- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1984-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03706-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos langas“, J. R., S. R., T. S., K. S., D. A., R. A., K. J., T. J., G. B.-S., D. S., I. L., D. L., V. L., A. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.6.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos langas“, J. R., S. R., T. S., K. S., D. A., R. A., K. J., T. J., G. B.-S., D. S., I. L., D. L., V. L., A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos langas“, J. R., S. R., T. S., K. S., D. A., R. A., K. J., T. J., G. B.-S., D. S., I. L., D. L., V. L., A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ dėl įpareigojimo sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį, trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sveikatos langas“, J. R., S. R., T. S., K. S., D. A., R. A., K. J., T. J., G. B.-S., D. S., I. L., D. L., V. L., A. D. (toliau – ieškovai, apeliantai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (toliau – atsakovė) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovais tiesiogines jų valdomų butų, esančių (duomenys neskelbtini), bei ieškovo UAB „Sveikatos langas“ valdomo ūkio pastato su garažu, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – objektai), viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovai, išskyrus UAB „Sveikatos langas“, asmeninės nuosavybės teisėmis valdo butus, esančius dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Sveikatos langas“ (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „Nauja įmonė“ valdo pagal 2020-03-10 Pastato ir žemės sklypo nuomos sutartį. Minėtuose objektuose įrengtas vietinis vandentiekis bei komunalinis nuotekų šalinimas, kuris yra eksploatuojamas. Nuotekos iš objektų patenka į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią valdo atsakovė. Ieškovai nėra sudarę su atsakove nuotekų tvarkymo sutarties, faktiškai jų nuotekos tvarkomos atsakovės. Ieškovai, norėdami gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas bei už jų teikimą tinkamai atsiskaityti, siekia sudaryti su atsakove nuotekų tvarkymo sutartis. Ieškovas A. D. dėl nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, kuri atsakė, kad sutarčių su gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) atskirais namų ūkiais nesudaro, poziciją grindė tuo, kad atsakovui nepriklauso nuotekų tinklai, kuriais nuotekos iš ieškovų patenka į atsakovės valdomus tinklus. Ieškovas A. D. taip pat kreipėsi ir į trečiąjį asmenį – Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, iš kur gautas atsakymas, kad sutartis dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo negali būti sudaroma, kai yra įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, kuris priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pasiūlė ieškovui A. D. kreiptis į savo bendrijos pirmininką dėl sutarties sudarymo su gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bendorių kelias“ (toliau – bendrija), kurios nuotekų tinklas yra sujungtas su atsakovės eksploatuojamais nuotekų tinklais. Ieškovai nusiuntė 2020-10-22 prašymą, prašydami užtikrinti, kad su jais būtų sudarytos nuotekų tvarkymo viešosios sutartys bei teikiamos teisės aktų reikalavimus atitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kad: „tarp Gyventojų ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ yra įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, kuris priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai. Tokiu atveju sutartis dėl vandens tiekimo/ nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo negali būti sudaroma, nes bendrovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo”. Ieškovai turi teisę sudaryti su atsakovu viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, atsakovė privalo šias sutartis sudaryti. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako sudaryti su ieškovais tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis. Nuotekos iš ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų patenka į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią valdo atsakovė, todėl jis privalo su ieškovais sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, nežiūrint į tai, kad tarp ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų ir atsakovei priklausančio nuotekų tinklo yra įsiterpęs privatus atsakovei nepriklausantis nuotekų tinklas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19-20).
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovai kelis kartus (2020-03-25, 2020-06-16) kreipėsi į atsakovę dėl nuotekų šalinimo sutarties sudarymo. Tarp ieškovų ir atsakovės įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, kuris priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai. Vadovaujantis vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo II skyriaus 5 dalimi „sutartis sudaroma su aprašo 4.3 ir 4.4 papunkčiuose nurodytais abonentais ir vartotojais, kurie turi geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir nustatytus techninius reikalavimus atitinkančias geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, teisės aktų nustatyta tvarka prijungtus prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teisę priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros“. Sutartis tarp ieškovų ir atsakovės dėl vandens tiekimo/nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo negali būti sudaroma, kadangi atsakovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo. Ieškovų nuotekų surinkimo tinklai prijungti prie kitų savininkų nuotekų tinklų, kurių nuosavybė nėra nustatyta (tinklas neregistruotas), būklė nėra žinoma. Atsakovė tiesiogines sutartis su ieškovais galės sudaryti tik kai galės užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą paslaugos tiekimą, t. y. kai atsakovė eksploatuos nuotekų tinklus iki vartotojų žemės sklypų ribų.
5. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti (b. l. 15-17).
6. Trečiasis asmuo nurodė, kad savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi. Valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Kai viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui ar nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, tokia infrastruktūra savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007-01-29 vyriausybės nutarimu Nr. 88, 8 punktas nustato, kad infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka aprašo 7 punkte nustatytus reikalingumo kriterijus ir bent vieną aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Kai infrastruktūros objektas atitinka aprašo 6 ir 7 punktuose nustatytus kriterijus arba juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, šalims susitarus, infrastruktūros objektas gali būti perduotas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai. Aprašas apibrėžia, kokius dokumentus ir kas pateikia, norint perduoti infrastruktūrą, būtent: 10. Infrastruktūros objekto savininkas turi pateikti šiuos dokumentus: 10.1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie infrastruktūros objektą; 10.2. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą; 10.3. infrastruktūros objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Savivaldybė 2020-11-05 raštu Nr. A33(1)-8292 ieškovų atstovui pateikė atsakymą, kad ieškovų nuotekų surinkimo tinklai prijungti prie kitų savininkų nuotekų tinklo, jo nuosavybė nenustatyta (neregistruota), būklė nežinoma, tarp ieškovų ir atsakovės įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, kuris priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai. Sutartis dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo negali būti sudaroma, nes atsakovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo. Ieškovų prašymas sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė nėra minėto tinklo valdytoja ar savininkė, tinklas neperduotas savivaldybei, kaip tą numato teisės aktai.
Šalies argumentai
7. Ieškovai pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi (b. l. 23-24).
Atsiliepimas
8. Ieškovai nurodė, kad atsiliepimuose nurodyti argumentai ieškovams buvo žinomi iš ieškovo A. D. susirašinėjimo su atsakove bei su trečiuoju asmeniu, iš trečiojo asmens 2020-11-05 rašto Nr. A33(1)-8292 ieškovų atstovui, dėl jų pasisakyta ieškinyje, argumentai nepagrįsti. Atsakovė, trečiasis asmuo atsiliepimuose nepasisakė dėl ieškinio argumentų, teismų praktikos. Nuotekos iš ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų patenka į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią valdo atsakovė, todėl atsakovė privalo su ieškovais sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, nežiūrint į tai, kad tarp ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų ir atsakovei priklausančio nuotekų tinklo įsiterpęs privatus atsakovei nepriklausantis nuotekų tinklas.
9. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-34).
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-23 sprendimu ieškinį atmetė. (b. l. 44-50). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
10.1. Savivaldybė 2020-11-05 raštu Nr. A33(1)-8292 ieškovų atstovui pateikė išsamų atsakymą, kuriame informavo, kad ieškovų nuotekų surinkimo tinklai prijungti prie kitų savininkų nuotekų tinklo, jo nuosavybė nenustatyta (neregistruota), būklė nežinoma, tarp ieškovų ir atsakovės įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, kuris priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai. Sutartis dėl vandens tiekimo/nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo negali būti sudaroma, nes atsakovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo.
10.2. Nesuprantamas ieškinio argumentas, kad nuotekos iš ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų patenka į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią valdo atsakovė, todėl atsakovė privalo su ieškovais sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, nežiūrint į tai, kad tarp ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų ir atsakovei priklausančio nuotekų tinklo įsiterpęs privatus atsakovui nepriklausantis nuotekų tinklas, šio teiginio teisinio pagrindimo nepateikta.
10.3. Ieškovų nuotekų tinklai neprijungti prie atsakovės valdomų tinklų, pajungti prie kitam privačiam asmeniui nuotekų sistemos, t. y. nei ieškovai, nei atsakovė nėra tarpinio tinklo savininkai. Ieškovai nebandė paneigti atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, jog šis tarpinis tinklas neregistruotas ir todėl net negali būti savivaldybės išpirktas. Susidarė situacija, kai dėl byloje nedalyvaujančio asmens – bendrijos veiksmų (neveikimo) ieškovai bando atsakomybę perkelti atsakovei. Ieškovai nepaaiškina, kodėl nesvarstė įsirengti atskirą nuotekų prisijungimą prie atsakovės valdomų viešųjų nuotekų tinklų, tai bando padaryti per kito privataus asmens tarpinius tinklus. Ieškovai nepaaiškina, kodėl nesusitarė su bendrija dėl tinkamo tinklų įregistravimo ir įforminimo, jų perdavimo savivaldybei. Tikėtina, jog ieškovų ir bendrijos tarpusavio santykių sureguliavimas išspręstų ieškovų problemas.
10.4. Ieškovai, nepateikę įrodymų, jog negali savarankiškai be tarpininko pasijungti prie viešųjų nuotekų tinklų, taip pat, jog tiek jų, tiek bendrijos nuotekų surinkimo tinklai tinkamai suprojektuoti ir įregistruoti, atitinka nustatytus techninius reikalavimus, tačiau pareiškę nagrinėjamą ieškinį, siekia savo nekilnojamojo turto objektų prijungimo prie operatoriaus tinklų, apeinant sąlygų nuostatas ir tarpinių tinklų savininką – bendriją. Nors ieškovams atsakovė ir savivaldybė raštuose ne kartą yra išaiškinę prisijungimo sąlygas, siūlė ieškovui A. D. kreiptis bendrijos pirmininką dėl sutarties sudarymo su bendrija, kurios nuotekų tinklas sujungtas su atsakovės eksploatuojamais nuotekų tinklais. Ieškovai nepaaiškina, kodėl tokių veiksmų neatliko, o prisijungti siekia teisminiu keliu. Ieškovų siekis neteisėtas, pažeidžia į bylą neįtraukto tarpinio nuotekų tinklo savininko – bendrijos, bei viešųjų tinklų savininko – atsakovės teises, prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovais tiesiogines jų valdomų butų, esančių (duomenys neskelbtini), bei ieškovo UAB „Sveikatos langas“ valdomo ūkio pastato su garažu, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – objektai), viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (b. l. 59-67).
12. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad ieškovai nepateikė teisinio pagrindimo savo teiginiams, kad atsakovė privalo su jais sudaryti sutartį ir tuo atveju, jei atsakovei nepriklauso tarpinis nuotekų tinklas. Net jei ieškovai nebūtų nurodę teisinių pagrindų, taikytinas principas „teismas žino teisę“, reiškiantis, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Dispozityvumo principas suteikia ieškovams teisę pasirinkti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai savo argumentams nepateikė teisinio pagrindimo ne tik dėl to, kad ieškovai jo pateikti neprivalėjo, bet ir dėl to, kad ieškovai savo argumentus pagrindė tiek teisės normomis, tiek precedentais. Jei pirmosios instancijos teismas būtų įvykdęs savo pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčą bei išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei įsigilinęs į ieškovų nurodytus teismų precedentus, būtų akivaizdu, kad ieškinys pagrįstas.
12.2. Ieškovai – fiziniai asmenys faktiškai laikytini individualiais vartotojais, ieškovas UAB „Sveikatos langas“ – abonentu. Sutarčių su atsakove sudarymas yra formalumas, tinkamai įforminantis faktinius santykius, kurių egzistavimą atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai ir neteisėtai neigia.
12.3. Tai, kad ieškovų nuotekų išleidimo komunikacijos yra teisės aktų nustatyta tvarka prijungtos prie nuotekų tvarkytojo naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros matyti iš pateiktų su ieškiniu nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, kur užfiksuota, kad ieškovų fizinių asmenų butuose ir ieškovės UAB „Sveikatos langas” valdomame ūkio pastate su garažu įrengtas komunalinis nuotekų šalinimas. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neginčijo šios nekilnojamojo turto registre įregistruotos aplinkybės (ieškovų prijungimo prie komunalinio nuotekų šalinimo tinklų) teisėtumo.
12.4. Atsakomybė už abonentams bei vartotojams nepriklausančius ir jų nevaldomus nuotekų tinklus, esančius už nuotekų atidavimo ribos, tame tarpe bešeimininkius nuotekų tinklus, nuotekų tinklus priklausančius kitiems asmenims, tačiau naudojamus nuotekų tvarkymui, tenka atsakovei (nuotekų tvarkytojui).
12.5. Atsakovė sutvarko ieškovų nuotekas, todėl su juo ieškovai siekia sudaryti nuotekų tvarkymo sutartis, o ne siekia susitarti su menamu (byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės bei trečiojo asmens teiginius apie tarpinių tinklų savininką bei šių tinklų teisinį statusą) tarpinio tinklo savininku.
12.6. Su atsakove ieškovai siekia sudaryti sutartis ir dėl to, kad nuotekų tvarkymas licencijuojamas. 2015-06-18 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-365 atsakovei išduota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencija Nr. L7-GVTNT-25, suteikianti teisę verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla atitinkamoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
12.7. Pirmosios instancijos teismas aukštesnių instancijų teismų formuojama praktika nesivadovavo, ją ignoravo, motyvuojamoje sprendimo dalyje dėl jos nepasisakė. Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuoja tas pats teisės aktas, tie patys straipsniai, todėl ieškovai procesiniuose dokumentuose rėmėsi ir precedentais, suformuotais nagrinėjant bylas, susijusias su vandens tiekimo teisiniais santykiais.
12.8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės bei trečiojo asmens procesinių dokumentų argumentais, kurie nepagrįsti įrodymais. Remdamasis vien atsakovės pateikta tinklų schema sprendime konstatavo, kad nuotekos iš ieškovų valdomų nekilnojamojo turto objektų patenka į bendrijos nuotekų surinkimo tinklus (kurie nėra registruoti), kurie pajungti į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią valdo atsakovė, nepagrįstai šias aplinkybes laikė įrodytomis bei nurodė, kad ginčo dėl to byloje nėra. Ieškovai neginčija, kad tarp jiems priklausančių nekilnojamojo turto objektų bei atsakovės valdomo tinklo galimai yra įsiterpęs nuotekų surinkimo tinklas, kuris nepriklauso atsakovei, tačiau nežinoma, kam jis priklauso, koks jo statusas (registruotas ar ne). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius apie tai, kad nuotekų tinklai, esantys tarp atsakovės valdomų nuotekų tinklų ir ieškovų pastatų yra neregistruoti. Jei nuotekų tinklai neregistruoti, vien atsakovės teiginių pagrindu, teismas negalėjo konstatuoti, kad jie priklauso bendrijai. Ši faktinė aplinkybė reikšminga, kadangi pirmosios instancijos teismas ja ne kartą rėmėsi sprendime.
12.9. Vilniaus regiono apylinkės teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovai nebandė paneigti atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, jog tarpinis tinklas nėra registruotas ir todėl negali būti savivaldybės išpirktas. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės ir trečiojo asmens teiginius apie tai, kam priklauso tarpinis tinklas bei apie jo teisinį statusą. Pirmosios instancijos teismas nesant įrodymų laikė neginčytinai įrodytomis aplinkybes apie tarpinio tinklo savininką bei statusą, pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovė ir trečiasis asmuo, teigdami, kad tarpinis tinklas priklauso kitam asmeniui bei yra neregistruotas, turėjo šias aplinkybes įrodyti, o ne ieškovai jas paneigti.
12.10. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas, todėl teismas privalėjo būti aktyvus, trūkstamus įrodymus apie tarpinio nuotekų tinklo savininkus ir šio tinklo teisinį statusą išreikalauti iš byloje dalyvaujančių asmenų arba juos savarankiškai surinkti.
12.11. Nustatęs, kad ginčo sprendimas gali turėti įtakos į bylą neįtraukto trečiojo asmens –bendrijos interesams, teisėms arba pareigoms, teismas turėjo teisę, o atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, šiuo atveju, ir pareigą trečiąjį asmenį į bylą įtraukti savo iniciatyva, jos neįtraukęs į bylą, neišsiaiškinęs pozicijos dėl ieškovų pareikšto reikalavimo, nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovų siekis sudaryti tiesiogines sutartis su atsakove pažeidžia į bylą neįtraukto tarpinio nuotekų tinklo savininko – bendrijos teises.
Atsiliepimas
12.12. Atsakovės 2021-05-12 rašte teigiama, kad bendrija išleidžia nuotekas į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, kuri priklauso atsakovei, nurodoma, kad tam, kad būtų sudaryta nuotekų tvarkymo sutartis tarp atsakovės ir bendrijos, reikia įrengti išleidžiamų nuotekų apskaitos prietaisą, priešingu atveju atsakovė grasina sustabdyti nuotekų priėmimą iš bendrijos. Kaip matyti iš bendrijos atsakymo, bendrija neleidžia ir negali leisti nuotekų į centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, priklausančią atsakovei, kadangi neturi nuotekų tvarkymo infrastruktūros, t. y. nuosavybės teisių, nevaldo ir/ar kitais pagrindais nesinaudoja nuotekų tinklais, kuriais ieškovų nuotekos patenka į atsakovei priklausančią nuotekų surinkimo sistemą, nurodyta, kad dėl nuotekų tvarkymo sutarčių sudarymo atsakovė turi kreiptis tiesiogiai į ieškovus, kurių butuose įrengtas komunalinis nuotekų šalinimas bei kurių nuotekos patenka į atsakovės centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, nurodyta, kad ieškovai valdo jų sklypų ribose esančius nuotekų tinklus, nėra atsakingi už nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, esančią už jų sklypų ribų. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė turi galimybę su ieškovais sudaryti tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, tačiau siekia sudaryti sutartį su bendrija, kuriai nuotekų surinkimo infrastruktūra nepriklauso ir nėra jos valdoma. Atsakovės rašte nenurodyta, kad dėl tarp ieškovų namų ir atsakovės valdomos nuotekų surinkimo infrastruktūros įsiterpusio nuotekų tinklo atsakovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo, šia aplinkybe nesutikimą su ieškovų reikalavimais grindė atsakovė ir trečiasis asmuo. Atsakovės rašte nurodoma, kad nėra išleidžiamų nuotekų apskaitos prietaiso, kurį reikalaujama įrengti, kitų kliūčių, trukdančių teikti paslaugas, nenurodyta. Atsakovės reikalavimas dėl apskaitos prietaiso nepagrįstas, objektuose įrengti suvartojamo vandens apskaitos prietaisai, pagal kurių parodymus galima apskaičiuoti ir nuotekų kiekį, papildomas apskaitos prietaisas nereikalingas. Neteisėtas atsakovės grasinimas sustabdyti nuotekų priėmimą iš bendrijos, kadangi faktiškai būtų nutrauktas nuotekų priėmimas iš ieškovų, kurių dauguma butuose gyvena su nepilnamečiais vaikais, siekia atsiskaityti už faktiškai nuotekų tvarkymo paslaugas.
13. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 76-78).
15. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikius procesines ir materialines teisės normas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.
15.2. Nesuprantamas apeliantų reikalavimas, kad teismas turėjo inicijuoti į bylą įtraukti trečiąjį asmenį – gyvenamųjų namų bendriją „Bendorių kelias“. Ieškovai, žinodami atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, galėjo į bylą įtraukti kitus asmenis.
15.3. Nesuprantama pozicija, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius apie tai, kad nuotekų tinklai, esantys tarp atsakovės valdomų nuotekų tinklų ir ieškovų pastatų neregistruoti. Tai, kad Nekilnojamojo turto registre nėra registruoto minėto tinklo, įrodo aplinkybę, kad tinklas neįregistruotas.
Motyvuojamoji dalis
15.5. Ieškovų prašymas sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė nėra minėto tinklo valdytoja, savininkė, tinklas nebuvo perduotas savivaldybei.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTINTĮ). Šio įstatymo tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTINTĮ 1 straipsnis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-313/2015). Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis – geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, kurią viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis, kurie kreipiasi (GVTINTĮ 3 straipsnio 14 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis (GVTINTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).
18. Byloje nustatyta, kad ieškovams, išskyrus UAB „Sveikatos langas“, nuosavybės teise priklauso butai, esantys dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Sveikatos langas“ 2020-03-10 Pastato ir žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu valdo ūkio pastatą su garažu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „Nauja įmonė“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, CBP-10917). Ieškovas A. D. elektroniniu paštu kreipėsį į atsakovę dėl nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo, atsakovė sutartį sudaryti atsisakė, taip pat kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris nurodė, kad sutartis negali būti sudaroma. Ieškovai 2020-10-22 pateikė prašymą trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo pateikė atsakymą, kuriame nurodė: „tarp gyventojų ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ yra įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, kuris priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai. Tokiu atveju sutartis dėl vandens tiekimo/nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo negali būti sudaroma, nes bendrovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo. <..> gyventojų nuotekų surinkimo tinklai yra prijungti prie kitų savininkų nuotekų tinklo, kurio nuosavybė nėra nustatyta (tinklas nėra registruotas) ir tinklo būklė nėra žinoma. <..> tiesioginės sutartys su gyventojais galės būti sudaromos tik tuo atveju, kai UAB „Nemenčinės komunalininkas“ galės užtikrinti nepertraukiamą paslaugos teikimą, t. y. eksploatuos nuotekų tinklą iki vartotojų žemės sklypo ribų“ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, CBP-10917).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nacionaliniam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti apeliaciniame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui, nagrinėjant bylą, spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.
21. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį su ieškovais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų nuotekų tinklai prijungti prie kitų savininkų nuotekų tinklų, kurių nuosavybė nenustatyta (tinklas neregistruotas), būklė nežinoma, įsiterpęs privatus nuotekų tinklas priklauso kitai gyvenamųjų namų bendrijai, todėl sutartis negali būti sudaroma, kadangi atsakovė negalės užtikrinti tinkamo paslaugos teikimo; dėl byloje nedalyvaujančio asmens – gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bendorių kelias“ neveikimo ieškovai bando atsakomybę perkelti atsakovei; ieškovų siekis pažeidžia į bylą neįtraukto tarpinio nuotekų tinklo savininko (bendrijos „Bendorių kelias“) bei atsakovės teises, prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo nuostatoms.
22. Taigi, iš byloje esančių duomenų, matyti, jog, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo siekio sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį, sprendė, jog ieškinio tenkinimas pažeistų gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bendorių kelias“ teises ir pareigas, kita vertus, nesprendė klausimo dėl minėtos bendrijos įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje esant duomenų, jog ieškinio tenkinimas turėtų tiesioginės įtakos tarpinio nuotekų tinklo savininko (valdytojo) teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bendorių kelias“, tarpinio nuotekų tinklo savininko (valdytojo) įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Neįtraukus į bylos nagrinėjimą tarpinio nuotekų tinklo savininko (valdytojo), taip pat nebuvo neišsiaiškintos aplinkybės tiek dėl nuotekų tvarkymo tinklų priklausomybės, tiek dėl ieškovų ketinimų sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį su atsakovu, todėl grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, turėtų būti pasiaiškinama dėl minėtų aplinkybių.
23. Asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali bylos išnagrinėti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
25. Atsižvelgdamas į apelianto nurodytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, jog tokio pobūdžio ginčas turi viešąjį interesą, kuris sąlygoja aktyvų teismo vaidmenį, tačiau tai nereiškia, jog ieškovai, juo labiau atstovaujami advokato, neturi procesinės naštos įrodinėti. Priešingai, tokio pobūdžio bylose taip pat taikomas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), t. y., ieškovas turi procesinę naštą įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, o atsakovas ieškovo teisę paneigiančius faktus. Šalių, jų atstovų pasyvumas civiliniame procese nesuderinamas su proceso operatyvumo, ekonomiškumo bei rungimosi reikalavimas (CPK 7-8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bendorių kelias“, todėl šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantams grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Tokiu būdu apeliantams, t. y. žyminį mokestį sumokėjusiam apeliantui D. S., grąžintina 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 68, DOK-31216).
28. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-23 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui D. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2021-05-13 mokėjimo nurodymu Nr. 3 sumokėtą 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.