Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1691-151/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-09-04
Bylos Nr.: 2-1691-151/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18038-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Ulejevienė
Ieškovas: L. V. R.
Atsakovas: I. M.
Trečiasis asmuo: notarei Aušrai Urbonienei
Advokatai: Rasa Gradauskienė, Ingrida Šimkevičienė

Civilinė byla Nr. 2-1691-151/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18038-2013-6

Kategorija 75.6.1; 75.6.2; 116.1 (N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.rugsėjo 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. V. R., jos atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, atsakovei I. M., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Aušrai Urbonienei, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. R. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui notarei Aušrai Urbonienei dėl turto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teises L. V. R. į 1/2 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti asmeninės nuosavybės teises L. V. R. į 1/2 dalį įmokų už žemę, kurias sudarė 50,68 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neindeksuotų 32 kartus ir 3105 litų grynųjų pinigų; panaikinti 2013-04-24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 19 – ojo notarų biuro notarės A.Urbonienės paveldėtojai I. M. dalį dėl 1/2 dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalies įmokų už žemę, kurias sudarė 50,68 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neindeksuotų 32 kartus ir 3105 litų grynųjų pinigų; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-9).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini). A. M. iš pirmos santuokos turėjo dukterį I. M. (atsakovę). Nuo (duomenys neskelbtini), kuomet A. M. išsituokė, jis gyveno su ieškove, L. V. R. Gyveno neregistruotoje santuokoje, vedė bendrą ūkį, sukūrė bendrą turtą. Ieškovė A. M. rūpinosi, slaugė iki jo mirties, prisidėjo prie laidotuvių. A. M. ir L. V. R. dirbo Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo institute. 1989 m. darbuotojams buvo skiriami sklypai individualių namų statybai. 1989 m. gegužės 18 d. A. M. vardu iš Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo instituto gautas posodybinis žemės sklypas gyvenamojo namo statybai 16,5 aro. Kadangi ieškovė su A. M. gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, priimdavo bendrus sprendimus, todėl gavę sklypą ėmėsi bendro namo statybų. Sklypas buvo suteiktas A. M., dėl to visi statybos dokumentai buvo tvarkomi jo vardu, t.y. gautas statybos leidimas, perkamos medžiagos. L. V. R. ir A. M. iš bendrų lėšų ir bendru darbu šiame sklype pasistatė, namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šie statiniai šiai dienai įregistruoti I. M. vardu pagal paveldėjimo teisės liudijimą. t.y. atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir į ieškovei, kaip savininkei tenkančią 1/2, dalį užgyvento turto. Gyvenant faktinėje santuokoje ieškovė su A. M. išsipirko 16,5 arų žemės sklypą. Įmokos už sklypą buvo mokėtos A. M. vardu, įmokas sudarė 50,68 Lt valstybės vienkartinės išmokos, neindeksuotos 32 kartus ir 3105 Lt gryni pinigai. Šiuo atveju šalys gyveno neįregistravę santuokos, tačiau, kaip šeima, vedė bendrą ūkį, todėl 1/2 dalis įmokų už žemę priklauso ieškovei. Kadangi buvo tik sumokėtos įmokos už žemę, bet dokumentai iki galo nesutvarkyti, todėl įmokos už žemę - 50,68 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neindeksuotų 32 kartus ir 3105 litų grynais pinigais paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu atiteko atsakovei. Šios įmokos buvo atliktos ieškovei ir A. M. gyvenant neregistruotoje santuokoje, tai buvo jų bendra investicija į žemės sklypą, tačiau atsakovė paveldėjusi visas šias įmokas, 2013-09-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) savo vardu. Ieškovei gyvenant faktinėje santuokoje su A. M. 1993-12-11 buvo pateikta paraiška iš valstybės išsipirkti dar penkis arus ir sklypą padidinti iki 23,4 aro. Leidimas iš valstybės gautas, planai parengti, įmoka primokėta, tačiau dokumentai iki galo taip ir nebuvo sutvarkyti, todėl šiai dienai prie namo nurodomas 16,68 arų sklypas. Visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalintas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notariškai patvirtintos sutarties dėl turto padalinimo. Šiuo atveju notarinė sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo sutvarkyti turto dokumentai. Nors A. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo turtas įregistruotas A. M. vardu tik 2013 m. kovo 25 d., todėl tik tada atsirado galimybė atsidalinti turtą. Atsakovė apie turto įregistravimą tėvo vardu ieškovei nepranešė, o kreipėsi į notarą ir, kaip įstatyminė įpėdinė, žinodama, kad šio turto 1/2 dalis A. M. nepriklauso, notarės apie tai neinformavo ir gavo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į visą tėvo vardu įregistruotą turtą. Kadangi šis turtas jau paveldėtas ir įregistruotas atsakovės vardu, todėl ieškovė yra priversta prašyti naikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo, kuris išduotas ir į jai priklausančią turto dalį. Apie turto tvarkymo dokumentus ieškovė informuojama nebuvo, kiek paklausdavo, tiek gaudavo atsakymą, kai sutvarkysiu tuomet pakalbėsim. Atsakovė tik žadėjo, kad kai susitvarkys dokumentus tuomet ir atsidalins ieškovei tenkančia turto dalį, tačiau šiai dienai, turtas įregistruotas atsakovės vardu. Nors atsakovė neginčija ieškovei priklausančios dalies, tačiau jokių veiksmų grąžinti ieškovės dalį nesiima, laikas eina, todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir turto atidalinimo. Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė liko gyventi šiame name, jame tvarkėsi ir jį prižiūrėjo, jame gyvena ir juo rūpinasi iki šiol. Po A. M. mirties paaiškėjo, kad jis nei vieno iš pastatytų statinių nebuvo įregistravęs. A. M. buvo alkoholį vartojantis žmogus ir su juo tvarkytis dokumentus buvo be galo sunku. A. M. nuo 1993 m. niekur nedirbo, buvo visiškai išlaikomas ieškovės, kuri juo rūpinosi, veždavo gydytis. Jis buvo siųstas gydytis į priklausomybės ligų centrą, tačiau nesigydė. Jis dažnai žadėjo sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, įregistruoti namą ir dalį sklypo ieškovės vardu, tačiau kitą dieną jam tapdavo svarbiau alkoholis. Dėl šių priežasčių namo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti. Po A. M. mirties jo duktė, I. M. apsiėmė sutvarkyti dokumentus, žadėdama ieškovei atiduoti pusę jai ir tėvui priklausančio turto, kadangi niekada neginčijo, kad šis turtas sukurtas ieškovės ir jos tėvo darbu ir lėšomis. Tačiau turtą įregistravus A. M. vardu buvo išimtas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į visą turtą. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2013-04-24 Kauno m. 19 - ojo notarų biuro notarės Aušros Urbonienės I. M. įgaliotam asmeniui Ž. A. M.. Šiai dienai L. V. R. gyvena ginčo name, moka mokesčius jį prižiūri ir išlaiko. Dokumentus visus, kad turtas būtų įregistruotas A. M. vardu sutvarkė jo duktė (paveldėtoja) I. M., nes dokumentaliai ieškovė yra svetimas žmogus su kuriuo nei notarė, nei žemėtvarka nekalbėjo. I. M. yra žinoma, kad jos tėvas A. M. gyveno kartu su L. V. R., vedė bendrą ūkį, statėsi namą ir kitus statinius gautame sklype, todėl ji neprieštarauja, kad 1/2 dalis namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų priklausyti L. V. R., tačiau iš atsakovės atliekamų veiksmų akivaizdu, kad ji visą turtą tvarkosi tik savo vardu, ir žada jį parduoti. Apie ketinimą parduoti turtą atsakovė informavo ieškovę.

Atsiliepimas

Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškovės civilinį ieškinį atmesti; priteisti mano turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 72-74).

Atsiliepime atsakovė nurodė, jog ieškovės civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti atmestas. Ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, daugelį faktų ieškovė iškraipo, pažymėtina ir tai, kad jos ir mano tėvelio A. M. nesiejo bendros jungtinės veiklos santykiai, todėl bet kokios pretenzijos į turtą yra nepagrįstos. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad A. M. mirė. Jei tikėti jos nurodomomis aplinkybėmis, ji suvokė, kad statiniai buvo statomi jo vardu, sklypas įgyjamas taip pat jo vardu, taigi, teisinė registracija taip pat bus atlikta jo vardu. Jei laikė, kad šis paveldimas turtas turi priklausyti ir jai, ieškovė privalėjo per tris mėnesius pareikšti reikalavimus kaip kreditorius dėl turto priklausomybės ir siekti minimą turto padalinti. Ta aplinkybė, kad turtas palikėjo mirties dieną nebuvo teisiškai registruotas, ieškovės reikalavimų apimčiai ir jų realizavimo galimybei neturi jokios įtakos. Šio ginčo atveju ieškovės ir atsakovės tėvo nesiejo santykiai, kurie butų susiję su bendra jungtine veikla. Ieškovė ir A. M. gyveno kartu nenuolatinai, vis išsiskirdami. Ieškovė turėjo kitą pastovią gyvenamąją vietą - butą, atsakovės tėvelis statėsi gyvenamąją namą ir priklausinius. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu ir vienas, ir kitas turėjo ir kitų draugų ir partnerių - atsakovės tėvas pastaraisiais metais iki mirties turėjo kitą moterį, su kuria artimai bendravo. Pažymėtina ir tai, kad šeimos šventėse (pvz., ieškovės sūnaus vestuvėse), bei kitomis progomis atsakovės tėvas drauge su ieškove nedalyvaudavo, nebūdavo jos kviečiamas, tuo pripažįstant, kad šalys nelaiko viena kitos savo partneriais ir faktinės šeimos nariais. Ieškovė niekada nėra prisidėjusi prie bendro turto kūrimo nei savo darbu, nei lėšomis. Nėra naudojusi savo piniginių lėšų bendro turto sukūrimui, namo statyboms. Todėl akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovės tėvo santykiai neatitiko jungtinės veiklos santykių. Pažymėtina, kad ieškovė neturėjo ir piniginių lėšų, ar santaupų, kuriomis būtų galėjusi prisidėti prie bendro ūkio kūrimo. Būtina sąlyga tokio bendro turto sukūrimui yra abiejų šalių valia turtą kurti bendrai ir įgyti jį bendrosios nuosavybės teise. Tokios valios nei atsakovės tėvas, nei ieškovė neturėjo. Namų valda su statiniais buvo kuriama išimtinai atsakovės tėvo lėšomis, jam dirbant pačiam ir samdantis žmones ir ieškovei prie to neprisidedant. Įprasta draugystė negali būti pagrindu pripažinti buvus bendrąją jungtinę veiklą, kai nėra bendro ūkio vedimo fakto, bendrų pajamų ir išlaidų bei siekio bendrai kurto nuosavybę. Nors ieškovė nurodo, kad ji prisidėjo prie statinių (duomenys neskelbtini), statybos, nėra pateikiama jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat yra įgijusi nekilnojamąjį turtą butą (duomenys neskelbtini) (2002 10 28 teismo sprendimo pagrindu). Svarbu tai, kad šis butas buvo nuolatinė ieškovės gyvenamoji vieta, ji jame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nors ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad ji palaidojo atsakovės tėvą savo lėšomis, tokie teiginiai neatitinka tikrovės - A. M. atsakovė palaidojo iš savo lėšų ir tai patvirtina pridedami įrodymai. Atsakovės tėvui sergant ir gulint medicinos įstaigose, ieškovė jo neslaugė. Po tėvelio mirties atsakovė ieškovei leido namų valdoje laikinai gyventi. Pastatai buvo visiškai apleisti, nebuvo prižiūrimi, motyvuojant tuo, kad jai šioje valdoje niekas nepriklauso, ką ji ne kartą yra pabrėžusi. Bylos duomenys paneigia faktą, kad ieškovė A. M. turto gerinimui naudojo pinigines lėšas. Šioje byloje nėra aplinkybių, kurioms esant galima būtų pripažinti, kad šalys bendromis lėšomis ir darbu siekė sukurti ar pagerinti A. M. priklausantį turtą, kad ieškovė prie atsakovei priklausančio turto gerinimo būtų prisidėjusi lėšomis, bei kad šalių santykiai pasižymėjo bendra jungtine veikla.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, ieškinyje nurodytais pagrindais ir pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad buvo vedamas bendras ūkis ir, kad ieškovė prisidėjo prie nekilnojamo turto sukūrimo.

Trečiasis asmuo notarė Aušra Urbonienė pateikė atsiliepimą ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 65) ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 119).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas visiškai.

Ieškovė ieškinio pareiškimu prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti asmeninės nuosavybės teises L. V. R. į 1/2 dalį įmokų už žemę, kurias sudarė 50,68 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neindeksuotų 32 kartus ir 3105 litų grynųjų pinigų; panaikinti 2013-04-24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 19-ojo notarų biuro notarės A.Urbonienės paveldėtojai I. M. 1/2 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį įmokų už žemę, kurias sudarė 50,68 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neindeksuotų 32 kartus ir 3105 litų grynųjų pinigų ir priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. santuoką su O. J. M. nutraukė (duomenys neskelbtini) (b.l. 152).

1989 05 18 Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo institutas įsakymu skyrė A. M. V. sodybinį 1650 kv. m. žemės sklypą, gyvenamojo namo statybai (b.l. 23,24).

1989 09 27 (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. 46 M. A., V. buvo suteiktas 0,165 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) skyriaus gyvenvietėje (b.l. 22).

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus statybos buvo pradėtos apie 1990-1991 m.

1991 m. gegužės mėnesį buvo surašytas aktas dėl monolitinio perdengimo įrengimo A. M. individualaus namo statybai (b.l. 25,31,32). Pateikti dokumentai A. M. vardu armatūros įsigijimui (b.l. 33), plytų pirkimui, apmokėjimai už transportą (b.l. 34,35).

Pateikti mokėjimo kvitai, kurių vienas už namo priežiūrą, kitas už perdengimo įrengimą. Kiti du kvitai nesietini su ginču, nes vienas kvitas priimtas iš J. V., kitas iš ieškovės už automašiną, tačiau šie pateikti kvitai negali būti susieti su ginčijamo nekilnojamo turto statyba, nes juose nėra informacijos, kad paslaugos buvo panaudotos ginčijamo turto statybai (b.l. 32).

2005 05 10 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė pažymą, kad statytojas yra A. M., kuriam statybos leidimas buvo išduotas 2000 09 18 iki 2005 09 18 ir, kad statinio baigtumas 79 procentai (b.l. 86). Ši informacija leidžia teigti, kad statyba buvo vykdoma labai lėtai, nes 2005 m. fiksuotas statinio baigtumas tik 79 procentai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktas A. M. namų valdos žemės sklypo ribų planas paruoštas 1994 02 04 (b.l. 30).

Pateiktas be datos mokėjimo pranešimas A. M. dėl priemokos už žemę (b.l. 26). Ši priemoka buvo sumokėta ir tai patvirtina 2009 07 10 išduota Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma notarui (b.l. 91).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 04 24 atsakovei I. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį atsakovė kaip mirusiojo A. M. duktė paveldėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su visais priklausiniais (b.l. 15-21).

2013 09 16 atsakovė įsigijo 0,1668 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 79, 80), kurį įregistravo Valstybinės įmonės registrų centre 2013 09 26 (b.l. 12).

Iš teismui pateiktų Valstybinės įmonės registrų centro duomenų nuosavybė A. M. vardu buvo įregistruota 2005 05 09 ir įregistruotas tik gyvenamasis namas (b.l. 83). Visi kiti statiniai teisiškai buvo įregistruoti 2013 05 07 (b.l. 81,82).

Atsakovė pateikė, išlaidas susijusias A. M. laidotuvėmis, kurios buvo išduotos atsakovės vardu - sąskaitą už laidojimo išlaidas, 2006 10 20 sąskaitą-faktūrą apie paminklo pastatymą (b.l. 75-78).

Pateiktas raštas apie A. M. darbą (b.l. 99).

Pateikta Kauno teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpiu ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo (b.l. 98).

Medicininė A. M. pažyma (b.l. 37,38).

VŠĮ Kauno klinikos pažyma (b.l. 131). Raštas dėl A. M. ligų (b.l. 132-137).

Invalidumo pažymėjimas išduotas 2004 10 18 (b.l. 138).

Sutartys dovanojimo ir pirkimo-pardavimo (b.l. 139,140).

„Tėviškės žinios“ prenumerata (b.l. 142).

Pažyma apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 100).

Pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 101).

Pažyma apie ieškovės darbo užmokesčio dydį už 1984-1987 (b.l. 102), pažyma UAB „Sargėnai“ (b.l. 103,104), pažyma iš Sodros (b.l. 105-116).

Prie bylos prijungtos dvi bylos.

Civilinėje byloje Nr. 2-11829/2002 nustatytos reikšmingos aplinkybės.

Civilinėje byloje pateikta pažyma, kad ieškovė nuo 1984 iki 1997 gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). R. Z., J. K., A. M. raštiškuose paaiškinimuose nustatyta, kad L. R. nuo 1984 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-21). Kauno rajono savivaldybė remdamasi (duomenys neskelbtini) duomenimis taip pat nurodė, kad L. R. bute (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1984 m (b.l. 32). Teismas remdamasis įrodymais nustatė juridinę reikšmę turintį faktą - pareiškėjai nuo 1984 m. buvo paskirtas butas, Esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį reikalavimą pareiškė gyvenamosios vietos registracijos tikslu. Byloje pateiktas 1997 12 09 pensininko pažymėjimas, kad ieškovė yra pensininkė (b.l. 17).

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-765/1999 nustatytos reikšmingos aplinkybės.

1999 m. ieškovei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl alkoholio laikymo bute (duomenys neskelbtini). Liudytojas G. R. apklausos protokole nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama L. V. R. (b.l. 16). Ieškovė taip pat apklausos protokole nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Ieškovei taip pat buvo paskirta bausmė ir įpareigota neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (b.l. 41,42).

Ieškinys atmestinas šiais motyvais.

Dėl teisės nagrinėti jungtinę veiklą pagal 1964 m. civilinį kodeksą.

CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT 2010 12 21 nutartis, Nr. 3K-3-553/2010; kt.), kurioje nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos.

Namo statyba buvo pradėta 1990-1991 m., taigi taikytinos jungtinę veiklą reguliuojančios normos pagal 1964 m. civilinį kodeksą.

Bylos nagrinėjimo atveju ieškovė nurodo, kad su mirusiuoju A. M. vedė bendrą ūkį nuo 1988 m. iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki A. M. mirties. Ieškovės nurodytas gyvenimas kartu su A. M. periodas apima ir 1964 m. civilinio kodekso reguliuojamą periodą ir 2001 liepos 1 d. įsigaliojusį civilinį kodeksą.

Ieškovė pateikė du reikalavimus vienas tai jungtinės veiklos pagrindu prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį A. M. turto ir panaikinti 2013-04-24 paveldėjimo teisės liudijimo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių.

Dėl ½ dalies turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais.

Ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas šiais motyvais. Ieškovė teigia, kad ji nuo 1988 metų iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu su mirusiuoju A. M. ir kartu gyvendami pasistatė namą (duomenys neskelbtini). Santuokos buvo nesudarę, tačiau mano, kad jungtinės veiklos pagrindu, kaip A. M. sugyventinė pasistatė namą.

Pirmiausia teismas įvertina, ar ieškovė su A. M. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir, ar buvo susitarę siekti tikslo pasistatyti namą. Iš bylos medžiagos nustatytina, kad ieškovės paaiškinimai neatitinka teismui pateiktiems rašytiniams įrodymams. Prijungtoje prie bylos baudžiamojoje byloje yra nustatytos aplinkybės turinčios prejudicinę reikšmę, kad 1999 m. sausio mėn. ieškovė gyveno bute (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės buvo patvirtintos tiek ieškovės, tiek jos sūnaus. Ieškovei 1999 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo paskirta bausmė ir ji buvo įpareigota be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos (b.l. 41,42). Taigi nurodytu periodu ieškovė negalėjo gyventi adresu (duomenys neskelbtini).

Civilinėje byloje Nr. 2-11829/2002 R. Z., J. K., A. M. raštiškuose paaiškinimuose patvirtinta, kad L. R. nuo 1984 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-21). Kauno rajono savivaldybė remdamasi (duomenys neskelbtini) duomenimis taip pat nurodė, kad L. R. bute (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1984 m. o teismas remdamasis įrodymais nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuo 1984 m. buvo paskirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Taigi šiose bylose nustatyta, kad pareiškėja nuo 1984 m. gyveno bute (duomenys neskelbtini).

Prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims. Pirmesnėse civilinėje ir baudžiamojoje bylose nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais, nes civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo ieškovės gyvenamoji vieta, o baudžiamojoje byloje gyvenamosios vietos konstatavimo faktas, todėl šios aplinkybės yra svarbios, nes jos reikšmingas nagrinėjamojoje byloje, nes ieškovė nurodo, kad su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini).

Ne visiškai aišku kuriuo atveju ieškovė bylose sako tiesą, nes šioje byloje teigia, kad nuo namo pastatymo iki (duomenys neskelbtini). gyveno su mirusiuoju A. M. kartu, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nusistačiusi civilinėje byloje Nr. 2-11829/2002 juridinę reikšmę turintį faktą - gyvenamąją vietą, privatizavo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ieškovė teigia, kad ji gyveno kartu su A. M., kartu statėsi namą ir kartu gyveno bendromis lėšomis pastatytame name.

Pakviesta į teismo posėdį liudytoja Z. S. nurodė, kad A. M. gyveno ūkiškai, laikė karvę ir ji maždaug nuo 1995 m. iki jo mirties du kartus per savaitę pirkdavo iš A. M. pieną ir grietinę. Ieškovę yra mačiusi tik du kartus, o vėliau matė kitą moterį, kurios vardas buvo A.. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo.

Ieškovė paaiškino, kad ji gyveno pas A. M., o vaikai (kurie tuo metu buvo nepilnamečiai) gyveno bute (duomenys neskelbtini). Tokie ieškovės paaiškinimai verčia abejoti jų pagrįstumu.

Ieškovė teigė, kad atsakovas norėjo perrašyti dalį namo, tačiau neperrašė. Teigia, kad 11 metų išlaikė A. M., tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės pensija yra labai nedidelė ir iš gaunamos 300 Lt pensijos vargu ar galėjo ieškovė išlaikyti A. M.. Liudytoja Z. S. nurodė, kad A. M. buvo darbštus, namo statybos periodu dirbo, o vėliau, netekęs darbo, remontuodavo butus. Liudytojai taip pat remontavo butą. Be to liudytojos teigimu ir su A. A. M. susipažino kai remontavo jai butą.

Atsakovė nurodė, kad A. M. niekada neatvykdavo pas dukras su ieškove. Dukros vestuvėse dalyvavo vienas.

Ieškovė taip pat negalėjo pasakyti, kiek kainavo namo statyba, kiek lėšų skyrė namo statybai, kokie susitarimai buvo su A. M.. Byloje pateikti duomenys, kad A. M. prižiūrėjo dukra, nes A. M. nurodė ką informuoti dukrą (b.l. 132) ir nenurodė asmens su kuriuo kaip ieškovė teigia pragyveno apie 17 metų. Ieškovė teigdama, kad gyveno kartu kaip šeima mirus A. M. jo nelaidojo, tėvą palaidojo dukra. Paminklą pastatė taip pat dukra. Ieškovė teigė, kad mokėjo mokesčius, tačiau įrodymų nepateikė.

Ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie tai, kad dalyvavo namo statybose. Visi dokumentai, kurie buvo pateikti teismui tik patvirtina, kad namą statėsi A. M.. Ieškovė teigia, kad ant kai kurių dokumentų yra jos parašai, tačiau teismui ši aplinkybė nebuvo įrodyta.

Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad mokėjo už žemę.

Teismas neneigia tos aplinkybės, kad ieškovė su A. M. buvo pažįstami (jie kartu dirbo), kad jie bendravo, kad juos siejo draugiški santykiai, tačiau šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai, kitose bylose nustatyti prejudiciniai faktai, nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, buvo susitarę kartu statytis namą, o atvirkščiai bylos medžiaga nustatytina, kad ieškovė negyveno kartu su A. M., o jų bendravimas nebuvo tokio pobūdžio, kad būtų siekiama tikslo gyventi drauge, tvarkyti ūkį kartu, bendrai kurti turtą abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, tik tuo atveju teismui būtų pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė ne tik neįrodė gyvenimo kartu, bet ir nepateikė įrodymų apie tai, kad savo pajamomis prisidėjo prie namo statybos, ar žemės pirkimo.

Ieškovė nurodo, kad jungtinės veiklos santykiai tarp jos ir A. M. susiklostė apie 1989 metus, todėl sandorio formai (jungtinei veiklai) taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis), t.y. 1964 m. CK 472 straipsiu, kuriame apibrėžti jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandantys santykiai. Rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudaryta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas turi būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais), nes 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais, todėl nagrinėjamoje byloje nevertintini ieškovės liudytojų parodymai. Atsakovės pakviestos liudytojos parodymai vertintini tik tiek kiek paaiškino dėl A. M. gyvenimo po 2000 m. liepos 1 d., t.y. dėl bendravimo su A.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo, ieškovė neįrodė, kad jungtinės veiklos pagrindu vedė bendrą ūkį ir kartu veikdami pasistatė namą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas pripažinti ½ dalį A. M. turto asmenine ieškovės nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu

Atmetus reikalavimą dėl ½ A. M. turto pripažinimo ieškovės nuosavybe atmestinas ir reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo ½ dalies pripažinimo negaliojančiu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į teismą kreipėsi po 8 metų mirus A. M.. Ieškovės aiškinimu, kad ji su A. M. vedė bendrą ūkį ir kartu pastatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, o namas su priklausiniais buvo pastatytas maždaug 1993-1994 metais. Taigi ieškovė apie savo pažeistą teisę žinojo apie 20 metų ir tik atsakovei 2013 m. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. po 8 metų mirus A. M., kreipėsi į teismą jį ginčyti. Visiškai nepateisinamas toks ieškovės elgesys, tai visiškai neatitinka apdairaus, atsakingo, rūpestingo asmens elgesio.

Ieškovė nėra asmuo galintis tapti įpėdiniu (CK 5.5 str.), todėl ieškovė laikytina A. M. kreditore. CK 5.63 str. numato, kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, t.y. 1 d. nurodo, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties str. 4 d. numato, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nustačius aplinkybę, kad ieškovė tik po 8 metų nuo palikimo atsiradimo dienos kreipėsi į teismą dėl palikimo ginčijimo nustatytina, kad ieškovė praleido trijų metų senaties terminą ginčyti palikimą. Šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atstatytas.

Remiantis išdėstytais motyvais ieškovės reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo ½ dalies negaliojančiu atmestinas.

Apibendrinant nustatytina, kad šalių paaiškinimais, liudytojos Z. S. parodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė savo reikalavimų nepagrindė įrodymais (CPK 178 str.)

Atmetus ieškinį priteistina iš ieškovės atsakovei 2400 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 150-151 CPK 93 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 27,30 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 96 str.)

Ieškinį atmetus, 2013-11-15 teismo nutartimi (b.l. 48-49) taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 253 str. 259-270 str.

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 27,30 Lt (dvidešimt septynis litus 30 ct) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą ½ dalies namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-šiltnamio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto Nr. 2013060418, įregistravimo data 2013-11-18).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė