- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-144-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14773-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- T. G.
- Kaltinamasis
- T. G.
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. balandžio 28 d. epizodas) skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. gegužės 13 d. epizodas) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. G. skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
T. G. į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 23 d. 17.20 val. iki 2022 m. gegužės 24 d. 17.36 val.
T. G. bausmės pradžia nustatyta nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. kovo 9 d.
Kaltinamajam T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jam iš kaltinamojo T. G. priteista 170 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš T. G. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 340 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 28 d., apie 23.00 val., Šilutės r., Gardamo sen., Jaunių k., kelyje Šilutė–Ramučiai–Gardamas nukirpo UAB „Yit Lietuva“ priklausančio remontuojamame kelyje stovėjusio gruntinio volo BOMAK BW 213D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako dangtelio plombą, taip įsibrovęs į saugyklą – kuro baką, iš kuro bako pagrobė 300 litrų dyzelino, 501,70 Eur vertės, ir iš to paties gruntinio volo pagrobė akumuliatorių EXIDE, 129 Eur vertės, ir UAB „YIT Lietuva“ padarė bendrą 630,70 Eur turtinę žalą.
2. Be to, T. G. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. gegužės 13 d., apie 23.00 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), rankomis atplėšė M. J. priklausančio garažo duris ir taip įsibrovė į patalpą, iš jos pagrobė svetimą M. J. priklausantį turtą – kampinį šlifuoklį BOSCH, 150 Eur vertės, elektrinį siaurapjūklį BOSCH, 80 Eur vertės, elektrinį pjūklą, 20 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą DEWALT su atsargine baterija ir krovikliu, bendros 140 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą BAVARIA, 50 Eur vertės, pneumatinį suktuvą, 50 Eur vertės, perforatorių BOSCH, 250 Eur vertės, šlifuoklį HITACHI, 50 Eur vertės, ir nukentėjusiajam M. J. padarė bendrą 790 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – sušvelninti nuosprendžiu skirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3.1. Nurodo, kad po beveik 10 metų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, išėjo į laisvę 2017 m. liepos 25 d. Sukūrė šeimą, su drauge L. B. turi 2 bendrus nepilnamečius vaikus – dukrą M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sūnų T. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Juos labai myli, o sugyventinė nenori laukti jo, nes pati nedirba ir vienai vaikus išlaikyti yra sunku. Išėjęs į laisvę narkotikų nevartojo, tik paskutinius dvejus metus, kai dirbo statybose, rūkė heroiną su draugais, bet šeimą išlaikė.
3.2. Dabar yra blaivia galva, gailisi, jog padarė vagystes būdamas abstinencijos būsenos. Motina yra alkoholikė, su ja jis nebendrauja, o vogti išmokė patėvis. Anksčiau vogdavo, nes neturėjo ką valgyti, gyveno sunkiomis sąlygomis, negalėjo net mokyklos pabaigti. Nuo 2019 m. pradėjo dirbti (nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. vykdo individualią veiklą „Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba“), draugė L. jį priregistravo savo namuose. Prašo suteikti jam šansą pasitaisyti laisvėje, nori dirbti, rūpintis šeima. Labai jaudinasi dėl susiklosčiusios situacijos, o dar galimo karo šalyje grėsmė kelia depresiją, nemigą, baimę dėl šeimos, mažamečių vaikų.
4. Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo ją sušvelninti arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo apeliantui parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, t. y. bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Taip pat nenustatytas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
6. Sprendžiant klausimą dėl nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. T. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2022 m. balandžio 28 d. epizodas) skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2022 m. gegužės 13 d. epizodas) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės savo dydžiu mažesnės nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės iš dalies sudėtos ir T. G. skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, T. G. į bausmės laiką pagrįstai įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas.
8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad T. G. padarė du baigtus apysunkius tyčinius nusikaltimus, kad jo veikose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinanti – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. G. yra dar pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. registruotas, kaip vykdantis individualią veiklą, taip pat į tai, kad jis net 17 kartų anksčiau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, o 2022 m. gegužės 12 d. jam paskirta baudos bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų veikų darymo, net 62 kartus baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas teisingai motyvavo, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais. Todėl kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė artimą sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui.
9. Teisėjų kolegija, papildydama apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus, pažymi, jog apeliantas būdamas laisvėje iš ankstesnių nuteisimų nepasimokė ir vėl darė naujus nusikaltimus, todėl jam už aktualias nusikalstamas veikas teisingai parinktos ir skirtos būtent laisvės atėmimo bausmės. Už dvi kvalifikuotas vagystes T. G. nuosprendžiu paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrai nėra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir dar labiau švelninti skirtą bausmę apeliantui pagrindo neturi.
10. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti tuo, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – praeityje apeliantas daug kartų teistas laisvės atėmimo bausmėmis už nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus eismo saugumui, tai rodo, kad vis tik anksčiau taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti T. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Apelianto deklaruojami geri norai ateityje nebenusikalsti, pasitaisyti esant laisvėje, dirbti, rūpintis šeima, vaikais savaime nepaneigia jo asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kartu neleidžia patikėti, jog recidyvi jo asmenybė laisvėje pasikeis.
13. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.
14. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirtoji apeliantui laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Todėl pakeisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nepasikeis. Todėl apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš T. G. valstybės naudai prašoma išieškoti 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l 84). Dėl gynėjo parinkimo nuteistajam T. G. apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių. 2023 m. balandžio 7 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus gautas atsakymas, jog nuteistąjį T. G. parinkta ginti advokatė J. Usonytė (t. 3, b. l. 83).
16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš tokio asmens išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).
17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats nuteistasis T. G., apeliacinės instancijos teisme jis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl apygardos teismo iniciatyva Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinko jam gynėją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo T. G. apeliacinis skundas yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei tai, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (133,33 Eur) yra neproporcinga sveiko, darbingo amžiaus ir iki nuosprendžio priėmimo dirbusio nuteistojo T. G. turtinei padėčiai, daro išvadą, jog šios išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo T. G. valstybės naudai 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor bank“, AS, Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).