- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2-1216/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,xxx“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės D. V. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-609-210/2011 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei D. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB ,,xxx“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius A. J. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės D. V. turtui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo atsakovės D. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (bendros vertės - 309 344 Lt), uždraudė šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti.
Šalies argumentai
Atsakovė D. V. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydama įpareigoti ieškovą A. J. pateikti 198 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokant pinigus į teismo banko sąskaitą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovė nurodė, kad nepardavusi žemės sklypo, kuriam yra uždėtas areštas, ji patyrė nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovą A. J. iki 2011 m. vasario 28 d. sumokėti 98 000 Lt į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą arba pateikti banko garantiją šiai sumai atsakovės D. V. galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovei laisvai disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus preliminariąja žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, todėl atsakovė gali patirti finansinių nuostolių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovės prašymą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1. Apeliantas, norėdamas iš banko gauti 98 000 Lt sumą, privalo banko depozitinėje sąskaitoje ,,užšaldyti“ tokio dydžio sumą, t. y. turės laikyti šią sumą, negalėdamas ja naudotis tol, kol vyks teismas. Šioje situacijoje yra pažeidžiamas ekonomiškumo, proporcingumo ir protingumo principai bei nepagrįstai suvaržomos ieškovo teisės. Teismas neįvertino, kad beveik 100 000 Lt ,,užšaldymas“ ieškovui padarys mažiausiai tiek pat nuostolių, todėl atsakovė tokiai pat sumai taip pat turėtų pateikti garantą. Be to, žemės sklypas, kuriam yra uždėtas areštas, priklauso ne vien tik atsakovei, bet ir kitiems trims bendrasavininkiams. Žemės sklypas yra parduodamas už 98 000 Lt, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 1/4 dalis minėto sklypo, todėl geriausiu atveju ieškovas nuostolius gali atlyginti tik iki 24 000 Lt.
3. Atsakovė nuostolius kildina iš preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Prašyme atsakovė nurodo, kad 98 000 Lt, kuriuos ji turi grąžinti A. L. , yra negautos pajamos, tačiau ji dėl to žemės sklypo neprarado ir bet kada galės jį parduoti. Tai reiškia, jog nuostoliai galėtų atsirasti tik dėl baudos, t. y. dėl 98 000 Lt dydžio sumos, teisingiau dėl tos dalies, kuri priklauso tik atsakovei, t. y. 24 000 Lt. Pagal minėtą sutartį atsakovei reikėtų sumokėti baudą, jei A. L. jos pareikalautų, tačiau jokių įrodymų, kad pastarasis jos pareikalavo, atsakovė nepateikė.
4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakovė neskundė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas reiškia, kad ji sutiko su tokiu teismo sprendimu ir manė, kad tai nuostolių jai nepadarys. Jeigu ji mano kitaip turi pirmiausia prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o jei nutartis nebus panaikinta tik tada reikalauti nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Priešingai negu teigia ieškovas, teismas tikėtinais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostoliais laikė tik baudą, kurią gali tekti sumokėti atsakovei. Tarp šalių pasirašyta sutartis nėra fiktyvi. Sutartyje nebuvo nustatyti jokie terminai reikalavimui dėl baudos sumokėjimo pareikšti, todėl A. L. jį gali pareikšti bet kuriuo metu.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo tariamai galintys atsirasti nuostoliai grindžiami tik prielaidomis, todėl negali būti pripažinti tinkamais įrodymais. Dėl to pagrindas įpareigoti atsakovę pateikti užtikrinimą neegzistuoja.
3. Tai, kad atsakovė neskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nereiškia, jog su tokia teismo pozicija ji sutinka. Kiti atsakovės procesiniai veiksmai byloje rodo, kad ji siekdama išvengti didesnių nuostolių atsiradimo ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, naudojasi įvairiomis teisinėmis galimybėmis, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės D. V. prašymą dėl nuostolių, galimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo.
Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Atsakovė galimų nuostolių atsiradimą grindžia dviem argumentais – dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gresiančia baudine sankcija bei lėšų, kurias gautų pardavusi pagal preliminariąją sutartį turtą, negavimu.
Kaip minėta, tokį prašymą pateikusiai atsakovei kyla pareiga įrodyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius atsirasti nuostolius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis įstatymu ir teismų praktika, sutarties šalys, neįregistravusios viešajame registre preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2008). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų įregistruota, be to, nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šios sutarties šalys siekė sukurti realius verslo santykius.
Nors laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau pastarojo instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą (ar kitą laikinąsias apsaugos priemones taikyti pareikalavusį byloje dalyvaujantį asmenį) ar privalomai taikyti priemones, artimas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Paprastai teismas numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti. Iš atsakovės prašymo matyti, kad pagal preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2010 m. spalio 14 d., tačiau atsakovė nei prašyme dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodė jokių preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmių.
Pažymėtina, kad dar viena sąlyga, kai teismas nustato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra ta, jog byloje turi būti pakankamai duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. ieškovas negalėtų atsiradusių nuostolių atlyginti. Iš skundžiamos nutarties turtinio matyti, jog atsakovė neįrodinėjo ieškovo blogos finansinės padėties, o teismas tokios būklės iš viso nevertino.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei atsižvelgdama į tai, kad atsakovė D. V. nepateikė teismui nuostolių realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos skundžiamą nutartį. Aukščiau nurodytais argumentais panaikinus skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo atskirajame skunde išdėstytų motyvų, kadangi jie tampa teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teismo pozicija neužkerta kelio atsakovei ateityje įrodinėti nuostolių atsiradimo tikimybę dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kita vertus, atsakovė, siekdama išvengti galimų nuostolių atsiradimo ar juos sumažinti, turi teisę, jei iš tikrųjų siekia disponuoti tam tikru turtu, pasiūlyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito analogiškos vertės turto atžvilgiu arba pateikti banko garantiją ieškiniui ar jo daliai užtikrinti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės D. V. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.