Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. S., kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų G. S. ir J. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, nuolatinėje jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo K. S. po 215,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. ir nepilnamečiui sūnui J. S., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, tokį išlaikymą mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 d., J. K. paskiriant šių lėšų valdytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo K. S. G. S. naudai susidariusį 7 118,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir J. S. naudai susidariusį 7 118,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei J. K.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo nustatyti J. S. gyvenamąją vietą kartu su jų motina, kadangi jis gyvena su motina. Nurodė, kad atsakovas su vaiku visiškai nebendrauja, paskambina tik kartą per mėnesį. Prižada, kad susitiks, tačiau nesusitinka, o vaikas nori susitikti. Nurodė, kad į sveikatos priežiūros įstaigą nuveža motina, į mokyklą taip pat nuveža ieškovė. Tuo tarpu atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Dėl vaiko poreikių ieškovė nurodė, kad J. lanko šiuos būrelius: matematiką, kurios vienas užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, tačiau reikalinga eiti keturis kartus per mėnesį; anglų būrelį, kurio vienas užsiėmimas kainuoja 8,00 Eur, tačiau reikalinga lankyti du kartus per savaitę; breiką, kurį lanko tris kartus per savaitę, viso per mėnesį kainuoja 40,00 Eur. Šalių nepilnametė dukra G. taip pat lankė šiuos būrelius: matematikos būrelį, kurio vienas užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, lankė keturis kartus per mėnesį; fortepijoną – vienas užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, lankė keturis kartus per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui taip pat reikalinga: maistas – 150,00 Eur; drabužiai – 80,00 Eur; higienos priemonės – 20,00 Eur; komunalinės paslaugos (kompiuteris, internetas, elektra ir pan.) – 40,00 Eur; laisvalaikis (kinas, teatras, spektaklis ir pan.) – 20,00 Eur; kelionės – 20,00 Eur; mokslai – 30,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad J. turi specialiųjų poreikių. Vaikui yra teikiama nemokama pagalba, tačiau vežioja pas logopedą, kuris kainuoja 60,00 Eur (1 užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, reikalingi keturi užsiėmimai per mėnesį); vitaminai, vaistai (žuvies taukai ir pan.) – 20,00 Eur; susisiekimas – 5,00 Eur (jei su troleibusu) arba 30,00 Eur (jei su mašina); vaikų gimtadieniai – 15,00 – 20,00 Eur; dienpinigiai – 10,00 Eur per savaitę. Ieškovė nurodė, kad gauna apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius, dirba (duomenys neskelbtini). Valstybė už J. moka 50,00 Eur išmokas, taip pat 68,00 Eur valstybė moka už tai, kad vienas iš tėvų neteikia išlaikymo. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso 1/8 dalis buto (duomenys neskelbtini). Ieškovės išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis. Ieškovės sveikatos būklė gera. G. – sveika. Ieškovė moka paskolą 100,00 Eur kiekvieną mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikė išlaikymo. Nurodė, kad įsiskolinimo sumą pasirinko pagal orientacinį kriterijų. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad per įsiskolinimo laikotarpį atsakovas išlaikymo visiškai vaikams neteikė. Maistą pirko ieškovė, rūbus taip pat pirko ieškovė. Už butą komunalinius mokesčius taip pat mokėdavo ieškovė. Tuo tarpu atsakovas nėra prisidėjęs prie vaikų išlaikymo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą į bylą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su vaikais G. ir J. gyvena 2 kambarių 60 kv. m. bute su visais patogumais. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Būstas tvarkingas ir švarus, yra reikiami baldai, buitinė technika. Abu vaikai dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovas, jiems skirtus baldus, ugdymo priemones. J. K. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad jos gaunamos mėnesio darbo pajamos – 1 000,00 Eur. Vaikams mokama 100,00 Eur valstybės išmoka. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2019 m. vasario mėnesio gyvena skyrium, gyvenamosios vietos adreso nenurodė, su vaikais praktiškai nebendrauja, prie jų išlaikymo neprisideda. Tarnybai šeima yra žinoma. Nepilnamečiui J. S. buvo nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis, šeimai taikoma atvejo vadyba. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaikų interesus, į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium vaikai liko gyventi su motina, kuri jais rūpinasi, Tarnyba mano, kad G. ir J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnamečiams iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (el. b. t. 1, b. l. 165-166).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. S. (el. b. t. 1, b. l. 7-8). Bylos nagrinėjimo metu šalių dukra G. S. tapo pilnamete (el. b. t. 1, b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl G. S. gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko J. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina J. K., nuolatinėje jos gyvenamojoje vietoje (el. b. t. 1, b. l. 5). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 str. 2 d.).

Iš byloje esančio J. S. gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad vaiko motina yra J. K., tėvas – K. S. (el. b. t. 1, b. l. 8). Atsakovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje, prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepareiškė. Tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodyta, kad šiuo metu J. S. gyvena kartu su motina J. K. Būstas tvarkingas ir švarus, yra reikiami baldai, buitinė technika, Nepilnametis J. nurodė, kad nori gyventi su mama, jis norėtų, kad tėvas gyventų atskirai, nes gyvenant kartu tėvai dažnai pykosi. Atsižvelgdama į nurodytus faktus, vaikų interesus ir išsakytas nuomones, į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium nepilnametis liko gyventi su motina, kuri jais rūpinasi, Tarnyba pateikė išvadą, kad nepilnamečio J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus (el. b. t. 1, b. l. 165-166). Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, paskambina tik kartą per mėnesį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko J. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove – J. K., tenkintinas (CK 3.169 straipsnis). Nepilnamečio J. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove J. K. (CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Kaip jau minėta, šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. S. (el. b. t. 1, b. l. 7-8). Šalių dukra G. S. bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2019-04-25, kai šalių nepilnametė dukra buvo dar nepilnametė, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas nagrinėja ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą dukrai G. S. už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-25) iki dukros pilnametystės (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių nepilnametis vaikas J. lanko šiuos būrelius: matematiką, kurios vienas užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, tačiau reikalinga eiti keturis kartus per mėnesį; anglų būrelį, kurio vienas užsiėmimas kainuoja 8,00 Eur, vaikas šį būrelį lanko du kartus per savaitę; breiką lanko tris kartus per savaitę, mėnesiui šis užsiėmimas kainuoja 40,00 Eur. Ieškovė taip pat paaiškino, kad šalių dukra G. taip pat lankė šiuos būrelius: matematiką, kurios vienas užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, tačiau reikalinga lankyti keturis kartus per mėnesį; fortepijoną, kurio vienas užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, lanko keturis kartus per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kiekvienam vaikui reikalinga per mėnesį: maistas – 150,00 Eur; drabužiai – 80,00 Eur; higienos priemonės – 20,00 Eur; komunalinės paslaugos (kompiuteris, internetas, elektra ir pan.) – 40,00 Eur; laisvalaikis (kinas, teatras, spektaklis ir pan.) – 20,00 Eur; kelionėms – 20,00 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad J. turi specialiųjų poreikių. Vaikui yra teikiama nemokama pagalba, tačiau vežioja pas logopedą, kuris kainuoja 60,00 Eur (1 užsiėmimas kainuoja 15,00 Eur, reikalingi 4 užsiėmimai per mėnesį); vitaminai, vaistai (žuvies taukai ir pan.) – 20,00 Eur; vaikų gimtadieniai – 15,00 – 20,00 Eur; dienpinigiai – 10,00 Eur per savaitę.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, VĮ „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. K. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalys buto (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalys buto (duomenys neskelbtini) bei 2143/3919000 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el .b. t. 1., b. l. 27, 29-106). Atsakovui K. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalys buto (duomenys neskelbtini) bei 2143/3919000 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 31, 33-44). VĮ Regitra duomenimis, J. K. vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (el. b. t. 1, b. l. 107-108). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, gauna atskaičius mokesčius apie 1 000,00 Eur. Šis aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 109-112). SODROS duomenimis, atsakovas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (el. b. t. 1, b. l. 113). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nebedirba apie penkerius metus, turi registruotą veiklą, tačiau veiklos nevykdo, pajamų visiškai neturi. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo tikrosios padėties (CPK 178, 185 straipsniai). Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje buvo nenuosekli. Viena vertus, atsakovas paaiškino, kad gyvena gatvėje, tačiau teismui išsamiau negalėjo įvardinti kur gyvena, vėliau patikslino, kad gyvena pas draugą. Kita vertus, atsakovas, teigdamas, kad negauna jokių pajamų, nurodo, kad pirko brangias dovanas ieškovei (beveik 3 000,00 Eur kainuojančius papuošalus). Atsakovas taip pat teismui nepaaiškino, kaip išgyvena negaudamas jokių pajamų. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios finansinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Paminėtina ir tai, kad net ir darant prielaidą, kad atsakovas neturi jokių pajamų, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nuoširdžiai dėjo pastangas gauti nuolatines ir galinčias užtikrinti vaiko poreikius pajamas.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas šioje dalyje visiškai ir iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai G. S. priteistinas 215,00 eurų dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-25) iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini), bei iš atsakovo priteisia sūnui J. S. po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-04-25) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.), Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas būtų optimalus bei užtikrintų šalių nepilnamečių vaikų poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 7 118,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį nuo 2016-04-25 iki 2019-04-25. Iš teismui pateiktos išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus vienam vaikui paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė aukščiau nurodytą išlaikymo sumą apskaičiavo atsižvelgdama į atitinkamu laikotarpiu buvusį pusė minimalaus atlyginimo dydžio atlyginimą, t. y. orientacinį kriterijų. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo, todėl privalo sumokėti visą prašomą išlaikymo įsiskolinimą vaikams. Atsakovo teigimu, jis nevengia išlaikyti ir prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, važiavo į keliones, pirko reikalingus daiktus ir drabužius, taip pat pirko ieškovei dovanas (brangiai kainuojančius papuošalus ir pan.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius faktinę aplinkybę, kad teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, dėl ko buvo atidėtas teismo posėdis. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimus pateikti įrodymus, jog teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsakovas detalizuoja jo patirtas išlaidas nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimui už įsiskolinimo laikotarpį (el. b. priedo b. l. 17-21). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes grindė fotonuotraukomis ir savo paaiškinimais (el. b. priedo b. l. 22-25). Pažymėtina, kad šios išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo įvardinti tikslios sumos, kurią šiuo laikotarpiu kaip išlaikymą teikė savo nepilnamečiams vaikams. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad už tai, kad vienas iš tėvų (šiuo atveju atsakovas) nemoka išlaikymo, valstybė moka 68,00 Eur išmoką. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad kai pagerės jo gyvenimas, pagerės ir vaikų gyvenimas ir jokie teismų sprendimai neįpareigos jo mokėti vaikams išlaikymo. Nurodyti ginčo šalių teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai (paaiškinimai) sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas iš tiesų nėra linkęs reguliariai ir nuosekliai teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Be nurodyto, net jei ir konstatuoti, kad atsakovas dovanojo pavieniais atvejais dovanas vaikams, nereiškia, kad atsakovas teikė nuolatinį ir reguliarų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Konstatuotina, kad atsakovas, nors ir buvo įpareigotas pateikti įrodymus, nagrinėjamu atveju neįrodė, kad teikė vaikų poreikius atitinkantį, nuolatinį išlaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytą ir įvertinus kitus aukščiau nustatytus vaiko poreikius bei tėvų finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, teismas konstatuoja, kad nepatenkintų vaiko poreikių iš tėvo dydis aptariamu laikotarpiu sudaro kiekvienam vaikui po 7 118,00 Eur sumą. Todėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. S. ir J. S. priteistina išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui po 7 118,00 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi šis reikalavimas yra patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 93 str. 1 d.).

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo K. S. į valstybės biudžetą priteistini: 19,00 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui G. S. išlaikymą (už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki pilnametystės, kas sudaro 4 mėnesius); 58,00 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui J. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis. Iš atsakovo taip pat priteistina į valstybės biudžetą 320,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 397,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti viso 1 150,00 Eur sumai (el. c. b. priedo b. l. 29-30). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Taigi atsižvelgiant į nurodytą, viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 225,00 Eur pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų (1150,00 Eur advokato išlaidos + 75,00 Eur žyminis mokestis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 4,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taigi viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 401,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215,00 Eur (du šimtai penkiolika eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 25 d. iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini). Išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215,00 Eur (du šimtai penkiolika eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 25 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 7 118,00 (septyni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniolika eurų 00 ct) už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 7 118,00 (septyni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniolika eurų 00 ct) už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 25 d.

Pavesti ieškovei J. K. tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtas 1 225,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt penki eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 401,00 Eur (keturi šimtai vienas euras 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui K. S., kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.