- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2-163-922/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00032-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- T. P., L. K.
- Atsakovas
- AB LESTO
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Advokatai
- Virginijus Gžimaila, Juta Gžimailaitė
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovui T. P., jo atstovui advokatui Virginijui Gžimailai ir advokato padėjėjai Jutai Gžimailaitei, atsakovo AB LESTO atstovams L. P. ir S. B., trečiojo asmens atsakovo pusėje- Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui S. B., nedalyvaujant ieškovui L. K., jį atstovauja advokatas Virginijus Gžimaila ir advokato padėjėja Juta Gžimailaitė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. P. ir L. K. ieškinį atsakovui AB LESTO, trečiajam asmeniui- Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dėl įpareigojimo iškelti elektros oro liniją, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai T. P. ir L. K. pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo iškelti elektros oro liniją. Pirminiame ieškinyje nurodoma, kad 2013-04-07 d. T. P. iš O. B. nupirko sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Sodyboje jau buvo pastatytas gyvenamasis namas, nuo kurio už 0,8 m buvo pravesti elektros oro linijos laidai. 2011 m. jis pasistatė namo priestatą, 2012-04-24 d. gavo atsakovo AB LESTO pranešimą Nr. 44820-22, kuriuo jis įpareigojamas iki 2012-08-30 d. pašalinti pažeidimus, esančius 0,4 kV oro linijos apsaugos zonoje, per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, jis bus nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁵ str. Jis 2012-06-13 d. nusiuntė prašymą AB LESTO Akmenės tinklo eksploatavimo grupės vadovui L. P., kuriuo prašoma išaiškinti ar minėta oro linija buvo nutiesta laikantis Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, ar buvo paruoštas projektas oro linijos pravedimui ir ar jis buvo suderintas su Valstybinės energetikos inspekcija. Atsakovas 2012-07-12 d. raštu Nr. 44820-45, atsakydamas į ieškovo prašymą, nurodė, kad šioms linijoms nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai, ir pakartotinai priminė iki 2012-08-30 d. turi būti pašalinti pažeidimai. Ieškinyje atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas nenurodė ar elektros tinklai buvo nutiesti teisėtai. Elektros 0,4 kV oro linija L-300 iš AK-301 atramų Nr. 300/16 ir 300/17 užregistruota 1977 m. Iki 2012 m. ši elektros oro linija buvo laikoma teisėta, niekam nekliudė, nors pastatas ir buvo arčiau nei 2 m iki jos, t. y. 0,8 m. Atsakovas tik 2012 m. nustatė pažeidimą ir liepė jį pašalinti. Ieškovas, norėdamas pašalinti nustatytus pažeidimus, turėtų nugriauti savo gyvenamąjį namą, kuris buvo pastatytas dar 1961 m., kai jos savininkas buvo kitas asmuo, arba perkelti elektros oro liniją į Tilto g. savo lėšomis. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo 2013-07-12 d. pranešimu, 2012-07-16 d. kreipiausi į Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių, prašydamas išspręsti šį ginčą. Nurodė, kad jo tėvas, P. K., bendraudamas su Valstybinės energetikos inspekcijos inspektoriumi S. B. sutiko bendradarbiauti bei prisidėti 250 Lt dėl elektros oro linijos iškėlimo, AB LESTO Akmenės tinklo eksploatavimo grupės vadovas L. P. sutiko su tokiu pažeidimo pašalinimo būdu, todėl Valstybinė energetikos inspekcija nutraukė skundo nagrinėjimą jo atžvilgiu. Nors AB LESTO Akmenės tinklo eksploatavimo grupės vadovas L. P. sutiko, kad ieškovas prisidėtų prie oro linijos nukėlimo, tačiau po to ieškovas ilgą laiką jokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė, atsakovas neatsakydavo į ieškovo raštus. Ieškovas tik 2013 m. gavo atsakovo 2013-01-07 d. pranešimą Nr. 44820-08, kuriuo jis įpareigojama pašalinti pažeidimus iki 2013-01-30 d. Nurodoma, kad ieškovas mėgino šį ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas bendradarbiauti nenori, jis nesutinka su atsakovo veiksmais, nes pažeidimai jau buvo padaryti prieš jam įsigyjant sodybą ir prieš pastatant priestatą. Dėl to, prašo įpareigoti atsakovą AB LESTO iškelti elektros oro liniją iš ieškovų sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo lėšomis; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (I tomas, 2-4 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovai T. P. ir L. K. patikslintame ieškinyje papildomai nurodė, kad minėtos elektros linijos atramos yra pastatytos ieškovų L. K. ir T. P. sodybose. Ieškovo L. K. gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1960 m., o elektros linija nutiesta 1977 m. Tuo metu galiojo 1970 m. priimtos Elektros įrenginių taisyklės, kurių II skyriaus 4 poskyrio 5 str. numatyta, jog oro linijos turi būti tiesiamos taip, kad atramos neužgriozdintų įėjimų į pastatus bei įvažiavimų į kiemus ir netrukdytų transporto bei pėsčiųjų judėjimo. Pažymima, kad „griozdinimas“ Lietuvių kalbos žodyne (lkzd.lki.lt) suprantamas kaip apstatymas ne vietoj stovinčiais baldais, rakandais ar šiaip kokiais daiktais, gremėzdais. Ši įstatymo norma buvo akivaizdžiai pažeista dėl to, kad atramos abiem ieškovams trukdo eiti į tvartą, vesti gyvulius į jį, privažiuoti su traktoriumi ar automobiliu, išvežti mėšlą, privežti šieną ir pan. Dėl esančios atramos ieškovai negali atlikti tvarto rekonstrukcijos darbų, jo nugriauti ar pasistatyti garažą, auginti medžių, o žmogus gyventi plynoje vietoje taip pat negali. Taip pat yra pavojus, kad tokie seni stulpai vieną dieną gali nuvirsti į kiemą ar ant pastato ir sužaloti čia gyvenančius žmones. Ieškovų manymu, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad minėta elektros atrama yra užgriozdinusi ieškovų kiemus, ieškovai negali tinkamai naudotis savo ūkiniais pastatais bei kiemais. Nurodoma, kad byloje buvo pateiktas matininko A. B. stulpų ir pastato planas ir tikslus paskaičiavimas, remiantis „Autocad“ kompiuterine programa, kad atstumas nuo horizontalios linijos tarp elektros laidų iki namo yra 0,78 cm. Pažymima, kad realus atstumas nuo laidų dar sumažėjo, nes šiuo atveju kaip atskaitos taškas imtas būtent tarpas tarp dviejų laidų. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal elektros linijos tiesimo metu galiojusių Elektros įrenginių taisyklių II skyriaus 4 poskyrio 39 str. horizontalus atstumas nuo laidų, jiems labiausiai atsilenkus, iki pastatų ir statinių turi būti ne mažesnis kaip: 1,5 m - nuo balkonų, terasų ir langų; 1 m - nuo aklinų sienų. Tiesti elektros oro linijas virš pastatų neleidžiama, išskyrus atšakas nuo oro linijų į pastatų įvadus. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad dar prieš ieškovui T. P. pasistatant priestatą, elektros oro linija ėjo arčiau negu 1,5 m nuo lango, bei arčiau negu 1 m nuo aklinos sienos, buvo virš namo stogo. Taigi ši elektros linija jau 1977 m. buvo nutiesta nesilaikant įstatymo reikalavimų, todėl turėtų būti pripažinta neteisėta. Atsižvelgiant į tai, ieškovas T. P. negali atsakyti už teisės pažeidimą, kuris buvo padarytas kitų asmenų. Argumentai, kad ieškovas, pirkdamas sodybą, jau žinojo apie esamą elektros liniją, yra niekiniai. Principas „iš ne teisės teisė neatsiranda“ yra vienas svarbiausių teisinėje valstybėje, kurį ne kartą yra paminėjęs LAT savo nutartyse. Ieškovų nuomone, būtina taikyti šį principą, antraip būtų paprasta tikslų pasiekti neteisėtomis priemonėmis. LAT 2005-02-28 d. nutartyje Nr. 3K-3-122/2005 pažymėjo, jog vienas pagrindinių teisės principų nustato, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, taip pat buvo pasisakyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14 d. ir 1994-05-27 d. nutarimuose. Šiuo atveju atsakovas AB LESTO savo reikalavimus grindė 2007 m. ir 2010 m. teisės aktais, kuriuose numatyta, jog įstatymo pažeidimai turėtų būti pašalinti ieškovo lėšomis. Kadangi ginčo linijos jau 1977 m. buvo nutiestos neteisėtai, ieškovo manymu, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, bandydamas savo pareigas perkelti silpnesniajai šaliai – vartotojui. Jei ieškovai nukeltų elektros liniją savo lėšomis – atsakovas gautų neteisėtos naudos. Be to, atsakovas remiasi tik šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Atkreipiamas dėmesys į Energetikos įstatymo 18 str. 2 d., kurioje reglamentuojama, kad privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Byloje nėra duomenų apie jokį susitarimą nei su dabartiniu savininku, nei su prieš tai buvusiais. Pagal Energetikos įstatymo 15 str. 4 d. vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Taigi išlaidas gali atlyginti ne tik vartotojas, bet ir kiti asmenys. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą AB LESTO iškelti elektros oro liniją savo, o ne ieškovų, lėšomis į Tilto g. (I tomas, 132-136 b.l.).
Ieškovai, jų atstovai teismo posėdyje palaikė ieškinyje suformuotą reikalavimą, papildomai ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovas T. P. 2010-04-07 d. nusipirko sodybą ir pradėjo statyti priestatą, pasistatė 2011 m., kadangi statant priestatą nebuvo daromas kapitalinis remontas, tai ieškovas niekur nesikreipė dėl leidimo išdavimo, taip pat nederino statybos projekto nei su atsakovu ar kitomis valstybinėmis institucijomis. Paaiškino, kad buvo bandyta spręsti ginčą taikiai ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau nepavyko pasiekti abiem pusėm priimtino susitarimo. Prašo ieškinį patenkinti ir nukelti elektros oro linijos atramas Nr. 300/16 ir Nr. 300/17, ieškovams pajungti elektrą nuo atramos Nr. 300/15-1, įpareigojant šiuos darbus atlikti atsakovo lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovas AB LESTO pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo įsitikinimu, ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti todėl turėtų būti atmesti. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių (toliau – Elektros tinklų apsaugos taisyklės) 4 punkte yra nustatyta jog siekiant apsaugoti elektros tinklus, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelia nelaimingiems atsitikimams, teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatomos apsaugos zonos, o taip pat teisės aktais yra nustatomi minimalūs leistini atstumai nuo elektros tinklu iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus, kertamos proskynos miškų masyvuose ir želdynuose. Šiuo metu galiojantys minimalūs atstumai nuo elektros oro linijų yra nustatyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-12-20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių (toliau – Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės) 258 punkte, kuriame teigiama, jog horizontalusis atstumas nuo labiausiai priartėjusių oro linijos laidų iki statinio aklinų sienų turi būti 1 m. Ieškovo teigimu, atstumas nuo gyvenamojo namo, unikalus Nr. 3296-1009-8014, sienos iki elektros oro linijos yra 0,8 m, t. y. 0,2 m mažesnis nei yra reikalaujama šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Nors formaliai šis atstumas ir neatitinka dabar galiojančiuose teisės aktuose nustatyto minimalaus atstumo nuo oro linijos iki pastato sienos, tačiau nuo 1977 m. eksploatuojant ginčo liniją, toks nežymus atstumo neatitikimas nebuvo vizualiai pastebėtas kaip keliantis realią grėsmę pastato ar jame esančių žmonių saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo T. P. gyvenamasis namas buvo pastatytas 1961 m., elektros oro linija pradėta eksploatuoti 1977 m., todėl preziumuotina, jog valstybei tiesiant ginčo liniją, valstybė laikėsi tuo metu galiojusių nustatytų elektros įrenginių įrengimo reikalavimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovas žemės sklypą ir jame esančius pastatus, įskaitant pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 3296-1009-8014, įsigijo 2010-04-07 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 2011 m. prie minėto gyvenamojo namo pristatė priestatą. Būtent pastatydamas minėtą priestatą be elektros tinklus eksploatuojančios įmonės, t. y. atsakovo, suderinimo ir leidimo, ieškovas akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11, 13, 16.1 punktų reikalavimus, t. y. priestatas buvo pastatytas po elektros oro linija. Pažymima, jog elektros oro linija yra nutiesta neizoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais, todėl jos buvimas virš pastato stogo kelia realią grėsmę pačiam pastatui, jame esančių žmonių sveikatai, gyvybei bei jų turtui. Pabrėžiama, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklių 2 punktas nustato, jog šios taisyklės turi būti taikomos vykdant bet kokia veiklą elektros tinklu apsaugos zonų ribose ir arti jų. Dar prieš ieškovui įsigyjant šį žemės sklypą jame 2007-11-14 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. V-5222 pagrindu viešajame registre buvo įregistruotos 0,01 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos. Taigi ieškovas, jau įsigydamas žemės sklypą ir jame esančius pastatus, preziumuojama, kad veikė kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, t. y. žinojo ar turėjo žinoti tikrąją padėtį – elektros oro linijos, kuri buvo nutiesta įsigyjamame žemės sklype šalia gyvenamojo namo, paskirtį, ir su jos naudojimu susijusius žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimo apsunkinimus bei veiklos apribojimus nustatytoje elektros linijų apsaugos zonoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 18 punkte nurodyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontai atstumą nuo kraštinių jos laidų; elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą: iki 1 kV - po 2 m. Analogiško ploto elektros oro linijos apsaugos zona nustatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.1.1 punkte. Būtent Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.1 punkte numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančiu asmenų sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius. Pažymima, kad tuo metu, kai buvo pastatytas priestatas, galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-01-31 d. sakymu Nr. 4-40 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, kurių 267 punkte buvo numatyta, jog oro linijos laidų buvimas virš pastatų yra draudžiamas. Jei ieškovas prieš statydamas priestatą būtų kreipęsis į atsakovą dėl statybos darbų elektros linijos apsaugos zonoje suderinimo, kaip yra reikalaujama Elektros tinklų apsaugos taisyklių 13 punktu, dar statinio statybos projekte galėjo būti numatomos ginčo linijos iškėlimo ar jos pakeitimo į oro kabelių liniją priemonės. Atsakovas, pastebėjęs akivaizdų ir šiurkštų Taisyklių pažeidimą ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apsaugos zonoje nesilaikymą (priestato pastatymą po ginčo linija be atsakovo sutikimo), raštu kreipėsi į ieškovą dėl Taisyklių pažeidimo su raginimu pašalinti pažeidimo padarinius. Ieškovas ir atsakovas iškilusį ginčą bandė spręsti taikiai, buvo bandoma rasti kompromisinį sprendimą, ieškovui žodžiu buvo siūlomas paprasčiausias pažeidimo padarinių pašalinimo variantas: ginčo linijos pakeitimas į oro kabelių liniją. Oro kabelis – tai susukti izoliuoti, sustiprinti faziniai laidai, kuriems yra nustatomi mažesni minimalūs atstumai iki pastatų sienų ar net pastatų stogų. Vadovaujantis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 295 punktu horizontalusis atstumas nuo daugiausia atlenktų oro kabelių iki balkonų, terasų ir langų turi būti ne mažesnis kaip 1 m, iki aklinų sienų – 0,15 m, o iki stogo atbrailos – 0,5 m. Ieškovui buvo žodžiu paaiškinta, jog jis privalo kreiptis į artimiausią atsakovo klientų aptarnavimo centrą su paraiška, pagal kurią atsakovas galėtų išduoti technines sąlygas ginčo linijos keitimo į oro kabelių liniją darbų vykdymui. Nesulaukus ieškovo paraiškos, atsakovas dar kartą išsiuntė ieškovui rašytinį įspėjimą dėl pažeidimo padarinių pašalinimo ir atitinkamų sankcijų taikymo. Atsakovas patvirtina, jog ginčo liniją valstybė 1977 m. nutiesė teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais. Pirma, ginčo linija buvo nutiesta ir pradėta eksploatuoti dar 1977 m. ir iki šiol yra apskaitoma atsakovo balanse kaip ilgalaikis bendrovės turtas. Antra, visi iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo pastatyti elektros energetikos objektai (tarp jų ir ginčo linija) buvo tvarkomi išimtinai su valstybės leidimu, valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje bei valstybės lėšomis. Trečia, nuo ginčo linijos įrengimo praėjo 36 m., todėl projektiniai ir statybos dokumentai ar brėžiniai nėra išlikę. Ieškovui 2012-07-12 d. rašte Nr. 44820-45 buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Elektros energetikos įstatymas) 75 str. yra nustatyta, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos kartu su linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 d. įsakymu Nr. V-100, patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nurodoma, kad ilgiausias nustatytas finansinio ir kito turto (išskyrus statinių ir kt. nekilnojamojo turto) valdymo dokumentų saugojimo terminas yra 10 m. Todėl nei atsakovas, nei kitos valstybės institucijos, neturėjo pareigos daugiau kaip 30 m. saugoti kilnojamųjų daiktų – oro linijos su atramomis – įrengimo, pastatymo dokumentų. Ketvirta, aplinkybė, kad atsakovas ieškovui nepateikė ginčo linijos įrengimo, pastatymo dokumentacijos, nesuteikia pagrindo teigti, jog ginčo linija buvo nutiesta neteisėtai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, kad jis yra turto savininkas, ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Taigi nagrinėjant ginčą, svarbiausia, ar ginčo linija riboja, pažeidžia ieškovo, kaip savininko, teises. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. ieškovas turi įrodyti, įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus, t. y. kad ginčo linija su atramomis daro neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar ieškovo sklype esantys pastatai neteks stabilumo ir pan., todėl atsakovas privalo savo lėšomis iškelti oro liniją iš ieškovo žemės sklypo, tačiau ieškovas to neįrodė. Byloje esantys duomenys pavirtina, kad ieškovas, pastatydamas priestatą be elektros tinklus eksploatuojančios įmonės, t. y. atsakovo, suderinimo ir leidimo, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11, 13, 16.1 punktų reikalavimus ir šio pažeidimo padarinys – ginčo linija yra virš priestato, nesilaikyta nesilaikoma teisės aktais nustatyto draudimo po elektros oro linija statyti statinius, todėl kyla pavojus pačiam pastatui ir jame esantiems gyventojams. Pažymima, kad pagal LAT formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (LAT 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jie ieškovas įrodytų savo nuosavybės teisės ribojimą, jo nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 str. 1 d. nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, t. y. savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Šiuo atveju ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises riboja imperatyvios įstatymo nuostatos bei viešasis interesas. Ieškovas ieškinyje savo nuosavybės teises gina reikšdamas reikalavimą atsakovo lėšomis iškelti jo žemės sklype esančią ginčo liniją. Tačiau šiuo atveju ieškovo, kaip savininko, teises ir jo teisę reikšti negatorinį ieškinį riboja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 15 str. 4 d., kurioje yra įtvirtinta žemės savininku teisė iškelti elektros įrenginius, priklausančius energetikos įmonėms, iš savo žemės sklypo, sudarius su energetikos įmone atitinkamą susitarimą ir apmokant įrenginių perkėlimo išlaidas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-07-04 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos 54 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatymo 15 str. 4 d. norma yra imperatyvi, todėl tiek esant žemės sklypo savininko ir energetikos įmonės susitarimui, tiek ir jo nesant, suteikia teisę žemės sklypo, kuriame yra įrengti energetikos įmonėms priklausantys energetikos objektai, savininkui ginti savo pažeistas teises iškeliant iš sklypo energetikos objektus, tačiau paisant įstatymo nustatytos tvarkos, pagal kurią vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitu priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymima, kad atsakovas tiekdamas ir skirstydamas elektros energiją, tenkina ypatingus visuomenės poreikius ir ši veikla grindžiama viešuoju interesu, todėl darytina išvada, kad ieškovo nuosavybės teisių ribojimas įstatymu yra teisėtas ir būtinas siekiant apsaugoti AB LESTO ir kitų asmenų - elektros energijos vartotojų, teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996-01-24 d. nutarime pabrėžė, kad atskirų objektų veikla paprastai turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, visuotinai svarbių funkcijų atlikimui (pašto, telegrafo, energijos teikimo ir pan.). LAT savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu (LAT 2007-07-13 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-315/2007). Pažymima, jog visi atsakovui priklausantys elektros įrenginiai, tarp jų ir ginčo linija, yra būtini atsakovo, užtikrinančio visuomenės interesą gauti kokybišką elektros energiją, veikloje. Šiuo metu prie ginčo linijos (atramos Nr. 300/17) atšakos yra prijungti ir per šią liniją elektros energija tiekiama dviem vartotojų objektams, t. y. ieškovui T. P. ir L. K.. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą iškelti iš jo sklypo ginčo liniją nenurodė į kurią vietą ir į kurio žemės savininko nuosavybę turėtų būti perkelta ginčo linija su atramomis. Taip pat nurodoma, kad nagrinėjama byla neatsiejamai susijusi su kitų į bylą neįtrauktų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais, įskaitant jų teisę netrukdomai naudoti elektros energija. Tokio teisių gynimo būdo, kurį pasirinko ieškovas, pripažinimas ir tenkinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą, nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis teisės normomis ir teisiniais argumentais, atsakovas prašo ieškovo T. P. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, 30-34 b.l.). Atsakovas AB LESTO atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo atmesti ieškovų T. P. ir L. K. patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški nesutikimo argumentai kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodoma, kad Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 258 punkte bei 1977 m. galiojusių Elektros įrenginių įrengimo taisyklių analogiško reikalavimo II skyriaus 4 poskyrio 39 str. numatyti minimalūs atstumai tarp elektros oro linijos ir statinio, šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi iš ieškovų ir atsakovo pateiktų įrodymų (t. y. nuotraukų) matosi, jog tarp ginčo linijos laidų ir ieškovo T. P. gyvenamojo namo sienos horizontalaus atstumo nėra, nes ginčo oro linijos laidai yra aukščiau už patį pastatą ir jokių priartėjimų ar susikirtimų su pastato sienomis negalėjo būti. Atitinkamai, šis ieškovų argumentas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovų argumentais, jog ginčo linija užgriozdina ieškovams įėjimus į pastatus bei įvažiavimus į kiemus. Kaip matosi iš ieškovų pateiktų nuotraukų ginčo linija nėra pastatyti ant įvažiavimo į ieškovams priklausančius sklypus, elektros oro linijos atramos fiziškai netrukdo žmogui patekti į šalia atramų esančius ūkinius pastatus ar įvesti ten gyvulius. Aplinkybė, jog elektros oro linijos atramos trukdo ieškovams privažiuoti prie pat pastato su traktoriumi ar automobiliu negali būti vertinama kaip trukdanti transporto ar pėsčiųjų judėjimą, nes tai nėra gatvė ar pėsčiųjų takas, kur vyktų nuolatinis pėsčiųjų ar transporto judėjimas (II tomas, 14-19 b.l.).
Atsakovo atstovai teismo posėdyje palaikė savo poziciją, nurodytą atsiliepimuose. Paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kad 1977 m. pastatyta elektros oro linija būtų buvusi nuteista pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus. 1977 m. galioję teisės aktai numatė, kad atstumas tarp pastato ir elektros oro linijos turi būti 1 m (Elektros įrenginių įrengimo taisyklių analogiško reikalavimo II skyriaus 4 poskyrio 39 str.), ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyta analogiška nuostata (Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 258 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo T. P. gyvenamasis namas 1961 m. buvo medinis, vėliau jis buvo apmūrytas, todėl galimai dėl to sumažėjo atstumas tarp namo ir elektros oro linijos nuo 1 m iki 0,78 m, t. y. per plytos plotį. Ieškovas T. P., pirkdamas sodybą matė, kad per jos žemės sklypą eina elektros oro linija, be to, viešame registre buvo pažymėta apie elektros linijos apsaugos zoną, todėl jam turėjo būti žinoma, kad dėl elektros oro linijos, žemės sklypui yra taikomi tam tikri suvaržymai (pagal Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d., Energetikos įstatymo 18 str. 2 ir 3 d.). Ieškovas T. P. norėdamas pasistatyti priestatą privalėjo suderinti darbus su atsakovu pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11, 13, 16.1 punktus, tačiau to neatliko, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatė priestatą, dėl to bylos nagrinėjimo teisme metu atstumas tarp elektros oro linijos ir gyvenamojo namo su priestatu neatitinka minimalių teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Trečiasis asmuo Valstybinės energetikos inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d. nustatyta, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Pagal Elektros energetikos įstatymo 75 str. 1 d., tokie objektai nėra statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. nustato, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Panaši nuostata įtvirtinat ir Energetikos įstatymo 18 str. 3 d. Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.1.1 punkte detalizuojama, jog iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms nustatoma 2 m elektros tinklų apsaugos zona. Statybos, želdinimo ir žemės darbai apsaugos zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. Atkreipiamas dėmesys, kad tokios pačios Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatos galiojo ir 2010-04-07 d., t. y. sodybos pirkimo metu. Pažymima, kad Energetikos įstatymo 15 str. 4 d. įtvirtinta, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama. Atsižvelgiant į šią nuostatą, elektros oro linija turėtų būti iškeliama ieškovo lėšomis, todėl prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, 55-56 b.l.). Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. 1 d., Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d., CK 4.124 str. 1 d. ir CK 4.111 str. 1 d. jie elektros įrenginiai yra ne elektros energetikos įmonei priklausančiame žemės sklype, ir siekiant juos tinkamai eksploatuoti, aptarnauti, remontuoti, rekonstruoti, modernizuoti ir (ar) naudojimui užtikrinti, gali būti nustatomas žemės servitutas. Nors servitutas riboja žemės skypo savininkų teisę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šis jų teisių apribojimas yra neteisėtas (II tomas, 2-3 b.l.).
Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė savo poziciją, nurodytą atsiliepimuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas negatorinis ieškinys (CK 4.98 str.), siekiant apginti žemės sklypo savininkų T. P. ir L. K. teises, nesusijusias su valdymo praradimu. Prašoma įpareigoti atsakovą AB LESTO savo lėšomis iškelti elektros oro liniją iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad jis yra turto savininkas, antra, kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., LAT 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; kt.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovui T. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (I tomas, 38-44 b.l.; II tomas, 24-30 b.l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui L. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (I tomas, 142-150 b.l.; II tomas, 38-40 41-42 b.l.). Ieškovų žemės sklypuose yra elektros 0,4 kV oro linijos L-300 iš KT AK-301 atkarpa Nr. 300/16 ir Nr. 300/17 (I tomas, 51 b.l.; II tomas 37 b.l.), kuri buvo pradėta eksploatuoti 1977 m. spalio mėn. ir šiuo metu priklauso atsakovui (I tomas, 36 b.l.; II tomas, 22 b.l.). Nuo minėtos elektros oro linijos prijungtos atšakos, kuriomis elektra tiekiama ieškovams T. P. ir L. K. (I tomas, 51 b.l.; II tomas 37 b.l.).
Vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12 str., 13 str.) bei CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, t. y. CPK 182 str. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.) (žr., pvz., LAT 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Remiantis CPK 185 str. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. LAT yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., LAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., LAT 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., LAT 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Ieškovai savo, kaip savininko teisių pažeidimą, nurodo elektros oro linija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pirma, elektros oro linija pastatyta pažeidžiant statymo metu galiojusius teisės aktus, o būtent 1970 m. priimtų Elektros įrenginių taisyklės, kurių II skyriaus 4 poskyrio 5 str., elektros oro linijos atramos abiem ieškovams trukdo eiti į tvartą, vesti gyvulius į jį, privažiuoti su traktoriumi ar automobiliu, išvežti mėšlą, privežti šieną ir pan. Dėl esančios atramos ieškovai negali atlikti tvarto rekonstrukcijos darbų, jo nugriauti ar pasistatyti garažą, auginti medžių. Kadangi energetikos objektai yra įrengti neteisėtai, todėl negali būti ribojama ieškovų nuosavybės teisė, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Antra, atstumas tarp elektros oro linijos ir statinio neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to, elektros energijos oro linija yra nutiesta virš ieškovo T. P. gyvenamojo namo priestato stogo.
Ieškovas T. P. nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik tuomet, kai gavo atsakovo 2012-04-24 d. raštą Nr. 44820-22, kuriuo jis buvo informuotas, kad po 0,4 kV oro linija L-300 iš Ak-301 tarp atramų Nr. 300/16 ir Nr. 300/17 yra savavališkai (be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo) pastatytas statinys- T. P. gyvenamasis namas. Kadangi tai pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, ieškovas T. P. buvo įpareigotas iki 2012-08-30 d. pašalinti pažeidimus, išaiškinta apie administracinę atsakomybę, jei pažeidimai nebus pašalinti per nustatytą terminą (I tomas, 8, 45-46 b.l.). Pažymėtina, kad byloje esantys ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad inžinierius R. Š. 2010-06-25 d. raštu informavo ieškovą, jog virš pastato esanti elektros oro linija yra negalima, be to, ieškovui buvo paaiškinta, kad būtina keiptis dėl ją eksploatuojančią organizaciją dėl iškeldinimo (I tomas, 91 b.l.). Nors ieškovas T. P. teigia, kad šios inžinieriaus R. Š. pastabos nematė, todėl statant priestatą nesikreipė į jokias institucijas dėl šių statybų suderinimo, toks ieškovo teiginys, jog apie tai, kad negalimi statiniai po elektros oro linija, sužinojo tik gavęs atsakovo 2012-04-24 d. raštą Nr. 44820-22, laikytini nepagrįstais, kadangi dar prieš pradedant priestato statybos darbus jis buvo raštu informuotas apie teisės aktuose įtvirtintą draudimą. Nors šiame inžinieriaus R. Š. 2010-06-25 d. rašte nėra nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidžia priestato statybos, tačiau juose aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista draudimo esmė.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas T. P., atsakovas AB LESTO ir trečiasis asmuo- Valstybinė energetikos inspekcija siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją prieš kreipiantis į teismą, tačiau šalims nepavyko rasti abiem šalims priimtino sprendimo (ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, ar elektros oro linija pastatyta teisėtai; atsakovo 2012-07-12 d. raštu Nr. 44820-45 išaiškinta, kad elektros oro linijos yra kilnojamieji daiktai pagal Elektros energetikos įstatymo 75 str. 1 d., paaiškinta apie elektros apsaugos zonoje taikomus ribojimus, numatytus Energetikos įstatymo 18 str. 3 d., nurodyta, kad yra galimybė vartotojo lėšomis perkelti elektros oro liniją arba rekonstruoti elektros oro liniją, nepaisant to, ieškovas T. P. kreipėsi į trečiąjį asmenį – Valstybinės energetikos inspekciją dėl pažeistų teisių gynimo, Valstybinės energetikos inspekcijoje buvo nagrinėtas ieškovo T. P. 2012-07-16 d. pareiškimas, tačiau ieškovui T. P. ir atsakovui susitarus dėl pažeidimo pašalinimo, skundo nagrinėjimas nutrauktas (I tomas, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 47, 48-49, 50 b.l.).
Vadovaujantis LAT praktika, suformuota analogiškose bylose, aplinkybė, kad elektros oro linija buvo teisėtai įrengta elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti, yra visuotinai žinoma, reglamentuota įstatyme, todėl šios aplinkybės atsakovui nereikia įrodinėti (žr., pvz., LAT 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2006; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; kt.). Remiantis byloje esančiais įrodymais teismas daro išvadą, kad ieškovai CPK nustatyta tvarka neįrodė, kad elektros oro linija dar 1977 m. buvo nutiesta neteisėtai, t. y. CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė teisėtumo prezumpcijos.
Atsižvelgiant į tai, kad elektros oro linija pastatyta 1977 m. laikantis visų normatyvinių reikalavimų ir suderinimų pagal tuo metu galiojusią tvarką, kurios pagrindu teisėtai pastatytoms elektros oro linijoms Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos specialiosios naudojimo sąlygos – apsaugos zonos. Pačios oro linijų atramos nebuvo registruojamos kaip nekilnojamasis turtas, kadangi pagal specialų teisinį reglamentavimą laikomos kilnojamaisiais daiktais (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 2 d.). Ieškovams priklausantiems žemės sklypams yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – elektros tinklų apsaugos zonos (I tomas, 38-44, 142-150 b.l.; II tomas, 24-30, 38-40 41-42 b.l.). Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 7 dalis).
Pagal CK 4.37 str. savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama. Nuosavybės teisių apribojimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jei nuosavybės teisė ribojama remiantis įstatymu, ribojimas buvo būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nuosavybės teisės apribojimai yra proporcingi, suvaržymai būtini siekiant įgyvendinti visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-21 d. ir 2002-03-14 d. nutarimuose). CK 4.39 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Kadangi teisės aktuose (pvz., Elektros energetikos įstatymo 75 str. 4 d., Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16-19 punktuose įtvirtinti draudimai, 20-35 punktuose numatyti kiti ribojimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20, 21 punktai) yra numatyta nemažai apribojimų elektros tinklų apsaugos zonose (pvz., draudžiama auginti medžius, statyti statinius ir pan.), todėl tai laikytina savininko teisių suvaržymu.
Tiek ieškovas T. P., tiek ieškovas L. K., pirkdami sodybą turėjo matyti ir matė, kad per žemės sklypą eina elektros oro linija, be to, viešame registre buvo pažymėta apie elektros linijos apsaugos zoną - ieškovas T. P. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1467-3231) 2010-04-07 d., o žyma galioja nuo 2008-01-04 d.; ieškovas L. K. žemės sklypą (unikalus Nr. 3208-0006-0237) įsigijo 2003-05-22 d., o žyma galioja nuo 2003-04-16 d. Taigi, ieškovai kaip protingi, atidūs ir rūpestingi asmenys (lot. bonus pater familias) turėjo pasidomėti apie apribojimus, taikomus elektros tinklų apsaugos zonose, kadangi tai susiję su jų, kaip žemės sklypo savininko teisių įgyvendinimu, šios teisės ribojimais. Duomenų, kad buvę sklypų savininkai ginčijo linijos įrengimo teisėtumą nėra, todėl darytina išvada, kad savininkams (ieškovams) šios elektros oro linijos buvimas jų žemės sklype buvo priimtinas. Ieškovai neįgijo daugiau teisių, nei buvę žemės savininkai. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas T. P. statydamas priestatą nesilaikė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11, 13, 16.1 punktuose numatytų įpareigojimų, nors atliekant statybos darbus jam buvo išaiškinta tai (I tomas, 91 b.l.). Atitinkamai, pastačius namo priestatą (ieškovas perstatydamas priestatą, nugriovė buvusį ir pristatė naują, didesnio ploto priestatą), dabar virš jo eina elektros oro linija (I tomas, 89, 92-93, 96-99 b.l.).
Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (žr., pvz., LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; kt.). Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas ieškovų argumentą dėl nepagrįsto jų nuosavybės teisių apribojimo pripažįsta nepagrįstu, kadangi elektros tinklų apsaugos zonose taikomi suvaržymai yra neproporcingi, savininko teisės nėra nepagrįstai varžomos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996-01-24 d. nutarime nurodo, kad energijos teikimo turi didesnę reikšmę šalies ūkio funkcionavimui, nes tai susiję su visuotinai svarbių funkcijų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu (žr., pvz., LAT 2007-07-13 d. nutartį civilinėje byloje. Nr. 3K-3-315/2007; kt.). Energetikos statinys yra skirtas viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti, nes elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos tiekimą vartotojams, statomos elektros oro linijos, nustatomos elektros apsaugos zonos.
Atkreiptinas dėmesys, jog savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą, tačiau ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdžiui, nustatant apsaugos zonas arba servitutą (Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d., CK 4.123 str. 1 d.). Taigi elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei (atsakovui) ir ieškovams nesutarus dėl elektros energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimo, aptarnavimo, remonto, rekonstravimo, modernizavimo ir (ar) naudojimo gali būti nustatytas žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai elektros tinklų apsaugos zonų ribose.
Dėl savininko teisių gynimo būdo.
Kaip minėta, ieškovai prašo įpareigoti atsakovą iškelti iš ieškovų žemės sklypų elektros oro linijos atramas Nr. 300/16 ir Nr. 300/17, ieškovams pajungti elektrą nuo atramos Nr. 300/15-1, šiuos darbus atlikti atsakovo lėšomis.
Byloje nustatyta, kad atsakovas sutinka iškelti elektros oro liniją iš ieškovų žemės sklypų, o pagal galiojančius teisės aktus šias išlaidas turi padengti vartotojas, kuris reikalauja iškelti elektros oro liniją, tačiau ieškovai nesutinka mokėti už elektros oro linijos perkėlimą.
Remiantis Energetikos įstatymo 15 str. 4 d., pagal kurią energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu; tokiu atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Pažymėtina, kad ši teisės norma yra imperatyvi, tiek esant statinio savininko ir energetikos įmonės susitarimui, tiek jo nesant, suteikia statinio, kuriame yra įrengti energetikos įmonėms priklausantys energetikos objektai, savininkui teisę ginti savo pažeistas teises iškeldinant iš pastato energetikos objektus, tačiau šioje teisės normoje yra imperatyviai nurodyta, kad energetikos objektų perkėlimo išlaidas turi apmokėti pats savininkas (žr., pvz., LAT 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2006; kt.). Šią Energetikos įstatymo nuostatą detalizuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-07-04 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintų Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo 54 punktas, kuriame įtvirtina, kad vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausantys energetikos objektai (elektros tinklai ir įrenginiai), kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra perkeliami ar rekonstruojami remiantis operatoriui pateikta paraiška ir pagal teisės aktų nustatyta tvarka operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, šio Aprašo nustatyta vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju paraišką pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo savo lėšomis ir vadovaudamasis operatoriaus pateiktomis prijungimo sąlygomis parengia ir pateikia operatoriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtą operatoriaus elektros tinklų ir (ar) kitų įrenginių statybos (tiesimo) ir (ar) rekonstrukcijos projektą ir sąmatą. Energetikos objekto perkėlimo ir (ar) rekonstravimo išlaidas moka pageidavimą dėl tokio energetikos objekto perkėlimo ar rekonstravimo pateikęs vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo šio Aprašo 47 punkte nustatyta tvarka ir terminais.
Vadovaujantis CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d. nuostatomis, konstatuotina, kad savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų, jis turi teisę ginti savo kaip savininko teises ir interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu, t. y. vykdyti savininkui Energetikos įstatyme nustatytą pareigą savo lėšomis nukelti energetikos objektus arba savo lėšomis rekonstruoti elektros oro liniją į oro kabelių liniją su izoliuotais laidais.
Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai imperatyviai numato, kad elektros oro linijos perkėlimo išlaidas padengia elektros vartotojas, kuris to prašo, ieškovų reikalavimas atsakovo lėšomis iškelti elektros oro liniją taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovas bei trečiasis asmuo neprašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 126,49 Lt teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (I tomas, 1 b.l.; II tomas, 1 b.l.) (CPK 96 str. 2, 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 26 str., 79 str., 88 str. 1 d. 3 d., 93 str. 1 d., 96 str. 2, 6 d., 179 str., 185 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 63,24 Lt (šešiasdešimt tris litus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovo L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 63,24 Lt (šešiasdešimt tris litus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.