Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui ir trečiajam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinę paramą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki mokymosi mokslo įstaigoje pabaigos, ne vėliau nei ieškovei sukaks 24 metai, lėšas pervedant į banko sąskaitą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 179,17 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė sulaukė pilnametystės. Šiuo metu ji mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, todėl jos būtinųjų poreikių patenkinimui yra reikalingas nuolatinis išlaikymas. Ieškovė gyvena kartu su trečiuoju asmeniu J. K. (motina), kuri išlaiko tiek ieškovę, tiek jos brolį, kuriam yra nustatytas didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, būtina logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ir mokytojo padėjėjo pagalba, kas susiję su didesnėmis išlaidomis. Ieškovės pragyvenimo išlaidos per mėnesį sudaro apie 540 Eur: 140,00 Eur - maistui, 100 Eur - drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, 30 Eur - kirpėjui, 50 Eur - mokymosi priemonėms/literatūrai, 60 Eur - matematikos korepetitoriui, 60 Eur - fortepijono pamokoms, 40 Eur - asmeninėms smulkioms reikmėms, 30 Eur - pramogoms, laisvalaikiui, 5 Eur - viešojo transporto bilietams, 5 Eur - mobilaus ryšio paslaugoms, 20 Eur - maisto papildams, būtiniems vitaminams. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Tai paskutiniai mokslo metai, skirti pasiruošti brandos egzaminams, nuo kurių rezultatų priklausys ieškovės galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą studijuojant aukštosiose mokyklose, todėl itin svarbu sutelkti visą dėmesį į mokymosi rezultatus. Ieškovės mokymosi grafikas yra įtemptas, nėra įmanoma jo suderinti su darbu. Visą savo laisvą laiką ieškovė skiria mokslams, siekdama maksimaliai pasiruošti brandos egzaminams. Atsakovas neteikia turtinės paramos ieškovei, išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, nevykdo solidarių kreditorinių įsipareigojimų bankui ir nebendrauja su savo vaikais. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas yra darbingas, individualios veiklos pagrindu užsiima kompiuterių ir ryšių įrangos remontu. Ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistinas materialinės paramos įsiskolinimas, kuris ieškinio pateikimo teismui dieną sudaro 179,17 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad jos pažymių vidurkis viršija 9. Ji lanko matematikos korepetitoriaus bei fortepijono pamokas. Šios pamokos vyksta kartą per savaitę, vienos pamokos kaina - 15 Eur, tačiau dėl korepetitoriaus pamokų lankymo įrodymų pateikti ieškovė negali, nes jis neduoda pinigų priėmimo kvito. Baigusi vidurinę mokyklą planuoja stoti į universitetą. Atsakovas prie jos išlaikymo neprisideda apie 2 metus.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad išlaikymas ieškovei iš atsakovo bus reikalingas ir jai studijuojant universitete, į kurį ji įstos, nes gerai mokosi, todėl, kad įstojus į universitetą nereikėtų iš naujo kreiptis į teismą, tikslinga priteisti išlaikymą ne tik iki ieškovė baigs mokyklą, bet ir aukštąją mokyklą. Atstovas papildomai paaiškino, kad prašomas priteisti paramos dydis tokio amžiaus merginai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), yra minimalus. Atstovas taip pat detalizavo, kad į ieškinio 13.4 punkte nurodytą 50 Eur dydžio sumą mokymosi priemonėms/literatūrai įeina išlaidos sąsiuviniams, knygoms, pratyboms, kitai medžiagai, būtinai ruošiantis baigiamiesiems egzaminams. Ieškovei buvo nustatytas geležies organizme trūkumas, diagnozuotas gastritas, todėl yra reikalingi maisto papildai ir vitaminai. Pas kirpėją ieškovė lankosi kiekvieną mėnesį.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo kopijos), proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė yra atsakovo K. S. ir trečiojo asmens J. K. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). 2019-08-09 ji tapo pilnamete, tačiau vis dar mokosi gimnazijoje, gyvena su trečiuoju asmeniu J. K..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovė, būdama pilnamete ir reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaiko turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Nustatęs mokymosi faktą, teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Remiantis į bylą pateikta gimnazijos pažyma apie ieškovės mokymąsi 1-ąjį šių mokslo metų semestrą, ieškovė yra pažangi mokinė, dauguma jos įvertinimų yra aukšti ir aukščiausi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2-ojo semestro žinių įvertinimai buvo dar aukštesni, nei 1-ojo. Duomenų, kad ieškovei nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, byloje nėra. Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, patvirtina, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir mokosi pažangiai.

Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančios gimnazijoje mokinės pareiga - lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra. Taigi ieškovė neturi galimybių pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.

Paramos ieškovei būtinumo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai apie jos turtinę padėtį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė draudžiamųjų pajamų, išmokų negauna. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovei, pažangiai besimokančiai vidurinėje mokykloje, būtina tėvų parama.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos mėnesio poreikius sudaro: 140,00 Eur - maistui, 100 Eur - drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, 30 Eur - kirpėjui, 50 Eur - mokymosi priemonėms/literatūrai, 60 Eur - matematikos korepetitoriui, 60 Eur - fortepijono pamokoms, 40 Eur - asmeninėms smulkioms reikmėms, 30 Eur - pramogoms, laisvalaikiui, 5 Eur - viešojo transporto bilietams, 5 Eur - mobilaus ryšio paslaugoms, 20 Eur - maisto papildams, būtiniems vitaminams. Ieškovės ieškinyje nurodyti poreikiai maistui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui, mobilaus ryšio paslaugoms, maisto papildams ir vitaminams, smulkioms reikmėms (diepinigiai), nors ir nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau, atsižvelgiant į visuotinai žinomas rinkos kainas, yra realūs ir protingo dydžio.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad kirpyklos paslaugoms reikalinga skirti po 30 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra abejotina.

Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį jai yra reikalinga 50 Eur suma mokymosi priemonėms ir literatūrai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad prie mokymosi išlaidų priskaičiuojami sąsiuviniai, pratybos, kita pasiruošimui egzaminams reikalinga literatūra. Teismo vertinimu, tokia kas mėnesį skiriama suma ugdymo poreikiams yra per didelė.

Ieškovė nurodo, kad lanko matematikos korepetitoriaus ir fortepijono pamokas, kam per mėnesį išleidžia 120 Eur, tačiau į bylą tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Vis dėl to, teismas atsižvelgia į tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Taigi, esant galimybei, atsakovas turi skirti lėšų dukters gabumams lavinti.

Teismas taip pat įvertina tai, kad ieškovė savo poreikių lentelėje nenurodė išlaidų komunaliniams mokesčiams, buities reikmėms (rankšluosčiams, patalynei, skalbimo priemonėms ir pan.), kas yra priskiriama prie kiekvieno asmens būtinųjų poreikių.

Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgdamas į ieškovės amžių, teismas daro išvadą, kad jos nurodytos 540 Eur per mėnesį išlaidos visų jos poreikių tenkinimui yra realios ir protingo dydžio.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi turėti realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau iš veiklos gaunamų pajamų dydis teismui nėra žinomas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo turtinės padėties neatskleidė. Valstybinė mokesčių inspekcija pranešime teismui nurodė, kad metinių pajamų mokesčio deklaracijų už 2019 m. ir 2020 m. mokestinius laikotarpius atsakovas nėra pateikęs. Tretieji asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų apie atsakovui 2019 m. bei laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-06-09 išmokėtas išmokas nėra pateikę.

VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – ieškovės brolį. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumui, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos tėvų galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir neteikė paaiškinimų, neatskleidė savo turtinės padėties ir duomenų, jog neturi galimybių dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, nepateikė, sprendžia, jog atsakovas turi galimybes teikti šalių pilnametei dukrai, lankančiai vidurinę mokyklą, jai reikalingą išlaikymą.

Sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis abu tėvai turi prisidėti prie ieškovės išlaikymo, svarbu nustatyti trečiojo asmens J. K. turtinę padėtį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo J. K. dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos vidutinės mėnesio pajamos šiek tiek viršija 1800 Eur atskaičius mokesčius, tačiau teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad paprastai jos mėnesio pajamos atskaičius mokesčius siekia 1100 Eur, o sumokėjus 103 Eur paskolos dengimui, šeimos išlaikymui lieka 1000 Eur. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, kartu su trečiuoju asmeniu gyvena dar vienas nepilnametis vaikas, turintis specialių poreikių, kas apsunkina trečiojo asmens galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas.

Nustačius, kad ieškovės poreikiams tenkinti reikia 540 Eur per mėnesį, kad ieškovė pati pasirūpinti savo išlaikymu neturi galimybės, nesant duomenų, jog atsakovas negali teikti dukrai pakankamo dydžio išlaikymo, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl 215 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimo iki ieškovė baigs mokslus ugdymo įstaigoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, kaip numato 3.192¹ straipsnio 1 dalis, tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 215 Eur per mėnesį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki mokymosi gimnazijoje pabaigos. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-02 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje e2-18394-1050/2019 taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymą, mokamą po 215 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pasikeitusių aplinkybių, t. y. nei ieškovės poreikių apimties, nei atsakovo turtinės padėties pasikeitimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo iki mokymosi mokslo įstaigoje pabaigos, ne vėliau nei iki ieškovei sukaks 24 metai. Teismo posėdžio metu tikslinant ieškinio reikalavimus, ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sieks įgyti aukštąjį išsilavinimą, kadangi gerai mokosi, jai neabejotinai pavyks įstoti į aukštąją mokyklą, todėl, siekiant nesudaryti situacijos kuomet įstojus jai reikėtų iš naujo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti išlaikymą iki mokymosi mokslo įstaigoje pabaigos ne ilgiau nei ieškovei sukaks 24 metai, turi būti vertinamas kaip reikalavimas priteisti išlaikymą iki studijų aukštojoje mokykloje pabaigos.

Ieškovės prašymas šioje dalyje atmetamas. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konstatavo, jog tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo. Taigi pareiga išlaikyti pilnametį moksleivį iš esmės prilyginama pareigai išlaikyti nepilnametį vaiką. Tuo tarpu priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui studijuojančiam aukštojoje mokykloje, išlaikymo pareiga nebėra vertinama kaip absoliuti - net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam studijuojančiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Be to, turi būti ne tik įsitikinta, kad yra pagrindas tokio išlaikymo priteisimui, t.y., kad vaikas studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ir iš naujo įvertintas jo pažangumas, užimtumas, didesnės, nei mokantis vidurinėje mokykloje, galimybės dirbti ir save išlaikyti. Šiuo metu įvertinti tokių būsimų aplinkybių teismas neturi galimybės, todėl išlaikymas ieškovei iki ji baigs aukštąją mokyklą galės būti priteistas tik tuomet, kai ieškovė į ją įstos ir bus nustatytos aplinkybės dėl galimybės jai save išlaikyti ir atsakovo pareigos teikti išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaikymas priteisiamas iki ieškovė mokysis gimnazijoje.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, 2019-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 179,17 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo jos pilnametystės iki 2019-09-03.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovės teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2019-08-09, kai, besimokydama gimnazijoje ir siekdama vidurinio išsilavinimo, ji sulaukė pilnametystės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas. Todėl teismui nusprendus priteisti iš atsakovo pilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 215 Eur per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas nuo jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki 2019-09-03 (už 25 dienas) sudaro (215 / 30 x 25) 179,17 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nors teismas netenkino prašymo dėl išlaikymo ieškovei mokantis aukštojoje mokykloje priteisimo, iš esmės tenkino ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo jos prašomo dydžio išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą. Be to, remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį. Įvertinus, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje ir apsunkino jo turtinės padėties vertinimą, į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės tenkintas, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir priteisia iš atsakovo 58 Eur (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis bei 4 Eur (179,17 x 3 proc. x 75 proc.) žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 62 Eur žyminį mokestį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tais pačiais motyvais, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovės naudai priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad patyrė 300 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas – 200 Eur už ieškinio parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teisme. Tačiau iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur, o likusias 100 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo parengimą patyrė trečiasis asmuo J. K., kuri atsiliepimu prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teismas , įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus duomenis, sprendžia, jog ieškovės ir trečiojo asmens J. K. patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio už procesinių dokumentų parengimą. Todėl, iš esmės tenkinus ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo trečiojo asmens J. K., dalyvavusios byloje ieškovės pusėje, naudai – 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Byloje susidarė 16,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 78,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 179,17 Eur (vien šimtą septyniasdešimt devynis eurus 17 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 78,99 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 99 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.