Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-850-617/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
1-850-617/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46980-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Juzef Stankevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-850-617/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46980-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.4.2.3; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam V. P.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-05-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-05-26 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; teistas Vilniaus apygardos teismo 2008-06-30 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-09-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausme paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimas 3 metams, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams, bausmė atlikta 2013-08-27, teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 8 d., apie 18.20 val., Švenčionių r. sav., Pabradės m., važiuodamas Vilniaus gatve, nuo Vilniaus pusės Švenčionių link, ties pastatu Nr. 151 (kelio Vilnius - Švenčionys - Zarasai 47 km), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo I. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d., 18.36 val., alkoholio kiekio nustatymo matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0442, patikrinus alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, be to, jis vairuojamu automobiliu važiuodamas Vilniaus gatvės jo važiavimui skirta eismo juosta, pažeidė KET 126 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, KET 129 punkto reikalavimą, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį, užtikrinantį galimybę sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, šlapią bei slidžią kelio dangą ir intensyvų eismą, bei atsižvelgdamas į pasirinktą greitį, jis nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės, dėl ko jis laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir priekine dalimi atsitrenkė į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusio A. K. vairuojamo automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, po susidūrimo „VW Touran“ automobilis buvo nublokštas į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais Vilniaus link V. L. (V. L.) vairuojamuoju automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko eismo įvykio metu automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. L. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 4 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2023-12-08 dirbo namuose (duomenys neskelbtini), po truputį išgėrinėjo, gėrė degtinę, vienas išgėrė gal 0,7 l talpos butelį. Jam pritrūko alkoholio, paėmė žmonos mašiną „VW Touran“, kuri stovėjo kieme, nes norėjo nuvažiuoti į Pabradę dar nusipirkti alkoholio. Šiaip neima žmonos mašinos, bet „šovė“ į galvą ir paėmė. Automobilis priklauso jo žmonai, automobilį pirko santuokoje, žmonos leidimo naudotis automobiliu neklausė, paėmė mašiną ir išvažiavo. Jam atrodė, kad važiavo vienas, bet paaiškėjo, kad važiavo su pažįstamu, tačiau to, kad pažįstamas važiavo kartu, neprisimena. Važiuojant buvo tamsu, bet kelias lyg nebuvo apsnigtas. Visiškai neprisimena kaip įvyko eismo įvykis, tik po įvykio prisimena ugniagesius, greitąją. To, kaip atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį, neprisimena. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Važiavo gal 70 km/val. greičiu. Teisės variuoti neturi. Sutinka, kad pažeidė kaltinime nurodytas KET, sutinku, kad dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Kaltę pripažįsta, gailisi dėl padaryto, dėl tokio savo elgesio „kaltas“ alkoholis. Po šio įvykio daugiau alkoholio nevartoja ir ateityje nevartos. Jaučiasi kaltas, kaltę visiškai pripažįsta, bet taip atsitiko. Civilinių ieškinių prašo netenkinti, supranta nukentėjusiuosius, sutrikdyta jų sveikata, jie turėjo išlaidų, bet jam ir taip susidarė apie 60000 € ir net neįsivaizduoja, kaip viską reiks atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo savo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta bylos medžiaga.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir proceso dalyviams sutikus, teismas nagrinėjo bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. L. paaiškino (t. 1, b. l. 119), kad neprisimenam nei eismo įvykio aplinkybių nei apskritai įvykio dienos. Prisimena, kai pabudo ligoninės reanimacijoje ir nesuprato dėl ko ir kodėl čia guli. Prisimena, kad iki eismo įvykio buvo Vilniuje, kad automobilis „Toyota Yaris“ stovėjo ties namais Vilniuje, o eismo įvykio dienos neprisimena išvis. Automobilį „Toyota Yaris“, kurio valstybinių numerių neprisimena, jam išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad turėtų galimybę vykti iš taško „A“ į tašką „B“. Automobilis, kiek prisimena, buvo techniškai tvarkingas. Eismo įvykio metu nukentėjo, patyrė turtinę, fizinę ir moralinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. paaiškino (t. 1, b. l. 98), kad 2023-12-08, vakare, tikslaus laiko neprisimena, kartu su bendradarbiu V. L. važiavo automobiliu „Toyota Yaris“, valstybinių numerių nežino. Automobilį vairavo V. L., o jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Baigę darbus Švenčionių r. sav., Pabradės m. užsuko į PC „Maxima“ apsipirkti. Apsipirkę vėl atsisėdo į automobilį važiuoti namo Vilniaus link. Prieš važiuojant atsisėdę abu prisisegė saugos diržus. Buvo tamsus paros metas, šalta, kritulių, atrodo, nebuvo. Prisimena, kad nuo parduotuvės aikštelės išvažiavo tvarkingai ir po to prisimena, kad atmerkia akis jau įvykus eismo įvykiui. Kaip įvyko eismo įvykis ir kas atsitrenkė į V. L. vairuojamąjį automobilį nurodyti negali, nes greičiausia trumpam prarado sąmonę. Po smūgio matė, kad V. L. buvo prispaustas ir pats išlipti negalėjo, o jis iš automobilio išlipo pats. Įvykio vietoje matė tik šviesios spalvos automobilį, markės nurodyti negali. Į įvykio vietą pirmi atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnai, vėliau medicinos greitosios pagalbos darbuotojai. Iš įvykio vietos jis bei V. L. buvo pristatyti į ligoninę Vilniuje. Jį po apžiūros išleido, gydymą tęsia Karoliniškių poliklinikoje, nes dėl patirto lūžio jam išduotas nedarbingumas. V. L. paguldė į ligoninę. Eismo įvykio aplinkybių neprisimena ir negali nurodyti. Įvykio metu nukentėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. U. paaiškino (t. 1, b. l. 63-65), kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas. Įmonėje dirba V. L. ir D. S.. 2023-12-08 pagal darbo sutartį minėti darbuotojai nuvyko dirbti į Švenčionių r. sav., Pabradės m. Jų darbo laikas numatytas nuo 8 iki 17 val. Kelintą tiksliai valandą minėti darbuotojai išvyko iš objekto nurodyti nežino ir nurodyti negali. Minėti asmenys nuolat gyveno Vilniuje, iš objekto į namus važiuodavo įmonės suteiktu automobiliu, arba pats asmeniškai juos parveždavo. Tą dieną, minėti darbuotojai iš darbo namo važiavo „Toyota Yaris“ automobiliu. Minėtas automobilis priklauso jo pažįstamam, kuris sutiko tą dieną leisti juo pasinaudoti. Automobilio savininko nepažįsta. Vakare jam paskambino D. S. ir pranešė, kad grįžtant po darbo namo pateko į eismo įvykį ir V. L. negali išlipti iš automobilio. Sužinojęs apie įvykį asmeniškai nuvyko į įvykio vietą. Bevažiuojant įvykio vietos link D. S. telefonu paaiškino, kad jie važiavo tiesiai. Eismo įvykio aplinkybių nematė. Su D. S. ir V. L. bendrauja iki šiol, jų sveikatos būklė po truputį gerėja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. paaiškino (t. 1, b. l. 67-69), kad yra automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Minėtą automobilį nusipirko 2023 metų vasarą. Minėtu automobiliu naudojosi jis bei kiti asmenys. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. 2023 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, pažįstamas V. U. paprašė, kad kelėtai dienų paskolinti automobilį, nes V. U. automobilis buvo sugedęs ir yra remontuojamas, o pastarojo įmonės darbuotojai neturi su kuo važiuoti. Jis paskolino automobilį V.. Po kelių dienų V. paskambino ir pranešė, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje. Eismo įvykio aplinkybių nežino. Kiek žino automobilis yra apgadintas, padaryta turtinė žala, tačiau žalos atlyginti iš eismo įvykio kaltininko nereikalauja ir ateityje nereikalaus, jokių pretenzijų eismo įvykio kaltininkui neturi ir nepageidauja dalyvauti procese, kaip nukentėjusysis. Dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo kreipsis į eismo įvykio kaltininko vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „Gjensidige“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino (t. 1, b. l. 73-75), kad 2023-12-08, vakare, jam priklausančiu automobiliu „Toyota Rav4“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš Vilniaus Švenčionių link. Važiavo keliu Vilnius - Švenčionys. Automobilį vairavo jis, o žmona D. K. sėdėjo šalia keleivio vietoje. Jie važiavo prisisegę saugos diržais. Tuo metu buvo tamsus paros metas, be kritulių. Kelio važiuojamoji dalis įvažiavus į Pabradės m. susidėjo iš dviejų eismo juostų, t. y. po vieną kiekviena kryptimi. Įvažiavęs į Pabradės m. važiavo jam skirta eismo juosta, važiavo tvarkingai apie 46-47 km/h. Greičiu. Priekyje, ta pačia kryptimi, arti važiuojančių automobilių nebuvo. Pravažiavęs po dešinėje pusėje esančią degalinę, pastebėjo priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesas ir neužilgo sekė smūgis į vairuojamojo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo vairuojamąjį automobilį apsuko, bei jis nuvažiavo į dešinį kelkraštį ir apsivertė ant kairės pusės šono. Dar po smūgio nuvažiuojant nuo kelio, automobilis priekiniu bamperiu atsitrenkė į stotelės stulpą. Sustojus automobiliui, pats iš jo išlipo, o žmoną padėjo iškelti praeiviai. Iš karto po smūgio net nesuprato kas nutiko, tik vėliau įvykio vietoje susirinkę žmonės paaiškino kas nutiko ir tik tada pastebėjo dar du susidūrusius ir apgadintus automobilius. Įvykio vietoje su automobilių vairuotojais nebendravo. Įvykio vietoje bendravo su „VW Touran“ vairuotojo pusbroliu, kuris į įvykio vietą atvyko po susidūrimo. Tas asmuo eismo įvykio aplinkybių nematė, bet atsiprašė ir apsikeitė kontaktais. Jo automobilyje buvo įrengtas vaizdo registratorius, minėtą vaizdo įrašą tyrėjai nusiųs elektroniniu paštu prijungimui prie bylos. Pažymi, kad vaizdo registratoriuje įvestas laikas neatitinka realaus Lietuvos laiko, atrodo rodo vieną valandą vėliau. Eismo įvykio metu nenukentėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Įvykio metu apgadintas jam priklausantis automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio apgadinimų patyrė turtinę žalą. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į „VW Touran“ automobilio vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovę „Gjensidige“. „VW Touran“ automobilio vairuotojui jokių pretenzijų neturi, nes patirtą žalą atlygins „Gjensidige“ draudimo bendrovė, nepageidauja dalyvauti procese, kaip nukentėjusysis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. paaiškino (t. 1, b. l. 82-84), kad 2023-11-08, apie 18:20 val., kartu su sutuoktiniu A. K. važiavo jo vairuojamu automobiliu „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus, Pabradės kryptimi. Privažiavus Pabradę, jų važiavimo greitis buvo apie 40 km/val., buvo tamsus paros metas, oras buvo darganas, apniukę, kelio danga buvo asfaltuota, ant važiuojamosios dalies, kuri yra iš dviejų skirtingų krypčių juostų, buvo suvažinėtas sniegas, kelio ruožas buvo apšviestas. Priešais važiavo automobilis, už jų buvo susidariusi visa važiuojančių automobilių eilė. Pravažiavus Pabradėje esančią degalinę „Viada“, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, kuris automobilį pastūmė į priekį. Tam, kad automobilis neišvažiuotų į priešpriešinę važiuojamosios dalies juostą, kur važiavo automobilis su įjungtais žibintais, vyras pasuko vairą, bei automobilis užvažiavo ant dešiniojo bordiūro ir priekine dalimi atsitrenkė į dešinėje pusėje esantį autobusų sustojimo stotelės ženklo stulpą, po ko automobilis apsisuko, bei už stotelės apvirto griovyje ant vairuotojo pusės šono. Būdama automobilio viduje kabėjo ant užsegto saugos diržo, bei laikėsi ranka už durelių, o vyras gulėjo šonu prisisegęs diržą. Vyras savarankiškai atsisegė diržą bei išlipo iš automobilio, tuo tarpu jai padėjo išlipti kelyje sustoję žmonės. Visą tą laiką galvojo, kad automobilyje sprogo padanga, dėl to nuvažiavo nuo kelio. Tik išlipus iš automobilio pamatė, kad įvyko eismo įvykis, kelio kairėje pusėje stovėjo kiti sudaužyti automobiliai, t. y. automobilis „Toyota“ ir „VW“, kurių valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atsimena, kad į įvykio vietą atvyko gaisrininkai, medikai ir policija. Gaisrininkai traukė automobilio „Toyota“ vairuotoją, o policijos pareigūnai sodino į savo tarnybinį automobilį „VW“ vairuotoją, kuris rėkė, keikėsi, daužėsi, buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi eidamas svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. „VW“ vairuotojas - vyras apie 40 metų amžiaus, vidutinio ūgio, vilkėjo drabužius panašius į darbinius, lyg statybininko. Kitų keleivių minėtose automobiliuose nematė. Patikslina, kad nežino, ar eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „VW“ visą laiką važiavo jiems iš galo. Įvykio vietoje buvo medikai, kurie pasiūlė suteikti medicininę pagalbą, tačiau jos atsisakė, nes jos neprireikė. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Po eismo įvykio į medikus nesikreipė, žala jai nepadaryta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. paaiškino (t. 1, b. l. 96), kad 2023-12-08, vakare, esant tamsiam paros metui, važiavo automobiliu AUDI A6. Važiavo keliu Vilnius – Švenčionys, Švenčionių link. Pravažiavęs Pailgės gyvenvietę, judant apie 90 km/val. greičiu jį aplenkė sidabrinės spalvos automobilis. Pastarojo lenkimo manevras jam pasirodė labai keistas, nes jį aplenkęs automobilis greitai persirikiavo atgal, taip sudarydamas avarinę situaciją. Jis net nespėjo sureaguoti, tik nusikeikė. Važiuojant toliau pastebėjo, kad tas pats jį aplenkęs automobilis, kito automobilio lenkimo metu vėl vos nesusidūrė su kitu automobiliu ir vos nenuvažiavo į griovį. Tada jam kilo įtarimas, kad to automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, todėl paėmė telefoną ir surinkęs 112 nusprendė informuoti tarnybas, o kad galėtų pasivyti tą automobilį turėjo viršyti numatytą leistiną greitį tame kelio ruože. Važiuojant Vilnius – Švenčionys keliu, minėto šviesios spalvos automobilio vairuotojas nuolat kėlė avarines situacijas. 112 operatorė jį sujungė su policijos pareigūnais, kuriems sakė kur važiuoja tas automobilis. Įvažiavęs į Pabradės m., pilkos spalvos automobilis, nemažinant greičio, judėjo, bet jis pareigūnams telefonu pasakė, kad tokiu greičiu mieste nevažiuos ir atsiliko. Kai tarp jo ir to automobilio buvo apie 500 m atstumas, pamatė, kad tas pilkas automobilis susidūrė su kitu automobiliu. Privažiavęs arčiau pamatė, kad susidūrė trys automobiliai, markių nurodyti negali. Iš pradžių jis pribėgo prie mažyčio automobilio, prie kurio vairo sėdėjo prispaustas vyras. Bandė pastarąjį kalbinti, bet vyras nereagavo, tada to automobilio keleivis pasakė, kad vairuotojas kalba tik rusų kalba, bet ir jam kalbant rusų kalba, nereagavo, vairuotojas tik aimanavo. Tada nubėgo link kito automobilio, kuris gulėjo ant šono, kuriuo važiavo vyras ir žmona. Iš to automobilio vyras buvo išlindęs, paklausė, ar viskas gerai, atsakė, kad taip, tik pastarojo žmonai reikėjo padėti, nes ji „kabėjo“ ant saugos diržo. Jis nubėgo link trečio automobilio. Minėtame automobilyje buvo du vyrai. Kai priėjo, jie nebuvo išlipę iš automobilio, vienas iš jų sėdėjo už vairo, o kitas šalia keleivio vietoje. Į klausimą, ar viskas gerai, jie nereagavo. Iš šalies žmonės pasakė, kad su jais viskas gerai. Tada jis vėl nuėjo link to automobilyje prispausto vyro, norėjo pastarajam padėti, bet nežinojo kaip, nes matė, kad iš ausų bėgo kraujas. Po kurio laiko atsigavo tie du vyrai, tada priėjo prie jų ir pastebėjo, kad jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis pasakė, kad važinėjate neblaivūs ir vos į jo automobilį neatsitrenkė. Automobilio keleivis buvo neblaivus, bet buvo ramaus būdo, o vairuotojas pradėjo lipti per keleivio priekinę pusę, per draugą, ir rėkti, kur tas erelis. Sulaukęs pareigūnų, paaiškino aplinkybes ir, palikęs savo kontaktus, išvyko. Automobilį vairavo tamsių plaukų vyras, o keleivis buvo rudaplaukis arba šviesiaplaukis, tiksliai įvardinti negali. Susidūrimo momento nematė, nes buvo nemažas atstumas tarp jų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. C. paaiškino (t. 1, b. l. 87-90), kad 2023-11-08, apie 18.00 val., grįžo namo iš draugo, pas kurį vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Per dieną suvartojo 1 l degtinės. Kaip tik tuo metu prie namų sustojo V. P. su automobiliu „VW Touran“. Matomai sustojo pamatęs jį einantį link namų. Iš kur važiavo V. nežino, šalia jo namų yra parduotuvė, galimai iš jos. V. pasiūlė važiuoti pas kartu pasibūti. Jis atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, prisisegė saugos diržu, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Ar tuo metu V. buvo išgėręs, pasakyti negali, nes pats buvo neblaivus. Kiek jam žinoma, V. negeria alkoholio, buvo užsikodavęs. V. gyvena apie pusantro kilometro nuo jo namų, jie planavo važiuoti ten. Pravažiavus posūkį link V. namų, paklausė pastarojo, kur jie važiuoja, V. paaiškino, kad tuoj apsisuks, taip jie nuo (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki Pabradės. V. važiavo tvarkingai, jokių avarinių situacijų nesukėlinėjo. Važiuojant automobiliu, nei jis, nei V. alkoholio nevartojo. Privažiavus Pabradėje esančią degalinę, kurios pavadinimo neprisimena, tamsoje nepastebėjo stovinčio automobilio, bei priekiu atsitrenkė į minėto automobilio bagažinę, po ko pajuto antrą smūgį į keleivio priekinę pusę. Po šio smūgio daugiau nieko neprisimena. Patikslina, kad kai važiavo su V. automobiliu VW, buvo apie 18.30 val., tamsus paros metas, kritulių nebuvo, tačiau kelio danga buvo slidi, buvo pašalę. Prieš susiduriant su pirmu automobiliu, jie važiavo asfaltuotu keliu, kuris turi dvi eismo juostas. Vienos juostos kryptis link Vilniaus, kitos kryptis link Pabradės. Jie važiavo Pabradės kryptimi. Važiavo 60 km/val. greičiu, o privažiavus degalinę, kur yra ženklas 50 km/val., V. pradėjo stabdyti, kadangi dažnai šioje vietoje stovi trikojis. Pravažiavus 200 m nuo šios vietos, jie susidūrė su stovinčiu tamsios spalvos automobiliu. Kiek žino, V. teisės vairuoti automobilį neturi, tačiau tuo metu jam tikrai tas nerūpėjo. Matė, kad minėtu „VW Touran“ automobiliu važinėjo V. žmona, paties V. už šio automobilio vairo anksčiau nėra matęs. Po eismo įvykio niekur į medikus nesikreipė, kiek jam žinoma, jį įvykio vietoje apžiūrėjo medikai, tačiau nuo jų pagalbos jis atsisakė. Dėl eismo įvykio pretenzijų V. P. neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. paaiškino (t. 1, b. l. 92-94), kad automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupirko iš bendrų šeimos lėšų ir užregistravo savo vardu. Teisę vairuoti turi, jos sutuoktinis V. P. teisės vairuoti neturi. Pastoviai automobiliu naudojosi tik ji. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairo ir stabdžių mechanizmas veikė tvarkingai. 2023-12-08 turėjo nedarbingumą, visą dieną buvo namuose. Prie namų, kur gyvena yra nuosavas kiemas, tad automobilis visada stovi kieme, o raktai arba lieka automobilio užvedimo spynelėje, arba koridoriuje ant spintelės. Kur tiksliai tą dieną buvo automobilio raktai, nurodyti negali. 2023-12-08 vyras buvo blaivus, kažką darė prie namų. Apie 17.00 - 17.30 val. pastebėjo, kad kieme nėra automobilio, todėl iš karto pradėjo skambinti vyrui, nes niekada nėra nebuvę, kad iš kiemo dingtų automobilis. Vyras ragelio nepakėlė, neatsiliepė. Vėliau, po 18 val., vyras pats jai paskambino ir pranešė, kad padarė avariją. Pradėjo aiškintis kur ir kaip. Sutuoktinis jai paaiškino, kad kažkur Molėtų kelyje. Su vyru negalėjo susikalbėti, nelabai suprato ką jis aiškina, todėl iš karto paskambino anytai. Anyta išvyko jo ieškoti. Vėliau anyta pranešė, kad V. policijos pareigūnai išvežė. Kada ir kur jos vyras vartojo alkoholinius gėrimus, nurodyti negali, nes nežino. Grįžęs namo vyras aiškino, kad neprisimena kur ir kaip jis važiavo. Ji irgi negali nurodyti, kur ir kokiu tikslu jos vyras važiavo tuo keliu. Eismo įvykio aplinkybių nežino. Jos vardu registruotą automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyras paėmė jai nežinant, be leidimo. Žino, kad įvykio metu nukentėjo žmonės, norėtų jų vyro vardu atsiprašyti.

Iš 2023-12-08 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 11-18) matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota kelių eismo įvykio vieta – Pabradės m., Vilniaus g., t. y. kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai 46,200 km. Įvykio vietoje matyti susidūrę trys automobiliai: „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Yari“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių išsidėstymas nurodytas eismo įvykio vietos schemoje. Važiuojamojoje kelio dalyje mėtosi šukės nuo apgadintų automobilių. Slydimo pėdsakų ant važiuojamosios, slidžios, apsnigtos asfalto kelio dangos nematyti. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Leistinas greitis 50 km/val.

Iš 2024-04-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-532(24) matyti (t. 1, b. l. 155-161), kad: 1) Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. V. P. vairuojamas automobilis „VW Touran“ priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į priekyje lėčiau, apie 41 km/h greičiu, judėjusio automobilio „Toyotas Rav4“ vairuojamojo A.K., užpakalinės dalies kairę pusę. Šios transporto priemonės susidūrė persidengdamos per apie 0,7 m . Dėl smūgio į užpakalinę dalį automobilis „Toyota Rav4“ prarado judesio stabilumą, nukrypo į dešinę ir ėmė suktis pagal laikrodžio rodyklę. Priekine dalimi ir kairiu šonu judėjo į priekį link dešinėje pusėje įrengtos maršrutinio transporto stotelės. Vėliau automobilis „Toyota Rav4“, nuslydo į dešinį kelkraštį ir apvirto ant kairio šono dešiniame griovyje. Automobilis „VW Touran“ po susidūrimo su automobiliu „Toyota Rav4“ išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, kur priekinės dalies kaire puse, persidengdamas per apie 0,9 m, susidūrė su priešinga kryptimi judėjusio automobilio „Toyota Yaris“, vairuojamo V. L., priekinės dalies kaire puse. Nuo smūgio automobilis „Toyota Yaris“ buvo sustabdytas ir atblokštas atgal, automobilio „VW Touran“ judėjimo kryptimi. Pastaroji transporto priemonė, pasisukusi horizontalioje plokštumoje prieš laikrodžio rodyklę, nuslydo į padėtį, matomą eismo įvykio vietos fotografijoje. Šios transporto priemonės susidūrė kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint link Švenčionių, automobiliui „VW Touran“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. 2) Negalima nustatyti automobilio „VW Touran“ judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir susidūrimų su automobiliais „Toyota RAV4“ ir „Toyota Yaris“ metu. 3) Negalima nustatyti automobilio „Toyota Yaris“ judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir susidūrimo su automobiliu „VW Touran“ mėtų. 4) Prieš eismo įvykį ir susidūrimo su automobiliu „VW Touran“ metu automobilis „Toyota RAV4“ judėjo apie 41 km/h greičiu. 5) Automobiliai „Toyota RAV4“ ir „VW Touran“ susidūrė kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint Švenčionių link, o pastaroji transporto priemonė ir automobilis „Toyota Yaris“ — kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje. Negalima nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietų kelio ilgio atžvilgiu. 6) Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „VW Touran“ vairuotojo V. P. veiksmai, — iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio automobilio „Toyota RAV4“, vairuojamo A.K., nesulėtino vairuojamos transporto priemonės, dėl to į jį atsitrenkė, o vėliau išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, kur susidūrė su priešinga kryptimi judėjusiu automobiliu „Toyota Yaris“, vairuojamu V. L..

Iš 2023-12-08 transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 19-24, 33-37, 41-45) matyti, kad užfiksuoti eismo įvykio metu dalyvavusių automobilių „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones (t. 1, b. l. 26) matyti, kad transporto priemonė „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota I. P. vardu.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (t. 1, b. l. 11-18), matyti, kad transporto priemonės „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2024 m. sausį buvo 2210 € (su PVM).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-05 specialisto išvados Nr. G 451/2024 (t. 1, b. l. 130-132) matyti, kad atlikus V. L., gim. 1974 m., medicinos dokumentų tyrimą, pateikta išvada: 1) V. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairio klubo srityje; odos nubrozdinimai visame kūne; odos žaizdos dešinėje čiurnoje ir kairiame dilbyje; kaulų lūžiai: abipus smilkinkaulių, pleištakaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės, žandinių sinusų, akytkaulio lūžiai, krūtinkaulio, abipus I-ųjų šonkaulių, kairėje II-IX, XII šonkaulių, dešinėje IX šonkaulio lūžiai, kairės gūžduobės lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, kairio šonkaulio diafizės, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje, smilkininėje, momeninėje srityse, kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje, momeninėje, smilkininėje srityse, dešinėje smilkininėje srityje ir virš smegenų padangtės; kraujas veido ančiuose; trauminis hemotoraksas; smegenų sumušimas; kairiųjų veido nervų paralyžius; 2) V. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairio klubo srityje; odos nubrozdinimai visame kūne; odos žaizdos dešinėje čiurnoje ir kairiame dilbyje; kaulų lūžiai: abipus smilkinkaulių, pleištakaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės, žandinių sinusų, akytkaulio lūžiai, krūtinkaulio, abipus I-ųjų šonkaulių, kairėje II-IX, XII šonkaulių, dešinėje IX šonkaulio lūžiai, kairės gūžduobės lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, kairio šonkaulio diafizės, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje, smilkininėje, momeninėje srityse, kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje, momeninėje, smilkininėje srityse, dešinėje smilkininėje srityje ir virš smegenų padangtės; kraujas veido ančiuose; trauminis hemotoraksas; smegenų sumušimas; kairiųjų veido nervų paralyžius galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023-12-08 d. Sužalojimai visumoje remiantis SSMNT 6.6.1, 6.6.13 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš 2024-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 273/2024 (t. 1, b. l. 108-110) matyti, kad atlikus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų tyrimą pateikta išvada: 1) D. S. nustatyta žaizda kairiame skruoste, dešinio raktikaulio lūžis. 2) D. S. nustatyta žaizda kairiame skruoste, dešinio raktikaulio lūžis. Raktikaulio lūžis padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu. Pasisakyti apie žaizdos padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra aprašytas žaizdos makromorfologinis vaizdas. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023-12-08 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl raktikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARFM-0442, kurio patikros sertifikatas Nr. 1940912 galioja iki 2024-01-09 ) rezultatų (t. 2, b. l. 26, 27) matyti, kad patikrinimo metu V. P. 2023-12-08 18:36 val. nustatytas 2.07 promilių girtumas., 18.55 val. – 2.20 promilės.

Baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį – vienas išgėrė apie 0,7 l degtinės, pritrūko alkoholio ir nusprendė nuvažiuoti į Pabradę nusipirkti, teisės vairuoti neturi, tačiau paėmė ir vairavo sutuoktinės automobilį. Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo jo kaltės įrodyta ir bylos medžiaga – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, patikrinimo alkotesteriu rezultatų duomenimis, iš dalies liudytojų A.K., D. K., V. S., Ž. C., I. P. parodymais. Kaltinamasis 2023-12-08 apie 18 val. 20 min., Švenčionių r. sav., Pabradės m., Vilniaus gatve, ties pastatu Nr. 151 (kelio Vilnius - Švenčionys - Zarasai 47 km), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 18.36 val. buvo nustatytas 2,07 promilės neblaivumas, t. y. daugiau negu 1,51 promilės, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis V. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje pripažino visiškai, paaiškino, kad visų eismo įvykio aplinkybių neprisimena, buvo neblaivus, sutiko, kad įvykio dieną (2023-12-08) neblaivus vairavo jo sutuoktinės vardu registruotą automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota kitų asmenų sveikata.

Be kaltinamojo V. P. kaltės visiško pripažinimo jo kaltę įrodyta bylos medžiaga – kelių eismo įvykio protokolo, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2024-04-12 išvados, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-05 specialisto išvados Nr. G 451/2024, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2024-01-22 išvados Nr. G 273/2024, patikrinimo alkotesteriu rezultatų duomenimis, iš dalies nukentėjusiųjų V. L., D. S., liudytojų A.K., D. K., V. S., Ž. C., I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų duomenimis. Kaltinamojo V. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) transporto eismo saugumui, nusikaltimai baigti. Kaltinamasis V. P. visiškai pripažino kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis V. P. ankščiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, dirba pagal verslo liudijimą, vedęs, kaltinamojo teigimu turi du mažamečius vaikus, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam inkriminuotus du nusikaltimus transporto eismo saugumui padarė idealia nusikaltimų sutaptimi, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,07 prom.), todėl nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimą, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, už kaltinamojo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – areštą. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl kaltinamajam paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Kaltinamasis V. P. kaltę padarius nusikalstamas veiką pripažino visiškai, byla baigta nagrinėti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam V. P. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. P. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-12-08 18.36 val. iki 2023-12-10 12.16 val. (t. 2, b. l. 8-11, 12-13), todėl kaltinamojo V. P. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (2 dienos), įskaitytinas į bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys). BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota kaltinamojo sutuoktinės I. P. vardu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš bendrų šeimos lėšų ir įregistravo savo vardu, automobiliu nuolat naudodavosi tik ji, jos sutuoktinis teisės vairuoti neturi, minėtą automobilį sutuoktinis įvykio dieną (2023-12-08) paėmė be jos žinios ir leidimo. Kaltinamasis V. P. nurodė, kad automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su I. P., teisės vairuoti neturi ir minėtu automobiliu nesinaudodavo. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobiliu „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudodavo, nes neturi teisės vairuoti, ką patvirtino ir kaltinamojo sutuoktinė I. P., tačiau šios aplinkybės nesutrukdė kaltinamajam įvykio dieną būnant neblaiviam minėtą transporto priemonę vairuoti ir tokiu būdu panaudoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs poziciją, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Esant tokioms aplinkybėms, siekiant kaltinamajam atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininku yra ir kaltinamasis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonėmis, < ...> ) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. Kaltinamasis V. P. nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 4 dalyje, 2023-12-08 padarė neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,07 promilės), todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metus (BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalys). 2023-12-10 nutarimu V. P. skirta kardomoji priemonė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo asmeniui naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2023-12-10.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S., atstovaujamas advokato Juzef Stankevič, pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 75-89), kuriuo prašo priteisti 3737,81 € dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L., atstovaujamas advokato Juzef Stankevič, pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 91-109), kuriuo prašo priteisti 10628,59 € turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis D. S. nurodė, kad dėl 2023-12-08 įvykusio eismo įvykio, kai V. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis vyko keleivio vietoje, patyrė sužalojimus, kvalifikuotus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. D. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė bendrą 7062,19 € dydžio turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Nurodė, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, į kurią nukentėjusysis D. S. kreipėsi, atlygino dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos, t. y. išmokėjo 3000 € neturtinei žalai ir 262,19 € turtinei žalai (kompensacija už vaistus) atlyginti. D. S. prašo priteisti iš dėl eismo įvykio kalto asmens draudimo bendrovės neatlygintą: 1) turtinę žalą – 557,63 € dydžio negautas pajamas (negauta darbo užmokesčio dalis už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-12-14 iki 2024-02-27 (48 dienos x 34,12 € vidutinis vienos dienos darbo užmokestis); 2) 3180,18 € dydžio neturtinę žalą (dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko patyrė stresą ir nepatogumus, pablogėjo nuotaika, sutriko miegas), iš viso – bendrą 3737,81 € dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat prašo priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 800 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio parengimą.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. L. nurodė, kad dėl 2023-12-08 įvykusio eismo įvykio, kai V. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis patyrė sužalojimus, kvalifikuotus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl eismo įvykio patyrė 30000 € neturtinę ir 775,96 € turtinę žalą. Nurodė, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, į kurią nukentėjusysis V. L. kreipėsi, atlygino dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos, t. y. išmokėjo 20147,37 € draudimo išmoką. V. L. prašo priteisti iš dėl eismo įvykio kalto asmens draudimo bendrovės neatlygintą 10628,59 € žalą, kurią sudaro: 1) turtinė žala – 628,59 € negautos pajamos (negauta darbo užmokesčio dalis už nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-12-14 iki 2024-03-01 (56 dienos x 34,12 € vidutinis vienos dienos darbo užmokestis); 2) 10000 € dydžio neturtinė žala (eismo įvykio buvo patyrė šlaunikaulio lūžį, alkūnkaulio lūžį su stipinkaulio galvos išnirimu, krūtinkaulio skersinį lūžį ir kt., dėl kurių iki šiol jaučia didelius skausmus, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, stresą, depresiją ir nepatogumus, pablogėjo nuotaika, sutriko miegas, nuolat nerimauja dėl to, kad dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos gali prarasti darbą). Taip pat prašo priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3000 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio parengimą.

Nustatyta, kad civilinė atsakovė draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ yra transporto priemonės „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairuojant kaltinamasis V. P. 2023-12-08 padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. L. ir nesunkiai sutrikdyta D. S. sveikata, draudikas pagal 2023-01-27 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 13564985. Kaltu dėl minėto eismo įvykio kilimo teismas pripažino kaltinamąjį V. P.. Civilinė atsakovė (draudikas) išmokėjo: 1) nukentėjusiam V. L. neturtinei žalai 20000 € draudimo išmoką bei atlygino 147,37 € turtinę žalą (t. 1, b. l. 174, t. 2, b. l. 128) ir jau po 2024-06-12 V. L. civilinio ieškinio pareiškimo, papildomai V. L. išmokėjo 936,98 € kompensuojant nukentėjusiojo V. L. nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2023-12-10 iki 2024-04-04) negautas pajamas (t. 2, b. l. 133); 2) nukentėjusiam D. S. neturtinei žalai 3000 € draudimo išmoką bei atlygino 262,19 € turtinę žalą (t. 1, b. l. 174) ir jau po 2024-06-12 D. S. civilinio ieškinio pareiškimo, papildomai D. S. išmokėjo 672,71 € kompensuojant nukentėjusiojo D. S. nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2023-12-16 iki 2024-03-08) negautas pajamas (t. 2, b. l. 134).

Nagrinėjamu atveju žala nukentėjusiojo V. L. sveikatai padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo sukeltų pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) ir, akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu jam padarytų sužalojimų patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasines kančias, sukrėtimą, nepatogumus. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis V. L. nurodė, kad neturtinę žalą įvertina 30000 €. Draudikas (atsakovė) išmokėjo 20000 € nukentėjusiojo V. L. neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas prašo papildomai priteisti 10000 € neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant dėl V. L. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką V. L., įvertino ir tai, kad V. L. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo gali būti nustatytas tam tikras netektas neįgalumas. V. L. išmokėta draudimo išmoka viršija Rekomendacijų 4.3 p. nustatytą maksimalų orientacinį dydį ?– iki 12 MMA (esant sunkiam sveikatos sutrikdymui (įvykio metu 1 MMA buvo 840 €)), byloje duomenų apie tai, kad V. L. dėl sunkaus jo sveikatos sutrikdymo būtų nustatyta negalia ar tam tikras netektas dalyvumas, nėra. Nukentėjusiajam V. L. išmokėta draudimo išmoka 20000 € neturtinei žalai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atlyginti, viršija teismų praktikoje dėl neatsargiu nusikaltimu transporto eismo saugumui sukeltų sunkių padarinių sveikatai priteistiną dydį neturtinei žalai atlyginti. Iki bylos išnagrinėjimo teismui duomenų apie V. L. nustatytą negalią ar duomenų apie netektą jo dalyvumą nėra pateikta, todėl teismas sprendžia, kad V. L. išmokėta draudimo išmoka – 20000 € jo neturtinei žalai atlyginti, yra teisinga ir pakankama kompensacija V. L. už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, todėl V. L. civilinis ieškinys dėl 9852,63 € neturtinės žalos atmetamas kaip nepagrįstas. Civilinė atsakovė (draudikė), gavusi papildomus duomenis iš Sodros, apskaičiavo V. L. jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-12-10 iki 2024-04-04 negautas pajamas bei papildomai V. L. išmokėjo 936,98 € negautų pajamų, t. y. išmokėjo didesnę sumą negautoms pajamoms atlyginti nei V. L. prašė priteisti civiliniu ieškiniu (628,59 €), todėl V. L. reikalavimas dėl 628,59 € negautų pajamų už jo nedarbingumo laikotarpį (nuo 2023-12-14 iki 2024-03-01) priteisimo taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiajam D. S. 2023-12-08 eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta sveikata. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti 3180,18 € dydžio neturtinę žalą (dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko patyrė stresą ir nepatogumus, pablogėjo nuotaika, sutriko miegas), nurodė, kad patyrė bendrą 7062,19 € dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Draudikas (atsakovė) apskaičiavo ir D. S. išmokėjo 3000 € draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam D. S. sveikata nesunkiai sutrikdyta neatsargaus nusikaltimo pasekoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. S. būtų kilę sunkūs padariniai, jam išmokėta draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo sukeltiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams ir praradimams, atitinka teismų praktikoje dėl neatsargaus nusikaltimo transporto eismo saugumui, dėl kurio nesunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata, priteistinus maksimalius dydžius neturtinei žalai atlyginti ir nagrinėjamu atveju yra teisinga bei pakankama kompensacija D. S. už jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, todėl D. S. civilinis ieškinys dėl 3180,18 € neturtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Civilinė atsakovė (draudikė), gavusi duomenis, jau po ieškinio teisme pateikimo D. S. papildomai išmokėjo 672,71 € dydžio sumą negautoms pajamoms jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-12-16 iki 2024-03-08 kompensuoti, t. y. išmokėjo didesnę sumą nei D. S. prašė priteisti (557,63 €) civiliniu ieškiniu, todėl D. S. reikalavimas dėl 557,63 € negautų pajamų už jo nedarbingumo laikotarpį (nuo 2023-12-14 iki 2024-02-27) priteisimo taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo ir civilio ieškovo V. L. interesus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas Juzef Stankevič (t. 1, 126-127, 128, t. 2, b. l. 99), su civiliniu ieškiniu pateikti duomenys (2024-01-11, 2024-03-07 pinigų priėmimo kvitai (t. 2, b. l. 98) patvirtina, kad V. L. atstovui advokatui Juzef Stankevič už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 3000 € (atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, ieškinio parengimą), byla teisme išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka nukentėjusiajam V. L. ir jo atstovui nedalyvaujant, V. L. civilinio ieškinio dalis dėl 20000 € neturtinės žalos priteisimo yra atmesta, civilinis ieškinys dalyje dėl nukentėjusiojo V. L. negautų pajamų (628,59 €) priteisimo iš esmės yra patenkintas, t. y. civilinė atsakovė – draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo V. L. 936,98 €, kas sudaro pagrindo išvadai, kad civilinis ieškinys patenkintas tik maža dalimi (3,14 proc.), todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir trukmę, nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtį nukentėjusiajam V. L. iš kaltinamojo V. P. priteistinos 300 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo ir civilio ieškovo D. S. interesus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas Juzef Stankevič (t. 1, 105, 106-107, t. 2, b. l. 85), su civiliniu ieškiniu pateikti duomenys (2024-03-04 pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 85) patvirtina, kad D. S. atstovui advokatui Juzef Stankevič už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 800 €, byla teisme išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka nukentėjusiajam D. S. ir jo atstovui nedalyvaujant, D. S. civilinio ieškinio dalis dėl 3180,18 € neturtinės žalos priteisimo yra atmesta, civilinis ieškinys dalyje dėl nukentėjusiojo D. S. negautų pajamų (557,63 €) priteisimo iš esmės yra patenkintas, t. y. civilinė atsakovė – draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo D. S. 672,71 €, kas sudaro pagrindo išvadai, kad civilinis ieškinys patenkintas maža dalimi (14,92 proc.), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir trukmę, nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nukentėjusiajam D. S. iš kaltinamojo V. P. priteistinos 150 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 273, 303-305, 307 str., teismas,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 30 parų trukmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti V. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti V. P. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023-12-08 18.36 val. iki 2023-12-10 12.16 val. (2 dienas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti jam 4 (ketverius) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-12-10; turto konfiskavimą – konfiskuoti I. P. vardu registruotą automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), saugomą pas I. P..

V. P. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, iki nuosprendžio įsitesėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. P. asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą prie baudžiamosios bylos) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. P..

D. S. civilinį ieškinį atmesti.

V. L. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P. V. L. naudai 300 € (tris šimtus €) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. P. D. S. naudai 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt €) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Informacijos laikmenas – 5 (penkis) vnt. kompaktinius diskus DVD – R palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij