- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1146-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42174-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- Ž. P.
- Advokatai
- Vytautas Budnikas, Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
nukentėjusiajam Ž. P., jo atstovui advokatui Vladislav Latušinskij
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam Ž. P. vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimą su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. nurodė, kad jis nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Kaltinamasis paaiškino, kad tą vakarą jam būnant su drauge namie, paskambino E. (matėsi, kad jis yra išgėręs), sakė užvažiuoti pas E. į svečius, be to pats E. juos kvietė. Atvažiavo pas E., ten visi, tai yra, V., M., E., E. ir D. N., buvo išgėrę. Kaltinamasis alkoholio nevartojo. Po kurio laiko kaltinamasis pamatė, kad inkščia šuo, matėsi, kad norėjo į lauką. Kaltinamasis pasakė E., kad gali išvesti šunį, jis atsakė, kad gali eiti kartu. Kaltinamojo draugė išvažiavo iki namų, kaltinamasis iškvietė jai taksi, o jie išėjome į lauką išvesti šunį. Tada atvažiavo K., A. ir R. (jie buvo blaivūs). Kaltinamasis su jais pradėjo kalbėtis, E. vedžiojo šunį. Tada E. grįžo, taip pat grįžo V. Visi kalbėjosi. Ž. P. atsirado iš niekur nieko, kaltinamasis nematė kaip jis atvažiavo. Ž. buvo akivaizdžiai girtas, stovint svyravo. Jie stovėjo grupėje, o K., A. ir R. stovėjo trise, atskirai. Kaltinamasis nepamena kas su kuo stovėjo. Ž. P. įsiterpė tarp jų, visi šnekėjosi ir Ž. P. iš niekur nieko paėmė kaltinamojo panelei už sėdmenų. Kaltinamasis jam gražiai paaiškino, kad tai kaltinamojo panelė, kad jis prie jos nelįstų. Tada nukentėjusysis nuėjo prie E., jie kažką juokėsi, tada nukentėjusysis vėl grįžo ir vėl paėmė kaltinamojo draugei už sėdmenų. Tada V. pradėjo ant jo rėkauti, kaltinamasis taip tada pradėjo su juo grubiau kalbėti, vartojo keiksmažodžius. Tuo metu su Ž. buvo šiek tiek atsitraukę nuo kitų, Ž. pats atsitraukė, kaltinamasis ėjo link jo, atėjo susinervinęs ir pasakė, ką norėjo pasakyti. Nukentėjusysis kažką pasakė, užsimojo ir šoniniu smūgiu kumščiu užkabino kaltinamojo veidą (buvo tamsu, kaltinamasis reaguodamas į nukentėjusiojo smūgį „statė bloką“, tačiau pataikė per tarpą), o kaltinamasis gindamasis trenkė nukentėjusiajam atgal – sudavė vieną tiesų smūgį dešiniu kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį. Nukentėjusysis parklupo, jam iš burnos bėgo kraujas, atėjo A., bandė kažką skirti, kaltinamasis norėjo jam padėti atsikelti, bet jis pradėjo sakyti: „ko čia lendi?. Kaltinamasis matė pas jį kraujo žymes, bet, mano, kad jis nusipelnė, to ką gavo, nes kabino kalinamojo merginą. Eidamas namo, nukentėjusysis pradėjo grasinti, kad neva kaltinamasis nežino, kas jis toks, kad jis kažką pažįsta, kad atvažiuos pas kaltinamąjį ir pan. Tada nukentėjusysis išėjo namo. Kaltinamasis pastovėjo gal 10-15 min., policijos nesulaukė, atsisėdo į A. mašiną ir A. parvežė kaltinamąjį ir jo draugę V. namo. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu netoliese buvo ir įvykį matė E., A., K., R., D., V. (E., V. ir M. tuo metu buvo bute). Kaltinamasis nurodė, kad nuo nukentėjusiojo suduoto smūgio virš antakio prie smilkinio, kairėje pusėje buvo žymė, po dviejų dienų tyrėja tikrai matė šią žymę. Kaltinamasis nurodė, kad sportuoja 14 metų, yra užėmęs daug prizinių vietų, du kartus tapo Lietuvos čempionu, klube, kuriame sportuoja, nėra toleruojamas smurtinis elgesys už ringo ribų.
Teisiamajame posėdyje Ž. P. parodė, kad A. M. nepažįsta. Tą naktį, paryčiais, apie 4.30 val., nukentėjusysis vienas grįžo su taksi iš miesto. Nukentėjusysis buvo išgėręs gal taurę šampano, nes buvo partnerių kalėdiniame renginyje. Įvykio aplinkybes atsimena gerai. Prie namų matė būrelį žmonių. Taksi sustojo kitoje kelio pusėje nei yra nukentėjusiojo gyvenamasis namas. Toje pačioje kelio pusėje, kur sustojo taksi, nukentėjusysis pamatė pažįstamą D. N. su dar dviem vaikinukais. Išlipęs iš taksi, nukentėjusysis perėjo į kitą kelio pusę. Prie namo kampo nukentėjusysis pamatė savo kaimyną E. V. Su kaimynu buvo tuo metu nukentėjusiajam nepažįstamas kaltinamasis bei dar keli vyrai, kurių nukentėjusysis taip pat nepažinojo. Merginų nebuvo. Pereidamas gatvę, nukentėjusysis pasisveikino su E. V., su kartu su juo buvusiais vyrais nebendravo. A. M. pradėjo žodžiais kabinėtis prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis pasakė jam atstoti ir šis po kelių sekundžių kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido (burnos) sritį. Nuo pasisveikinimo su kaimynu iki tol, kol kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, praėjo iki vienos minutės. Nukentėjusysis nurodė, kad nebuvo jokios priežasties, dėl ko kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Nuo smūgio nukentėjusysis iš karto pajuto skausmą ir susmuko. Nukentėjusysis pajuto, kad bėga kraujas. Nukentėjusiajam stojantis, A. M. priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, ar šis nori dar, nukentėjusysis atsakė, kad ne. Nukentėjusysis nurodė, kad jis fizinio smurto nei prieš kaltinamąjį, nei prieš kitus asmenis nevartojo. E. V. pradėjo aiškintis, bandė sudrausminti kaltinamąjį. Kai nukentėjusysis atsistojo, kitų asmenų nematė, nesidairė, kur jie yra. Nukentėjusysis nurodė, kad nežino, kurioje kelio pusėje buvo D. N., kai nukentėjusysis gavo smūgį. Nukentėjusysis pastovėjo prie namų laiptinės įėjimo ir laukė, kol nurims bėgti kraujas, tada parėjo namo. Nukentėjusysis nurodė, kad iš karto nekvietė policijos pareigūnų, nes patyrė šoką. Nukentėjusiojo draugei buvo svarbi diena, ji laikė egzaminą, nukentėjusysis nenorėjo jos jaudinti ir išsiskalavęs burną, atsigulė į lovą, pagalvojo, kad, kai ji ryte išvažiuos, tada nukentėjusysis kreipsis į gydytojus. Nukentėjusiojo draugė, ryte vesdama šunį, pamatė, kad nukentėjusiajam trūksta dviejų dantų. Tuomet jie apsirengė ir išvažiavo į Lazdynų ligoninę, kurioje nukentėjusįjį nukreipė į Žalgirio kliniką. Šioje klinikoje nukentėjusiajam atstatė dantis ir sukabino juos viela. Kai atvažiavo pareigūnai, nukentėjusysis davė parodymus, pasakė, pareigūnams, jog nebuvo apsvaigęs, bet pasakė, jog neva nukentėjusysis buvo išgėręs. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pasirašė apklausos protokolą, nesurašė jame pastabų, tačiau, jo teigimu, reikėtų vadovautis jo parodymais, duotais teisme. Nukentėjusysis nurodė, kad jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos odontologijos klinikoje, nes jam yra išvalyti, plombuoti du kanalai. Šis gydymas yra susijęs su trauma, kurią patyrė. Šiuo metu dar nėra atliktos estetinės procedūros, kitas vizitas gegužės mėnesį. Po įvykio kreipėsi į Žalgirio kliniką, ten buvo suteikta pirmoji pagalba, po to nukentėjusysis pasirinko Ozo odontologijos kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturtinę žalą vertina didesne nei prašo ieškinyje. Nukentėjusiajam buvo pažeisti priekiniai dantys, todėl jis prarado estetinę savybę – šypseną. Virš mėnesio negalėjo valgyti kieto maisto, nes negalėjo kramtyto, dėl to numetė svorio. Šiai dienai kaulas nėra sugijęs, nukentėjusysis jaučia maudimą. Įvykis buvo prieškalėdiniu laikotarpiu, nukentėjusysis negalėjo lankytis pas klientus, nes buvo atsiradęs šveplavimas, matėsi siūlės ir kraujosruvos. Dantys buvo išoriškai pririšti viela prie kitų dantų, kad nejudėtų. Nukentėjusysis tą vielą nešiojo 4-5 savaites. Šypsantis ar kalbant ta viela matėsi. Turėjo valgyti šaltą maistą, nes šiltas maistas buvo uždraustas. Nukentėjusysis gydosi nuo gruodžio mėnesio, gydymas dar yra tęsiamas. Dantys nėra tokie patys kaip prieš įvykį, jie yra pasikreipę, su gydytojais bandys dantis išlyginti, nes po traumos 3-4 metus negalima lygini net breketais. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio buvo užsidaręs, apatiškas dėl savo išvaizdos ir kalbėjimo, nes negalėjo rišliai kalbėti, dėl žaizdų gijimo neleido eiti į sporto klubą, kas galėjo sukelti kraujo spaudimą. Kurį laiką buvo namuose, nesusitikinėjo su draugais. Be to, vakarais, vienas vesdamas šunį, jaučia nerimą. Nukentėjusysis pažymėjo, kad jis dirba dvejose įmonėse, viena pagrindinė veikla yra – komercijos direktorius, sudarinėja sandorius su partneriais, kitoje įmonėje yra direktorius, ten klientų paieška yra svarbi. Tuo metu, darbai buvo sustabdyti dėl nukentėjusiojo išvaizdos ir patyrimų.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. N. nurodė, kad A. M. pažįsta nuo mokyklos, su juo yra pažįstami, seni draugai. Ž. P. yra liudytojo pažįstamas, pažįsta jį per E. V., nes E. V. su Ž. P. dirbo. Liudytojas nurodė, kad liudytojas apie 21 val. atėjo pas E. V. į butą, pradėjo dviese išgėrinėti, vėliau atvyko dar keletas žmonių. Liudytojas kartu su E. V. išgėrė nemažai (abu išgėrė 1 litrą degtinės, prieš geriant degtinę, dar gėrė alų), buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dėl kitų asmenų, liudytojas nurodė nežinantis, ar jie vartojo alkoholį. A. M. pas E. V. atėjo gal po kelių valandų, gal 23 val. Kiek liudytojas pamena, jis atėjo vienas, o gal po valandos atėjo V. Nuo 23 val. iki 3 val. visi buvo pas E., išgėrinėjo, kalbėjosi. A. M. sėdėjo kartu su jais, kalbėjosi. Liudytojas nurodė, kad nematė, kad A. M. būtų vartojęs alkoholį. Vėliau ėjo į lauką išvesti E. V. šunį.
Kas išvedė šunį, liudytojas neatsimena, visi į lauką išėjo skirtingu laiku. Liudytojas išėjo anksčiau, nes jam reikėjo iki namų ir su E. V. kartu šuns nevedė. Kai liudytojas grįžo iš namų, visi jau buvo susirinkę lauke, prie E. V. laiptinės durų. Liudytojas lauke pamatė E., R., A. K., Ž. P., V., A. M. Ž. P. buvo su visais (kaip jis atėjo, liudytojas nematė), su kažkuo kalbėjosi, tuo metu jis dar nebuvo sužalotas. Kompanija nestovėjo vienoje vietoje, buvo išsibarstę grupelėmis. Buvo gal 3-4 grupelės. Visi buvo pažįstami, kalbėjo tuo metu vieni su kitais, kalbėjo ratu, po 2-3 žmonės, 2 metru atstumu. Liudytojas pamatė A., pasisveikino su juo, kalbėjosi dviese, be A. kartu buvo R. R., kuris prie jų prisijungė vėliau. Tai buvo ne ta pati grupelė, kurioje buvo A. M. Visi stovėjo prie laiptinės, toje pačioje gatvės pusėje. Liudytojas nurodė, kad girdėjo kažkokį žodinį konfliktą, tačiau ką konkrečiai kas kalbėjo ir dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Konflikte dalyvavo Ž. ir A., visi kiti kalbėjo tarpusavyje. Liudytojas tuo metu stovėjo toliau nuo jų ir kalbėjosi su kitais ten buvusiais žmonėmis. Liudytojas jokio kontakto tarp V. ir Ž. nematė. Liudytojas fizinio kontakto tarp A. M. ir Ž. P. nematė. Liudytojas išgirdo, kad žmonės pradėjo garsiau kalbėti, atsisuko ir pamatė, kad Ž. buvo parkritęs ant žemės ir aplink jį buvo žmonės. A. stovėjo šonu į Ž., V. stovėjo šalia A. Ant Ž. P. veido sužalojimų liudytojas nematė. Ž. pačiam atsikėlus, Ž. prieidinėjo prie A., liudytojas ir kiti pagalvojo, kad pradės muštis, todėl visi atėjo ir išskyrė juos. Liudytojas pamena, kad A. sakė „Ką tu čia darai, kaip tu kalbi?“, Ž. panašiai kalbėjo. Buvo žodis „Raminkis“, kurį sakė A. Po visko, visi pradėjo skirstytis, liudytojas nuėjo pas E., Ž. nuėjo pas save. Liudytojas padėjo E. susitvarkyti ir išėjo namo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. nurodė, kad su A. M. yra pora, kartu gyvena beveik trejus metus, veda bendrą ūkį. Ž. P. nepažįsta. 2021 m. gruodžio 4 d. su A. buvo kartu. A. paskambino draugas, pakvietė atvažiuoti pas kitą draugą. Išsikvietę taksi, ten nuvažiavo. Ten buvę asmenys vartojo alkoholį. A. buvo blaivus. Liudytoja ten išgėrė 80 g. viskio, tačiau vakaro įvykius prisimena gerai, jautėsi blaivi. Liudytojai prireikus nuvažiuoti į namus, A. iškviestu taksi, nuvažiavo iki namų ir tuo pačiu taksi grįžo atgal. Liudytojai grįžus, jie lauke vedžiojo to pažįstamo šunį. Buvo atvažiavę kiti draugai. Visi stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, ant šaligatvio prie namo kampo. Ten buvo gal 6 žmonės. Buvo K., A. ir D. (D. buvo netoliese, bet buvo visi kartu), buto savininkas, kurio vardo liudytoja nežino, bei dar keli asmenys. Liudytoja išlipo, priėjo prie A., pasisveikino su visais, bendravo visi kartu, ratuke, vienoje kompanijoje. Po to iš niekur atsirado nukentėjusysis, kuris buvo neadekvatus, kalbėjo nerišliai, vos pastovėjo ant kojų. Jie su juo pasisveikino, o po to jis pradėjo kabinėtis žodžiais. Nukentėjusysis atsistojo šalia liudytojos, pradėjo ją kibinti, kažką jai kalbėjo, tuomet, liudytojai bandant nuo jo nueiti, jis palietė liudytojai už sėdmenų. Nukentėjusysis palietė liudytoją sąmoningai, gal taip elgėsi dėl to, nes ji buvo vienintelė mergina. Liudytoja pasakė nukentėjusiajam, kad jis nelįstų, po to apie tai pasakė A. A. žodžiu įspėjo nukentėjusįjį, kad liudytoja yra jo mergina ir, kad šis prie jos nelįstų. Tačiau nekentėjusysis niekaip nesureagavo į tai, ką A. jam pasakė ir, liudytojai nusisukus, antrą kartą palietė jos sėdmenis. Tada A. pasakė nukentėjusiajam „Einam pakalbėsim“, pasivedė jį į šoną nuo kompanijos iki 2 metrų atstumu, A. su juo kalbėjo, nukentėjusysis nenorėjo jo klausyti, pirmas užsimojo ranka (užsimojimas buvo toks kaip trenkti) ir A. tikriausiai besigindamas vieną kartą sudavė jam kažkur į veido sritį. Liudytojai pasirodė, kad Ž. trenkė A., tačiau liudytoja tiksliai nematė tiksliai, bet ant kaltinamojo veido vėliau, grįžusi namo matė tokį lyg patinimą, iš kurio matėsi, kad kaltinamajam buvo suduota. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusysis nenukrito, stovėjo. Liudytoja nematė jokių sužalojimų, kraujo ant nukentėjusiojo veido. A. ir Ž. niekas neišskyrinėjo, jie patys išsiskyrė. Kiti buvę asmenys į tai kas nutiko niekaip nereagavo. Vėliau liudytoja grįžo į butą pasiimti rankinės, pasakė A., kad važiuojam namo. Liudytoja su Ž. P. ėjo į laiptinę, jis pradėjo grasinti A.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. nurodė, kad jis kaltinamąjį pažįsta iš mokyklos, ėjo abu į tą pačią mokyklą, tačiau jie nebendrauja, pažįstami tik iš matymo, Ž. P. yra liudytojo kaimynas (laiptinė kita, bet terasos yra šalia), draugas, pažįsta jį 3 – 4 metus, nuo vasario 1 d. ir šiuo metu liudytojas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur Ž. P. yra liudytojo tiesioginis darbo vadovas. Liudytojas nurodė, kad iš mokyklos laikų yra girdėjęs gandus, kad kaltinamasis yra agresyvus, yra boksininkas ir gali užsižiebti, tačiau pats liudytojas nuo kaltinamojo nėra nukentėjęs, taip pat iki šio įvykio nėra pats matęs, kad kaltinamasis būtų agresyvus. Liudytojas nurodė, kad prieš įvykį, apie 20 val., pas liudytoją į namus atėjo užėjo D. N. Pradėjo abu išgėrinėti. Per vakarą liudytojas išgėrė 0,5-0,7 l degtinės, tačiau to vakaro įvykius atsimena. Vėliau prie liudytojo ir D. N. prisijungė K., E., po to kažkas davė liudytojui telefoną, ar liudytojas paskambino, ir pasikvietė A. M. Kaltinamasis su drauge taip pat atėjo pas liudytoją. Liudytojas nurodė, kad negali pasakyti, ar A. bei V. vartojo alkoholį, nes ten buvo daug žmonių. Apie 5 val. liudytojas su A. išėjo pavedžioti šuns. Apėjo ratą. Buvo sankryža prie namų, 4 perėjos. Prie laiptinės nieko nebuvo. Artėjo link laiptinės, kai liudytojas pamatė, kad ateina Ž. P. (Ž. nebuvo svyruojantis, liudytojas žino, koks jis būna išgėręs ir kažkiek atsigėręs, nukentėjusysis vyko į kalėdinę šventę, tai liudytojas nemano, kad jis būtų norėjęs ten vartoti alkoholį). Kažkur šone liudytojas matė D. N., tikriausiai su K. ir A. Ž. privažiavo su taksi prie savo laiptinės, tada susitiko su D. N., kuris buvo nuvažiavęs iki namų. D. N. pasiliko stovėti toliau, 8-10 metrų atstumu, o prie laiptinės buvo trise – liudytojas, kaltinamasis ir nukentėjusysis. Kur buvo kiti asmenys, liudytojas nežino. V. tikriausiai buvo liudytojo bute. Ž. su A. nebuvo pažįstami, liudytojas juos supažindino, jie bandė pažindantis ir kažkas kažką (neatsimena ką) pasakė. Liudytojas išgirdo pakeltą abiejų balsą, tada po 15-20 sekundžių ir A. sudavė Ž. vieną kartą kumščiu, tiesiu smūgiu į priekinius dantis. Liudytojas tuo metu lenkėsi imti šunį, tačiau kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo jo stebėjimo lauke ir liudytojas matė smūgį. Ž. prieš tai nebandė suduoti A., nes, kiek liudytojas jį pažįsta, jis nėra toks. Prieš smūgiuodamas, A. nieko nesakė. Ž. po smūgio nukrito, liudytojui atrodo, ant sėdmenų. A. tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. Liudytojas ant nukentėjusiojo matė daug kraujo, bandė nukentėjusįjį pakelti, tačiau šis pasakė, kad liudytojas nelįstų. Nukentėjusysis atstojo pats, pradėjo eiti link laiptinės, A. priėjo prie jo laiptinės, kažką bandė aiškintis, tačiau ką jie kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Po to liudytojui sukilo emocijos, liudytojas, vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo rėkti ant A.: „Ką tu padarei?“. Liudytojas pradėjo eiti link savo laiptinės, o kaltinamasis priėjo prie liudytojo ir paklausė „Gal ir tu nori?“. Liudytojas uždarė laiptinės duris, nuėjo į namus. Pas liudytoją namuose lyg ir buvo M., V., V. Liudytojas pasakė jiems, kad balius baigtas, kad eitų namo. Visi susiruošė ir išėjo. Po to užsuko D. N., jie kartu nuėjo parūkyti ir jis išvažiavo. Po to liudytojas dar išvedė šunį, nufotografavo vietas, kur buvo kraujo. Ryte atsikėlęs, rado Ž. draugės, taip pat liudytojo draugės skambučius, bet juos ignoravo. Liudytojas matė, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo patinę burnos srityje, iš vidaus buvo juoda, tikriausiai kraujo krešuliai.
Teisiamajame posėdyje liudytojas K. K. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, bendravo kaip pažįstami, nes turi bendrų pažįstamų, bet dažnai nesusitinka, Ž. P. nepažįsta, kažkada buvo tik matęs. Įvykio dieną liudytojas kartu su broliu A. K. (galimai dar buvo R., bet liudytojas to tiksliai nepamena) automobiliu važiavo susitikti su Tomu ir D. Liudytojas buvo blaivus. Atvažiavę, matė, kad D. ir A. vedžiojo šunį. Ar šuns savininkas buvo kartu, liudytojas nepamena. Buvo 3 val. nakties, jie išlipo, pradėjo kalbėtis. Tada atvažiavo A. mergina (ją liudytojas pažinojo, bet jos vardo ir pavardės nepamena). Liudytojas nurodė, kad A. ir jo mergina jam atrodė blaivūs. Visi stovėjo vienoje kelio pusėje, bendravo. Liudytojas su broliu atsitraukė 5 – 10 metrų atstumu ir tuomet taksi atvažiavo Ž. P. Jis kažkodėl buvo labai nepatenkintas, liudytojas pasisveikino su juo, nes D. N. jį pažinojo, o jis kažką negražiai pasakė ir nuėjo toliau. Liudytojas stovėjo su broliu A. atskirai, Ž. P. praėjo pro juos ir nuėjo prie kitos kompanijos. Liudytojas toliau kalbėjosi su broliu ir išgirdo, kad kažkas ten vyksta. Liudytojas atsisuko ir pamatė, kad Ž. P. čiupo A. merginai už užpakalio. A. pradėjo ginti merginą, gražiai kažką pasakė jam, o tada liudytojas nusisuko. Kaip liudytojas suprato, Ž. P. vėl pakartojo tą patį veiksmą, tai yra, lietė A. merginą antrą kartą, tačiau pats liudytojas to nematė. Tada A. pradėjo keiktis, pasakė Ž. piktybiškai, kad nelįstų prie jo merginos ir tada prasidėjo tas konfliktas. Ž. labai susinervavo, pradėjo sakyti kažkokius žodžius. Liudytojas stovėdamas toliau nuo jų atsisuko, pamatė, kaip Ž. pakėlė ranką, užsimojo ir ranka bandė trenkti į A. veido sritį (ar pataikė, liudytojas neprisimena), tada A. greitai sureagavo ir trenkė ranka (tikriausiai kumščiu) vieną kartą Ž. į veidą. Ž. nukrito, pradėjo labai keiktis. Ž. atsistojo, o A. atsitraukė, kalbėjo su panele. Tada liudytojas su A. K. priėjo, liudytojas užstojo A. dėl visa pikto, jei kas atsitiktų, nežinojo kas gali toliau nutikti. Užstojo ne dėl to, kad grėsmė buvo A., o bendrai, kad nebebūtų konflikto. Vėliau nuėjome iki mašinos ir nuvežė A. namo. Liudytojas nurodė, kad nepamena, ar ant A. matė sužalojimų, paaiškino, kad ant nukentėjusiojo matė kraują ar mėlynę.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. nurodė, kad jis pažįsta A. M. nuo vaikystės, gyveno (duomenys neskelbtini) nuo mažens, mokėsi toje pačioje mokykloje, tačiau nebuvo klasiokai, dabar su kaltinamuoju beveik nebendrauja, nebent kažkur netyčia susitinka, vienas kito telefono numerių neturi. Nukentėjusiojo nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad vakare su broliu K. K. buvome namie ir D. N. pakvietė susitikti. Apie 2 – 4 valandą nakties liudytojo vairuojamu automobiliu kartu su broliu ir R. R. atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), lyg ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas, K. K. buvo blaivūs, R. liudytojui taip pat atrodė blaivus. Atvažiavę, lauke susitiko su D. N., E. ir A. A. liudytojui pasirodė blaivus. Vėliau atvažiavo A. panelė. Visi kurį laiką bendravo. Bendravome prie namo kampo, prie laiptinės. Liudytojais nurodė, kad negaliu tiksliai pasakyti, bet jie vieni pas kitus ėjo pakalbėti, todėl, mano, kad visi nebuvo susibūriavę į vieną grupelę, bet viskas vyko vienoje vietoje. Liudytojui atrodo, kad vieni buvo arčiau laiptinės, o liudytojas su R. ir broliu buvo toliau, prie sankryžos. Po kurio laiko liudytojas pamatė, kad ateina Ž. P., matė kaip jis eina per pėsčiųjų perėją. Liudytojas bandė su juo pasisveikinti, bet gavo piktą atsaką. Liudytojui nukentėjusysis pasirodė neblaivus iš atėjimo būdo, jo eisena pasirodė keistoka. Nukentėjusysis praėjo pro liudytoją ir nuėjo sveikintis su kitais, ką pažįsta. Liudytojui atrodo, kad jis normaliai pasisveikino tik su E. ir D. Ž. nuėjo prie V. ir kažką negražiai pasakė. Liudytojas nurodė tiksliai nepamenantis, bet jam atrodo, kad Ž. lietė V. užpakalį. A. žodžiais atsakė, bet Ž. vis tiek negražiai kalbėjo su V. ir, kiek liudytojas pamena, tada A. pradėjo grubiau su juo šnekėti, prasivardžiuoti. Tada Ž. užsimojo ir trenkė A. į dešinę veido pusę. Liudytojas nepamena tiksliai, bet jam atrodo, kad A. atsitraukė ir trenkė Ž. atgal. Liudytojas nematė, kaip A. trenkė Ž., nes tuo metu nusisuko. Liudytojas nurodė, kad jis specialiai nusisuko, nes jam į tokius dalykus nepatinka žiūrėti. Liudytojas nurodė nepamenantis tos akimirkos, kai buvo trenkta Ž., kaip Ž. sureagavo į A. smūgį, liudytojas nežino. Liudytojas prisimena vaizdą prie laiptinės, kaip Ž. vos ne kniūbsčias guli ir kraujuoja, po to atsikelia. Liudytojas matė, kad Ž. iš veido srities bėgo kraujas. Po to liudytojas persimetė keliais žodžiais su A., bandė jį nuraminti, dešine ranka už krūtinės šiek tiek laikė A., kad nekiltų konfliktas, o į Ž. pusę nežiūrėjo. Liudytojas prilaikė A., jei toliau vyktų konfliktas, bet viskas buvo gerai, A. buvo ramus. Dėl šios situacijos visi suprato, kad reikia visiems važiuoti namo, kadangi liudytojas buvo vairuojantis ir blaivas, tai visus – A., V., R. parvežė namo. Liudytojas nurodė, kad ant A. matė šviežią sužalojimą, jis buvo dešinės akies srityje, atrodė kaip paburkimas, paraudimas. Liudytojas pažymėjo, kad tuo metu kai vyko įžeidinėjimai, K., R. ir liudytojas stovėjo vienoje vietoje, o A., V. ir Ž. buvo šiek tiek pasitraukę į laiptinės pusę.
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. nurodė, kad A. M. pažįsta, jis yra liudytojo brolio draugas, Ž. P. nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad kartu su K. ir A. apie 3 val. nakties atvažiavo susitikti su D. N., su Ž. draugu ir Tomu. Liudytojas, A. ir K. buvo blaivūs. Nuvažiavo šiaip, pasikalbėti, „prastumti“ laiką. Išlipęs iš mašinos, liudytojas matė, kad Ž. draugas, A. ir D. N. vedžiojo šunį. D. N., A. buvo blaivūs, ar šuns savininkas buvo blaivus, liudytojas nežino. Jie buvo trise. V. nebuvo. Būdami ten, stovėjo lauke, kalbėjosi. Kažkuriuo momentu liudytojas su D. N. nuėjo prie D. N. mašinos kažko iš jos paimti. Perėjo į į kitą kelio pusę ir kitoje kelio pusėje susitiko taksi atvažiavusį Ž. P. Ž. jau išlipdamas iš taksi kažką impulsyviai kalbėjo, matėsi, kad yra padauginęs (yra neblaivus). Liudytojas su Ž. tuo metu nesikalbėjo, liudytojas nežinojo, kas jis toks, todėl neatkreipė didelio dėmesio. Liudytojui grįžus atgal, Ž. stovėjo bendroje kompanijoje, jis bendravo su savo draugu, kuris turėjo šunį (liudytojas to asmens nepažįsta, žino tik iš matymo), ir A. M. Kai liudytojas grįžo iš mašinos, gal po 5 minučių prie jų prisijungė taksi atvykusi mergina (ji atvyko vėliau nei Ž.). Vienu tarpu grupės išsiskyrė. Liudytojas, K. ir A. stovėjo atskirai, kalbėjosi trise. Vienu metu įvyko tas incidentas. Liudytojas pats neatsisukinėjo ir ryškiai nematė. Liudytojas girdėjo Ž. balsą, jis kažką sakė norėdamas pateisinti savo elgesį, kad neva jam čia viskas leidžiama. Vienu momentu, Ž. pradėjo lįsti prie A. merginos, tai pamatęs A. ramiai kalbėjo su Ž. Ką kalbėjo, liudytojas neprisimena. Kažkuriuo momentu, liudytojas išgirdo pakeltą Ž. toną. Po kurio laiko, A. M. pakėlė balsą, tačiau fizinio smurto liudytojas nematė. Liudytojas atsisuko jau po smūgio ir matė, kaip Ž. kėlėsi. Jam padėjo atsistoti draugas, kuris turėjo šunį. Ž. atsistojo ir sakė, kad „tu nežinai kas tau bus“ ir pan. Po to liudytojas buvo priėjęs prie A., bendravo su juo, A. lietė sau smilkinį, veido šoną, dėl to liudytojas suprato, kad jam buvo suduotas smūgis. Ž. po įvykio nuėjo su savo draugu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 7 d. A. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 4 d. jam būnant namie su drauge V. K., adresu (duomenys neskelbtini) (pas draugę), jis paskambino draugui E. Č., paklausė ką jis veikia, jis atsakė, kad jis yra pas draugą E., adresu (duomenys neskelbtini). E. kontaktų jokių nežino. Susitarė, kad jis su drauge atvažiuos pas juos. Išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas juos apie 3 val. nakties. Jiems atvykus pas juos, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jų jau ten buvo 5 (žino jų tik "facebook" paskyras) – V. (V. G.), E., E., D. (D. N.), M. (M. P.). A. M. tą vakarą alkoholio visiškai nevartojo. Jiems besėdint namuose, jis išgirdo, kad pradėjo inkšti E. šuo, tad pasiūlė kartu jį išvesti į lauką. Jis su E. išėjo dviese į lauką su šuniu. Tuo metu atvažiavo su automobiliu du broliai - K. (K. K.) ir A. (A. K.), kartu su jais atvažiavo R., bet jo kontaktų nežino. Jie visi buvo blaivūs. Jie yra pažįstami. Jiems atvažiavus jie pradėjo kalbėti su jais, o E. nuėjo toliau vedžioti šuns. Tuo metu grįžo jo draugė su taksi (buvo išvažiavus trumpam iki namų). Jiems visiems bendraujant lauke net nepastebėjo, kaip prie jų priėjo E. su kažkokiu vaikinu (tą vaikiną matė primą kartą). Vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pakalbėjo. Tas vaikinas pradėjo liesti jo merginos sėdmenis. Ji pasakė "Ką tu čia darai, ko tu prie manęs lendi?". A. M. pradėjo užstoti savo merginą, pasakė, kad tai yra jo mergina, „eik ieškoti kitur“. Vaikinas jam kažką atsakė, bet dėl jo būsenos nesuprato. Tada jie vėl pradėjo bendrauti tarpusavyje su draugais, kai tas vaikinas vėl priėjo prie jo merginos ir pradėjo kabinėtis, liesti jos sėdmenis. Tada A. M. pradėjo jį necenzūriniais žodžiais vadinti, nes buvo įpykęs, kad jis iš pirmo karto nesuprato. Gali būti, kad vaikinas supyko ant A. M., kuomet jis A. M. bandė trenkti į kairės pusės antakio sritį. Kadangi A. M. yra boksininkas, suveikė refleksas, jis pradėjo gintis ir sudavė minėtam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko jis nukrito ant žemės. Vaikinas atsistojęs pradėjo A. M. grasinti, kad jo draugai jį suras ir jis kalbės tada jau su jais. A. M. pasakė vaikinui, kad eitų namo ir jis iš karto nuėjo. Matė, kad vaikinui pradėjo bėgti kraujas iš burnos ar lūpos. A. M. lyg atrodė, kad jis vaikinui trenkė nestipriai. Prisipažįsta, kad jis jam trenkė, gailisi, kad taip pasielgė, bet jis tik norėjo apsaugoti savo merginą. Buvo juk gražus vakaras, problema išėjo lygioje vietoje. Dar po to pastovėjo lauke, galvojo gal atvažiuos policijos pareigūnai, duos papūsti, bet niekas neatvažiavo. Visą konfliktą matė V., R., A., K. ir E. Kiti asmenys buvo namuose ir nieko nematė (t. 1, b. l. 116).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 4 d. A. M. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad šiuo atveju jis nesijaučia kaltu, nes jis tiesiog gynėsi nuo kito asmens smūgio (užpuolimo). Po įvykio pas jį kairės pusės veido srityje, ties antakiu matėsi kraujosruva nuo jo smūgio. Kraujosruva užgijo maždaug po pusantros savaitės (t. 1, b. l. 126).
Iš 2021 m. gruodžio 4 d. Ž. P. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras kilusio konflikto metu kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, bei iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Nuvykus į VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninę Žalgirio kliniką, pirminės apžiūros metu, jam nustatyta: nežymus viršutinės lūpos patinimas kairėje pusėje, 21, 22 dantys išnirę mobilūs kartu su alveolinės ataugos segmentų, tų pačių dantų alveolinės ataugos lūžiai dantų srityje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, bei kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 4 d. nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 04:45 val. grįžo namo iš klubo į kiemą. Atvažiavo vienas su taksi automobiliu. Išlipus iš automobilio bei einant link (duomenys neskelbtini), link laiptinės durų, pastebėjo gatvėje, o tiksliau prie pėsčiųjų perėjos, stovinčius maždaug 7 vyrus. Pastebėjo, kad minimoje vyrų kompanijoje stovi jam pažįstamas vyras, tai buvo jo namo kaimynas, tik gyvenantis kitoje laiptinėje, E. V. Likusių vyrų jis nepažinojo ir nėra sutikęs. Jam einant pro juos, pasisveikino su kaimynu E., bet vienas kompanijoje buvusių vyrų prikibo prie jo žodžiais, bet ką tiksliai tuo metu jam sakė, jis neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad vyrui pasakė, kad nenori konfliktuoti ir eina namo, bet vyras stovėdamas priešais jį, staiga trenkė kumščiu jam į veido sritį, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą. Pajutęs skausmą, susilenkė ir pastebėjo, kad iš jo burnos stipriai bėga kraujas, todėl kurį laiką buvo susilenkęs. Nugriuvęs bei sąmonės praradęs nebuvo. Po smūgio vyras jo paklausė, ar nori dar, bet atsakė, kad nieko nenori. Nepažįstamas vyras dar kelis kartus paklausė jo, ar nori dar, suprato, kad vyras dar kartą nori jam trenkti, todėl nuskubėjo į namus. Nepastebėjo, kad kompanijoje buvę vyrai bandytų nuraminti savo kompanijos draugą. Grįžęs namo, atsigulė į lovą, bet po valandos miego, jį prižadino draugė M. A., kuri gyvena su juo. Draugė pamačiusi jį bei sužalotą jo burnos sritį, nurodė, kad kartu su ja vyktų į ligoninę. Nuvykus ryte į VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninę Žalgirio kliniką, pirminės apžiūros metu, jam nustatyta: nežymus viršutinės lūpos patinimas kairėje, pusėje, 21, 22 dantys išnirę mobilūs kartu su alveolinės ataugos segmentų, tų pačių dantų alveolinės ataugos lūžiai dantų srityje. Klinikoje jam buvo susiūtos dantenos, gomurys. Taip pat norėtų pridurti, kad kaimynas E. V. jam į „Messenger“ programėlę parašė žinutę, kurioje nurodė, kad asmuo, trenkęs jam, yra A. M., taip pat pridūrė, kad A. norėjo suduoti ir jam, bet šis spėjo pasišalinti į namus. Kaimyno E. draugė Kornelija, kurios telefono neturi, per „Messenger“ programėlę pradėjo bendrauti su jo drauge Migle, pastaroji jai persiuntę nuotrauką asmens, kuris jam trenkė. Peržiūrėjo atsiųstą nuotrauką ir atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris jam trenkė. Po įvykusio įvykio jaučiasi nukentėjęs, kadangi šiuo metu, toliau jaučia dantų fizinį skausmą, negali normaliai maitintis, turi valgyti tik minkštą maistą (t. 1, b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 1 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis Ž. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 3-4 val. grįžo iš miesto taksi automobiliu namo ir išlipo kitoje kelio pusėje prieš savo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Išlipus sutiko toje pačioje gatvės pusėje D. N. ir prie jo buvo dar du vaikinai. Pereidamas į kitą gatvės pusę link namų, matė, kad prie perėjos (namo kampo) stovi dar keli (tikslaus skaičiaus nepasakys) žmonės ir pamatė, kad tarp jų yra jo kaimynas E. su šuniuku. Jie su juo pasisveikino, kuomet prie E. stovėjęs vienas vaikinukas (kurio anksčiau nėra matęs) prie jo pradėjo kabinėtis žodiškai, bet ką jis jam sakė, nebepamena. Jis atsakė tam vaikinui "atstok" ar kažką panašaus, kuomet pajuto stiprų smūgį į burnos sritį. Po smūgio jis parkrito ant žemės. Jam atsistojus, pajuto, kad jo burna yra kruvina ir du dantys pasislinkę link gomurio pusės. Tada atsistojo prie namo sienos. Tas vaikinas vėl priėjęs prie jo paklausė, ar nori dar jis gauti. Jis atsakė, kad jis nieko nebenori, suprato, kad nieko daugiau atsakyti nereikia. Dar kurį laiką pastovėjo prie sienos ir įėjo į savo laiptinę. Iš paskos jo nesekė. Grįžęs namo įėjo į vonią, apsiprausė, prasiskalavo burną. Palaukęs, kol nustos kraujuoti, nuėjo į lovą. Kadangi nenorėjo žadinti savo merginos, jos gąsdinti, todėl naktį nusprendė prabūti namie ir, kai mergina ryte išeis, kreiptis į gydymo įstaigą. Po kelių valandų atsibudo draugė, kad išvestų šunį ir išėjusi į laiptinę ir lauką pamatė kraujo balas. Grįžusi namo pažiūrėjo į jį, iš karto jį pakėlė ir vežė į RVUL. Ten jį iš karto išsiuntė į Žalgirio klinikas. Tarp tų visų žmonių buvo vien tik vaikinai, yra šimtu procentų įsitikinęs, kad ten jokios merginos nebuvo. Apart E. ir D. jis nieko iš buvusių ten nepažįsta (t. 1, b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. antros dienos pusėje su pažįstamais vyrais susirinko jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo kartu su D. N., K., kurio pavardės ir kontaktinių duomenų neturi, E., kurio nežino nei pavardės nei kontaktinių duomenų bei A. M., kurio kontaktinių duomenų neturi. Su A. M. buvo atėjusi jo draugė V., kurios jis nepažįsta, susipažino tik vakar. Bute visi vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir brendį, išgėrė apie 2,5l degtinės ir brendžio. Alkoholį vartojo iki paryčių. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:30 val., visi išėjo į lauką, prie (duomenys neskelbtini). Lauke vedžiojo jo šunį. Prie minėto namo, gatvėje sustojo ir visi kalbėjo. Pastebėjo, kad ateina jo kaimynas Ž. P., kuris su juo pasisveikino. Ž. P. pasisveikinus su juo, šis norėjo pasisveikini ir tiesė ranką link A. M., bet A. M. sugniaužtu dešinės rankos kumščiu iš niekur nieko smogė Ž. P. į veido sritį, nuo smūgio pastarasis nugriuvo ant šaligatvio. Ž. nieko blogo nepasakė, kodėl jam buvo smogta, liudytojas pasakyti negali. Jam atrodo, kad Ž. P. nebuvo praradęs sąmonės. Jis bandė nuraminti A. M., atsistojo tarp jo ir Ž. P. per vidurį. Pastebėjo, kad iš Ž. P. burnos pradėjo bėgti kraujas, maždaug po minutės jam pakilus nuo šaligatvio Ž. nuėjo iki laiptinės. Iš paskos nuėjo ir A. M., ar jie kažką kalbėjo, jis negirdėjo, daugiau smūgių A. M. neatliko. Ž. nuėjus namo, A. M. grįžo iki jų bei kažką pradėjo jam garsiai sakyti, todėl bijodamas jo agresyvaus elgesio, nuėjo sparčiu žingsniu namo. Jo žiniomis, A. M. yra Lietuvos bokso čempionas, todėl jis gali taikliai ir stipriai smūgiuoti. Įvykio metu jis bijojo kažką jam daugiau sakyti, nes jis labai greitai tampa agresyvus, neprognozuojamas. Įvykio metu A. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Jam nuėjus namo, nežino, kur nuėjo kieme likę pažįstami. Grįžus į namus Ž. per „Messenger“ programėlę atsiuntė A. M. socialinio tinklo „Facebook“ profilio nuotrauką bei nurodė, kad būtent šis asmuo jam trenkė. Po įvykio Ž. P. jam skambino, sakė, kad jam skauda sumuštą burnos sritį. Kiek žino, jo draugė Kornelija bendravo su Ž. drauge Migle, būtent ką, jis nežino. Apklausos metu liudytojui buvo parodyta nuotrauka iš išrašo iš nacionalinių registrų, kuriame yra A. M. nuotraukos. Klausimas liudytojui: ar nuotraukose pavaizduotas asmuo A. M. yra tas pats asmuo, kuris 2021 m. gruodžio 4 d. apie 04:30 val., (duomenys neskelbtini), smūgiavo Ž. P. į veido sritį? Liudytojo atsakymas: taip, būtent šis asmuo yra A. M., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus savo bute, bei jis vėliau gatvėje kilusio konflikto metu sudavė Ž. P. vieną smūgį į veido sritį (t. 1, b. l. 75).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 12 d. papildomai apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d., apie 19-20 val., pas jį atvyko D. N., adresu (duomenys neskelbtini). Jie bendravo dviese ir apie 23 val. nusprendė atsidaryti butelį degtinės. Jiems begeriant D. N. paklausė jo, ar gali prie jų prisijungti K. Jis sutiko. Apie 24 val. atėjo pas juos K., atsinešė sulčių ir tikriausiai likutį kažkokio alkoholio. D. N. po to vėl paklausė jo, ar gali prie jų prisijungti E. (E.). Jis sutiko ir jis po kurio laiko atėjo pas juos, prisijungė. Keturiese sėdėjo, bendravo, vartojo alkoholį. Tada E. paskambino A. Kiek žino, jis buvo pas save namuose su drauge V. E. perdavė jam telefoną ir A. jo paklausė, ar gali prisijungti prie jų. Jis sutiko. Kol laukė A. su drauge, prie namo privažiavo A. Tada jie keturiese išėjo parūkyti su A. Parūkę jie keturiese grįžo namo, A. išvažiavo savo reikalais. Tada jau atėjo A. su drauge. Ar A. vartojo alkoholį, atsakyti negali, nepamena. Jo draugė tai tikrai gėrė su jais, tą pamena. Dar po kurio laiko prie jų prisijungė M. ir V. Jie toliau bendravo, vartojo alkoholį. Apie 4 val. D. N. paskambino tikriausiai A., paprašė, kad atvažiuotų jo paimti ir pavežtų iki jo namų. A. atvažiavus, D. su K. išvažiavo su juo. Apie 4:30 val. A. pasiūlė išvesti šunį. Kadangi šuo yra senas, tai nusprendė eiti kartu su A. į lauką. Iš buto išėjo dviese, kiti liko bute (V., E., M., V.). Grįžinėjant link namo, pamatė kitoje kelio pusėje Ž. Prie Ž. matė stovintį ir D. jie bendravo. Tada Ž. pradėjo eiti link jo, norėjo pasisveikinti. Jiems einant per perėją, A. paklausė: "Kas čia toks?". Jis atsakė, kad tai jo kaimynas. Jiems susitikus trise, ar Ž. su A. ar A. su Ž. (tiksliai atsakyti negali) norėjo pasisveikinti. Tikriausiai Ž. išgirdo, ką sakė A. liudytojui ir paklausė: "O kas tu toks?". A. kažką atsakė Ž., kuomet liudytojas lenkėsi paimti šuns pavadėlį iš A. ir ruošėsi eiti link namų, kuomet išgirdo smūgį. A. trenkė vieną kartą Ž. į veido sritį, po ko jis nukrito ant žemės. Po smūgio liudytojas sustingo, nesuprato, kas įvyko, pagalvojo, kad gal Ž. prarado sąmonę. Matė, kad jo burna yra pilna kraujo. Pamatęs smūgį prie jų pribėgo D. Jie lenkėsi padėti atsikelti Ž., bet jis atsisakė jų pagalbos ir atsistojo pats. Atsikėlęs pradėjo atsitraukinėti nuo A. link laiptinės, bet A. ėjo jam iš paskos. Girdėjo, kad jie kažką rėkia vienas kitam, tačiau jau nebepamena nei ką, nei kas rėkė. Jie su D. N. liko stovėti vietoje, liudytojas D. N. pradėjo moralizuoti, kad ką čia A. padarė ir, kad susirinktų savo draugus ir eitų iš čia. Jis taip pat buvo pasimetęs, nežinojo nei ką besakyti. Po to pamatė, kad A. su Ž. jau stovi prie laiptinės, kuomet A. pasakė: "gal visus išbaladoti?". Jis su D. N. pradėjo eiti link jo laiptinės, norėjo parvesti šunį namo, praėjo pro A. ir pradėjo jam sakyti, kad ką čia padarei, gal idiotas ir panašiai. Ž. išeidinėjo į savo laiptinę, kuomet A. atsisuko į liudytoją sakydamas, tai gal ir tau? Liudytojas išsigando A., greitai įėjo į laiptinę, uždarė duris. Vienas parėjo į butą, paliko šunį ir likusiems draugams bute pradėjo rėkti, kad vakarėlis baigtas ir kad visi skirstytųsi. Visi ganėtinai greitai išėjo iš jo namų ir pas jį į butą atėjo D. Dar su juo pabuvo apie 15 minučių, išėjo parūkyti, pakalbėjo apie tai, kas čia nutiko, ir jis išvažiavo namo. Pradėjo susirašinėti su Ž., jis paprašė duomenų A., kad žinotų, kas jam trenkė. Apie 6 val. ryto jis dar nuėjo į lauką, išvedė šunį, nufotografavo kraujo dėmes prie laiptinės. Apie 7 val. ryto pamatė, kad jam skambina Ž. draugė, bet jis nenorėjo su ja kalbėti ir ragelio nepakėlė. Kiek žino, ji, pamačiusi Ž., iš karto išvežė į ligoninę. Yra šimtu procentų įsitikinęs, kad jie iš buto su šuniuku išėjo dviese su A., įvykio metu A. draugės lauke nebuvo. Tikrai tiksliai pamena, kad, kai trenkė A. Ž., jie tada stovėjo trise ir tolėliau tik D. su A. ir K. Jokio konflikto tarp A. ir Ž. nebuvo, jei būtų buvęs konfliktas tarp jų, būtų pradėjęs juos skirstyti. Taip pat tikrai yra įsitikinęs, kad Ž. pirmas tikrai neužsimojo trenkti. Kiek pamena, Ž. nebuvo visiškai neblaivus, buvo tiesiog išgėręs, bet kondicijoje. Yra jį matęs tikrai neblaivų, tai būtų nepalyginama. Po įvykio su asmenimis, buvusiais pas jį, nebendravo. Išgertas alkoholio kiekis neturi įtakos to įvykio atsiminimams (t. 1, b. l. 80).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 10 d. liudytojas D. N. parodė, kad A. M. pažįsta nuo mokyklos laikų, yra tiesiog pažįstami, artimai nebendrauja. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 22 val. liudytojas užsuko pas draugą E. V., adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo bendrauti, vartoti alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko dar pas E. atvyko keletas draugų – V., M., E. Apie 3 val. jis su E. išėjo į lauką ar išvesti šunį ar susitikti su Ž., tiksliai nepamena. Išėję į lauką, pamatė, kad tarp Ž. ir A. vyksta konfliktas, lyg jie pradėjo stumdytis, pradėjo juos skirti. Kai juos išskyrė, jis su E. grįžo pas jį į butą, kiek matė, Ž. irgi grįžo į savo butą, liudytojas susirinko savo daiktus ir išėjo namo. Ar Ž. buvo suduotas smūgis, nematė. Tiesiog matė, kad jie stumdėsi ir konfliktavo, norėjo kuo greičiau juos išskirti. Ar Ž. kraujas bėgo, tikrai nematė. Taip pat dėl išgerto alkoholio kiekio (išgėrė su E. apie 0,7 litro talpos degtinės butelį) bei vėlaus laiko kai kurių įvykio aplinkybių nepamena. Kodėl tarp Ž. ir A. įvyko žodinis konfliktas, atsakyti negali, taip pat nežino, kuris pirmas pradėjo. Taip pat jiems išėjus į lauką, lauke jau buvo K. ir A. Tiksliai nepamena, ar į lauką buvo išėję asmenys, kurie buvo bute (t.1, b. l. 84).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 10 d. liudytoja V. K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 3 val. jie nuvažiavo pas A. pažįstamą, juos pakvietė jo draugas, kuris jau buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tų draugų nepažįsta, tad negali pasakyti, pas kokį draugą nuvažiavo. Nuvykus pas juos, jau bute buvo 5 vaikinai, kurių vardų nežino. Išgėrė gal apie 80 ml. viskio tą vakarą, kiti draugai buvo pavartoję alkoholio gan daug. A. alkoholio nevartojo. Po kurio laiko suprato, kad jai reikia grįžti trumpam namo, tad A. jai iškvietė taksi ir ji viena nuvažiavo iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir iš karto vėl grįžo pas draugus. Kai jau grįžo į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad lauke šunį vedžioja A. su draugais. Šie draugai bute nebuvo, atvažiavo vėliau. Iš kur jie atsirado, atsakyti negali. Jai išlipus iš taksi pasisveikino su visais, bendravo ratuku visi, kuomet iš kažkur atsirado dar vienas vaikinas, kurio prieš tai mačiusi nebuvo. Tas vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų. Tas vaikinas priėjęs prie jos vieną kartą palietė jos sėdmenis, kuomet ji jam pasakė, ką tu čia darai. A. išgirdęs jos žodžius, sureagavo ir tam vaikinui gražiai paaiškino, kad ji yra jo mergina ir kad jis prie jos nelįstų. Po šių žodžių tas vaikinas nuėjo į šalį ir po kelių akimirkų vėl grįžo prie jos ir vėl padarė tą patį. A. tai pamatęs nusivedė jį į šalį, pradėjo konfliktuoti žodiškai, kuomet tas vaikinas užsimojo ir norėjo trenkti A., nėra įsitikinusi, bet jai atrodo, kad ir sudavė kažkur į veido sritį (tiksliai atsakyti negali, nes stovėjo toliau), kuomet suveikė A. savisauga ir jis trenkė vieną kartą tam vaikinui, dėl ko jis nukrito ant žemės. Ji pasakė, kad važiuoja namo, nes vyksta nesąmonės, kuomet buto šeimininkas su tuo neblaiviu vaikinu įėjo į laiptinę ir pradėjo sakyti, kad „mes tave dar pasigausim“. Jie dar apie 20 minučių prastovėjo prie laiptinės, nes galvojo, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, tačiau nesulaukus jų, draugai parvežė namo. Kai grįžo namo pamatė, kad ant A. prie dešinio antakio yra paraudimas, o kitą dieną matėsi neryškus, kaip įbrėžimas lyg. Nematė, kad būtų kažkokie sužeidimai tam kitam vaikinui, kaip ir minėjo jis dar su grasinimais nuėjo į laiptinę. Nori tik papildyti, kad A. niekada nepuola pirmas trenkti. Šį kartą taip pat matė, kad tas neblaivus vaikinas užsimojo pirmam smūgiui (b. l. 88).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 13 d. liudytojas K. K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d., apie 3-4 val., ryte atvažiavo pas draugą D., adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavo kartu su broliu A. ir draugu R. Išlipus iš automobilio, lauke susitiko su E. ir A. M., jie vedžiojo šunį. Pradėjo bendrauti lauke, kuomet su taksi atvažiavo A. mergina. Tada jis su A. ir R. nuėjo toliau ir toliau bendravo tarpusavyje. Tuo metu iš automobilio išlipo Ž., gal ir yra jį anksčiau matęs, tačiau neatsimena, jie nėra nepažįstami. Jis praėjo pro juos, tad jie pasisveikino, nes pagalvojo, kad čia yra kurio nors draugas. Pastebėjo, kad jis buvo labai piktas, akivaizdžiai neblaivus. Praėjęs pro juos nuėjo prie A. ir jo merginos. Kiek suprato, kad tas Ž. pradėjo kabinėtis prie A. merginos, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. gražiai bandė jam sakyti, kad tai yra jo mergina ir kad prie jos nelystų, nes Ž. labai „naglai“ prie jos pradėjo lysti. Tada Ž. vėl čiupo A. merginai už sėdmenų ir tada A. jau griežčiau su juo pradėjo kalbėti, kuomet Ž. pradėjo mosikuoti su dešine ranka, norėjo suduoti A. Jis besigindamas sudavė Ž. į veidą po ko jis nukrito ant žemės. Ž. staigiai atsistojo nuo žemės, pradėjo rėkauti, tačiau liudytojas užstojo A. Tada Ž. nuėjo namo, o jie dar liko stovėti lauke, nes A. galvojo, kad, jei bus iškviesta policija, kad pabendrauti su atvykusiais pareigūnais. Liudytojas, brolis A., R., A. buvo visiškai blaivūs, alkoholio tą vakarą nevartojo. Jokių sužalojimų ant Ž. nematė, neatrodė, kad būtų sužeistas. Palaukę kurį laiką lauke, sėdo visi į automobilį ir išvažiavo namo. Gali būti, kad kai Ž. pradėjo mosikuotis, gal ir užkliudė A. veidą, sužalojimo ant jo nematė (t. 1, b. l. 92).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 13d. liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. gruodžio 3 d. visą dieną dirbo, grįžęs namo apie 12 val. nakties pradėjo su broliu žaisti kompiuterinius žaidimus, kuomet apie 3 val. susirašė su D. N. ir susitarė, kad susitinka parūkyti. Apie 3:30 val. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu K. ir draugu R., kurio kontaktų nežino. Kai atvyko, E. išėjo į lauką su šuniu ir A., pradėjo visi bendrauti, kuomet atvažiavo su taksi A. mergina. Bet jie visi šeši ir toliau bendravo lauke. Jam iš nugaros iš niekur atsirado Ž. Matė, kad Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, girdėjo, kad jam pynėsi liežuvis. Jis su juo pasisveikino, jis jam nežiūrėdamas į akis taip pat atsakė labas ir viskas. Yra jį iš anksčiau matęs, tačiau jo asmeniškai nepažįsta. Tada jų ratukas truputį prasiskirstė, jis su E., broliu ir R. nuėjo porą žingsnių toliau, o A., jo mergina ir Ž. atskirai liko stovėti. Jiems bendraujant viena ausimi išgirdo A. pakeltą toną ir jis atsisukęs pamatė jo veidą ir tada suprato, kad kažkas įvyko. Iš jo tono suprato, kad tai buvo įspėjimas. Jo pakeltas tonas buvo adresuotas Ž., nes jis prilietė jo merginos sėdmenis. Tačiau Ž. vis tiek neaprimo ir vėl palietė jos sėdmenis, po ko iš A. buvo agresyvus tonas. A. besižodžiuojant pamatė, kaip Ž. užsimojo savo dešine ranka ir trenkė A. į veidą. Po ko jis gindamasis trenkė Ž., dėl ko jis nukrito ant žemės. Kai atsigavo, atsistojo pamatė, kad jam iš burnos bėga kraujas. Tuo metu jis prisidegė cigaretę ir matė, kaip Ž. nueina namo ir po to E. su šuniu nuėjo namo. Liudytojas, R., A., K. ir A. mergina liko stovėti lauke, galvojo, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, tačiau po 20 minučių laukimo sėdo visi į automobilį ir parvežė visus namo. Nori papildyti, kad jis, A., R., A. visi buvo blaivūs, alkoholio tą vakarą nevartojo. Po Ž. smūgio A. matė, kad jam buvo paraudimas kairės pusės antakio srityje (t. 1, b. l. 96).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 8 d. liudytojas R. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. nakties metu apie 3 val. jam paskambino draugas K., kuris pasiūlė susitikti. Po kurio laiko jis kartu su broliu A. atvažiavo liudytojo pasiimti ir jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Jiems atvykus, lauke juos pasitiko A. ir kitas vaikinukas, kurio nepažinojo. Kiek matė, jie kartu vedžiojo šunį. Jie pradėjo bendrauti lauke penkiese. Vėliau atokiau jų pamatė D. Tuo momentu, kai jis ėjo pasisveikinti su D., pamatė, kad iš taksi automobilio išlipo dar vienas vaikinas (jo nepažįsta). Su juo jokio kontakto neturėjo. Pasisveikinus su D., grįžo prie A., K., A. ir vaikino su šuniu. Kažkuriuo momentu jų ratukas prasiskirstė ir liko stovėti atokiau su A. ir K., o A., kiek suprato, nuėjo pasitikti savo merginos iš taksi ir kartu su juo nuėjo vaikinas. Po to nematė, kas vyko už jo, bet išgirdo kažkokį pakelta balsą (kiek suprato, tai to vaikino, kuris išlipo iš taksi automobilio). Po kurio laiko išgirdo ir A. pakeltą balsą. Kas vyko tarp A. ir to kito vaikino jis nematė. Kadangi jam nebuvo smalsu, todėl jis prie jų nėjo ir situacijos kas toliau vyko nematė. Po to matė, kad abu vaikinai išėjo namo. Kai jie išėjo, jie dar kurį laiką pastovėjo lauke, nes A. galvojo gal atvyks policijos pareigūnai. Tačiau pastovėję lauke kurį laiką, pradėjo šalti ir išvažiavo namo. Kai tas vaikinas išlipo iš automobilio, pastebėjo, kad jis pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio ir drąsiai ėjo link A. ir prie jo stovėjusio kito vaikino. Net kai ir gavo smūgį iš A., girdėjo, kad jis rėkavo, grasino: "Žinot kas jums dabar bus". Liudytojas tą dieną alkoholio vartojęs nebuvo, buvo blaivus. Kadangi buvo tamsus paros metas ant A. sužalojimų nematė, bet kiek žino, kažkuriuo momentu jis irgi gavo smūgį. Kiek žino, A. taip pat buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Kiek pažįsta A., tai žino, kad jis iš savęs nėra konfliktiškas, patikimas, jis save išlieja sportuodamas. Važiavo pabendrauti su juo nieko nebijodamas, tad tai ką pamatė tą vakarą, buvo netikėta. Po įvykio su A. nebendravo. Kai kurių to įvykio detalių nepamena, nes viskas įvyko labai greitai, netikėtai (atvažiavo tiesiog pabendrauti visi). Taip pat pradėjo nemažas laiko tarpas po įvykio (t. 1, b. l. 145).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados Nr. G 3306/2021(01) nustatyta, kad joje pateikta išvada: Ž. P. nustatytos kraujosruvos apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimas su alveolinės ataugos lūžiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, tikėtina smūgiuojant, prieš atvykstant į gydymo įstaigą, 2021-12-04. Sužalojimai dėl alveolinės ataugos lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tikėtina padaryti užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimai tikėtina padaryti suduodant smūgį ir visumoje griuvimui nėra būdingi. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais ar suduodant smūgį kitu, kietu, buku daiktu (t. 1, b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.
Teismas iš aptartų, byloje surinktų duomenų nustatė, kad kaltinamasis A. M. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė Ž. P. vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimą su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.
Kaltinamasis A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog įvykus jo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui dėl to, kad nukentėjusysis priekabiauja prie kaltinamojo merginos V. K., nukentėjusysis bandė trenkti kaltinamajam į kairės pusės antakio sritį ir tuomet kaltinamasis gindamasis sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Teisme kaltinamasis papildė, kad tuo metu, kai kaltinamasis grubiau kalbėjo su nukentėjusiuoju, keikėsi, jie abu buvo šiek tiek atsitraukę nuo kitų, kaltinamasis susinervinęs ėjo link nukentėjusiojo, pasakė, ką norėjo jam pasakyti, o nukentėjusysis kažką pasakęs, užsimojo ir šoniniu smūgiu kumščiu užkabino kaltinamajam veidą, tuomet kaltinamasis gindamasis trenkė nukentėjusiajam atgal – sudavė vieną tiesų smūgį dešiniu kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį. Nukentėjusysis Ž. P., o taip pat liudytojas E. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu jokios merginos nebuvo, Ž. P. kaltinamajam smūgio nesudavė ir suduoti nebandė, būtent A. M. pradėjo žodžiais kabinėtis prie priėjusio nukentėjusiojo, nukentėjusysis pasakė jam atstoti ir kaltinamasis po kelių sekundžių kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido (burnos) sritį. Tuo tarpu teisme apklausti liudytojai D. N., V. K., A. K., K. K., R. R., nurodę įvykio metu buvę įvykio vietoje, matę arba dalinai matę įvykio aplinkybes, patvirtino, kad kaltinamojo mergina V. K. įvykio metu buvo įvykio vietoje. Liudytojai V. K., A. K., K. K., R. R. taip pat patvirtino girdėję nukentėjusiojo bei kaltinamojo konfliktą dėl nukentėjusiojo elgesio su V. K. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad kaltinamajam padarius pastabą Ž. P. dėl jo elgesio, tai yra dėl to, kad jis palietė kaltinamojo merginos V. K. sėdmenis, Ž. P. vėl prie jos priekabiavo, vėl ranka lietė jos sėdmenis, tuomet kaltinamasis pasakė nukentėjusiajam „Einam pakalbėsim“, pasivedė jį į šoną nuo kompanijos, kalbėjo su juo, tačiau nukentėjusysis nenorėjo klausyti, ėmė žodžiu konfliktuoti ir pirmas užsimojo bei norėjo trenkti kaltinamajam (ar nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, liudytoja nematė), tuomet kaltinamasis vieną kartą sudavė Ž. P. kažkur į veido sritį. Šiuos V. K., o kartu ir kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojų A. K., K. K. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas K. K. teisme nurodė, kad jis matė kaip vieną kartą Ž. P. palietė V. K. sėdmenis, girdėjo, kad A. M. pradėjo keiktis, pasakė Ž. P. piktybiškai, kad nelįstų prie jo merginos, tada prasidėjo konfliktas, Ž. P. labai susinervavo, pradėjo sakyti kažkokius žodžius, pakėlė ranką, užsimojo ir ranka bandė trenkti į A. M. veido sritį (ar pataikė, liudytojas neprisimena), tada A. M. greitai sureagavo ir trenkė ranka (tikriausiai kumščiu) vieną kartą Ž. P. į veidą. Liudytojas A. K. taip pat parodė, jog girdėjo, kad nukentėjusysis negražiai kalbėjosi su V. K., teigė tiksliai nepamenantis, bet jam atrodo, kad Ž. P. lietė V. K. užpakalį, dėl ko A. M. pradėjo grubiau šnekėti su nukentėjusiuoju, prasivardžiuoti, o šis užsimojo ir trenkė A. M. į dešinę veido pusę, ar kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam liudytojas nematė.
Teismas, vertindamas liudytojų parodymus pirmiausia pažymi, kad nukentėjusiojo Ž. P. parodymus iš esmės patvirtina vienintelio liudytojo E. V. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje E. V. patvirtino, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, kaimynai, be to su Ž. P. kartu dirba ir Ž. P. yra tiesioginis liudytojo darbo vadovas. Šios aplinkybės, taip pat esminiai liudytojo E. V. parodymų bei liudytojų A. K., K. K., R. R., iš dalies D. N. parodymų apie to paties įvykio aplinkybes skirtumai, leidžia teismui daryti išvadą E. V. yra suinteresuotas duoti nukentėjusiajam palankius parodymus. Tuo tarpu A. K., K. K., R. R., D. N. artimas ryšys nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju nenustatytas, nors šie liudytojai ir pažinojo kaltinamąjį, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų siekį melagingai apkalbėti nukentėjusįjį ar duoti melagingus kaltinamajam palankius parodymus, todėl netikėti A. K., K. K., R. R., D. N. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo išdėstytą versiją dėl būtinosios ginties, pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios šio straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. kėsinimasis nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan., o kėsinimosi realumas nustatomas tuomet, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, tačiau ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis. Būtinosios ginties situacija taip pat nėra konstatuojama ir tuomet, kai kilus abipusiam konfliktui, smurtas naudojamas ne gynimosi tikslais, bet puolimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse besiginančiųjų paprastai nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, Nr. 2K-273/2012, Nr. 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-501/2013, Nr. 2K-25-942/2015).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M., V. K. A. K., E. K., iš dalies R. R., D. N. parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia, kad tarp A. M. ir Ž. P. įvyko konfliktas dėl Ž. P. elgesio su A. M. mergina V. K., po kurio nukentėjusysis ir kaltinamasis susimušė. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo supykęs dėl Ž. P. elgesio, garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, keikėsi, kaip teisme nurodė liudytoja V. K., pasakė nukentėjusiajam „Einam pakalbėsim“, pasivedė jį į šoną nuo kompanijos. Iš kaltinamojo, liudytojų V. K. A. K., E. K. parodymų teisme matyti, kad būtent tuomet Ž. P. užsimojo ir galimai trenkė kaltinamajam. Tačiau iš susiklosčiusios situacijos akivaizdu, kad šiuo atveju abi konfliktuojančios pusės, tai yra tiek A. M., tiek Ž. P., vadovosi agresyviais interesais ir noru pulti, o ne gintis. A. M. teisme nurodė, kad Ž. P. nusipelnė, to ką gavo, nes kabino kalinamojo merginą. Iš liudytojo D. N., A. K., E. K. parodymų teisme matyti, kad jiems neįsikišus į situaciją, muštynės galimai būtų ir toliau tęsusios. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad kaltinamasis A. M. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ne gynybos, o puolimo tikslu, todėl pripažinti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties situacijoje nėra pagrindo.
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų o būtent: jis 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, gatvėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų ignoruodamas elementarias moralės ir elgesio normas tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam Ž. P. vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimą su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaip minėta, kaltinamasis neginčija, kad sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad Ž. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimu su alveolinės ataugos lūžiu, sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais ar suduodant smūgį kitu, kietu, buku daiktu (t. 1, b. l. 32-34). Liudytojai E. K., V. K., taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumčiu į veido sritį. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo veikdamas tyčia. Tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdina nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas - tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-113-303/2019). Teismo vertinimu, iš byloje surinktų aptartų duomenų matyti, kad kaltinamojo padarytą smurtinę veiką lėmė ne chuliganiškos paskatos, bet kaltinamajam svarbiomis atrodžiusios, konkrečios asmeninės priežastys – pyktis dėl paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio su kaltinamojo mergina V. K. (fizinio jos sėdmenų lietimo, net ir po to, kai jis dėl tokio elgesio buvo įspėtas kaltinamojo) bei agresyvi nukentėjusiojo reakcija į jam išsakytas pastabas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė ne BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Taigi, teismas nustatė, kad A. M. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021 m. gruodžio 4 d., apie 04:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam Ž. P. vieną smūgį į veido sritį, taip padarydamas jam kraujosruvas apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimą su alveolinės ataugos lūžiu, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina, kad kaltinamasis A. M. buvo kaltinamas padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, tačiau teismas įvertinęs aplinkybę, kad chuliganiškos paskatos jo veikoje nenustatytos, savo iniciatyva šią veiką perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra pagal įstatymo straipsnį, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką nei numatyta 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apie tai teismo posėdyje kaltinamojo neįspėjęs. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, jog situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, kai nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus kaltinamojo ir jo gynėjo iš anksto, tokio neįspėjimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują kvalifikavimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014,2K-P-36/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-236-648/2020). Šiuo atveju teismas sunkesnę veiką perkvalifikavo į lengvesnę, nusikalstama veika kvalifikuota pagal tą patį BK 138 straipsnį, tik pagal kitą šio straipsnio dalį, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė, kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė tuo atveju, jei teismas nepripažintų buvus būtinosios ginties situaciją, kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl nagrinėjamu atveju nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės nesuvaržė kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo.
Dėl bausmės
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika yra baigta. Padaryta žala ar jos dalis neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis prieš muštynes priekabiavo prie kaltinamojo merginos, net ir po kaltinamojo įspėjimo, toliau tęsė savo veiksmus, tokiu iššaukiančiu elgesiu įžeisdamas tiek kaltinamąjį, tiek jo merginą, be to pats užsimojo prieš kaltinamąjį, o galimai ir sudavė jam smūgį į veido sritį. Taigi, teismas sprendžia, kad toks nukentėjusiojo elgesys pripažintinas provokuojančiu ir rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.
Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), neteistas, praeityje baustas administracine tvarka (t. 1; b. l. 107-110). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, aplinkybę, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, laivės apribojimo terminą nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą per aštuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį A. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, skirta bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis Ž. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 769 eurų turtinę žalą, 4000 eurų neturtinės žalos bei 800 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 44 – 46). Civilinis ieškovas nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriškai, ilgą laiką negalėjo valgyti kieto maisto, buvo pasunkintas seilių gurkimas dėl gomuryje susiūtų žaizdų, be to nuolat jautė veido ir galvos skausmus, negalėjo normaliai miegoti. Be to, dėl sumušto ir patinusio veido turėjo nepatogumų susitinkant su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo direktoriumi komercijai, klientais, darbe dėl savo išvaizdos prarado pasitikėjimą savimi, atsirado šveplavimas, kalbėjimo sutrikimas, prarado šypseną, buvo emociškai sukrėstas. Be to, jautė apatiškumą aplinkai, nuolatinį nerimą, atsirado baimės jausmas vaikščioti vakarais. Dėl traumų negalėjo bendrauti su bendraamžiais, nesilankė renginiuose, negalėjo sportuoti, dėl ko ženkliai pablogėjo gyvenimo kokybė, o asmeninis gyvenimas buvo visiškai suvaržytas. Gydymo išlaidas sudaro 769 Eur (pagal 2022 m. sausio 11 d. pažymą), gydymas tęsiamas ir ši suma gali keistis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Kadangi turtinė žala, susijusi su gydymo išlaidomis, yra pagrįsta pateiktais pirkimo čekiais (t. 1, b. l. 47), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 11 d. raštu (t. 1, b. l. 48), jos buvo būtinos po patirtos traumos, laikytina, kad nukentėjusysis pagrįstai prašo priteisti minėtas išlaidas, todėl jam iš kaltinamojo priteistina 769 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, teismo medicinos specialisto įvertintą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos apatinėje lūpoje, 21, 22 dantų panirimas su alveolinės ataugos lūžiu. Šie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 ir kitos). Teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys, sprendžia, kad nukentėjusiajam nustatytinas neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, sprendžia, kad 2000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 42,24 Eur turtinės žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 100). Civilinis ieškovas nurodė, kad Ž. P. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas sveikatos priežiūros įstaigose, jo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,24 eurai. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį Ž. P. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 42,24 Eur žalą (b. t. 1; b. l. 101), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 42,24 eurus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
Dėl kitų klausimų
Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas pateikė nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinantį dokumentą – 2022 m. kovo 24 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad Ž. P. jį atstovaujančiam advokatui V. Latušinskij sumokėjo 800 eurų (t. 1, b. l. 184) ir prašė šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 800 eurų atstovavimo išlaidų. Sprendžiant atstovavimo išlaidų dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, vyko keli teisiamieji posėdžiai, buvo apklausta eilė liudytojų, byloje pateiktas išsamus ir teismo praktika pagrįstas civilinis ieškinys, nukentėjusiojo atstovas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam procesui.
Kaltinamajam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 129) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienuolikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per aštuonis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. M. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo nukentėjusiojo Ž. P. civilinį ieškinį ir iš A. M. priteisti Ž. P. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo 769 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Visiškai patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš A. M. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 42,24 Eur eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo Ž. P. prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas tenkinti ir iš A. M. Ž. P. priteisti 800 eurų nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti A. M., kad jis privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti A. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.