Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 3–11) prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties 1.1 punktą; 2) pripažinti darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, panaikinti atsakovės direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo, negrąžinti ieškovo į darbą ir spręsti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui iš atsakovės kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 17 983,11 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, 2 000 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 570,67 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė 2016 m. rugpjūčio 31 d. terminuotos darbo sutarties pagrindu dirbęs vairuotoju–ekspeditoriumi (nuo 2017 m. sausio 26 d. – tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Darbo sutarties 1.1 punkto nuostata, kad ieškovo darbovietė yra UAB „Kamida“, darbdavys gali savo nuožiūra, be atskiro darbuotojo sutikimo, nustatyti darbo funkcijų atlikimo vietą ir, esant poreikiui, ją keisti, neatitiko tarp šalių besiklosčiusių santykių, kadangi ieškovas niekada nedirbo Lietuvoje. Tokia nuostata darbdavys pridengė neteisėtą darbą Europos Sąjungos šalyse, kuriose neturi filialų ar struktūrinių padalinių, siekė išvengti valstybių, kuriose ieškovas dirbo, jurisdikcijos ir pareigos mokėti Europos Sąjungos šalių lygį atitinkantį darbo užmokestį. Siųsdama ieškovą dirbti užsienyje, atsakovė neskyrė pinigų apgyvendinimui, nesudarė sąlygų užtikrinti transporto priemonės ir jo krovinio saugumą, dėl ko ieškovas turėjo visą laiką praleisti transporto priemonėje, neturėjo laiko poilsiui. Už transporto priemonėje praleistą laiką darbdaviui atsirado pareiga mokėti papildomą atlyginimą, tačiau atsakovė darbo užmokestį skaičiavo tik už faktiškai dirbtą laiką. Be to, atsakovė nemokėjo darbo užmokesčio ir dienpinigių už laiką, kuomet buvo vykstama iš (duomenys neskelbtini) į paskirties vietą (duomenys neskelbtini) ir atgal. Dėl nurodytų priežasčių susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Nesudarydama tinkamų darbo sąlygų ir versdama gyventi transporto priemonės kabinoje, atsakovė fiziškai sekino ieškovą, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Ieškovas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovei prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, tačiau 2017 m. spalio 24 d. buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Ieškovas nurodė, kad darbdavio įsakyme dėl atleidimo iš darbo neįvardintas nei pats pažeidimas, už kurį ieškovas baudžiamas, nei kada jis padarytas. Darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu ieškovo grąžinimas į darbą neįmanomas dėl patirtos moralinės skriaudos ir darbo sąlygų, kurios neturi tendencijos gerėti.