Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. K. 2023-09-30 apie 19.45 val. Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., kelio Bukiškis–Sudervė–Dūkštos Nr. 171 atkarpoje, esančioje šalia žemės sklypo adresu Sudervės g. 65 D, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldęs, nuvažiavo nuo kelio į griovį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas - policijos pareigūnų tikrinimo metu 2023-09-30 20.06 val. jo iškvėptame ore nustatyta 2.62 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Kaltinamasis R. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir parodė, kad dirbo taksi vairuotoju. Važiavo namo, vežė pažįstamą keleivį iki jo namų. Pastarasis pasiūlė išgerti. Kartu su juo išgėrė alkoholinių gėrimų. Kaip vėliau važiavo su automobiliu neatsiminė, dėl to bandė išsiaiškinti kokiu būdu jo mašina atsidūrė griovyje. Paaiškėjo, kad jo pažįstamas paprašė pavežti jį į parduotuvę. Vėliau su juo dar išgėrė, o paskui važiavo namo. Gerti pradėjo apie 19.00 val. Gėrė pusvalandį ar ilgiau. Gėrė brendį ar konjaką. Nuo tos vietos, kur gėrė alkoholį iki tos vietos, kur nuvažiavo į griovį, su automobiliu nuvažiavo apie 1,5 km. Automobilis priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis buvo priskirtas tik jam, niekas kitas juo nesinaudojo. Anksčiau nebuvo padaręs nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įsitikinęs, kad automobilis pats nuvažiavo į griovį, dėl to savo kaltės iš pradžių nepripažino. Nekilnojamojo turto neturi. Gauna darbo užmokestį. Turi skolų Sodrai apie 600,00 Eur.

3. 2023-09-30 (20.06 val.) alkotesteriu Draeger Alcotest 6810 ARBL-0762 R. K. nustatytas 2,62 promilės girtumas, pakartotinai patikrinus blaivumą 2023-09-30 (20.28 val.) nustatytas 3,24 promilės girtumas (b. l. 23-25).

4. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, alkotesterio parodymus, įvykio liudytojų skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašų turinį, policijos pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų turinį bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, prieina išvados, kad kaltinamasis R. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

5. Kaltinamasis R. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sugyventinės S. S.-B. laidavimą.

6. Kaltinamojo sugyventinė sutiko būti R. K. laiduotoja. Paaiškino, kad buvo šokiruota, jog R. K. vairavo neblaivus. Dažnai kalbasi su juo, jis atsižvelgia į jos nuomonę, todėl galės daryti jam teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų. Buvo bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Iš visų padarytų nusižengimų, ji padarė tik porą iš jų.

7. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Kaltinamasis R. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis), Lietuvoje neteistas (b. l. 119-121), todėl gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

9. Kaltinamasis teisme visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

10. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo apklausiamas tris kartus, tačiau savo kaltės vairavus automobilį būnant neblaiviu nepripažino, teigdamas, kad vartojo alkoholinius gėrimus, norėjo važiuoti automobiliu namo, tačiau to nedarė, kadangi automobilį rado griovyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai R. K. kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, o būtent liudytojų (vairavimo faktą mačiusių ir pranešusių apie galimai neblaivų vairuotoją Bendrojo pagalbos centro telefonu Nr. 112) apklausos protokolų, šių asmenų skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašų, policijos pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis reiškė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų viską perskaityti bei kruopščiai ir atsakingai išanalizuoti, tam jam buvo skirtas dviejų savaičių laikotarpis. Tačiau susipažinęs su visa bylos medžiaga, kaltinamasis prašymų ar papildymų neturėjo, savo pozicijos dėl kaltės pripažinimo nepakeitė (b. l. 133-135). Savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo R. K. visiškai pripažino tik teisme, nors jokie papildomi jo kaltę pagrindžiantys įrodymai į bylą pateikti nebuvo. Kaltinamojo teigimu, kaltės ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino tik dėl to, kad neatsiminė kaip važiavo su automobiliu ir visą tą laiką bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei kokiu būdu jo mašina atsidūrė griovyje. Teismo vertinimu, kaltinamojo išsakyta versija yra tik jo gynybinė pozicija, o ne nuoširdus prisipažinimas ir toks kaltės pripažinimas nelaikytinas kaltininko asmeninės valios aktu, kadangi paremtas išskaičiavimu ir bandymu išvengti griežtesnės atsakomybės už padarytą nusikaltimą, todėl konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos buvimo negalima.

11. Minėtu nusikaltimu žala padaryta nebuvo.

12. Svarstant, ar galima manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų būtina įvertinti duomenis apie kaltinamojo baustumą baudžiamąja bei administracine tvarka. Kaltinamasis Lietuvoje neteistas, užsienyje teistas vieną kartą už nusikalstamą veiką, nesusijusią su transporto priemonių vairavimu. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis R. K. per 5 metų laikotarpį 5 kartus baustas administracine tvarka, keturis iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 123-126). R. K. nebuvo baustas už nusižengimus, padarytus būnant neblaiviam, tačiau 2023-05-16 Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu buvo nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Nuobauda yra galiojanti, kadangi nėra duomenų, kad R. K. būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą. Nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

13. Teismas pažymi, kad pagal laidavimą kaltininkas gali būti atleistas esant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino dviejų sąlygų nebuvimą, todėl konstatuoja, kad kaltinamasis R. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

14. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. Kaltinamasis R. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas (b. l. 119-121), baustas administracine tvarka (b. l. 123-126), dirba (LITEKO duomenys), todėl kaltinamajam skirtina švelniausios rūšies bausmė – bauda, parenkant jos dydį arčiau minimalios ribos. Atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti skiriamą baudą vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį bei kaltinamojo gaunamas nedideles pajamas, paskirtą baudą leistina sumokėti per dvejų metų laikotarpį.

16. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone, anksčiau nei administracine, nei baudžiamąja tvarka nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau nagrinėjamo įvykio metu jam nustatytas girtumo laipsnis atitiko sunkaus girtumo kriterijų, kaltinamasis važiavo tamsiu paros metu, automobilį vairavo pavojingai, kadangi iš liudytojų parodymų matyti, kad jis važiavo vingiuodamas po visą kelią, t. y. išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, keldamas rimtą grėsmę eismo dalyvių saugumui, galiausiai kaltinamasis nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsidūrė griovyje, atsižvelgiant į nurodytus argumentus kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų ir 6 mėnesių terminui (BK 68 straipsnis).

17. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik naudojantis transporto priemone. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma su PVM (2020-06-19 nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Tačiau teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020).

19. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad konfiskuotino automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 6550,00 Eur (b. l. 35). Taigi atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė naudodamasis trečiajam asmeniui priklausančia transporto priemone, kurios negalima konfiskuoti, yra pagrindas, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį, išieškoti iš kaltinamojo automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 6550,00 Eur.

20. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (paso) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

21. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais (1 t.) - paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023-10-02.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. K. valstybės naudai automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią sumą, t. y. 6550,00 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt Eur).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (paso) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Grąžinti R. K. jo vardu išduotą pasą Nr. 23796103 (saugomas byloje).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

1) Paskirta 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

2) Paskirta 6550,00 Eur konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma privalo būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Mokant konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai.