertino aplinkybės, kad ekonominio sąstingio laikotarpiu parduoti žemės sklypą yra labai sudėtinga ir gali užtrukti ne vienerius metus. Arešto buvimo faktas sąlygoja nuostolių atsiradimą šiuo metu, nes turto nėra galimybės parduoti, įkeisti ir atlikti kitus realizavimo veiksmus. Teismas nevertino to, kad ieškovė atsiliepime į atsakovės prašymą pripažino, jog jos turtinė padėtis yra prasta ir ji neturi lėšų nuostoliams užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. L. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad turėtų būti kritiškai vertinamas atsakovės nurodomas galinčių atsirasti nuostolių atsiradimo pagrindas – negalėjimas įgyvendinti preliminariosios sutarties, kai jos įgyvendinimo imtasi tik paskutinėmis dviem jos galiojimo dienomis ir aktyvių veiksmų pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui buvo imtasi tik tą pačią dieną, kai buvo priimta nutartis dėl žemės sklypo arešto. Atsakovė kartu su skundu pateikė naują rašytinį įrodymą, kuris neva patvirtina atsakovės nuostolių realumą, tačiau atsakovės pateiktas raštas tik sustiprina pagrįstas abejones, jog atsakovės prašyme nurodomi nuostoliai tėra tikslingai pritaikyti ieškovės pradėtai bylai. Pažymėtina, kad atsakovės 2011 m. liepos 11 d. prašymas dėl nuostolių užtikrinimo teisme buvo sprendžiamas 2011 m. rugsėjo 12 d., tačiau iki teismo posėdžio atsakovė nepateikė teismui kreditoriaus pranešimo, kurį pateikė tik su atskiruoju skundu. Be to, turėtų būti kritiškai vertinama ir atsakovės nurodoma galinčių atsirasti nuostolių suma, t. y. sutarta žemės sklypo kaina. Pačios atsakovės užsakymu atlikto turto vertinimo metu nustatyta atsakovei priklausančio žemės sklypo vertė yra 620 000 Lt, todėl galima pagrįstai abejoti, kad atsakovė surado potencialų žemės sklypo pirkėją, kuris sutiko atsakovei mokėti net 120 000 Lt didesnę kainą nei nepriklausomo vertintojo nustatyta žemės sklypo vertė. Juo labiau, jog yra duomenų, kad atsakovės užsakytas žemės sklypo vertinimas taip pat galbūt yra padidintas ir reali žemės sklypo vertė gali būti beveik du kartus mažesnė nei kaina, nustatyta sutartyje. Be to, pagal vykdomojoje byloje atliktą turto vertinimą, minėto žemės sklypo vertė yra 348 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliktina nepakeista.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Atsakovė galinčių kilti nuostolių atsiradimą grindžia dviem argumentais – dėl tarp atsakovės ir pirkėjo 2011 m. kovo 29 d pasirašytos preliminarios sutarties dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo pardavimo nevykdymo gresiančia bauda (100 000 Lt) bei lėšų, kurias atsakovė gautų pardavusi pagal minėtą preliminarią sutartį turtą, negavimu (740 000 Lt). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 1.75 straipsnio antrąją dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad jos nurodyta preliminarioji sutartis, kuria ji remiasi įrodinėdama galinčių kilti nuostolių dydį, yra įregistruota viešajame registre, todėl nėra pagrindo nustatant galinčių kilti nuostolių dydį atsižvelgti į minėtą žemės sklypo preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Tokia yra ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1257/2009; 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1216/2011, 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1409/2011 ir kt.). Dėl šių priežasčių atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė minėtu sandoriu gali įrodinėti tikėtinus ir realiai prognozuotinus nuostolius, nes, kaip minėta, atsakovė negali remdamasi šia sutartimi įrodinėti nuostolių fakto.
Pažymėtina, kad apeliantė savo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindė gresiančia bauda dėl preliminarios sutarties nevykdymo, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog žemės sklypo pirkėjas būtų pareiškęs jai pretenzijas ar reikalavimą sumokėti netesybas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2011 m. liepos 14 d. pranešimą, kuriuo ginčo žemės sklypo pirkėjas reikalauja grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti netesybas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismui buvo pateiktas 2011 m. liepos 13 d. (23-25 b. l.), o teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas šis prašymas vyko 2011 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus dviem mėnesiam nuo prašymo pateikimo, todėl, kolegijos manymu, minėtas pranešimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo priimti apeliantės pateikto 2011 m. liepos 14 d. pranešimo kaip naujo įrodymo byloje ir kad nėra pagrindo vertinti šio pranešimo turinio sprendžiant klausimą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 314 str.).
Dėl apeliantės skundo argumento, kad arešto buvimo faktas sąlygoja nuostolių atsiradimą šiuo metu, nes turto nėra galimybės parduoti, įkeisti ir atlikti kitus realizavimo veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 148 straipsnio pirmąją dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d.) teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 str. 2 d.). Be to, atsakovė, siekdama išvengti galinčių kilti nuostolių atsiradimo ar juos sumažinti, turi teisę, jei iš tikrųjų siekia disponuoti tam tikru turtu, pasiūlyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito analogiškos vertės turto atžvilgiu.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepateikė nuostolių realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.