Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. D. ieškinį atsakovams V. D., UAB „Baltijos leidybinė grupė“, UAB ,,Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ dėl neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama dėl akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų pažeidus akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. pareiškė ieškinį pripažinti UAB ,,Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ 2019 m. gegužės 6 d. neeilinį akcininkų susirinkimą ir jame priimtą sprendimą atleisti E. J. D. iš direktoriaus pareigų neteisėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Bendrovės vadovei nesušaukus susirinkimo, 2019-06-17 įvyko UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino E. J. D. atleidimą iš įmonės direktoriaus pareigų ir V. D. paskyrimą įmonės direktoriumi. Šis sprendimas nustatyta tvarka įregistruotas Juridinių asmenų registre.

18. 2019-07-16 V. D. informavo E. J. D., kad įmonės akcininkas UAB „Baltijos leidybinė grupė“ nepareiškė pageidavimo įsigyti 25% UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcijų, todėl per nustatytą terminą ir nustatytą tvarką E. J. D. turi teisę įsigyti iš V. D. 25% UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcijų. Visi veiksmai, susiję su akcijų perleidimu E. J. D. buvo daromi atsakovo iniciatyva. E. J. D. per 20 dienų nuo teismo nutarties patvirtinimo, iki atsiliepimo pateikimo dėl akcijų įsigijimo pas atsakovą nesikreipė.

19. Bendrovės vadovas 2019-07-25 registruotu laišku E. J. D. išsiuntė pranešimą dėl jos blogo (netinkamo) UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ valdymo.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė žinojo apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir ją informavo įstatuose nustatyta tvarka. Be to, atsakovė prašymą sušaukti akcininkų susirinkimą registruotu laišku išsiuntė tuo pačiu adresu, kokiu jai pranešimai buvo siunčiami nuolat, įskaitant ir adresą nurodytą šioje byloje – (duomenys neskelbtini). Taigi, buvo laikytasi bendrovės įstatų 7.1 punkte ir Akcinių bendrovių 23 straipsnio 5 dalyje numatytos tvarkos. Tarp šalių nebuvo susiklosčiusi praktika papildomai siųsti pranešimus elektroniniu paštu.

22. Pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovė pateikė 2019-05-16 prašymą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame nurodė susirinkimo darbotvarkę, jo vykimo datą ir vietą, taip pat nusiuntė pranešimą, kuriame nurodyta, jog nesušaukus susirinkimo jį šauks akcininkai. Šie dokumentai buvo nusiųsti prieš 30 dienų iki susirinkimo.

23. Ieškovei buvo siūloma įsigyti atsakovės akcijas, tačiau ji pasiūlymo nepriėmė. Kita vertus, pagal apeliaciniame skunde nurodomą Vilniaus apygardos teismo 2019-03-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-856-653/2019, ieškovei turėjo būti perleisti 26 procentai atsakovės akcijų, taigi jos dalyvavimas visuotiniame akcininkų susirinkime nebūtų nulėmęs susirinkimo baigties.

24. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės nevykdė bendrovės vadovės pareigų, o bendrovė jos vadovavimo laikotarpiu nevykdė veiklos, nes Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

28. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

29. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

30. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos, pranešimų įteikimo ir kvorumo.

31. Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota. Pavyzdžiui, remiantis ABĮ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 19 straipsnio 5 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

32. Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, darytina išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių padarinių. Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

33. Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. specialios paskirties AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2002 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3K-3-878/2002; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ valdyba nesudaryta, todėl vienintelis valdymo organas yra bendrovės direktorius (ABI 19 straipsnis). Apeliantės manymu, atsakovai, pažeisdami ABI 23, 24, 25, 26 straipsnius, bendrovės direktorei nepateikė paraiškos sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nenurodė jo sušaukimo priežasčių ir tikslų, nepateikė pasiūlymų dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektų. Pagal UAB ,,Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ įstatų 7.1 punktą, pranešimą apie akcininkų susirinkimo sušaukimą bendrovės vadovas privalo kiekvienam akcininkui įteikti pasirašytinai ar registruotu laišku ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2000). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“, bylos Nr. 3K-3-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. SPAB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3k-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. D., akcininkų susirinikimo sušaukimo metu buvo UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcininkas, turintis 51 proc. akcijų. Taigi jis turėjo teisę sušaukti akcininkų susirinkimą tiesiogiai, o ne per įmonės vadovę E. J. D.. Todėl aplinkybė, jog atsakovas V. D. kreipėsi į UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ direktorę su prašymu sušaukti akcininkų susirinikimą, kurio įteikimas apeliantei (ieškovei) byloje neįrodytas, nesudaro pagrindo laikyti 2019 m. birželio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimą neteisėtu.

37. Kolegija įvertina ir tai, kad neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo dieną ieškovė E. J. D. nebuvo UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcininkė, o jos, kaip UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ direktorės, dalyvavimas 2019 m. birželio 17 d. neeiliniame akcininkų susirinkime negalėjo turėti įtakos minėtame susirinkime priimtiems sprendimams. Pažymėtina, jog pagal Įstatų 6.14 punktą susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi administracijos vadovas bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų sprendimu, jei susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo bendrovės administracijos vadovo sprendimo dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo. Pagal Įstatų 6.9 punktą Akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais.

38. Kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 36 ir 37 p. nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad 2019 m. gegužės 16 d. prašymo sušaukti UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcininkų susirinkimą netinkamas įteikimas ieškovei kaip direktorei laikytinas procedūriniu pažeidimu, tačiau, nėra pakankamas pripažinti 2019 m. birželio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų neteisėtumą, kadangi ieškovės, kaip UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ vadovės dalyvavimas minėtame akcininkų susirinkime negalėjo nulemti balsavimo ir priimtų sprendimų. Byloje taip pat nenustatyta, jog akcininkų susirinkimo sušaukimas ne per įmonės vadovę, o tiesiogiai akcininko, pažeistų įmonės ar akcininkų teises bei viešąjį interesą (CPK 178 str.). Taigi, konstatuotina, kad įmonės akcininkas, įgyvendindamas susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. birželio 17 d. sušaukė neeilinį akcininkų susirinkimą.

Dėl ieškinio senaties

39. ABĮ 19 straipsnio 10 dalis numato, kad CK 2.84 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2019 m. birželio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimai buvo išsiųsti ir įteikti apeliantei (ieškovei) (CPK 178 str.). Byloje nėra ginčo tarp šalių, jog apie minėto susirinkimo nutarimus ieškovė sužinojo iš atsakovų atsiliepimų į pirminį ieškinį, kurio ieškovė vėliau atsisakė. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovų atsiliepimai buvo pateikti teismui 2019 m. rugpjūčio 19 d., todėl senaties termino pradžia yra 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tuo tarpu ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovė ginčija 2019 m. birželio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimus, teismui pateiktas 2020 m. sausio 23 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po sužinojimo apie minėtą susirinkimą. Darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, pareikštas praėjus 30 dienų ieškinio senaties terminui. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog ieškinio reikalavimas dėl 2019 m. birželio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimų nuginčijimo nėra išvestinis reikalavimas, o sudaro savarankišką ieškinio dalyką, todėl aplinkybė, jog jis pareikštas jau iškeltoje civilinėje byloje nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti ieškinio senaties terminą dėl 2019 m. birželio 17 d. neeilinio akcininkų susirinkimo nutarimų nuginčijimo. Vadovaudamasis CK 1.126 str. 2 d., teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, ir ieškinį atmetė.

Dėl bylos baigties

40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

41. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė UAB ,,Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ pateikė įrodymus apie 350 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos (350 Eur) priteistinos iš apeliantės (ieškovės) E. J. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) E. J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,,Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ (į. k. 124358850) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.