Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „D.“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą galva smogė nukentėjusiajam P. J. į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies sumušimą, pasireiškusį paviršine muštine žaizda, poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei minkštųjų audinių patinimu dešinės akies apatiniame voke, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis P. V. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir labai gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. Pakruojo mieste vyko miesto šventė. Jis su draugu buvo prie tualetų, jau kaip ir sulaukė savo eilės, kai be eilės užlindo P. J.. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu jis nukentėjusiajam galva du kartus smogė jam į galvą. Įsikišo P. J. draugai, norėjo juos išskirti. Nežino, kodėl trenkė, gal iš inercijos, buvo neblaivus. Anksčiau jis turėjo nesutarimų su nukentėjusiuoju, jį pažįsta iš matymo. Norėjo su nukentėjusiuoju susitarti be teismo, rašė jam žinutę. Su prašoma 300 Eur turtine žala sutinka, o su 3 000 Eur neturtine žala nesutinka, mano, kad tokia suma per didelė, sutiktų sumokėti 500 Eur. Ligonių kasai 114,97 Eur neatlygino, bet gali atlyginti šiomis dienomis. Yra vedęs, turi žmoną, vedė praeitais metais, vaikų dar neturi, gyvena nuosavame name. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, būdamas blaivas, taip pasielgęs nebūtų.

Nukentėjusysis P. J. nurodė, kad byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, savo ieškinį palaiko pilnumoje. Turtinė žala susideda iš vaistų pirkimo, kuro, nes reikėdavo važiuoti savo transportu pas ekspertus, į gydymo įstaigas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos jis reiškia, nes jam buvo sulaužyta nosis, dėl padaryto nosies lūžio jam yra neatsistačiusi nosies pertvara, reikės peroperuoti pertvarą. Dėl nosies pertvaros jis gali turėti problemų, kai reikės tikrintis sveikatą, kurią privalo tikrintis kas du metai, nes dirba ugniagesiu-gelbėtoju (duomenys neskelbtini) ir paramediku (duomenys neskelbtini), dirba su kvėpavimo organų apsaugos aparatais. Kaltinamasis jo atsiprašė, vieną kartą bendravo žinute, daugiau nebendrauja.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodoma:

- 2024 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo P. J. pareiškimas, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), prie ten stovėjusių tualetų, žodinio konflikto metu P. V. du kartus iš galvos trenkė jam į nosies sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir sulaužydamas nosį. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam nustatė nosies kaulų lūžį, atstatė nosį ir paleido namo gydytis ambulatoriškai. Taip pat užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo Pakruojo miesto šventėje, vykusioje (duomenys neskelbtini), kartu su draugais K. K. ir A. R.. Tuomet su minėtais draugais, apie 23.30 val., ėjo į tualetą, kurie buvo sustatyti už (duomenys neskelbtini). Nuėjus ten, ėjo į pirmą pasitaikiusį atlaisvėjusį tualetą ir nepažiūrėjo, kad ten stovėjo iš matymo pažįstamas P. V., kuris laukė eilėje. Tuomet P. V. jam pasakė, kad neužlįstų be eilės, nes jis laukia anksčiau. Jis P. V. atsiprašė ir atsistojo už jo. Tuomet, laukiant eilėje, neprisimena, ar P. V. jau buvo nuėjęs į tualetą, ar dar būnant eilėje, pradėjo su juo žodžiu konfliktuoti, dėl senesnių įvykių. Jis šventės metu alkoholio nevartojo, o P. V. atrodė išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Žodinio konflikto metu, jis prisiminė, kaip maždaug prieš 4 metus su P. V. buvo kažkokioje vienoje šventėje, kuri vyko sodyboje. P. V. buvo padauginęs alkoholio, elgėsi neadekvačiai, dėl ko jis iš minėtos šventės buvo išprašytas. Mano, kad P. V. nuo to karto ant jo laiko pyktį. Žodinio konflikto metu P. V. priėjo arčiau jo ir du kartus trenkė jam iš galvos į nosies sritį. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sumuštą nosį skauda iki šiol. Po šių P. V. veiksmų, jis ir toliau mosavo rankomis, norėjo muštis, bet jis atsitraukė, nes suprato, kad baigsis blogai ir norėjo konfliktą nutraukti. Visą įvykį matė kartu su juo buvę jo draugai: K. ir A. Taip pat, su P. V. buvęs V. B.. Kartu buvę asmenys į konfliktą nesikišo, o tik stebėjo (1 t., b. l. 7-10);

- 2024 m. rugpjūčio 25 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vidine konsultacija, kurioje pažymėta, kad P. J. nustatytas nosies kaulų lūžis. Aprašyme nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., vakare, nepažįstamas asmuo miesto šventėje trenkė galva pacientui į nosį (1 t., b. l. 19);

- 2024 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį P. J. buvo panaudotas fizinis smurtas, apžiūra. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota (1 t., b. l. 24–25, 27–29);

- 2024 m. rugpjūčio 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint P. J. atidengtas kūno vietas, pastebėta, kad yra patinusi nosis ir matosi hematoma. Apžiūrint kitas atidengtas P. J. kūno vietas, odos ar kitų sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 66, 69-71);

- 2024 m. rugpjūčio 26 d. Specialisto išvada Nr. G 820/2024(05) kurioje nurodyta, kad P. J. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs paviršine muštine žaizda, poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, bei minkštųjų audinių patinimas dešinės akies apatiniame voke. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, ar paviršiumi, galimai suduodant galva, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto nosies kaulo lūžio P. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 84–85);

- 2024 m. Spalio 23 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame pažymėta, kad nukentėjusysis P. J. laisvanoriškai pateikė tris kuro kvitus, tai yra 2024-08-26 - 39,03 Eur kvitą, 2024-08-28 - 72,59 Eur kvitą, 2024-10-08 - 61,38 Eur kvitą (1 t., b. l. 107-109, 111).

Kaltinamojo P. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas prieš nukentėjusįjį P. J., suduodamas du smūgius galva nukentėjusiajam į veido sritį, padarė pastarajam kūno sužalojimus, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 115–118), antrą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, kurios padaryme naudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 120–142), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 143–145), dirbantis (1 t., b. l. 147–148), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje, be intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. V. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 114,97 Eur žalos iš P. V. priteisimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už P. J. gydymą (1 t., b. l. 89–93). Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad P. V. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo P. J. atžvilgiu, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 114,97 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš kaltinamojo P. V. priteistina 114,97 Eur suma už P. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš P. V. (1 t., b. l. 33–34). Civilinio ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis motyvavo tuo, kad jis savo transportu turėjo vykti į gydymo įstaigą ir atgal, taip pat vyko pas ekspertus ir atgal į namus, todėl kurui išleido 260 Eur. Nukentėjusysis pateikė tris kvitus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas kurui bendrai 173 Eur sumai (1 t., b. l. 111), nurodė, kad visų kuro įsigijimo kvitų nėra išsaugojęs. Dar 40 Eur išleido vaistams nuo skausmo, purškalams į nosį, tačiau kvitų negali pateikti, nes jų neišsaugojo.

Atsižvelgiant į tai, kad patirta turtinė žala turi būti įrodyta leistinais objektyviais įrodymais, o nukentėjusysis savo patirtą turtinę žalą įrodo tik 173 Eur sumai, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš P. V. nukentėjusiojo naudai priteistina 173 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sulaužytos nosies jis patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą. Dėl padaryto nosies lūžio jam yra neatsistačiusi nosies pertvara, kas trukdo normaliai kvėpuoti arba būna taip, kad viena nosies pusė užgulta ir negali normaliai kvėpuoti. Dėl nosies pertvaros gali turėti problemų kai reikės tikrintis sveikatą, kurią privalo tikrintis kas du metai, nes jis dirba ugniagesiu-gelbėtoju ir dirba su kvėpavimo organų apsaugos aparatais. Norint sutvarkyti sulaužytą nosį, reikia daryti planinę-plastinę operaciją, kurios kaina prasideda nuo 3 500 Eur. Po to, kai jam P. V. smogė į veido sritį – nosį, jis patyrė labai didelį skausmą. Dėl P. V. jo atžvilgiu atlikto smurtinio veiksmo, jis patyrė pažeminimą viešoje vietoje, nes viskas vyko Pakruojo miesto šventės metu, kur būriavosi žmonės, jis patyrė pažeminimą artimųjų ir pažįstamų akivaizdoje. Be to, jis patyrė ne tik labai didelį skausmą, bet ir nepatogumus, kitą dieną turėjo eiti į darbą, o nosis buvo ištinusi, po akimis taip pat buvo patinę, paakiai buvo pamėlę, jis juto diskomfortą, jam buvo nemalonu eiti į darbą. Šis įvykis jam buvo ne eilinis, anksčiau jis to nebuvo patyręs ir tai jam sukėlė itin skaudžius ir nemalonius bei sunkius emocinius išgyvenimus.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis P. J. dėl P. V. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam P. J. buvo diagnozuotas nosies sumušimas, pasireiškęs paviršine muštine žaizda, poodine kraujosruva, minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu bei minkštųjų audinių patinimu dešinės akies apatiniame voke. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo P. J. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, jam taikytas ambulatorinis gydymas, todėl neabejotina, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgai ir dėl to negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad P. V. galva nukentėjusiajam P. J. į veido sritį sudavė 2 smūgius, smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje, šventės metu, kai aplink įvykio vietą buvo pašaliniai asmenys, P. V. smūgius nukentėjusiajam sudavė būdamas neblaivus, šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis pajuto pažeminimą. Neabejotinai nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai sukėlė jam daug nepatogumų – jis turėjo eiti į darbą, bendrauti su kolegomis, kitais asmenimis, nors jo nosis ir paakiai buvo ištinę, paakiai pamėlynavę ir pan., kas apribojo nukentėjusiojo bendravimo galimybes. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, kurį laiką buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Nors nukentėjusysis ir teigia, kad dėl padaryto sužalojimo, t. y. dėl nosies lūžio, reikia daryti planinę-plastinę operaciją, kurios kaina prasideda nuo 3 500 Eur, tačiau sis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (medicininio išrašo ir pan.).

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (P. V. galva nukentėjusiajam P. J. į veido sritį sudavė 2 smūgius), nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją (veido sritis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje, šventės metu, kai aplink įvykio vietą buvo pašaliniai asmenys, P. V. buvo neblaivus), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo P. J. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 2 000 Eur. P. V. yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo P. J. ir nusikalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 2 000 Eur.

2024 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. V. turtui – piniginėms lėšoms 3 300 Eur sumai, esančioms P. V. banko sąskaitoje Nr. LT41 7300 0201 6668 6203, Swedbank, AB; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas – apribotas disponavimas; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma – 660 Eur, paliktinas galioti iki nukentėjusiajam P. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo.

Kaltinamajam P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 22–24), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus –naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD diskas, su vaizdo įrašu iš kameros, esančios Pakruojo mieste, Žemaitės g. (1 t., viršelis), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir dirbti, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir dirbti, o jo netekus, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti P. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš P. V. priteisti 114,97 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 97 ct) žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo P. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. V. 173 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. J. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2024 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą P. V. turtui – piniginėms lėšoms 3 300 Eur sumai, esančioms P. V. banko sąskaitoje Nr. LT41 7300 0201 6668 6203, Swedbank, AB; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas – apribotas disponavimas; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma – 660 Eur, palikti galioti iki nukentėjusiajam P. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD diską, su vaizdo įrašu iš kameros, esančios Pakruojo mieste, Žemaitės g., palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.