- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 2YT-6399-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00694-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- M. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolis pareiškėjo pateiktą 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą ketina išnagrinėti per kelias savaites, nors galima išnagrinėti per kelias dienas. Paskambinus telefonu į antstolio kontorą klausia asmens kodo, dėl ko pažeidžiamas asmens duomenų įstatymas. Vykdymo išlaidos, į kurias įeina mokestis antstoliui, didesnės nei pati išieškoma bauda. Antstolio atsiųstame rašte nėra pateikta nuoroda, keik laiko vyks nukreipimas dėl išieškojimo. Pareiškėjas antstoliui pateikė informaciją, kad jam paskirta bauda, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nebuvo pateikti duomenys, įrodantys pareiškėjo kaltę, todėl galimai ir pats baudos išieškojimas nėra teisėtas. Antstolio veiksmai kelia nepasitikėjimą valstybe, pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo principus.
Antstolis 2017 m. sausio 2 d. patvarkyme Nr. S-55-141 dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, kad antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje. 2016 m. gruodžio 13 d. antstolis pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą. 2016 m. gruodžio 19 d. antstolių kontoroje buvo gautas skolininko prašymas stabdyti antstolio veiksmus, kadangi skolininkas buvo apkaltintas administracinės teisės pažeidimu neįrodžius jo kaltės. 2017 m. sausio 2 d. antstolis pateikė atsakymą į minėtą skolininko prašymą, t. y. nepraleidus įstatyme įtvirtinto termino. Prašydamas skolininko padiktuoti asmens kodą, antstolis nepažeidė asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Pažymėjo, kad skolininkas privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti. Antstolis nustatė, jog nutarimą priimti vykdyti akivaizdžių kliūčių nėra. Nurodė, kad su skolininku buvo bendradarbiaujama, kaip su viena iš vykdymo proceso šalių, t. y. tiek telefoninio pokalbio metu, tiek atsakant į skolininko pateiktą prašymą buvo suteikta informacija apie vykdomosios bylos eigą. Antstolis patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti vykdomąją bylą, kartu su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų, teismui.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.
Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga bei vykdomosios bylos duomenimis (vykdomosios bylos Nr. 0055/16/02559 (toliau – vykd. b.)) nustatyta, kad antstolis vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje dėl 115,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. L. valstybės naudai (vykd. b. l. 2). 2016 m. gruodžio 13 d. antstolis pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą, t. y. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir apskaitė vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 3, 4, 5), patvarkymą dėl skolos išieškojimo persiuntė į skolininko darbovietę (vykd. b. l. 7), areštavo skolininko sąskaitas, esančias kredito įstaigose (vykd. b. l. 6). 2016 m. gruodžio 19 d. antstolių kontoroje buvo gautas skolininko prašymas stabdyti antstolio veiksmus (vykd. b. l. 15). 2017 m. sausio 2 d. antstolis pateikė atsakymą į minėtą skolininko prašymą (vykd. b. l. 18). Antstolių kontoroje 2016 m. gruodžio 23 d. gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2017 m. sausio 2 d. patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti skundą, persiųsti vykdomąją bylą, kartu su pareiškėjo skundu dėl antstolio veiksmų, teismui (b. l. 2-4).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra aiškiai apibrėžtos CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.
Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su prašymo išnagrinėjimo terminų pagrįstumu, asmens duomenų viešinimu, vykdymo išlaidų pagrįstumu bei išieškojimo teisėtumu.
Kaip jau buvo minėta, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė, todėl antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą ir jam bus kompensuotos turėtos faktinės vykdymo išlaidos.
CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2016 m. gruodžio 13 d. antstolis pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą, t. y. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir apskaitė vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 3, 4, 5), patvarkymą dėl skolos išieškojimo persiuntė į skolininko darbovietę (vykd. b. l. 7), areštavo skolininko sąskaitas, esančias kredito įstaigose (vykd. b. l. 6). Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 išaiškino, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Sprendimo vykdymo instrukcijoje yra nurodyti visų antstolio atliekamų veiksmų, būtinų skolai išieškoti, įkainiai. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo, vykdymo išlaidos buvo skaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius ir tvarka. Jokių duomenų, kad skolininkas yra įvykdęs nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, ar minėtas nutarimas yra panaikintas byloje nėra pateikta, todėl pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą, antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolio atsiųstame rašte nėra pateikta nuoroda, kiek laiko vyks priverstinis skolos išieškojimas. Pareiškėjas antstoliui pateikė informaciją, kad jam paskirta bauda, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nebuvo pateikti duomenys, įrodantys pareiškėjo kaltę, todėl galimai ir pats baudos išieškojimas nėra teisėtas, o paskambinus telefonu į antstolio kontorą klausia asmens kodo, dėl ko pažeidžiamas asmens duomenų įstatymas.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, kai asmens kodą naudoti draudžiama. ADTAĮ 7 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Kadangi su vykdomosios bylos medžiaga gali susipažinti tik proceso šalys ar juos atstovaujantys asmenys, antstolis, prieš pateikiant informaciją turi vertinti, ar šios informacijos prašo viena iš proceso šalių. Atsižvelgiant į tai, antstolio prašymas skolininkui padiktuoti asmens kodą, nepažeidė įstatymo nuostatų.
Kaip jau buvo minėta, antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, t. y. antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą vadovaujantis CPK, todėl priverstinio poveikio priemonės gali būti taikomos iki kol bus įvykdytas vykdomais dokumentas ir skola pilnai išieškota.
Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Vykdymo procesas galimas tik išdavus vykdomąjį dokumentą, o antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes to nenumato įstatymas (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai savo patvarkyme nurodė antstolis, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėti. Nagrinėjamu atveju, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrinęs ir nustatęs, jog gautą nutarimą priimti vykdyti akivaizdžių kliūčių nėra, pradėjo vykdymo veiksmus.
Pareiškėjas, taip pat skunde nurodė, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo bendradarbiauti su abiem pusėmis. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, jog antstoliui 2017 m. sausio 2 d. atsakant į skolininko pateiktą prašymą buvo suteikta informacija apie vykdomosios bylos eigą, be to, kaip nurodo antstolis informacija skolininkui buvo suteitas ir telefoninio pokalbio metu, todėl, konstatuoti, kad antstolis nebendradarbiavo su skolininku, teisinio pagrindo nėra.
Skunde kaip vienas iš argumentų nurodomas antstolio prašymo išnagrinėjimo terminas, t. y. pareiškėjo prašymas išnagrinėtas per kelias savaites, nors, pareiškėjo teigimu, galima buvo išnagrinėti per kelias dienas.
Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2017 m. sausio 2 d. antstolis pateikė atsakymą į 2016 m. gruodžio 19 d. skolininko prašymą, t. y. nepraleidus įstatyme įtvirtinto termino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad antstolis vykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. išduotą nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje dėl 115,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. L. valstybės naudai, laikėsi įstatymo nuostatų, ir, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius, t. y. antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją, todėl nėra pagrindo skundui tenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.