- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-29
- Bylos Nr.
- 2-149-743/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- A. Z.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui A. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu buvo prašoma nustatyti nepilnamečio sūnaus V. Z. gyvenamąją vietą su motina N. T., pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant N. T.; priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kurį sudaro 17 160 Lt suma (b. l. 2-5).
2013 m. liepos 15 d. teisme gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-149-743/2013 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir bylą nutraukti. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad sutartis nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, moralės principams bei viešajai tvarkai neprieštarauja. Bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos, žinomos ir suprantamos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (b. l. 121, 122-123).
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka.
Teisėja sprendžia, kad taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia ieškovės, atsakovo, jų nepilnamečio vaiko įstatymo saugomų interesų (CPK 42 straipsnis), civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra – 34,80 Lt. Žyminis mokestis sudarytų 252 Lt (108 Lt žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (300 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 144 Lt už neturtinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis sudaryta, todėl turėtų būti sumokėta 25 procentai žyminio mokesčio, t. y. 63 Lt. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad teismo priteisiamas išlaidas valstybei apmoka solidariai atsakovas A. Z. ir ieškovė N. T.. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš atsakovo A. Z. valstybei priteistina 31,50 Lt žyminio mokesčio ir 17,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Nors taikos sutartimi šalys susitarė, kad teismo priteisiamas išlaidas valstybei apmoka solidariai atsakovas A. Z. ir ieškovė Neringa T., tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepatyrė. Pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis). CPK 96 ir 99 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7(2.10)-1282, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 1024,63 Lt (b. l. 70).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 4 dalis); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręstina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės normos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susiformavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės doktrinoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-343/2013).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos taikymas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2004, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-758/2007).
Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 17 160 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šalys susitarė, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi, pagal taikos sutarties sąlygas, ieškovės reikalavimai patenkinti 15,54 procentais, todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 15,54 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 159,23 Lt (1024,63 Lt x 15,54 %) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau atsižvelgiant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teisėja
nutaria:
Patvirtinti ieškovės N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-149-743/2013 tokiomis sąlygomis:
Sūnaus V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti sūnui V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2013-02-01 iki jo pilnametystės.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko ir naudoja ieškovė N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovui pageidaujant ieškovė pateikia ataskaitą apie piniginių lėšų panaudojimą.
Ieškovė N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisako savo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ateityje dėl to pretenzijų nereikš.Šalys susitaria, kad teismo priteisiamas išlaidas valstybei apmoka solidariai atsakovas A. Z. ir ieškovė N. T.. Šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,90 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Priteisti iš A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 159,23 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 23 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Civilinę bylą Nr. 2-149-743/2013 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.