Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013-07-29 · Civilinė byla Nr. 2-149-743/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-29
Bylos Nr.
2-149-743/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Ieškovas
N. T.
Atsakovas
A. Z.
Civilinė byla Nr. 2-149-743/2013;proceso Nr. 2-27-3-00056-2013-1;procesinio sprendimo kategorijos: 99.3; 99.7; 113.2;
(S)117.1; 117.2; 118.5.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2013 m. liepos 29 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinė­jusi civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlai­ky­mo nepil­na­mečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu buvo prašoma nustatyti nepilnamečio sūnaus V. Z. gyvenamąją vietą su mo­tina N. T., pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo A. Z. išlai­kymą nepilnamečiui sūnui V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilname­tys­tės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant N. T.; priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieški­nio teismui pateikimo dienos, kurį sudaro 17 160 Lt suma (b. l. 2-5).

2013 m. liepos 15 d. teisme gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-149-743/2013 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlai­kymo priteisimo ir bylą nutraukti. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad sutartis nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, moralės principams bei viešajai tvarkai neprieštarauja. Bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos, žinomos ir suprantamos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (b. l. 121, 122-123).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso ko­dek­so (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje pro­­ceso sta­di­joje šalys gali baig­ti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Teisėja sprendžia, kad taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įsta­ty­mo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia ieškovės, atsakovo, jų nepilnamečio vaiko įsta­ty­mo saugomų inte­resų (CPK 42 straipsnis), civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra – 34,80 Lt. Žyminis mo­kestis sudarytų 252 Lt (108 Lt žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (300 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 144 Lt už neturtinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Jeigu šalys su­da­ro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis sudaryta, todėl turėtų būti sumokėta 25 procentai žyminio mokesčio, t. y. 63 Lt. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad teismo priteisiamas išlaidas valstybei apmoka solidariai at­sa­ko­vas A. Z. ir ieškovė N. T.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikia­ma antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų at­leis­ta nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mo­kėjimo neatleistas, todėl iš atsakovo A. Z. valstybei priteistina 31,50 Lt žyminio mokesčio ir 17,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nors taikos sutartimi šalys susitarė, kad teismo priteisiamas išlaidas valstybei apmoka soli­da­riai atsakovas A. Z. ir ieškovė Ne­rin­ga T., tačiau valstybės garantuojamos tei­si­nės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės ga­ran­tuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepaty­rė. Pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti impe­ratyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis). CPK 96 ir 99 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atly­gi­ni­mas valstybei. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos išlaidų atly­gi­ni­mo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos vals­tybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus vals­tybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos vals­ty­bės garantuojamos teisi­nės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Byloje pateikta Kauno valstybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pagal­bos tarnybos pažyma Nr. TP-7(2.10)-1282, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagal­bos teikimą ieškovei sudaro 1024,63 Lt (b. l. 70).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis el­ge­­sys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje tei­sės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straips­nio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlai­das, nuo ku­rių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti vals­tybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo pri­ėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas bu­vo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 4 dalis); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos ape­lia­cinio teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieš­ki­nio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręs­tina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės nor­mos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka by­linėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susi­for­mavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės doktrinoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-343/2013).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal prie­žasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso re­zul­tatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo prie­žas­tin­gumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieš­ki­nio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos tai­ky­mas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ati­tin­ka Lie­tu­vos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartis civi­li­nė­je byloje Nr. 2-412/2004, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-758/2007).

Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą nepil­na­mečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 17 160 Lt išlaikymo įsis­ko­linimą. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsisko­li­ni­mo priteisimo, šalys susitarė, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi, pagal taikos sutarties sąlygas, ieškovės rei­ka­lavimai patenkinti 15,54 procentais, todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteis­tina 15,54 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 159,23 Lt (1024,63 Lt x 15,54 %) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straips­nis).

CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau at­siž­vel­giant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vado­vau­jantis CK 3.201 straips­niu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punk­­tu, 294 straipsniu, teisėja

nutaria:

Patvirtinti ieškovės N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsako­vo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutar­tį civilinėje byloje Nr. 2-149-743/2013 tokiomis sąlygomis:

Sūnaus V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti sūnui V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmo­ko­mis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2013-02-01 iki jo pilnametystės.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko ir naudoja ieškovė N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į inflia­ci­ją.

Atsakovui pageidaujant ieškovė pateikia ataskaitą apie piniginių lėšų panaudojimą.

Ieškovė N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisako savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ateityje dėl to pretenzijų nereikš.Šalys susitaria, kad teismo priteisiamas išlaidas valstybei apmoka solidariai atsakovas A. Z. ir ieškovė N. T.. Šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,90 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspek­ci­jai prie Lietuvos Res­pub­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 159,23 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 23 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dos) jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pa­ja­mų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Civilinę bylą Nr. 2-149-743/2013 nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skun­džia­­ma atski­ruoju skun­du Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylin­kės teis­mą.

Teisėja Asta Vailionienė