Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-07 · Byla Nr. N1-527-834/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
N1-527-834/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48541-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
R. B., A. S., R. V.
Nukentėjusysis
E. V., R. R., D. K., V. U.
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Vilniaus teritorinė ligonių kasos
Advokatai
Dalia Bukelienė, Vilis Žilionis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-527-834/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48541-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.2.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, Monikai Maldauskaitei, Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamųjų R. B., A. S. gynėjui advokatui Viliui Žilioniui,kaltinamojo R. V. gynėjai advokatei Daliai Bukelienei,nukentėjusiesiems E. V., R. R., D. K., V. U.,vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei,laiduotojai M. V.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lenkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK ) 284 str. 1 dalį ir 284 straipsnį,

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lenkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirba AB „(duomenys neskelbtini) " kelininku, neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį,

R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lenkas, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" aplinkotvarkos darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016-10-01, apie 22.00 val., viešoje vietoje, t. y. prie bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, privažiavo automobiliu „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. B., R. B. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išlipo iš automobilio, jis V. U. pagaliu trenkė iš nugaros per galvą, V. U. nukritus ant žemės, keturiese pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas kojomis, po to, įsodino jį į automobilį ir kartu su R. B., J. B. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ant galinės sėdynės, pavažiavus automobiliu apie 2 kilometrus ir neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaime esančio tiltelio, sustojus automobiliui V. U. ištraukė iš automobilio ir su R. B., J. B. ir vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, toliau spardė V. U. kojomis, padarydami nukentėjusiajam V. U. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu: poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, nugaroje, kariame šone ir dešinėje šlaunyje, nubrozdindami galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame dilbyje.

Be to, R. B., R. V., A. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo veikdami kartu 2017-02-04, apie 01.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), likus apie 50 m iki (duomenys neskelbtini) asfaltuoto kelio, dėl chuliganiškų paskatų - be jokios priežasties, R. B. tyčia smogė vieną kartą kumščiu E. V. į galvos sritį, o nenustatytam asmeniui iš nugaros smogus kumščiu E. V. į galvos sritį bei patempus už striukės, ir E. V. nugriuvus ant žemės, R. B. su A. S. spyrė gulinčiam E. V. į įvairias kūno vietas, bendrai spirdami jam ne mažiau 15 kartų, taip bendrais veiksmais su tyrimo nenustatytu asmeniu padarydamas E. V. veido nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas šiam fizinį skausmą, tuo pat metu R. V. dešinės rankos kumščiu du kartus smogė R. R. į veido sritį (kairę pusę), po to vėl smogė kumščiu ne mažiau keturių kartų į R. R. veido sritį, o R. R. stengiantis ištrūkti ir pradėjus eiti link automobilio, R. V. sugriebęs šį už rankos, neleido, atstumdamas į šalį ir spirdamas automobilyje sėdinčiam E. V., po to, R. R. bandant atitraukti R. V. nuo automobilio „Opel Calibra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklupus, R. V. spyrė suklupusiam R. R. į veidą, padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo pat metu tyrimo nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą kumščiu D. K. į žandikaulį, vieną kartą sudavė į nugarą bei vieną kartą spyrė į koją, o D. K. nuo šių smūgių suklupus, du tyrimo metu nenustatyti asmenys smūgiuodami keliais D. K. ne mažiau dešimties kartų į pilvo sritį, sukėlė pastarajam fizinį skausmą, kai tuo pačiu metu, toje pačioje viešoje vietoje, vandališkais veiksmais A. S. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė į E. V. priklausančio automobilio „Opel Calibra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį kairės pusės automobilio sparną bei alkūne į automobilio galinį stiklą, tokiais bendrais veiksmais sudaužydami galinius kairės ir dešinės pusės žibintą, kurių bendra vertė 50 eurų bei įlenkdami kairės pusės galinį sparną, kurio vertė 320 eurų, tokiais bendrais veiksmais sugadindami E. V. priklausantį turtą už 370 eurų, bei padarė nukentėjusiajam E. V. veido nubrozdinimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą bei bendrais veiksmais sudaužydami galinius kairės ir dešinės pusės žibintą, kurių bendra vertė 50 eurų bei įlenkdami kairės pusės galinį sparną, kurio vertė 320 eurų, tokiais bendrais veiksmais sugadindami E. V. priklausantį turtą už 370 eurų.

Be to, R. V. 2017-02-04, apie 01.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), likus apie 50 m iki (duomenys neskelbtini) asfaltuoto kelio dėl chuliganiškų paskatų - be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu du kartus smogė R. R. į veido sritį (kairę pusę), po to vėl smogė kumščiu ne mažiau keturių kartų į R. R. veido sritį, o R. R. stengiantis ištrūkti ir pradėjus eiti link automobilio, R. V. sugriebęs šį už rankos, neleido, atstumdamas į šalį ir spirdamas automobilyje sėdinčiam E. V., po to, R. R. bandant atitraukti jį (R. V.) nuo automobilio „Opel Galibra“ valst. N r. (duomenys neskelbtini) ir suklupus, jis (R. V.) spyrė suklupusiam R. R. į veidą, pataikydamas į nosį ir padarydamas nosies kaulų lūžį, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl abiejų epizodų pilnai pripažino ir dėl pirmojo epizodo (2016-10-01) paaiškino, kad buvo muštynės, kada jos buvo tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2016-10-01, buvo vakaras. Muštynės vyko link (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios. Jie važiavo su mašina, atsistojo ir pradėjo muštis su V. U., po to jį paleido ir nuvažiavo. Nepamena kodėl pradėjo muštis. Tuo metu jis dar buvo nepilnametis. Jie buvo trise – jis, J. B. ir R. B.. Ką padarė V. U. nepamena. Jis palaiko savo parodomus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuomet viską atsiminė geriau. Muštynes pradėjo ne jie, neturėjo tikslo jų mušti, tik norėjo paauklėti dėl sugadinto ženklo. Jis su V. U. nebendrauja, jie nepažįstami. Dėl šio epizodo gailisi. Dėl antrojo epizodo (2017-02-04) paaiškino, kad jie ėjo keliu į (duomenys neskelbtini), palydėti A. S. namo. Važiavo mašina, sustojo ir paklausė kelio, po to važiavo kita mašina, kurioje važiavę asmenys pradėjo šnekėtis su R. V., po to pradėjo stumdytis R. V. ir R. R.. Tie asmenys, kurie sustojo pirmieji, dar buvo likę, ten buvo vaikinas su mergina, vaikinas buvo su barzda. Vėliau jau visi pradėjo stumdytis, buvo sumaištis. E. V. pradėjo šaudyti ir pataikė vieną kartą jam į koją, buvo mėlynė, bet dėl padaryto kūno sužalojimo jis niekur nesikreipė. Iki to laiko jis prie E. V. nėjo ir jo nepuolė. Jis bandė gintis, norėjo iš jo paimti pistoletą, jeigu jis nebūtų šaudęs, tai nebūtų jo puolęs. Kai E. V. šovė, jie ėjo padėti R. V., tas vaikinas su barzda, iš pirmosios mašinos, išbėgo iš minėtos mašinos ir turbūt R. R. trenkė į veidą, kad apgintų juos nuo jo. Jis matė, kad R. V. stumdėsi su R. R.. Jis pripažįsta, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus, tik teigė, kad spyrė mažiau kartų, maždaug du kartus. Jis nepamena kam spyrė. E. V. gulėjo ant žemės, nes buvo slidu. Jis su A. S. puolė vairuotoją. Kuris iš nukentėjusiųjų buvo vairuotojas jis nežino. Jis buvo blaivus. Jis smurtavo tik E. V. atžvilgiu, trenkė jam į veidą, nes norėjo atimti ginklą. Kai jis mušė E. V., nematė ką darė A. S. ir R. V., jie nuo jo buvo maždaug 2 metrų atstumu, gal toliau. Jis su R. V. ir A. S. senai pažįstami, E. V., R. R. ir D. K. tada matė pirmą kartą. Muštynės pasibaigė, kai jie juos paleido ir šie nuvažiavo, o jie nuėjo. Po įvykio praėjus maždaug 15 min. R. V. paskambino ir pasakė, kad jie eis į policiją. Varikliai mašinų buvo įjungti, šviesos buvo įjungtos. Teritorija nebuvo apšviesta niekaip, jie buvo už mašinos. Vaikino su barzda mašina buvo prie kelio, tiesiai į (duomenys neskelbtini), mašinoje irgi buvo įjungtos šviesos, bet jie buvo už mašinos. Tos mašinos nuo jų buvo gal apie 10 m. Nuo tų mašinų nebuvo apšviesta teritorija. Jie mušėsi visiškai tamsoje. Nebuvo aklina tamsa, kažkiek žmones matė. Su A. S. jie pažįstami, palaiko draugiškus santykius, bendrauja. Jis labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis R. V. savo kaltę pilnai pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jie sėdėjo pas R. namie, išgėrė po buteliuką alaus, o vėliau A. S. paprašė palydėti jį namo, nes reikėjo eiti per mišką, buvo baisu. Jie praėjo pro (duomenys neskelbtini) ir nuėjo nuo apšviesto kelio, link (duomenys neskelbtini) važiavo mašina, kuri sustojo, atidarė langą ir panelė paklausė kelio. Jie pradėjo aiškinti kelią, tada pamatė, kad iš priekio atvažiuoja mašina, kuri važiavo dideliu greičiu, apie 70 km/h, per duobėtą kelią, vos jo nepartrenkė, gal net ranką užkabino. Minėtam automobiliui sustojus, jis priėjo, o iš mašinos išlipo trys asmenys. Jis pamatė R. R., savo klasioką, pradėjo su juo kalbėtis, aiškintis, stumdytis, bet E. V. ir antras jaunuolis kažkur skubėjo, kažkur reikėjo jiems važiuoti, jie nenorėjo to visko, muštynių, bet R. R. pradėjo juos vadinti narkomanais, sakė, kad juos reikia sumušti. Dėl to jis su R. R. atsirėmė vienas kitam į galvas, pradėjo stumdytis ir tada, kai jis pasakė, kad narkomanai, jam sukilo pyktis sukilo ir jis du kartus trenkė R. R. į veido sritį, į žandą. Tada E. V., pas kurį buvo ginklas, šovė vieną kartą į orą, o po to į R. koją, iš viso buvo trys šūviai. Tada kažkas pribėgo prie jo, atėmė ginklą, numetė ant žemės, o tada jį padėjo kažkur į mašiną, gal ant sėdynės, gal po sėdyne. Per apsistumdymą panelė iššoko iš mašinos, pradėjo klykti, išsigando šūvių. Buvo labai tamsu, iki miško buvo apie 50 m., o nuo lempų gal 100 m. Jis R. R. į galvą nespyrė, net neplanavo to daryti. Kai E. V. ir D. K. atsisėdo į mašiną, jie paliko R. R., kuris buvo suklupęs, gulėjo ar sėdėjo ant žemės. Jis priėjo, priklaupė prie jo, jie pakalbėjo, jis jam pasakė, kad klasiokai taip nesidaro. Tada E. V. ir D. K. su mašina sugrįžo, R. R. atsisėdo į mašiną ir jie visi išvažiavo. Po pusės valandos R. R. paskambino į „Messenger“ ir pasakė, kad nuvažiavo į policiją. Kai jis priėjo prie nukentėjusiųjų automobilio E. V. buvo vairuotojo vietoje, o jis atėjo iš keleivio pusės. E. V. jis nespyrė. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, nors nosies jis nesulaužė, tačiau jam gaila žmogaus, kuriam dėl šio įvykio lūžo nosis. Jis nematė kas spardė automobilį Opel Calibra. Jis prisipažįsta kaltu, kad sudavė R. R. du kartus į veido sritį, į žandikaulį, tačiau nepripažįsta, kad sulaužė nosį, nes su koja nespyrė. Jis E. V. per keleivio pusę bandė spirti, bet nepataikė. R. R. nebandė jo atitraukti, jis už mašinos buvo, o prie jo niekas nestovėjo, jis vienas buvo prie durų. Durys buvo atidarytos, jis laikėsi už stogo ir bandė spirti. Jis ruošiasi atlyginti žalą. Jis buvo išgėręs buteliuką alaus. Sutinka, kad mama už jį laiduotų. Labai gailisi dėl to, kas nutiko su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad paprašė R. B. ir R. V. palydėti jį namo, jie ėjo per mišką. Prie jų privažiavo automobilis, kuriame buvo vaikinas ir mergina, jie pradėjo klausinėti kelio į (duomenys neskelbtini) pusę, tiksliai nepamena. Po to pro šalį, (duomenys neskelbtini) pusę, greitai pravažiavo kitas automobilis, kuris sustojo ir iš jo išlipo vaikinas. R. nuėjo prie to vaikino, jie pradėjo kalbėtis, po to pradėjo šaukti, stumdytis ir prasidėjo šūviai. Jis pamatė, kad R. pasilenkė ir nubėgo atiminėti iš jo šautuvo, bet atimti nepavyko, nes jis nukrito, kadangi buvo slidu. Jis visi trys nukrito – jis, R. ir tas, kuris buvo su šautuvu. Po to visi pradėjo stumdytis, o jis pradėjo juos skirstyti, jie krito, mergina šaukė, kad nereikia muštis. Tiksliai neatsimena kas su kuo stumdėsi. Galiausiai jis nukrito, susižeidė koją, labai sunkiai atsistojo, kai automobilis jau buvo išvažiavęs. Jis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo mergina ir vaikinas, jie kalbėjosi dėl kelio, jis labai nesigilino, nes jam skaudėjo koją ir jie išvažiavo. Jį palydėjo namo ir jie patys nuėjo namo. Jis nukentėjusiajam sumokėjo 1000 eurų, nes jie trise buvo kaltinamieji, visi dalyvavo įvykyje. Teritorija, kur viskas vyko, nebuvo apšviesta. Kai jų automobiliai sustojo, žibintai nebuvo išjungti. Poros automobilis švietė į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę, o nukentėjusiųjų automobilis švietė į priešingą pusę. Kokiu atstumu buvo automobiliai vienas nuo kito tiksliai pasakyti negali, gal 100 m. Tą vakarą jis buvo išgėręs butelį alaus, alus buvo alkoholinis, mažai laipsnių, ne 5%, gal 4% buvo. Butelio talpa buvo 0,5 l. Gal 2-3 valandos buvo praėję nuo to kai išgėrė alų ir ėjo namo. Išgertas alus neturėjo įtakos jo veiksmams. Pasimokė, dabar skambintų policijai, jei matytų, kad vyksta toks konfliktas.

Nukentėjusysis V. U. (V. U.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo seniai, todėl daug ko nepamena. Pamena kad buvo konfliktas, kai ėjo pėsčiomis namo su broliu, privažiavo mašina. Iki to laiko R. B. jis nepažinojo. R. B. trenkė su lazda. Jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusysis D. K. (D. K.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie važiavo iš E. V. namo pas R. R. namo. Jis sėdėjo gale, beveik miegojo, buvau pavargęs, buvo apie 1 val. nakties, kai pajautė, kad mašina sustojo. Tada R. V. ir R. R. išlipo iš automobilio, priėjo prie tos kompanijos, bet jų ten buvo daugiau nei trys. Tada R. R. pradėjo kalbėtis dviese tarpusavyje. R. R. pasakė antrojo R. pavardę ir jis pasakė, kad jie klasiokai. Po to abu R. susikibo, jis stovėjo už jų ir pamatė, kad pirmajam trenkė E. V., po to E. V. užpuolė dviese, E. V. paslydo ir nukrito. Tuo metu jis nematė, kad jis šaudė, bet pakėlė šautuvą ir padėjo jį į automobilį. Po to vienas priėjo prie jo ir trenkė tiesiai į veidą. E. V. šaukė jo vardą, atbėgo antrasis, trenkė jam į koją, jis pasilenkė ir kelis kartus iš kelio gavo į pilvą. Tuo metu prie jo atbėgo mergina, paprašė jų trijų, kad nusiramintų. Tada tie du vaikinai nuo jo nuėjo. E. V. pirmas atsisėdo į automobilį ir jį pakvietė. Kol jis ėjo į automobilį, pamatė, kad R. R. jau buvo atsistojęs ir ėjo pas juos į automobilį. Jis atsisėdo į automobilį, atėjo R. V. ir iš keleivio pusės trenkė E. V. į kojas, atrodo pataikė į šoną. Tada jis išgirdo kelis smūgius į automobilį, po to R. R. atsisėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Jam atrodo, kad jie visi buvo pažįstami, nes mergina ir tas vaikinas - visi stovėjo kieme. Vaikinų buvo šeši tikrai, jie stovėjo prie automobilio. Jis nematė, kas jam sudavė, nes buvo tamsu. Matė, kaip R. trenkė Robertui į veidą, į kurią tiksliai vietą nematė. Jis nematė jokio vaikino su barzda. Jie nebuvo palikę R. R., stovėjo vietoje, išvažiavo, kai R. R. atsisėdo į mašiną. Jie visi trys buvo blaivūs. Jis kaltinamiesiems neturi jokių pretenzijų.

Nukentėjusysis E. V. (E. V.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jie važiavo gal 50-60 km/h greičiu. Matė, kad stovėjo mašina, prie kurios stovėjo vaikinai. Jiems kilo įtarimas, kad kliudė stovėjusią mašina, todėl jie sustojo ir išlipo iš mašinos, stovėjo už mašinos. Išlipdamas iš mašinos jis pasiėmė pistoletą, nes buvo naktis, nežinojo kokie žmonės gali būti. Pistoleto nebuvo į nieką nukreipęs, laikė jį nuleidęs, dešinėje rankoje. R. su kitu R. buvo pažįstami, klasiokai, pradėjo kalbėti, kilo kažkoks konfliktas. Pirmas smūgis buvo jam į dešinį žandikaulį, kurį sudavė R. B.. Kai kažkas jam paėmė už kapišono, jis nugriuvo ir šovė Airsoftiniu pistoletu, vieną kartą į orą, kitą kartą į kažką, nepamena ar pataikė, nes buvo tamsu. Jis nugriuvo, pametė pistoletą, o tada jį pradėjo spardyti. Kai kažkas priėjo ir pasakė važiuoti, jis atsikėlė ir nuėjo į mašiną. Šautuvas jau gulėjo mašinoje, kažkas jį ten įdėjo. D. įsėdo į galą, R. R. dar nebuvo. Kai kažkas pradėjo spardyti mašiną, jis pavažiavo porą metrų į priekį, kad niekas nespardytų, o praėjus kelioms sekundėms atėjo R. R. ir jie visi išvažiavo. Automobilis stovėjo daugiau į šaligatvį. Prie automobilio stovėjo gal trys žmonės, o priėjo daugiau. Negali pasakyti ar buvo šeši asmenys, bet tikrai daugiau nei trys. Vyras su barzda stovėjo toliau nuo jo, bet viskas buvo šalia, buvo nedideli atstumai, buvo slidu, kaip ir ledas. Jam žala atlyginta, pretenzijų dėl civilinio ieškinio neturi. Atsisakė ieškinio, kurį pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi, jie atsiprašė, susitaikė.

Nukentėjusysis R. R. (R. R.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo iš E. iki jo namų, buvo staigus posūkis, gal 90 laipsnių. Už posūkio stovėjo mašina su artimomis ar tolimomis šviesomis. Automobilis buvo savo juostoje, buvo žvyrkelis, slidu ir kai jie pravažinėjo mašiną buvo neaišku ar ją kliudė. Jie nusprendė išlipti ir sužinoti, gal veidrodėli kliudė, ar kažkas tokio, nes kai pavažinėjo girdėjo šauksmus. Nuo mašinų atstumas buvo gal 50 m., todėl per langą nepaklausė ar kliudė ar ne. Išlipo visi ir jų kompaniją priėjo prie jų. Viskas buvo pusiaukelėje, arčiau jų mašinos. Jis atpažino R. V., pradėjo šnekėtis, paklausė ar nekliudė. Po to prasidėjo rėkavimai, kur jie laksto, kaip provokuojantys muštynes, tačiau jie žodžiais atsakinėjo. Iš jų kompanijos asmuo, kuris trenkė E., pamatė, kad buvo žodinis konfliktas, o jam atsisukus į dešinę pasižiūrėti, kažkas jam trenkė kelis smūgius į veido sritį. Po visų smūgių matė, kad E. buvo ant žemės, vėliau su D. sėdėjo mašinoje, ją užvedinėjo. R. V. pro keleivio duris spardė E.. Jis bandydamas patraukti R. V. paslydo ir nukrito ant žemės. E. buvo nuvažiavęs 2-3 metrus. Jis bandė keltis rankomis atsispausdamas nuo žemės, tačiau gavo smūgį iš kojos smūgį į veido sritį, nuo ko jam lūžo nosis ir tada tiksliai nelabai kažką pamena, tik kad vėliau priėjo prie mašinos, atsisėdo ir išvažiavo. Prie automobilio buvo barzdotas vyras ir dar vienas asmuo. R. V. buvo trenkęs jam į veido sritį, ką darė kitiems jis nematė. A. S. buvo. R. B. lyg tai buvo prie E.. Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. S. spyrė į automobilį. Po įvykio jie bendravo dėl moralinės žalos atlyginimo ir atsiprašymo, nesikalbėjo kas kaip įvyko, kas ką padarė. Buvo pasirašyta sutartis, paviršutiniškai pakalbėta kas ką padarė, kas už ką atsakingas. Jam atrodė, kad visi tarpusavyje buvo pažįstami. Pagal jį atrodė, kad visi tarpusavyje buvo pažįstami. Žala jam atlyginta, pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Civilinio ieškinio, kurį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė.

Laiduotoja M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. V. nėra blogas sūnus, gal buvo muštynės, kas įvyko, tas įvyko, bet jis yra geras, padeda jai, jos klauso. Iš pradžių apie tą įvykį sūnus jai nieko nesakė, tik kai atėjo šaukimas, tada papasakojo apie muštynes. Pasakojo, kad ėjo ir sustojo mašina. Ji nepamena, kada sūnus grįžo vasario 4 d., nes jau miegojo, o kitą rytą nesimatė, kad kažkas būtų nutikę. Ji augina keturis vaikus. R. klauso jos ir tėvo nuomonės, todėl jie tikisi, kad jis nepridarys kvailysčių. Po to įvykio jis pasikeitė į gerąją pusę: po darbo būna namuose, niekur nevažinėja, nevartoja alkoholio, gal suprato, kad padarė kažką negero, bijo kad nepasikarotų daugiau tai. Sūnus gyvena pas juos. Nurodė, kad labai pasistengs sūnui padėti.

Iš byloje, esančių ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo parodymų matyti, jog 2016-10-13 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis V. U. parodė, kad 2016-10-01 apie 21,30 vai. jam su broliu T. U. būnant (duomenys neskelbtini), broliui nuėjus adresu (duomenys neskelbtini) aplankyti savo dukters, jis laukė Šio prie namo. Jam būnant lauke, prie jo priėjo D. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), daugiau jokių duomenų jis nežino ir pradėjo prie jo žodžiu kabinėtis, kad jis neva pastūmė kažkokius ženklus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto eigoje prie jų priėjo akivaizdžiai neblaivus R. B., kuris norėjo išprovokuoti konfliktą , bet tuo metu iš namo išėjo jo brolis, ir R. B. nuėjo link parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Jis su D. Č. susitaikė, paspaudė vienas kitam ranką ir nuėjo su broliu T. U. toliau pas jo dukrą. Apie 22.00 vai. su broliu nusprendė eiti namo. Jiems einant (duomenys neskelbtini), praėjus bažnyčią, prie jų privažiavo automobilis „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. R., iš jo išlipo J. bei dar trys jaunuoliai. Jo brolis spėjo pabėgti, o R. B. iš karto jam su kažkokiu pagaliu trenkė iš nugaros per galvą. Jis pargriuvo ant žemės, veidą užsidengė abiem rankomis, o jie tuo metu, kaip jis jautė iš suduodamų smūgių, jį keturiese spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek kartų ir kuris iš vaikinų jam sudavė, jis pasakyti negali. Mušė keturiese apie 1-2 minutes bendrai suduodami apie 10-15 smūgių. Baigus jį mušti, du vaikinai paėmė jį už parankių ir įsodino į minėtą automobilį ant galinės sėdynės, J. atsisėdo už vairo, dar vienas iš vaikinų atsisėdo ant priekinės sėdynės, o kiti du atsisėdo J. iš abiejų pusių. Jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini), vaikinas sėdėjęs jam iš kairės pusės, kairės rankos kumščiu sudavė jam 3 smūgius į galvos sritį. Jiems pravažiavus apie 2 km., išvažiavus iš miško ir neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaime esančio tiltelio, automobilis sustojo, išlipo trys vaikinai, jį už rankų ištraukė iš automobilio, pargriovė ant žemės bei sudavė 5-7 smūgius - spyrius kojomis per šonus, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo jį palikę laukuose prie (duomenys neskelbtini). Dėl ko vaikinai jį sumušė, jis nežino. Jis asmeniškai jų nepažįsta, matė pirmą kartą. (1 tomas, b, 1, 7-8) 2016-11-25 papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. U. parodė, kad su įtariamaisiais J. R., R. R. ir R. R. susitaikė, jie jo atsiprašė, jam žalą atlygino pilnai, pretenzijų jiems nebeturi, ieškinio nereiškia, dėl to prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48541-16. Nori patikslinti, kad jie buvo tryse, o ne keturiese, kaip prieš tai rašė pareiškime, suklydo (I tomas, b. 1. 90-91).

Iš byloje, esančių ikiteisminio tyrimo metų duotų liudytojo D. Č. parodymų matyti, kad 2016-11-02 apklaustas kaip liudytojas D. Č. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) kaime yra tvarkomas (duomenys neskelbtini), t. y. viena eismo juosta uždaryta visiškai, kita eismo juosta galima važiuoti, ant kelio yra išdėlioti kelio ženklai nurodantys, kad kelias yra remontuojamas. 2016-10-01 važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, apie 21.00 vai, kartu su drauge ir dviem mažamečiais vaikais, (duomenys neskelbtini) kelyje, belikus 10 metrų iki kelio ženklo, vos nepadarė eismo įvykio, nes kelio ženklas buvo apsuktas ir pastatytas vidury kelio, t. y. jo tamsoje nesimatė, vos spėjo išmanevruoti, bet ir tai šiek tiek apgadino automobilį. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė stovintį neblaivų V., kiek tolėliau pravažiavęs pamatė R. B. ir paklausė ar jis apsuko kelio ženklą, šis pasakė, kad ne, tik nurodė, kad prieš valandą matė V. einant girtą tuo keliu ir Šūkaujantį. Tada jis priėjo prie V., jo paklausė ar jis apsuko kelio ženklą, jis jam atsakė: „Nu i?", o paklausus kodėl taip padarė, jis kažką pradėjo rėkauti, ką jis nesuprato, nes V. U. buvo per daug girtas, tada jie pradėjo stumdytis, po poros minučių atėjo taip pat neblaivus V. brolis ir R., kuris su jais irgi pradėjo stumdytis. Apsistumdė, išsiaiškino, susitaikė ir jis tada išvažiavo - nei jis V., nei V. jam pretenzijų neturi. Taip pat nori parodyti, kad kitą dieną buvo sutikęs V. ir kalbėjo su juo apie praeitos dienos įvykius, jis paaiškino, kad nieko neatsimena, nei kai jie kalbėjo, nei kai stumdėsi, nes buvo per daug išgėręs. Apie tai, kas sumušė V. jis nežino. (I tomas, b. 1. 18-19)

Iš byloje, esančių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2016-11-08 apklaustas kaip liudytojas T. U. parodė, kad 2016-10-01 su broliu V. U. ėjo namo per (duomenys neskelbtini) plentą, (duomenys neskelbtini) kelią iki (duomenys neskelbtini) kaimo, tada jis sumąstė, kad reikia užeiti pas sugyventinę ir savo vaiką. Jo sugyventinė gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name yra ir parduotuvė. Tarp 21.00 vai. ir 21.30 vai., kol jis buvo pas sugyventinę, V. U. liko lauke kalbėti telefonu, ir tuo metu jis išgirdo, kaip kažkas lauke rėkia tad jis išbėgo pažiūrėti. Tada pamatė kaip jo brolis mušasi su jam nepažįstamu aukšto ūgio vaikinu, kuriam ne daugiau nei 25 metai. Jis taip pat įsivėlė į konfliktą, kad padėtų broliui. Konflikto metu paaiškėjo, kad muštynės kilo dėl kažkokio stulpo ar tai kelio ženklo, kurį pasak nepažįstamo vaikino, T. U. su broliu apsuko (duomenys neskelbtini) kelyje, ir jis vos avarijos nepadarė. Jie jam paaiškino, kad jokio ženklo neapsuko, galiausiai susitaikė, išsiskyrė be pretenzijų. Po to vėl su broliu užėjo pas jo sugyventinę, ten pabuvo apie pusvalandį ir išėjo namo. Einant (duomenys neskelbtini), už bažnyčios privažiavo sidabrinės spalvos „Audi A6" automobilis, kurio valst. Nr. neįsidėmėjo, sustojo šalia jų. Jo brolis jų paklausė ar galėtų jie juos pavežti namo, tada iš automobilio, jam atrodo išlipo 4 vaikinai, kuriems apie 20-22 metus, kadangi buvo tamsu tiksliai negali pasakyti jų amžiaus, taip pat vaikinų atpažinti tikrai negalėtų. Kadangi jie visi išlipo iš automobilio, suprato, kad kažkas bus blogai, o jis turėjo lygtinumą, kuris nebuvo išnykęs, pasakė savo broliui: „Bėgam", nes jų buvo daugiau, o jam problemų nereikia. Jis spėjo pabėgti, o brolį jie pagavo. Kas ir ką su juo darė toliau jis nematė, tik po valandos laiko šis jam paskambino, kad jį paimtų iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Atvykęs paimti brolio matė, kad buvo sumuštas, kruvina galva. Jis nežino kodėl tie vaikinai juos norėjo sumušti ir sumušė jo brolį. Tai pat nori pažymėti, kad tarp jų nebuvo to vaikino, su kuriuo (duomenys neskelbtini) kaime konfliktavo kartu su broliu. (I tomas b. l 22)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti 2016-11-07 apklaustas kaip įtariamasis J. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, parodė, kad 2016-10-01, tikslaus laiko nepamena, galimai po 21.00 val,, jam būnant namuose, kartu su broliu R. B., pas jį atėjo R. B. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės matė kaip mušasi jo pažįstamas D. su dviem vaikinais, tad jis bėgo padėti. Kaip vėliau paaiškėjo, muštynės kilo dėl to, kad vienas iš vaikinų, su kuriais mušėsi D., kelyje, t. y. (duomenys neskelbtini) kelyje, link (duomenys neskelbtini) yra taisomas kelias ir tas vaikinas apsuko kelio ženklus, D. dėl to vos avarijos nepadarė. R. B. pas J. B. ir brolį atėjo su tikslu atsilyginti tiems dviem vaikinams, tad nieko nelaukdamas jis paėmė jam priklausantį automobilį „Audi A6", valst. N r. (duomenys neskelbtini) ir kartu su R. B. ir R. B. nuvažiavo ieškoti tų dviejų, jam nepažįstamų asmenų su kuriais mušėsi D.. (Duomenys neskelbtini) R. pastebėjo einant tuos du vaikinus, jis pradėjo link jų važiuoti. Sustojo prie jų, jie priėjo, paprašė jo, kad pavežtų, tačiau jiems trims, t. y. R., R. B. ir jam išlipus iš automobilio, jie pradėjo bėgti. Vienas pabėgo, kitas pargriuvo. Tada pribėgus jiems trims prie to pargriovusio vaikino, visi trys kartu pradėjo jį spardyti - jis asmeniškai jam spyrė tik tris kartus, į kurias kūno vietas, nepamena. Spardant jį, R. kažką jam dėl tų kelio ženklų aiškino, tačiau ką, nepamena. Tada jį R. B. su R. pasodino į automobilio galą, ir jis pradėjo važiuoti. Kol vairavo automobilį, nematė kas darėsi jo gale. Pavažiavus porą kilometrų, jis sustabdė automobilį - tą vaikiną jo brolis ir R. ištraukė iš automobilio. Ar, kai ištraukė, jį toliau spardė, nepamena, pamena, kad jį paleidę sakė : „Bėk“, tada atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Nori paaiškinti, kad jiems nepatiko, kad atėjęs iš svetimo kaimą daro netvarką jų kaime, tai yra apsuko kelio ženklus, dėl to per plauką buvo nepadaryta avarija ir dar susimušė su D., tačiau viską dabar apgalvojęs gailisi dėl savo poelgio, pasikarščiavo, taip padarė nieko negalvojęs. (1 tomas, b. 1. 29-30)

Iš byloje, esančio įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog 2016-11-14 apklaustas kaip įtariamasis R. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, parodė, kad 2016-10-01, tikslaus laiko nepamena, galimai po 21.00 val, jam būnant namuose, kartu su broliu J. B., į namus atėjo R. B. ir pasakė, kad reikia padėti jo draugui, nes jį užsipuolė Parudaminio kaime prie parduotuvės nepažįstami du vaikinai. Kaip R. B. pasakojo, muštynės kilo dėl to, kad vienas iš vaikinų, su kuriais mušėsi jo draugas D., kelyje, t. y. (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) yra taisomas kelias ir tas vaikinas apsuko kelio ženklus, D. dėl to vos avarijos nepadarė. R. B. sakė, kad ir jis mušėsi, tačiau atbėgo pas juos pagalbos prašyti. Jo brolis J. B. paėmė savo automobilį „Audi A6", valst. N r. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo ir R. B. nuvažiavo ieškoti tų dviejų vaikinų, su kuriais mušėsi D. ir R.. (Duomenys neskelbtini) R. pastebėjo einant tuos du vaikinus, pradėjo link jų važiuoti. Sustojus prie jų, jis išlipo iš automobilio, jie paprašė jų, kad pavežtų, tačiau jis iš karto pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais, tada iš automobilio išlipo J. B. su R. B., ir tie vaikinai išsigandę pradėjo bėgti. Vienas pabėgo, kitą pagavo. Tada visi trys kartu pradėjo jį spardyti - jis nepamena kiek kartų jam spardė į kojas, kur kiti jį spardė nežiūrėjo. Tada vaikiną jis su R. B. pasodino į automobilio galą, ir J. pradėjo važiuoti. Važiuojant R. dar tam vaikinui trankė per galvą su ranka - kiek kartų, nepastebėjo. Pavažiavus porą kilometrų link (duomenys neskelbtini), J. B. sustabdė automobilį, R. B. išlipo iš automobilio ir liepė tam vaikinui išlipti. Išlipus jam iš automobilio pasakė, kad daugiau taip nebedarytų ir kad bėgtų - kažkas dar kažką sakė, tačiau ką, jis nepamena. Po to atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo namo, jį paliko. Nori parodyti, kad dėl įvykio gailisi. (I tomas, b, 1. 40-41)

Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-48541-16 buvo pradėtas 2016-09-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadoje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo (iki 2016-12-13 galiojusi redakcija) gavus V. U. pareiškimą apie tai, kad 2016-10-01, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, be priežasties, keturi nepažįstami asmenys jį sumušė padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 2).

Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2016-10-13 buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) esanti kelio atkarpa. Kelio danga - asfaltas be kelkraščių (žalia veja). Apžiūros vietoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų vizualiai nesimato. Važiuojant tiesiai apie 2 km link (duomenys neskelbtini) k. žvyrkeliu, neprivažiavus 150 m iki (duomenys neskelbtini), patenkama į kitą apžiūros vietą. Apžiūros vieta yra kelio dalis, kelio danga žvyras, kelkraščiai žalia veja. Po dešine puse šalia kelio dangos nenustatytos rūšies medis. Vizualiai apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nesimato. (I tomas, b. 1. 13-15)

Iš byloje, esančios 2016-10-03 specialisto išvados Nr. G 3017/2016(01) matyti, jog V. U. padarytos poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, nugaroje, kairiame šone ir dešinėje šlaunyje, nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus minėtas sritis kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva kairiame šone padaryta kietu buku daiktu, turinčio tinklelio pavidalo reljefinį paviršių. Poodinė kraujosruva nugaroje, dešinės mentės srityje, padaryta kietu buku daiktu, cilindro formos daiktu. Sužalojimai padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki tiriamojo apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. 1. 12).

Iš byloje esančio 2016-11-30 nutarimo matyti, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje N r. 01-1-48541-16 kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kuris 2016-11-30 buvo patvirtintas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 107-114).

Iš byloje esančio 2017-08-11 nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad R. B. po to, kai 2016-11-30 vadovaujantis LR BK 38 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius nustoja galioti ir ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-48541-16 buvo atnaujintas 2017-08-11 nutarimu, kuris patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 179-183).

Iš byloje esančio 2017-08-16 nutarimo matyti, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-48541-16 ir 01-1-05477-17 sujungti į vieną. (2 t., b. l. 1-3).

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate 2017-02-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-05477-17 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., dėl to, kad 2017-02-04, apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. 1999 m., būdamas kartu su R. V., gim. 1996 m., ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš E. V., R. R. ir D. K.. (2 t., b. l. 7-8);

Iš byloje esančio 2017-11-15 akistatos tarp įtariamojo R. V. ir įtariamojo A. S. matyti, kad R. V. nurodė nematęs, kad A. S. kam suduotų bei kur šis stovėjo konflikto metu, nes jis kalbėjo su R. R.. A. S. nurodė, kad jis nesimušė bei stovėjo prie R. B.. R. V. nurodė nematęs, kad kas daužytų nukentėjusiųjų automobilį. A. S. nurodė, kad nematė, kad R. V. kam trenktų ar daužytų automobilį. (2 t., b. 1. 171-173);

Iš byloje esančio 2017-11-24 akistatos tarp įtariamojo R. B. ir įtariamojo A. S. matyti, kad R. B. nurodė, kad su A. S. visada stovėjo šalia automobilio, kuris sustojo paklausti kelio. R. B. taip pat nurodė, kad mušėsi su kažkuo, tačiau nematė, kad su kažkuo muštųsi R. B. nurodė, kad A. S. būtų priėjęs prie nukentėjusiųjų automobilio, taip pat nematė, kad kas gadintų automobilį. A. S. akistatos metu parodė, kad nei mušėsi, nei ką nors gadino (3 t., b. 1. 35-37).

Iš byloje esančio 2017-02-04 įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota automobilio apžiūra. Nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „Opel Calibra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos, dviejų durų. Apžiūros metu nustatyta, kad sudaužyti dešinės ir kairės pusės galiniai žibintai, įlenktas kairės pusės galinis sparnas. Kitų automobilio kėbulo apgadinimų nenustatyta (2 t., b. l. 29-30).

Iš byloje esančios 2017-03-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 889/2017 (01) matyti, kad E. V. padaryti veido nubrozdinimai paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-04). Krūtinės sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinta. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Pagal sužalojimų makromorfologinį aprašymą, pasisakyti kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu, bei kokia tuo metu buvo labiausiais tikėtina užpuoliko ir nukentėjusiojo padėtis, nėra galimybės. Kadangi nėra tikslaus nustatytų sužalojimų makromorfologinio aprašymo bei tikslesnės jų lokalizacijos, negalima atmesti tikimybės, kad nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats nukentėjusysis griūdamas ir veido sritimi kontaktuodamas su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (2 t., b. l. 39).

Iš byloje esančios 2017-03-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 866/2017 (01) matyti, kad R. R. diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto buko, ribotą paviršių turinčio, daikto poveikiu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiuose padėtyse. Paties R. R. savęs susižalojimo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką ribotą paviršių, neatmetama (2 t., b. l. 84).

Iš byloje esančio 2017-08-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. V. pateikė „Airsoft" ginklą (2 t., b. l. 58-59).

Iš byloje esančio 2017-08-09 daiktų apžiūros protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad dalyvaujant Lietuvos policijos KTC ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyresniajam tyrėjui A. O. užfiksuota E. V. pateikto „Airsoft" ginklo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiurtos objektas susideda iš rėmo su rankena, vamzdžio, paleidžiamojo, smogiamojo mechanizmo su dviejų vožtuvų ir dėtuvės, kurioje yra rezervuaras su anglies dvideginiu. Apžiūrimo pistoleto dėtuvėje yra 6 mm skersmens plastikiniai rutulio formos Šratai. Apžiūrimas pistoletas yra pramoninės gamybos pneumatinis pistoletas, skirtas šaudyti 6 mm skersmens rutulio formos BB tipo šratais. Šis pistoletas prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Iš jo iššautų sviedinių kvantinė energija neviršija 2,5 g. (2 t., b. l. 61-65).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje 2017-08-02 protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. V. vietą, kur sustojo pravažiavus automobilį, po to parodė, kur konflikto metu jam pataikė pirmą smūgį į veido sritį, po to parodė, kur jam trenkė į galvos sritį iš nugaros pusės, po to parodė, kaip jis nugriuvo , kai jį kažkas patempė už striukės ir kaip jį spardė, kai jis gulėjo ant žemės. (2 t., b. l. 47-55);

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje 2017-08-02 protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. R. parodė, kur stovėjo automobilis , pro kurį jie pravažiavo, po to kur sustojo, po to parodė kur konflikto metu jam pataikė du smūgius R. V., po to parodė, kur jis pajuto kai jam pataikė ne mažiau 4 smūgius į veido sritį, kaip po to kai jį pastūmė R. V. jis nugriuvo ir parodė, kokioje pozicijoje jam būnant , spyrė jam į nosį (2 t., b. l. 89-95).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje 2017-08-02 protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. K. parodė, kur stovėjo automobilis įjungtomis šviesomis, pro kurį jie pravažiavo, vietą kur jie sustojo, po to parodė, kur konflikto metu jam pataikė pirmą smūgį į žandikaulį, po to jam kažkuris iš nepažįstamų vyriškių trenkė į nugarą, po to kur pajuto smūgį, kai jam spyrė iš nugaros ir po smūgio jis parklupo ant vieno kelio, po to parodė kaip jį iš kelių daužė du vaikinai, suduodami ne mažiau 10 smūgių (2 t., b. l. 112-119).

Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką , tai yra demonstruodamas nepagarbą kartu su kitais asmenimis sutrikdė viešąją kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties sumušė V. U., ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltę patvirtina paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo parodymai teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam pareikštus kaltinimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ( įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų R. B., A. S. ir R. V. kaltė, dėl jiems inkriminuojamos veikos visiškai įrodyta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustų pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymų įvykis vyko (duomenys neskelbtini).

Prie šios vietos priėjimas yra laisvas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog be jokios priežasties, nukentėjusiems sustojus pažiūrėti ar nieko nekliudė pravažiuojančia mašina, kaltinamieji pradėjo muštynes. Nors kaltinamieji teigė, kad gynėsi nuo išauto šūvio, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog E. V. norėdamas nutraukti kaltinamųjų smurtinius veiksmus, būtent po to kai buvo suduota kitam nukentėjusiajam R. R. ir jam pačiam iš pradžių buvo šauta į orą, tikintis nutraukti smurtinius veiksmus. Tačiau kaltinamieji toliau tęsė nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtinius veiksmus. Kaltinamieji R. V. ir R. B. dėl šio epizodo kaltę pripažino. Tik vienas A. S. kategoriškai neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis jokių viešosios rimties sutrikdymo veiksmų neatliko, atvirkščiai būtent jis buvo tas asmuo, kuris stengėsi nuraminti visus. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo A. S. pardymus, kadangi šią jo iškeltą versiją paneigia teisminio nagribėjimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Teisminio nagrinėjimo matu R. B. patvirtino, jog jis su A. S. puolė vairuotoją. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. taip pat nurodė, jog Artūras mušėsi su trečius vaikinu. Taigi šiuo atveju matyti, jog ir A. S. atliko smurtinius veiksmus. Teismas kritiškai vertina A. S. parodymus, jog jis stengėsi visus nuraminti, buvo išsigandęs, kadangi iš ikiteisminio tyrimo duotų nukentėjusiųjų parodymų, matyti, jog būtent ten buvusi mergina visus stengėsi nuraminti, buvo išsigandusi. Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog A. S. spyrė į automobilį.

LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjimu atveju nustatyti, jog vykusio konflikto metu smurtinius veiksmus atliko visi kaltinamieji. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. B., A. S., R. V. bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. V. kaltė, dėl jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą visiškai įrodyta. Nors pats R. V. posėdžio metu neigė sulaužęs R. R. nosį, nurodydamas, kad ne jis nosį sulaužė. Tačiau teismas tiki ir vadovaujausi paties nukentėjusiojo R. R. parodymais, jog kai jis nugriuvo R. V. buvo arčiausiais jo. Kai jis kėlėsi pajuto smūgį į nosies sritį veidą. Šalia jo stovėjo R. V.. Šiuos jo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus patvirtina ir jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Nukentėjusysis R. R. patvirtino ikiteisminio metu duotus parodymus ir nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų matytų, jog R. V. jam galėjo įspirti, nes tuo metu buvo arčiausiai jo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nenustatė jokių pagrindų, jog nukentėjusysis norėtų apkalbėti R. V., juo labiau kad nukentėjusysis R. R. ir kaltinamasis R. V. yra susitaikę, pretenzijų kaltinamajam nukentėjusysis neturi. Be to, matyti ir pats R. V. dėl nukentėjusiojo turėto nedarbingumo yra atlyginęs civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kaltinamojo R. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

DĖL bausmės skyrimo

R. B. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas. Vieną nuskalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Administracine tvarka nebaustas ( tomas 3, b.l. 59 ), neteistas ( 3 tomas, b. l. 57). Pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Nors dėl antrojo smūgio teigė jog sudavė mažesnį skaičių smūgių, tačiau kaltę iš esmės pripažino. Todėl atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Todėl skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Taip pat į tai , kad nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiaisiais, nukentėjusieji pretenzijų jam neturi. Įvertinus visas šias nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vieną iš švelniausių bausmės rūšių laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.).

R. V. padarė dvi nusikalstamas veikas iš kurių viena apysunkė ir viena nesunki. Administracine tvarka baustas ( 3 tomas b.l. 46-49 ) neteistas ( 3 tomas, b. l. 44).

Savo kaltę pripažino iš dalies. Todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgtina į tai jog yra atlyginęs dalį padarytos žalos.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Nagrinėjamų atveju R. V. neatitinka visų sąlygų sprendžiant dėl atleidimo pagal laidavimą, kadangi savo kaltę pripažino tik iš dalies.

Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotoja M. V. pateikė prašymą perduoti R. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prašyme nurodo, kad ji yra R. V. mama. Posėdžio metu teigė, kad nėra blogas sūnus, buvo muštynės, kas įvyko, tas įvyko. Bet sūnus geras, padeda jai, klauso. Iš pradžių apie tą įvykį nieko jai nesakė, kai atėjo šaukimas tada sūnus papasakojo apie muštynes. Sūnus klauso ir jos ir tėvo nuomonės. Po įvykio pasikeitė į gerąją pusę, būna nuolat namuose, alkoholio nevartoja. Nors M. V. formaliai atitinka BK 40 str. keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas, vertindamas aplinkybes, jog ji praeityje yra buvus bausta dėl tėvų valdžios nepanaudojimo kito sūnaus atžvilgiu bei į tai, jog ir pats R. V. yra nekartą baustas administracine tvarka, teismui pagrįstų abejonių kelia mamos ir sūnaus tarpusavio pasitikėjimo klausimas, kadangi kaip matyti sūnus apie įvykį mamai papasakojo tik gavus iš policijos šaukimą, todėl teismas kritiškai vertina galėjimą paveikti sūnaus elgesį ir užtikrinti, jog R. V. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos M. V. laidavimą.

Skiriant bausmę R. V. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baustas administracine tvarka. Taip atsižvelgtina į tai, jog yra atlyginęs dalį padarytos žalos, tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog ne kartą yra baustas administracine tvarka, kas rodo, jog nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesių taisyklių. Todėl už padarytas nusikalstamos veikas skirtinos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos apėmimo būdu. Tačiau įvertinus, jog dėl vienos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai, neigė sulaužęs nukentėjusiajam nosį, yra atlyginęs dalį padarytų žalų, bausmės trukmės nustatytinos arčiau sankcijų minimumo. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad yra dirbantis, turi pakankamą pagrindą išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidėjus ir paskiriant įpareigojimus.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.).

A. S. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Administracine tvarka nebaustas ( 3 tomas b.l. 69 ) neteistas ( 3 tomas, b. l. 70). Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kad nėra lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vieną iš švelnesnių bausmės rūšių laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant gerokai mažesnę nei bausmės vidurkis.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. V. pareiškė civilinį ieškinį 570 eurų sumai ( 2 tomas , b.l. 45 ), Nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį 2000 eurų sumai ( 2 tomas, b.l. 103) . Byloje pateikė taikos sutartį, kurioje nurodė, jog R. R. ir E. V. įsipareigoja atsiimti civilinį ieškinį byloje ir pretenzijų šalims neturi ir ateityje neturės ( 3 tomas, b.l. 154-155). Teismo posėdžio metu R. R. ir E. V. patvirtino, jog žala atlyginta, pretenzijų neturi, atsisako ieškinio, kurį buvo pateikę ikiteisminio tyrimo metu ( 3 tomas, bl.194;198 ).

Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinių ieškovų R. R. ir E. V. ieškiniai nutraukti, nes ieškovai nuo jų atsisakė.

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti dėl R. R. sužalojimo ir nedarbingumo išmokėtas valstybinio socialinio draudimo išmokų , padarytą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 400 eurų žalą ( 2 tomas, 135-145). Teismo posėdžio metu R. V. pateikė du mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, jog 2018-03-26 buvo sumokėta 220 eurų ( 3 tomas, b.l. 156-157) ir 2018-05-02 sumokėta 180 eurų ( 4 tomas, b.l. 1) Iš viso atlyginta 400 eurų. Tokiu būdų matyti, jog civilinis ieškinys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atlygintai pilnai, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 855,60 EUR, kas sudaro nukentėjusiojo R. R. gydymo išlaidos 823,55 euro (2 t., b.l. 124-125), E. V. gydymo išlaidos sudaro 32, 05 euro( 2 tomas, b.l. 126) Kaip nustatyta dėl kaltinamojo R. V. veiksmų nukentėjusysis R. R. buvo gydomas dėl nosies lūžio, o E. V. dėl kaltinamųjų R. V., R. B., A. S. veiksmų. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Nors posėdžio metu R. V. nurodė, jog yra pradėjęs atlyginti žalą, tačiau byloje nėra pateikęs jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl priteistina solidariai iš R. V., R. B., A. S. 32, 05 euro patirtos E. V. gydymo išlaidos ir iš R. V. 823, 55 euro patirtos R. R. gydymo išlaidos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 ( šešiems) mėnesiams.

- pagal LR BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8( aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti R. B. subendrintą 1 ( vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos , būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonė –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. S. ( A. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti laisvės apribojimu 5 ( penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos , būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąją priemonė –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

R. V. ( R. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti:

pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - areštu 20 parų

pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apimant griežtesne švelnesne ir R. V. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 ( keturiems) mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, punktus, ir R. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams , įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonė –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš R. V., R. B., A. S. 32, 05 euro patirtas E. V. gydymo išlaidas ir iš R. V. 823, 55 euro patirtas R. R. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai Ž. L. g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė