- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- I3-2262-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00410-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Atsakovas
- S. N.
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Vilniaus apskrities VPK) skundą atsakovui S. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK prašo teismo priteisti iš atsakovo S. N. 1236,46 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad atlikus tarnybinį tyrimą dėl tarnybinio automobilio apgadinimo buvo konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 5:28 val. atsakovas S. N. K. V. g., Grigiškėse, Vilniuje, važiuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neapdairumo kliudė kelio atitvarus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo nustatyti atsakovo netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai, pažeidžiantys Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 222 p., tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su tarnybinio automobilio apgadinimu bei tuo pareiškėjui padaryta turtine žala. Buvo nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio pareiškėjas patyrė 1236,46 Eur nuostolį. Buvo įformintas eismo įvykis. Įvykio metu atsakovas S. N. buvo blaivus, žmonės nenukentėjo. Atsakovas žalos geranoriškai neatlygino. 2019 m. rugsėjo 11 d. atleidus atsakovą iš tarnybos, sprendimas dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo išskaičiavimo iš atsakovo darbo užmokesčio nebuvo priimtas. Dėl atsakovo veiksmų, vairuojant tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. KTK (duomenys neskelbtini), buvo pradėta materialinės atsakomybės taikymo procedūra.
Nors atsakovas dėl įvykio aplinkybių paaiškino, jog nežino, kur ir kaip apgadino tarnybinį automobilį, o pastebėjo grįžęs į Vilniaus apskrities VPK, taip pat 2019 m. rugpjūčio 6 d. savo tarnybiniame pranešime dėl minėto eismo įvykio paaiškino, jog automobilį galimai apgadino dėl į kelią netikėtai išbėgusio žvėries, siekdamas išvengti susidūrimo, kad neva susidūrimo nepajuto, sužeisto gyvūno nebuvo, o priekinė automobilio dalis nebuvo apgadinta, ir dėl to jis iš karto apie įvykį neinformavo ir tik grįžęs į tarnybą, apžiūrėjęs tarnybinį automobilį, pastebėjo, kad yra nežymiai įbrėžti ir įlenkti dešinės pusės priekiniai ir galiniai sparnai, po ko informavo Vilniaus apskrities VPK OVS, tačiau pareiškėjas pažymi, kad šias aplinkybes paneigia tarnybinio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovo atžvilgiu. Tarnybinio pranešimo, vaizdo įrašo duomenys tvirtina, jog atsakovas pažeidė KET 9, 127 ir 222, 219.1 punktus. Objektyvūs vaizdo įrašo duomenys paneigia atsakovo paaiškinimus dėl neva į kelią išbėgusio laukinio gyvūno (lapės ar šuns). Atsakovas paprasčiausiai nesuvaldė automobilio, prasidėjus nedideliam kelio posūkiui, jis nebuvo pakankamai atidus, kiek buvo būtina, kad nesukeltų pareiškėjui žalos.
Pažymi, kad Tarnybiniame pranešime konstatuota, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Žalos padarymas tarnybiniam automobiliui, padarius eismo įvykį (užvažiuojant ant kliūties, t. y. kelio atitvarą), ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo asmuo yra susijęs, yra neteisėta ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnį baudžiama neteisėta veika. Taigi, atsakovas padarė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala tarnybiniam automobiliui, o jo veika yra neteisėta ir priešinga teisei. Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad žalą tarnybiniam automobiliui padarė atsakovas, vairuodamas automobilį nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė pasireiškia neatsargumu, netinkamai įvertinus situacijos aplinkybes. Atsakovo tarnybinio automobilio smūgis į atitvarus buvo tiesioginė šio automobilio apgadinimo priežastis, sukėlusi pareiškėjui tiesioginius nuostolius. Taigi, neteisėta pareiškėjo veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjui kilusia žala.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, automobilio remontas kainavo 1236,46 Eur, ką patvirtina pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo dokumentai, kad pareiškėjas už automobilio remontą sumokėjo būtent 1236,46 Eur sumą. Kadangi atsakovo neteisėta veika, dėl kurios yra sukelta žala, yra padaryta dėl neatsargumo, todėl žalos atlyginimo dydis yra ribojamas 6 vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) suma. Atsakovo VDU buvo 1938,68 Eur, todėl išieškoti iš jo 1236,46 Eur dydžio padarytą žalą kliūčių nėra. Pareiškėjas ir atsakovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, žala padaryta tarnybos metu vairuojant tarnybinį automobilį. Remiantis išdėstytais argumentais pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsnį atsakovas privalo atlyginti pareiškėjui padarytą žalą.
Atsakovas S. N. atsiliepimo į skundą nėra pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimis, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-90, 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 1 O-TE-1724 „Dėl S. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atsakovas S. N. buvo atleistas iš Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų (b. l. 25-26).
Atlikto tarnybinio tyrimo metu buvo konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 6 d. apie 5:28 val. K. V. g., Grigiškėse, Vilniuje, atsakovas tarnybos metu važiuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. KTK (duomenys neskelbtini), dėl neapdairumo kliudė kelio atitvarus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atsakovo netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai, pažeidžiantys KET 9, 222 punktus, tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su tarnybinio automobilio apgadinimu bei tuo pareiškėjui padaryta turtine žala. Automobilis buvo eksploatuojamas nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl yra pagrindas taikyti materialinę atsakomybę. Kadangi atsakovas yra atleistas iš vidaus tarnybos, materialinės atsakomybės taikymas darbdavio sprendimu negalimas (b. l. 7-8).
Nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Transporter“, valst. Nr. KTK (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui Vilniaus apskrities VPK padaryta materialinė žala: dėl automobilio remonto patyrė 1236,46 Eur nuostolį. Tai patvirtina UAB „Moller auto“ 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 6982442 dėl 1116,25 Eur sumos ir UAB „ŽVK“ 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija DZ19 Nr. 496 dėl 120,21 Eur, 2019 m. lapkričio 12 d. pareiškėjo UAB „Moller auto“ atliktas pavedimas 1116,25 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „ŽVK“ atliktas mokėjimas 120,21 Eur sumai (b. l. 28-31). Atsakovas nėra atlyginęs pareiškėjui padarytos žalos.
Pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Statuto 1 straipsnis). Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Statuto 7 straipsnio 2 dalis). Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojojn atsakomybėn. Pareigūno materialinės atsakomybės pagrindą įtvirtina Statuto 38 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog už statutinei įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnis numato, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Pareigūno atleidimas iš pareigūno pareigų (pareigūno statuso netekimas) neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo (Statuto 43 straipsnio 7 dalis).
Statuto 43 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos tik kai kurios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė. Šioje nuostatoje nereglamentuotas kitos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymas, priešingai nei kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiškus teisinius santykius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnis nustato priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnis nustato kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti, t. y.: 1) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos, 2) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 3) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. T. D., 2018 m., DK 151 straipsnio komentaras, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1356-945/2019). Būtent tokios materialinės atsakomybės sąlygos yra nustatinėjamos tokio pobūdžio administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-432/2011).
LVAT yra išaiškinęs, jog tokiu atveju yra taikytina įstatymo analogija pagal DK 246 straipsnį (šiuo metu galiojančio DK 151 straipsnis), kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu (LVAT 2010 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-576/2010, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2120/2011).
Analogiškas statutinio pareigūno materialinės atsakomybės sąlygas įtvirtina Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir žalos atlyginimo aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 20 p. yra numatyta, jog nustatant, ar gali būti taikoma materialinė atsakomybė (žalos atlyginimas), turi būti nustatomos šios sąlygos (jų visuma): padaryta žala, žala padaryta neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra pažeidimą padariusio asmens kaltė, darbuotojas ir policijos įstaiga teisės pažeidimo metu buvo susijusi tarnybos ar darbo santykiais ir žala padaryta vykdant tarnybines funkcijas.
Nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus byloje, nustatyta, kad egzistuoja visos atsakovo materialinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. T. y. atsakovo neteisėti veiksmai, kuomet atsakovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniuje, K. V. g., Grigiškėse, Vilniuje, tarnybos metu tarnybiniu automobiliu padarė techninį eismo įvykį, atsitrenkdamas į atitvarą, apgadino tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. KTK (duomenys neskelbtini), ko pasekoje atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį. Tai patvirtina vaizdo įrašų Nr. V1003-190806-042017-042946-20010200 Nr. 1003-190806-042017-042946-20010100 duomenys, 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybinis pranešimas ir kiti įrodymai (b. l. 7-8, 9, 10-11, 12-13, 14, 17, 18, 19, 24). Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė KET 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
KET 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Nagrinėjamu atveju tarnybinio tyrimo metu surinkti duomenys ir įrodymai, vaizdo įrašų duomenys paneigia atsakovo paaiškinimus dėl neva į kelią išbėgusio laukinio gyvūno (lapės ar šuns). Atsakovas paprasčiausiai nesuvaldė automobilio, prasidėjus nedideliam kelio posūkiui, jis nebuvo pakankamai atidus, kiek buvo būtina, kad išvengtų automobilio atsitrenkimo į kelio atitvarus. Juolab, atsakovas paaiškinime yra nurodęs, kad įvykio metu automobilio greitis buvo 50 km/h, tuo tarpu kai leistinas greitis tame kelio ruože 20 km/h (2019 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio Nr. 07-19-9505570 išrašas, atsakovo 2019 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimas) (b. l. 10-11, 16).
Taigi, atsakovo paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl automobilio apgadinimo visiškai yra paneigtos aukščiau nurodytais įrodymais. Nėra pateiktų duomenų, kad atsakovas nesutikdamas su tarnybinio patikrinimo išvada, atleidimu iš vidaus tarnybos šiuos pareiškėjo veiksmus būtų skundęs įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo į šį skundą.
Pažymėtina ir tai, kad žalos padarymas tarnybiniam automobiliui, padarius eismo įvykį (užvažiuojant ant kliūties, t. y. kelio atitvarą), ir pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo asmuo yra susijęs, yra neteisėta ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnį baudžiama neteisėta veika.
Materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (LVAT 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019).
Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovas neteisėtus veiksmus padarė dėl neapdairumo, nepakankamo atidumo. Nustatyta atsakovo kaltės forma yra neatsargumas. Vertinant sąlygas materialinei atsakomybei kilti nustatyta, kad žala tarnybiniam automobiliui, kurį vairavo tarnybos metu atsakovas kilo esant nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis (2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybinis pranešimas).
Aprašo 3.6 punkte yra numatyta, jog nedaug viršyta įprasta tarnybinė rizika yra situacija, kurioje veikiama įgaliojimų ribose, tačiau dėl netinkamai prognozuoto objektyviai tikėtino trečiųjų asmenų elgesio, netinkamai įvertinto situacijos scenarijaus klostymosi ar neįvertintų aplinkybių, aiškiai išreikštų saugumo priemonių nesiėmimo, įvyksta incidentas, kurio metu padaroma turtinė žala ir (arba) nedidelė žala asmeniui. Laikytina, kad įprasta tarnybinė rizika yra nedaug viršijama, jei veikiant įgaliojimų ribose, teisėtai nepaisoma bendrųjų Kelių eismo taisyklių, kurių pažeidimas galėtų užtraukti vidutinio dydžio sankciją (vertinant visus pažeidimus, jų visetą bendrame KET pažeidimų kontekste).
Tiesioginė materialinė žala yra tiesioginiai nuostoliai. Nuostoliai - žala, išreikšta pinigais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-35-07). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarnybinio automobilio remonto kaina yra 1236,46 Eur. Šį dydį patvirtina UAB „Moller auto“ 2019 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. 6982442 dėl 1116,25 Eur sumos ir UAB „ŽVK“ 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija DZ19 Nr. 496 dėl 120,21 Eur sumos (b. l. 28-29). Faktą, jog pareiškėjas patyrė būtent 1236,46 Eur dydžio žalą, patvirtina ir Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjo tarnybinis pranešimas (b. l. 27). Pareiškėjas sumokėjo nurodyto dydžio sumą. Tai patvirtina 2019 m. lapkričio 13 d. AB SEB banko sąskaitos išrašas, kad 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Moller auto“ pareiškėjas sumokėjo 1116,25 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūra serija AA Nr. 6982442; taip pat pateiktas 2019 m. lapkričio 13 d. valstybės iždo mokėjimas pagal mokėjimo paraišką, jog 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „ŽVK“ buvo atliktas mokėjimas 120,21 Eur sumai, kuriuo buvo apmokėta 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija DZ19 Nr. 496 (b. l. 30-31). Atsakovas teismui nepateikė kitokį žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, nei žalos fakto, nei žalos dydžio neginčijo, todėl nustatant žalos dydį teismas remiasi pareiškėjo pateiktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėta veika, dėl kurios yra sukelta žala, yra padaryta dėl neatsargumo, todėl žalos atlyginimo dydis yra ribojamas 6 VDU (Statuto 43 straipsnis). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 17 d. pažyma apie darbo užmokestį Nr. 5-PAZ(10)-30 patvirtina, jog atsakovo VDU buvo 1938,68 Eur (b. l. 32), todėl išieškotina iš atsakovo žala yra 1236,46 Eur.
Kaip jau minėta, Statuto 43 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinant priežastinio ryšio sąlygos (taip pat - ir sąsajos teisės pažeidimo metu tarnybiniais santykiais bei žalos atsiradimo, susijusio su darbo veikla) yra taikytina įstatymo analogija, t. y. DK 151 straipsnis (LVAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-432/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovo tarnybinio automobilio smūgis į atitvarus buvo tiesioginė šio automobilio apgadinimo priežastis, sukėlusi pareiškėjui tiesioginius nuostolius. Taigi, nustatyta, kad neteisėta atsakovo veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjui kilusia žala.
Pareiškėjas ir atsakovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais. Eismo įvykio dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas buvo statutinis pareigūnas, - Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-1724 „Dėl S. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 25-26).
Nustatyta ir tai, kad žalos atsiradimas susijęs su atsakovo tarnybine veikla. Vilniaus apskrities VPK Operatyvinės grupės Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. pajėgų išdėstymo planas bei tarnybinis pranešimas patvirtina faktą, jog atsakovas padarė eismo įvykį tarnybos metu tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. KTK (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Pats atsakovas savo paaiškinimuose taip pat neginčijo tos aplinkybės, kad eismo įvykio metu jis patruliavo, t. y. vykdė savo tarnybines funkcijas. Taigi, nustatyta, kad egzistuoja ir šios materialinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygos.
Taigi, remiantis išdėstytais argumentais bei esant nustatytoms visoms atsakovo materialinės atsakomybės dėl žalos padarymo kilimo sąlygoms, atsakovui kyla pareiga atlyginti pareiškėjui padarytą 1236,6 Eur dydžio žalą. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 191688326, 1236,46 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo S. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.